Ieškoti
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės
   

Policistinių kiaušidžių sindromas

Ligos

www.infomed.lt Aistė Vidžiūnaitė
2008-07-10
 
Policistinių kiaušidžių sindromas (Štein-Leventalio sindromas, policistinė kiaušidžių liga, lėtinės anovuliacijos sindromas)
 
Policistinių kiaušidžių sindromas (dar vadinamas Štein-Leventalio sindromu, policistine kiaušidžių liga, lėtinės anovuliacijos sindromu) yra dažniausia moterų nevaisingumo priežastis. Šiuo sindromu sergančių moterų kiaušidės padidėja, jų paviršiuje gali būti matomos cistos.
 
Kaip pasireiškia policistinių kiaušidžių sindromas?
 
Paprastai moterims, sergančioms šiuo sindromu, pasireiškia bent keli iš daugelio galimų jo simptomų. Dažniausias simptomas – nereguliarios menstruacijos arba visiškas jų išnykimas, dažniausiai pasireiškiantis paauglystėje. Štein-Leventalio sindromu sergančioms moterims padidėja vyriškų lytinių hormonų kiekis kraujyje. Androgenų kiekio padidėjimas kraujyje gali būti nepastebimas arba pasireikšti ilgų šiurkščių plaukų atsiradimu veido, krūtinės, viršutinės rankų dalies, apatinės pilvo dalies srityse, bėrimu, net plikimu. Dar vienas šio sindromo pažymis, nustatomas tyrimo ultragarsu metu – padidėjusios, su cistomis paviršiuje kiaušidės. Tačiau cistos kiaušidėse nebūtinai reiškia, jog sergate policistinių kiaušidžių sindromu ir atvirkščiai – normaliai atrodančios kiaušidės nereiškia, jog šiuo sindromu nesergate.
 
Policistinių kiaušidžių sindromu sergančioms moterims taip pat gali atsirasti nedidelių odos išaugėlių kaklo ir pažastų srityse, jos dažnai suserga antro tipo diabetu, maždaug pusė šiuo sindromu sergančių moterų yra nutukusios. Nevaisingumas taip pat gali būti vienas iš Štein-Leventalio sindromo požymių.
 
Policistinių kiaušidžių sindromu sergančias moteris dažniau vargina miego apnėja, tam tikros kepenų ligos (pvz.: nealkoolinis steatohepatitas), padidėję C reaktyvaus baltymo ir cholesterolio kiekiai kraujyje, aukštas kraujospūdis.
 
Kas sukelia policistinių kiaušidžių sindromą?
 
Moterų reprodukcinį ciklą reguliuoja hipofizės (smegenyse esnčios liaukos) išskiriami hormonai – liuteinizuojantis hormonas (LH) ir folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH), kuri daro įtaką kiaušidžių hormonų išsiskyrimui. Kiaušidės išskiria moteriškus lytinius hormonus – estrogeną ir progeteroną bei nedidelį kiekį vyriškų lytinių hormonų. Sergant policistinių kiaušidžių sindromu, moters organizme išsiskiria per daug vyriškų lytinių hormonų ir dažniausiai labai padidėja LH ir FSH hormonų kiekis kraujyje. Ovuliacija (kiaušinėlio išėjimas iš kiaušidės) vyksta rečiau nei įprastai (tai vadinama oligo-ovuliacija) arba ovuliacija išvis nevyksta (anovuliacija). Dėl šios priežasties menstruacijos išnyksta arba yra nereguliarios.
 
Policistinių kiaušidžių sindromą sukelianti priežastis nėra nustatyta, tačiau manoma, kad šis sindromas yra susijęs su padidėjusiu kasos hormono insulino kiekiu kraujyje. Manoma, kad šio hormono perteklius skatina vyriškų lytinių hormonų išsiskyrimą iš kiaušidžių. Taip pat manoma, kad cistų kiaušidėse atsiradimą gali įtakoti paveldimi veiksniai.
 
Kaip gydomas policistinių kiaušidžių sindromas?
 
Šio sindromo gydymo principas yra individualių problemų (nevaisingumo, gausaus plaukuotumo, aknės, nutukimo) sprendimas. Svarbiausias gydymo uždavinys yra kontroliuoti cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje, kūno svorį, aukštą kraujospūdį, nes šie veiksniai didina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
 
Gydytojas gali skirti vaistus, padėsiančius kontroliuoti policistinių kiaušidžių sindromo simptomų pasireiškimą. Jei neketinate pastoti, gydytojas gali skirti nedideles kontraceptikų, kurių sudėtyje yra estrogeno ir progesterono, dozes. Jie sumažins vyriškų lytinių hormonų gamybą kiaušidėse, padės sureguliuoti ciklą ir sumažins riziką susirgti gimdos vėžiu. Gydytojas taip pat gali rekomenduoti metforminą (Glucophage), vaistus skiriamus sergant antrojo tipo diabetu, tačiau šio vaisto efektyvumas sergant policistinių kiaušidžių sindromu vis dar tiriamas.
 
Jei policistinių kiaušidžių sindromu sergančią moterį vargina padidėjęs plaukuotumas, gydytojas gali skirti spironolaktoną (Aldactone), sumažinantį vyriškų lytinių hormonų poveikį ir slopinantį jų išsiskyrimą. Šis vaistas nerekomenduojamas nėščiosioms ar planuojančioms pastoti. Plaukelių augimui veido srityje pristabdyti galima vartoti eflornitiną (Vaniqa). Šis kremas parduodamas tik su receptu ir padeda tik kas trečiai jį vartojančiai moteriai. Plaukus šalinti galima ir nevartojant medikamentų: juos skutant, pešiojant, šalinant specialiais kremais, geliais, vašku. Šios priemonės gali suerzinti odą, todėl prieš naudojant jas būtina išbandyti ir laikytis gamintojo nurodymų. Šių priemonių poveikis trumpalaikis, tad jei norite nepageidaujamų plaukelių atsikratyti ilgesniam laikui, galite išbandyti elektrolizę ar plaukelių šalinimą lazeriu.
 
Jei norite pastoti, jums gali prireikti medikamentų, skatinančių ovuliaciją. Tokiu atveju rekomenduojamas klomifenas (Clomid, Seropene), o jei jis nepadeda, kartu gali būti skiriamas ir metforminas. Jei vartojant šiuos medikamentus nepavyksta pastoti, gydytojas gali skirti gonadotropinus (stimuliuojantį folikulus ir liuteinizuojantį hormonus). Vartojant šiuos ar kitus ovuliaciją skatinančius medikamentus padidėja tikimybė susilaukti dvynukų arba trynukų.
 
Jei medikamentinis gydymas yra neefektyvus, gydytojas gali rekomenduoti chirurginį gydymą, padėsiantį pastoti – laparoskopinę kiaušidžių diatermokoaguliaciją. Šios procedūros metu gydytojas stebi kiaušides ir aplinkinius organus laparoskopu, o po jos lieka tik nedideli randeliai. Laparoskopinės kiaušidžių diatermokoaguliacijos metu sumažinamas LH ir vyriškų lytinių hormonų išsiskyrimas ir taip skatinama ovuliacija.

 

APKLAUSA/ KONKURSAS
Klausimas:
Ar Jus veikia mėnulio pilnatis?
Atsakymai:
Taip, sunkiau užmigti
Taip, aplinkinių elgesys tampa keistas
Manęs neveikia
Rezultatai
 
2009 © Infomed.lt Visos teisės saugomos įstatymo. Kontaktai | Reklama
HexaPortal v1.7