Ieškoti
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės
   

Stresas

Ligos

www.infomed.lt Aistė Vidžiūnaitė
2008-07-10
 
Stresas (Stress, įtampa)
 
Stresas – tai fiziologinių, psichologinių ir elgesio apsauginių reakcijų visuma, kurias sukelia išoriniai arba vidiniai veiksniai, vadinami stresoriais. Susidūrus su iššūkiu ar pavojumi, organizmas išskiria hormonus – kortizolį ir adrenaliną, kurie daro įtaką širdies plakimo dažniui, kraujospūdžiui, medžiagų apykaitos greičiui taip paruošdami organizmą stresinei situacijai įveikti. Tačiau šie hormonai, turintys padėti mums įveikti pavojų, gali pakenkti sveikatai ir taip net sumažinti galimybę susidoroti su stresu.
 
Su įvairių formų ir stiprumo stresu susiduriame kiekvieną dieną. Nedidelis stresas gali būti naudingas, nes jis suteikia energijos, padeda susikaupti, įsigilinti į problemą. Kiekvienam iš mūsų būdinga individuali riba, kurią peržengus stresas tampa žalingu. Kiekvienas žmogus į stresą reaguoja skirtingai, ir tik jis pats gali įvertinti, kada šis tampa kenksmingu.
 
Kas sukelia stresą?
 
Stresą gali sukelti daug priežasčių, ir kiekvienam iš mūsų jos gali būti skirtingos. Tai, kas žmogui sukelia stresą, lemia jo asmenybė, požiūris į gyvenimą, gebėjimas spręsti problemas. Tai, kas vienam žmogui kelia stresą, kitam gali pasirodyti visai nesvarbu ar net malonu. Rytiniai kamščiai daugeliui žmonių sukelia stresą, nes jie bijo pavėluoti į darbą ar paskaitas, tačiau kiti tuo metu mėgaujasi galimybe pasiklausyti muzikos, nusiteikti darbo dienai.
 
Veiksniai, sukeliantys stresą, vadinami stresoriais. Paprastai manoma, kad tai – neigiami veiksniai, tačiau ir iš esmės malonūs pokyčiai gali sukelti stresą (pvz.: paaukštinimas, vedybos). Nesvarbu, pokytis yra malonus ar ne, tačiau būtinybė prisitaikyti, keisti įprastą gyvenimo ritmą, reikalauja papildomų jėgų, vargina organizmą.
 
Stresą gali sukelti svarbūs gyvenimo pokyčiai: skyrybos, persikraustymas, vaiko išsikraustymas iš namų, nėštumas, darbo pakeitimas, mokyklos baigimas, sunkios ligos diagnozė ir t.t. Kuo pokyčiai labiau netikėti, svarbesni, kuo daugiau jų vyksta vienu metu, tuo didesnį stresą patiriame. Tačiau tokie svarbūs pokyčiai kaip skyrybos ar nėštumas yra reti, o stresą gali sukelti ir kasdieninės problemos: kamščiai gatvėse, nesutarimai su šeimos nariais, finansinės problemos. Su tokiais nemalonumais susiduriame nuolat, todėl jie mus labiausiai ir paveikia. Kasdien veikiantys stresoriai gali būti skirstomi į aplinkos (užterštumas, triukšmas, prastos gyvenimo sąlygos), su artimais žmonėmis susijusius (nesutarimai su šeima, draugais, mylimuoju, artimųjų ligos), darbinius (nepasitenkinimas savo darbu, per mažas darbo užmokestis, nemaloni darbo aplinka, per didelis darbo krūvis, nesutarimai su kolegomis) ir socialinius (neturtas, rasinė ar seksualinė diskriminacija, priekabiavimas, nedarbas, socialinės paramos trūkumas).
 
Stresą gali sukelti ir vidinės priežastys: nepasitikėjimas savimi, pesimistiškas požiūris į gyvenimą, savikritiškumas, nerealūs lūkesčiai, nuolatinis tobulumo siekimas, slopinamas pyktis ir kt.
 
Kas kenčia nuo streso?
 
Visi mes nuolatos susiduriame su stresinėmis situacijomis, tačiau reaguojame į jas labai skirtingai. Vieniems tai būtinas stimulas veikti ir pasiekti užsibrėžtus tikslus, o kitiems – nerimo, baimės priežastis. Svarbu skirti laikiną stresą, kai yra žinoma, kad jis praeis išsprendus tam tikrą situaciją, nuo ilgalaikio ar nuolatinio streso. Dauguma žmonių gali trumpalaikį stresą įveikti gerai išsimiegoję, pasivaikščioję, atsipalaidavę, pasitarę su draugais. Ilgalaikį stresą įveikti kur kas sunkiau, tai gali pareikalauti daug papildomų jėgų.
 
Streso simptomai
 
Kad galėtumėte įveikti stresą, pirmiausia turite išmokti jį atpažinti. Skirtingiems žmonėms stresas pasireiškia skirtingai: vieni pirmiausia pajunta fizinius simptomus (nugaros ar skrandžio skausmus, odos bėrimą), kiti, susidūrę su stresu, tampa itin jautrūs, nuolatos verkia.
   
Streso požymiai skirstomi į mąstymo, emocinius, fizinius ir elgesio pokyčius. Stresas gali sukelti šiuos mąstymo pokyčius: atminties problemas, nesugebėjimą apsispręsti, nesugebėjimą susikaupti, pesimizmą, nuolatinį nerimą, jaudinimąsi, neobjektyvų mąstymą, baimę. Emociniai streso požymiai: nuotaikų kaita, nervingumas, nekantrumas, nesugebėjimas atsipalaiduoti, vienišumo jausmas, depresija. Stresas gali sukelti ir fizinius pojūčius: galvos, nugaros skausmus, raumenų įsitempimą, viduriavimą arba vidurių užkietėjimą, pykinimą, nemigą, krūtinės skausmus, širdies ritmo pagreitėjimą, svorio netekimą ar padidėjimą, bėrimus, lytinio potraukio praradimą, dažnus peršalimus.
 
Keičiasi ir streso veikiamo žmogaus elgesys. Jis gali pradėti daugiau valgyti arba netekti apetito, mažiau ar neįprastai daug miegoti, vengti aplinkinių, atsakomybės, itin daug sportuoti ar itin daug laiko leisti parduotuvėse, pyktis su aplinkiniais, imti vartoti alkoholį ar narkotikus, rūkyti, kad atsipalaiduotų. Streso varginamas žmogus gali įgyti nervingumą rodančių įpročių: imti kramtyti nagus, griežti dantimis.
 
Žinodami, kokiais simptomais jums pasireiškia stresas, galėsite imtis priemonių jam suvaldyti. Nepamirškite, kad panašius į stresą simptomus gali sukelti ir kitos psichologinės ar medicininės problemos, taigi pasitarkite su gydytoju, jei jus vargina anksčiau paminėti simptomai.
 
Nuolatinio streso poveikis
 
Nuolat varginamas streso, organizmas ilgainiui išsenka, žmogus pervargsta, nebesugeba susidoroti su stresu. Tuomet nukenčia jo fizinė ir psichinė sveikata. Manoma, kad 60-90 proc. ligų yra susijusios su stresu. Stresas neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių, imuninę sistemas, sukelia virškinimo trakto sutrikimus, gali net sulėtinti vaiko augimą.
 
Stresas gali sukelti ar išprovokuoti lėtinį skausmą, migreną, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opas, aukštą kraujospūdį, širdies ligas, diabetą, astmą, PMS, nutukimą, nevaisingumą, autoimunines ligas, dirgliosios žarnos sindromą, odos problemas ir kitus sutrikimus. Ilgalaikis stresas taip pat gali sukelti nerimą, depresiją, valgymo sutrikimus, piktnaudžiavimą alkoholiu.
 
Kaip patirti kuo mažiau streso?
 
Venkite nebūtino streso. Žinoma, neįmanoma išvengti visų stresinių situacijų, ir būtų negerai vengti problemos, kurią būtina spręsti. Tačiau kartais streso galima išvengti išmokus pasakyti „ne“ ir neprisiimant daugiau darbo užduočių ar asmeninių reikalų, jei jaučiate, kad tam gali pritrūkti laiko ar jėgų. Taip pat patariama vengti jus nuolat nervinančių žmonių, temų, kuriomis nuolat nesutariate su kitais (nekalbėkite apie religiją ar politiką, jei dėl to nuolatos susinervinate). Labai svarbu tinkamai planuoti laiką: susidarykite dienotvarkę, kurioje būtų vietos ir darbui, ir poilsiui, neprisiimkite pernelyg daug atsakomybės ir nuspręskite, kurie darbai yra svarbiausi, o kuriuos galite atidėti. Didelius projektus skaldykite į mažesnes dalis, perleiskite dalį atsakomybės kitiems ir greitai pajusite, kad turite daugiau laiko poilsiui ir pramogoms.
 
Jei stresinės situacijos išvengti negalite, stenkitės ją pakeisti, sugalvokite, ką daryti, kad ji nepasikartotų. Jei jums kažkas nepatinka, išsakykite savo nuomonę, ieškokite kompromisų, tačiau nenusileiskite žmonėms, trukdantiems jums pasiekti numatytų tikslų.
 
Jei norite išvengti nuolatinio streso, labai svarbu išmokti susitaikyti su dalykais, kurių negalite pakeisti (sunkia liga, artimųjų mirtimi). Nebandykite suvaldyti nesuvaldomų įvykių, nes tik eikvosite energiją, o trokštamų rezultatų nepasieksite. Visuomet stenkitės ieškoti teigiamų aspektų, pažvelgti į situaciją iš kitos pusės. Jei turite problemų, pasidalinkite jomis su patikimu žmogumi. Išmokite atleisti jus įžeidusiems ar nuvylusiems žmonėms, nes tik taip galite atsikratyti jumyse susikaupusio pykčio ir kitų neigiamų emocijų.
 
Kaip sumažinti neigiamą streso poveikį?                     
 
Susidoroti su stresu bus lengviau, jei pasirinksite sveiką gyvenimo būdą ir labiau rūpinsitės savimi. Jei būsite puikiai pailsėjęs ir geros fizinės būklės, su stresoriais kovoti bus žymiai lengviau. Nepamirškite laikas nuo laiko pasilepinti: tai turi tapti kasdieniu įpročiu, o ne prabanga. Į savo dienotvarkę įtraukite laiko poilsiui, bendraukite su jums mielais žmonėmis, kasdien nuveikite ką nors, kas jums suteiktų malonumo ir nepraraskite humoro jausmo (taip pat ir gebėjimo pasijuokti iš savęs), nes juokas yra puikus būdas stresui sumažinti.
 
Reguliarus sportas (bent po 30 min. triskart per savaitę), subalansuota mityba ir pakankamai miego padės jums gerai jaustis, ir stresas taps nebe toks baisus. Mažiau vartokite kofeino ir cukraus, nes jie sukelia trumpalaikį nuotaikos pagerėjimą, tačiau po to dažnai pasijuntama blogiau. Venkite alkoholio ir narkotikų, nerūkykite: šios priemonės stresą sumažina tik laikinai. Tokiu būdu bėgdami nuo problemų jų neišspręsite.  

Štai keli paprasti būdai geriau pasijusti: išeikite pasivaikščioti, pabūkite gamtoje, pasikalbėkite su draugu, išliekite įtampą sportuodami, rašykite dienoraštį, padarykite ką nors gero, išsimaudykite karštoje vonioje, pažaiskite su savo gyvūnėliu, padirbėkite sode, paprašykit, kad jums padarytų masažą, perskaitykite gerą knygą, mokykitės jogos, klausykitės mėgstamos muzikos, pažiūrėkite komediją.


Jums gali būti naudinga:
Ergoterapinė masė
Arbata NATUSOR 07 SOMNISEDAN 80g
Maisto papildas magnis ir vitaminas B6 N30

 

APKLAUSA/ KONKURSAS
Klausimas:
Ar Jus veikia mėnulio pilnatis?
Atsakymai:
Taip, sunkiau užmigti
Taip, aplinkinių elgesys tampa keistas
Manęs neveikia
Rezultatai
 
2009 © Infomed.lt Visos teisės saugomos įstatymo. Kontaktai | Reklama
HexaPortal v1.7