Ieškoti
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės
   

Aukštumų liga

Ligos

www.infomed.lt Renata Bubnytė
2008-05-10

Aukštumų liga  (kalnų liga)
 
      Aukštumų liga – tai fiziologinių reakcijų ir simptomų visuma, pasireiškianti dėl sumažėjusio deguonies parcialinio slėgio aplinkoje. Šie simptomai paprastai pasireiškia kylant į kalnus ir kartais vadinami kalnų liga. Tai, kaip stipriai pasireiškia simptomai, priklauso nuo aukščio, į kurį pakylama, ir nuo to, kiek laiko tame aukštyje praleidžiama. Apie 20 proc. žmonių aukštumų ligos požymiai pasireiškia jau pakilus į 2200-2500 metrų aukštį, o Nepale, Anduose ar kitose 3000-4000 metrų virš jūros lygio esančiose vietovėse kalnų liga yra labai tikėtina. Nepale, kasmet aplankomame 50 000 keliautojų, kasmet bent 7 žmonės miršta dėl su aukštumų liga susijusių priežasčių. 7000 metrų ir didesniame aukštyje mirštamumas dėl kalnų ligos yra 4 proc.

Kodėl susergama aukštumų liga?
 
      Kopiant į kalnus mažėja deguonies parcialinis slėgis ore, ir žmogaus organizmas bando prisitaikyti prie deguonies trūkumo: širdis ima susitraukinėti dažniau ir stipriau, kraujyje daugėja raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų), pernešančių deguonį, padažnėja kvėpavimas. Dėl deguonies trūkumo didėja spaudimas plaučių kraujagyslėse, pakinta kraujo pH, sutrinka vandens ir elektrolitų pusiausvyra, todėl atsiranda patinimai  edemos.
       Aukštumų liga dažniausiai susergama greitai pakilus į didelį aukštį ir jame išbuvus ilgiau nei 24 valandas, jei prieš tai nebuvo tinkamai pasiruošta (aklimatizuotasi). Aukštumų ligos pasireiškimas nepriklauso nuo asmens fizinio pasirengimo, ja susirgti gali net patyrę atletai.
 
Kaip išvengti aukštumų ligos?
 
      Kalnų ligos galima išvengti tinkamai suplanavus kopimą. Į kalnus patariama kopti neskubant ir prieš praleidžiant naktį didesniame nei 2200 metrų virš jūros lygio aukštyje 2-3 dienas skirti aklimatizacijai. Patariama dieną kopti aukštyn, o nakčiai grįžti į tą aukštį, prie kurio keliautojas jau yra prisitaikęs. Po kelių dienų galima nakvynei rinktis 300-500 metrų aukščiau esančią vietą. Kopiant į kalnus taip pat svarbu vartoti daug skysčių, vengti alkoholio ir stengtis nesušalti.
 
Kaip pasireiškia aukštumų liga?
 
      Aukštumų liga paveikia daugiau nei 50 proc. į 3500 metrų aukštį ir aukščiau pakilusių keliautojų ir beveik 100 proc. keliautojų be tinkamos aklimatizacijos pakilusių į 5000 metrų aukštį. Aukštumų liga gali pasireikšti nestipriu galvos skausmu, praeinančiu išgėrus vaistų nuo galvos skausmo, pykinimu, bendru silpnumu, galvos svaigimu, miego sutrikimais. Šiems simptomams pasireiškus turėtumėte porą dienų nekilti į didesnį aukštį arba nusileisti 300-500 metrų žemiau.
       Skubi gydytojo pagalba yra būtina, jei kylant į kalnus pasireiškia stiprus galvos skausmas, nepraeinantis nuo vaistų, stiprus pykinimas ir vėmimas, sutrinka judesių koordinacija, sutrinka regėjimas, tampa sunku įvertinti atstumą tarp objektų, jaučiamas spaudimas krūtinės srityje, padažnėja kvėpavimas ir pulsas, ima trūkti oro, patinsta akių vokai, rankos, kulkšnys, pasireiškia traukuliai.
 
Kokios yra galimos ūmios aukštumų ligos komplikacijos?
 
      Galimos ūmios aukštumų ligos komplikacijos yra aukštumų plaučių edema ir aukštumų smegenų edema. Šios abi būklės yra pavojingos gyvybei. Aukštumų plaučių edema pasireiškia dusuliu, sausu kosuliu, spaudimu krūtinės srityje,  greitu širdies plakimu ir nuovargiu. Kvėpuojant gali būti girdimas gargimas, lūpos ir nagai gali pamėlti. Aukštumų smegenų edemai būdingi labai stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai,  dirglumas, vėmimas, sutrikimas, galimas sąmonės praradimas ir konvulsijos. Pasireiškus šioms komplikacijoms, asmuo turėtų būti kuo skubiau transportuojamas į kuo mažesnį aukštį, jei yra sąlygos, jam reikėtų duoti deguonies arba (geriausia) gydyti hiperbarine terapija. Nukentėjusysis turėtų būti transportuojamos sėdimoje padėtyje, o jei pasireiškė aukštumų smegenų edema, nukentėjusįjį reikėtų transportuoti gulintį ant šono.

Kas turėtų vengti didelių aukščių?
 
      Didelių aukščių turėtų vengti žmonės, sergantys lėtinėmis širdies ar plaučių ligomis (krūtinės angina, lėtiniu bronchitu, plaučiu emfizema, astma), anemija, žmonės, kurių kraujo krešėjimas yra sutrikęs, taip pat tie, kuriems anksčiau buvo pasireiškusi trombozė ar stiprūs aukštumų ligos smptomai.

        Kopdami į kalnus itin atsargūs turėtų būti žmonės, anksčiau sirgę širdies ar plaučių ligomis, nėščios moterys, vaikai, asmenys, sergantys diabetu, miego apnėja, bei tie žmonės, kurių kraujo spaudimas yra aukštas.

 

APKLAUSA/ KONKURSAS
Klausimas:
Ar Jus veikia mėnulio pilnatis?
Atsakymai:
Taip, sunkiau užmigti
Taip, aplinkinių elgesys tampa keistas
Manęs neveikia
Rezultatai
 
2009 © Infomed.lt Visos teisės saugomos įstatymo. Kontaktai | Reklama
HexaPortal v1.7