Ieškoti
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės
   

Lipnaus kraujo sindromas

Ligos

www.infomed.lt Brigita Budrytė
2008-05-10

„Lipnaus kraujo sindromas“ (antifosfolipidinis sindromas)

Antifosfolipidinis sindomas (AFS) kartais vadinamas „lipnaus kraujo sindromu“, nes juo sergantiems pacientams dažniau formuojasi kraujagyslėse krešuliai, pasireiškia daugybinės kraujagyslių trombozės. Sergant AFS, trombai formuojasi tiek venose, tiek arterijose: kojų venose (giliųjų kojos venų trombozė), smegenis deguonimi aprūpinančiose arterijose, nėštumo metu placentos kraujagyslėse, todėl kyla persileidimo pavojus.  

Paplitimas

AFS dažniau serga moterys.


Etiologija

Sindromą sukelia antifosfolipiniai antikūniai. Antikūnius normaliai gamina organizmo imuninės sistemos ląstelės kovai su į organizmą patekusiomis bakterijomis ar virusais. Kai kurių ligų metu organizmas pradeda gaminti antikūnus, kurie naikina paties organizmo normalias ląsteles (vyksta autoimuninis procesas). AFS taip pat yra autoimuninė liga, kurios metu antikūniai gaminami prieš fosfolipidus (fosforo turinčias riebalines medžiagas), reikalingus ląstelių sienelių struktūrai. Šie antikūniai jungiasi ir prie su fosfolipidais besijungiančių baltymų.

AFS gali būti pirminis (idiopatinis neaiškios priežasties) ir antrinis, esant gretutinei autoimuninei, uždegiminei ar navikinei ligai. Dažnai jis būna autoimunine liga (sistemine raudonąja vilklige (SRV)) sergančioms moterims.

Simptomai

Simptomai susiję su padidėjusiu trombų formavimusi. Dažniausiai trombai formuojasi kojose. Kojos tinsta, jas skauda, tinimas paprastai prasideda nuo blauzdų. Trombozės kojose gali kartotis. Kartais trombas iš kojos gali krauju nuplaukti į plaučius ir užkimšti plaučių kraujagysles (trombai gali formuotis ir pačiose plaučių kraujagyslėse). Užsikimšus plaučių kraujagyslei, trūksta oro, įkvepiant atsiranda sustiprėjantis  krūtinės skausmas, galimas atsikosėjimas nedideliu kiekiu kraujo. Susiformavus trombui arterijoje, priklausomai nuo jos vietos organizme, galimi įvairūs simptomai: gali ištikti insultas, širdies infarktas, užsikimšus rankos ar kojos kraujagyslei ir neatstačius“ kraujotakos, gali prasidėti jų gangrena.        

Besilaukiančiai moteriai, sergančiai AFS, gresia persileidimo pavojus, nes, trombams užkimšus placentos kraujagysles, vaisiui tiekiama nepakankamai kraujo. AFS sergančioms moterims, kurioms nepasireiškia jokių komplikacijų pirmais nėštumo mėnesiais, pavojingas būna nėštumo pabaigos laikotarpis, nes vaisiaus augimas atsilieka, galimas priešlaikinis gimdymas. AFS sergančius pacientus dažniau vargina galvos skausmas (įskaitant migreną), jiems trinka atmintis, AFS sergantiems pacientams dažnesnė epilepsija. Sergant antriniu AFS, galimi ir gretimos ligos simptomai (pvz.: sergant sistemine raudonąja vilklige, būna peteliškės formos bėrimas veide, oda yra jautri saulės spinduliams, skauda raumenis, būna burnos ertmės opų, slenka plaukai, sausėja akys, kartais vargina stiprus krūtinės skausmas ir kt.).
 
Diagnostika

Diagnozuojant AFS, aiškinamasi apie galimus trombų formavimosi atvejus (pvz.: ar pacientas nesirgo insultu, širdies infarktu, moterų klausiama apie galbūt buvusius persileidimus ir kt.). Svarbu išsiaiškinti, ar nevargino galvos skausmas, netriko atmintis. Vertinami galimi klinikiniai požymiai: sergant AFS, dažnas livedo reticularis – raudonas dėmių pobūdžio kūno bėrimas, dažnesnis riešų ir kelių srityje. Atliekamas kraujo tyrimas, ieškant antifosfolipidinių antikūnių, gali būti reikalingi kiti kraujo tyrimai galimai gretutinei ligai (pvz.: sisteminei raudonajai vilkligei) nustatyti.
 
Gydymas

AFS diagnozuoja ir gydo gydytojai specialistai: reumatologas (sąnarių ligų specialistas) ar hematologas (kraujo ligų specialistas). Kadangi sergant AFS būna padidėjęs polinkis formuotis trombams, būtina „skystinti“ kraują. Tam skiriami trombų susidarymą slopinantys vaistai: trombocitų (baltųjų kraujo kūnelių, kurie dalyvauja susidarant krešuliui) funkciją ir krešėjimo faktorių (susidarant krešuliui dalyvaujančių medžiagų) gamybą ar funkciją slopinantys vaistai. Trombocitų funkciją slopinantys vaistai vadinami antiagregantais, o krešėjimo faktorių gamybą ar funkciją slopinantys vaistai vadinami antikoaguliantais. Iš antikoaguliantų dažnai skiriamas vaistas varfarinas, kurį vartojant būtina reguliariai tirti kraują, nes dėl pakitusio kraujo gebėjimo krešėti kyla kraujavimo pavojus. Varfarinas skiriamas AFS pacientams, kuriems trombų formavimasis kartojasi. Nėščioms moterims varfarino vartoti negalima, nes jis gali sukelti vaisiaus apsigimimus, tad joms skiriamas kitas antikoaguliantų grupės vaistas, dažnai heparinas. Heparinas leidžiamas kasdien po oda, tad nėščiosios dažnai išmokomos tai daryti pačios. Gydant heparinu, skirtingai nei varfarinu, reguliaraus kraujo tyrimo nereikia. Kartais nėščiosioms skiriamas antiagregantų grupės vaistas – aspirinas. Jis mažomis dozėmis skiriamas nėščiosioms, kurių kraujyje nustatyti antifosfolipidiniai antikūniai, bet niekada nebuvę trombozių ar persileidimų.
 
Ligos prevencija

Kad nesikartotų trombozės, būtina tinkamai gydyti. Svarbu mažinti trombozių riziką, šalinant kitus trombozės vystymąsi skatinančius veiksnius: mesti rūkyti, išlaikyti normalų kūno svorį, reguliariai mankštintis. Būtina tinkamai gydyti trombozę skatinančias gretimas ligas (cukrinį diabetą, arterinę hipertenziją).

Būtina stebėti nėščiųjų, kurioms nustatyti antifosfolipidiniai antikūniai ir sergančių AFS, būklę, o prireikus – ir gydyti.

 

APKLAUSA/ KONKURSAS
Klausimas:
Ar Jus veikia mėnulio pilnatis?
Atsakymai:
Taip, sunkiau užmigti
Taip, aplinkinių elgesys tampa keistas
Manęs neveikia
Rezultatai
 
2009 © Infomed.lt Visos teisės saugomos įstatymo. Kontaktai | Reklama
HexaPortal v1.7