Ieškoti
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės
   

Šizofrenija (1)

Ligos

www.infomed.lt Aistė Vidžiūnaitė
2008-05-06
 
Šizofrenija

Šizofrenija – viena sunkiausių ir didžiausią nerimą keliančių psichikos ligų, pakeičianti ne tik sergančiojo, bet ir jo artimųjų gyvenimus. Sergant šizofrezija sutrinka mąstymo procesas, todėl ja sergantiems būdingos haliucinacijos, tikėjimas nesamais dalykais, mąstymo sutrikimai, neįprasta kalba ir elgesys. Dėl šizofrenijos simptomų sergančiajam tampa sunku bendrauti su aplinkiniais, todėl ja sergantys žmonės dažniausiai tampa uždari.

Šizofrenija serga maždaug 1-2 proc. pasaulio gyventojų, jos paplitimas skirtingose valstybėse ir kultūrose – labai panašus. Abiejų lyčių atstovai taip pat dažnai serga šia liga, tačiau vyrams ji dažniausiai pasireiškia anksčiau (16-25 metų) nei moterims (25-30 metų). Lietuvoje šia liga serga apie 20 tūkstančių žmonių.

Visuomenėje gausu klaidingų mitų apie šią ligą. Manoma, kad sergantiesiems šizofrenija būdinga „skilusi“ asmenybė, arba jie yra pavojingi aplinkiniams. Iš tiesų tokie žmonės retai būna agresyvus (nebent ūmių priepuolių metu), ir daug dažniau jie patys tampa agresijos aukomis, nei panaudoja ją prieš kitus. Taip pat manoma, jog šizofrenijos priežastys yra neteisingas auklėjimas ir valios stoka, tačiau ši liga neturi nieko bendro su auklėjimu, o valios silpnėjimas yra šizofrenijos požymis, tačiau ne priežastis.
 
Kas sukelia šizofreniją?
 
Šizofreniją, kaip ir kai kurias kitas ligas (pvz.: arterinę hipertenziją), sukelia ne vienas, o daugelis veiksnių. Šizofrenija yra smegenų veiklos sutrikimas. Mokslininkai mano, jog jos simptomus sukelia sutrikęs informacijos perdavimas ir apdorojimas smegenyse. Nervinės smegenų ląstelės informaciją perduoda išskirdamos tam tikras chemines medžiagas (neuromediatorius) nervų galūnėlėse. Manoma, kad pakitus šių neuromediatorių veikimui ir susergama šizofrenija. Be to, dalies sergančiųjų smegenyse nustatomi nežymūs vystymosi pakitimai, kurie gali būti vienas iš šizofreniją sukeliančių veiksnių.

Dar vienas iš šių veiksnių – paveldėjimas. Mokslininkai pastebėjo, kad dažnai šizofrenija serga keli šeimos nariai, tai ir leidžia teigti, jog ši liga gali būti paveldima. Apskaičiuota, kad tikimybė susirgti šizofrenija vaikui, kurio vienas iš tėvų ja serga, yra 10 kartų didesnė nei vaikui, kurio tėvai šia liga neserga. Šizofrenijos išsivystymas dažniausiai aiškinamas tuo, kad asmuo paveldi ne pačią ligą, o tik polinkį ja sirgti, ir įvairūs psichologiniai ir aplinkos veiksniai paskatina jos išsivystymą.

Tyrimais nustatyta, kad šizofrenijos išsivystymui įtakos turi aplinkos veiksniai, veikiantys smegenis nėštumo ir ankstyvuoju gyvenimo periodu. Kiti veiksniai, siejami su šizofrenija: smegenų pažeidimai gimimo metu, motinos nėštumo metu persirgtos ligos, socialiniai faktoriai, stresas, narkotikai, smegenų kraujotakos sutrikimai.
 
Simptomai
 
Šizofrenija sergančių žmonių realybės suvokimas gerokai skiriasi nuo įprasto. Tokie žmonės dažnai girdi neegzistuojančius garsus, mato nerealius vaizdus, užuodža kvapus, kurių nejaučia kiti, kliedi, tiki, jog aplinkiniai skaito jų mintis, jas kontroliuoja ar rengia sąmokslą prieš juos. Dėl šių priežasčių žmonės, sergantys šizofrenija, dažnai jaučiasi sutrikę, išsigandę, sunerimę. Paprastai jie ima bijoti juos supančių žmonių, atsiskiria nuo visuomenės.

Šizofrenija paveikia ir žmogaus elgesį: jis atrodo atsiribojęs nuo pasaulio, užsiėmęs nerealiais reikalais, gali nenustygti vietoje, būti nepaprastai gyvybingas ar atvirkščiai – valandų valandas nejudėti. Toks keistas elgesys gali stebinti aplinkinius, priversti juos pasijusti nejaukiai, net išgąsdinti.

Šizofrenijos simptomai skirstomi į pozityviuosius ir negatyviuosius. Pozityviaisiais vadinami tokie simptomai, kurie atsiranda kaip papildomi požymiai, nebūdingi sveikiems asmenims, o negatyviaisiais – tokie, kurie pasireiškia valios, motyvacijos sumažėjimu.
Pozityvieji simptomai:
  • Haliucinacijos – sutrikęs aplinkos suvokimas. Jos gali būti vaizdinės, garsinės, jutimo, skonio, uoslės. Dažniausiai sergantieji teigia girdintys balsus savo galvoje, komentuojančius aplinkinį pasaulį, perspėjančius, grasinančius, kalbinančius ar net nurodinėjančius, ką žmogus turėtų daryti. Haliucinacijas aplinkiniai kartais palaiko tiesiog labai lakia vaizduote.
  • Kliedesiai – įsitikinimas tiesos neatitinkančiomis idėjomis. Beveik kas trečiam šizofrenija sergančiam pacientui būdinga paranoja: jie mano, kad juos kažkas bando apgauti, nunuodyti, rengia sąmokslą prieš juos. Taip pat gali pasireikšti didybės manija: tuomet žmogus mano, kad jis yra įžymus, svarbus asmuo. Sergantysis gali tikėti ir kitomis keistomis idėjomis: kad kaimynai kontroliuoja jų elgesį magnetinėmis bangomis, kad televizija bando jiems perduoti šifruotas žinutes, ar kad jų mintys yra garsiai transliuojamos aplinkiniams.
  • Mąstymo sutrikimai. Šizofrenija paveikia žmogaus gebėjimą nuosekliai, aiškiai mąstyti. Dažnai sergančiajam sunku susikaupti, jo dėmesys greit nukrypsta į neesminius dalykus. Tokio žmogaus mintys dažnai nutrūksta, šokinėja nuo vienos temos prie kitos, gali užplūsti minčių antplūdžiai, sergančiojo mintys ir žodžiai gali visiškai nesiderinti, todėl tampa sunku suprasti, ką norima pasakyti.
  • Susijaudinimas.
Negatyviuosius simptomus sunkiau pastebėti nei pozityviuosius, nes jie primena depresijos, pervargimo simptomus. Negatyvieji simptomai:
  • Motyvacijos ir entuziazmo trūkumas – apatija. Atrodo, jog žmogus nesidomi jį supančiu pasauliu, jam nerūpi jo paties gyvenimo sąlygos, asmuo netenka gyvenimo džiaugsmo. Toks žmogus gali praleisti ištisas dienas nieko neveikdamas, nesirūpindamas savo higiena.
  • Atsiskyrimas nuo visuomenės: sergantieji šizofrenija dažnai vengia bendravimo su kitais žmonėmis, verčiami bendrauti dažniausiai neturi, ką pasakyti.
  • Emocijų blankumas – žmogus kalba monotoniškai, retai juokiasi, verkia ar reiškia kitas emocijas.
  • Valios sutrikimai. Šizofrenikų valia laipsniškai silpnėja, jie nebesugeba priimti sprendimų, vykdo kitų paliepimus, net ima kartoti aplink girdimus žodžius ir matomus judesius.

    Tęsinys

 

APKLAUSA/ KONKURSAS
Klausimas:
Ar Jus veikia mėnulio pilnatis?
Atsakymai:
Taip, sunkiau užmigti
Taip, aplinkinių elgesys tampa keistas
Manęs neveikia
Rezultatai
 
2009 © Infomed.lt Visos teisės saugomos įstatymo. Kontaktai | Reklama
HexaPortal v1.7