Ieškoti
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės
   

Erythrocytosis

Ligos

www.infomed.lt Aistė Vidžiūnaitė
2008-07-11
 
Erythrocytosis (eritrocitozė, policitemija, Polycithaemia, padidėjės eritrocitų kiekis)
 
      Policitemija arba eritrocitozė – tai eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) kiekio padidėjimas kraujo tūrio vienete. Raudonieji kraujo kūneliai sudaro didžiausią koncentraciją iš visų kitų kraujo ląstelių (baltųjų kraujo kūnelių ir plokštelių). Eritrocitų pagrindinė funkcija yra išnešioti deguonį pro visą organizmą, tad jie yra susijungę su deguonį pririšančiu baltymu – hemoglobinu. Eritrocitai yra sferinės abipus įgaubtos formos, kuri jiems leidžia susilenkti ir prasiskverbti pro smulkiausius kraujo indus. Raudonieji kraujo kūneliai gyvuoja apie 120 dienų. Eritrocitų koncentracija kraujyje priklauso nuo amžiaus ir lyties. Vyrai turi daugiau raudonųjų kraujo kūnelių nei moterys, o naujagimiai jų turi daugiau nei suaugusieji.
 
      Skiriamos dvi eritrocitozės formos:
 
● Jeigu raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino kiekis yra padidėjęs, tokia eritrocitozė yra vadinama absoliučia eritrocitoze;
● Jeigu raudonųjų kraujo kūnelių kiekis nepakinta, tačiau eritrocitai tampa labiau koncentruoti dėl kraujo plazmos netekimo, tai tokia eritrocitozė yra vadinama santykine eritrocitoze.
 
Policitemijos priežastys
 
      Absoliuti eritrocitozė gali būti:
 
● Pirminė, jeigu ją sukelia raudonųjų kraujo kūnelių anomalija. Tai dažniausiai yra paveldima patologija, kai įvairios receptorių ir fermentų mutacijos lemia nenormalų raudonųjų kraujo kūnelių kiekio didėjimą. Retais atvejais pasireiškia tikroji policitemija (eritremija) – navikinė liga, kurios metu nevaldomai pradeda daugėti mieloidinės kilmės (baltųjų kraujo kūnelių, plokštelių ir eritrocitų) ląstelių kiekis;
● Antrinė, jeigu raudonieji kraujo kūneliai yra normalūs, tačiau jų kiekio padidėjimą lemia gretutinė organizmo
būklė. Viena grupė tokių patologinių būklių yra ta, kuri lemia deguonies koncentracijos sumažėjimą kraujyje (pvz.: lėtinė plaučių liga, lėtinis širdies nepakankamumas). Kita ligų grupė (pvz.: navikiniai procesai) skatina nenormaliai didelę etritropoetino gamybą. Eritropoetinas yra hormonas, reguliuojantis raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.
 
      Santykinę eritrocitozę gali sukelti:
● Nutukimas;
● Padidėjęs kraujo spaudimas;
● Skysčių netekimas (dėl diuretikų vartojimo, vėmimo, viduriavimo);
● Gausus alkoholio vartojimas;
● Rūkymas;
● Inkstų patologija;
● Stresas;
 
      Jeigu yra pašalinami santykinę eritrocitozę sukeliantys veiksniai, eritrocitų kiekis vėl pasidaro normalus.
 
Pagrindiniai policitemijos požymiai                    
 
      Jeigu kraujyje padidėja eritrocitų kiekis, gali būti išreikšti tokie fiziniai požymiai ir klinikiniai simptomai:
 
● Galvos skausmas, galvos svaigimas;
● Mirgėjimas akyse;
● Krauju pasruvusios akys;
● Veido raudonis; gleivinių, nagų, odos spalva tampa rausva;
● Bendras sumišimas, pasimetimas, nuovargis;
● Viso kūno niežėjimas;
● Dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas;
● Padidėjusios kepenys, blužnis;
● Retais atvejais – koma;
● Kartais pacientai neturi jokių išreikštų požymių ar klinikinių simptomų.
 
      Dėl absoliučios eritrocitozės padidėja kraujo klampumas, sulėtėja kraujotaka, pasunkėja širdies darbas, o organai nėra pakankamai aprūpinami krauju. Padidėja kraujo krešulių susiformavo tikimybė. Ji yra itin didelė, jeigu pacientas serga arterine hipertenzija ar cukriniu diabetu.
 
Diagnozės nustatymas
 
      Policitemija yra diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir bendrojo kraujo tyrimo rezultatais. Absoliuti eritrocitozė yra patvirtinama, jei:
 
● Eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) kiekis yra padidėjęs;
● Hemoglobino kiekis yra padidėjęs;
● Hematokrito vertė yra padidėjusi. Hematokritas yra kraujo plazmos santykis su bendru kraujo ląstelių kiekiu;
● Kraujo plazmos kiekis yra normalus;
 
      Santykinė eritrocitozė nustatoma, jeigu kraujo plazmos kiekis yra sumažėjęs, o eritrocitų skaičius yra normalus. Vėliau reikia atlikti daug kitų laboratorinių ir instrumentinių tyrimų, norint nustatyti priežastį, sukėlusią policitemiją.
 
Gydymas
 
      Policitemijos gydymo taktika priklauso nuo policitemijos rūšies ir ją sukėlusios priežasties. Jeigu yra nustatoma pagrindinė liga, lėmusi antrinės eritrocitozės atsiradimą, pradedamas tos patologijos specifinis gydymas. Svarbu žinoti, kad antrinė policitemija gali stipriai padidinti kraujo klampumą, tad, jei paskirtas gydymas nėra veiksmingas, būtina nuleisti šiek tiek paciento kraujo atliekant flebotomiją (perpjaunant kraujagyslę) ar venesekciją (surenkant kraują plona adata iš stambesnės venos). Tokios procedūros sumažina kraujagyslių užsikimšimo krešuliais tikimybę. Jeigu pacientui yra nustatoma santykinė eritrocitozė dėl netekto didelio kraujo plazmos kiekio, jam būtina atstatyti prarastus skysčius ir užtikrinti normalią elektrolitų koncentraciją organizme. 

      Dėl absoliučios policitemijos pacientui padidėja kraujavimo rizika operacijos ar pooperacinio laikotarpio metu, tad rekomenduojama vengti chirurginių intervencijų tol, kol eritrocitų skaičius vėl bus normalus.

 

APKLAUSA/ KONKURSAS
Klausimas:
Ar Jus veikia mėnulio pilnatis?
Atsakymai:
Taip, sunkiau užmigti
Taip, aplinkinių elgesys tampa keistas
Manęs neveikia
Rezultatai
 
2009 © Infomed.lt Visos teisės saugomos įstatymo. Kontaktai | Reklama
HexaPortal v1.7