Ieškoti
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės
   

Trombocitopenija

Ligos

www.infomed.lt Aistė Vidžiūnaitė
2008-05-10


Trombocitopenija (sumažėjęs trombocitų kiekis kraujyje, sumažėjęs kraujo plokštelių kiekis)

Trombocitopenija – tai trombocitų skaičiaus kraujyje sumažėjimas. Trombocitai yra bespalvės kraujo ląstelės, būtinos kraujo krešėjimui. Jie sustabdo kraujavimą, sudarydami krešulį kraujagyslės pažeidimo vietoje. Nežymiai pakitus trombocitų skaičiui, gali nepasireikšti jokių simptomų, tačiau ženklus trombocitų skaičiaus sumažėjimas gali baigtis rimtu nukraujavimu. Trombocitopenija dažniausiai yra kitos ligos ar sutrikimo pasekmė. Pavyzdžiui, sergant leukemija, sutrinka trombocitų susidarymas kaulų čiulpuose, imuninės sistemos sutrikimai gali sukelti trombocitų irimą.

Trombocitopenijos požymiai

Sumažėjus trombocitų skaičiui kraujyje, sutrinka jo krešėjimas. Tuomet itin greit atsiranda mėlynės, gali atsirasti rausvos-violetinės dėmės odoje dėl paviršinio kraujavimo (dažniausiai apatinėje kojų dalyje), ilgai nenustojama kraujuoti susižeidus, dažnai kraujuojama iš nosies, itin gausiai kraujuojama menstruacijų metu. Kraujo gali pasirodyti šlapime ar išmatose.
 
Trombocitopenijos priežastys

Kraujo litre turėtų būti 150-450*109 trombocitų. Trombocitai kraujyje cirkuliuoja apie 10 dienų, o jų kiekis kraujyje nuolat papildomas naujais, kaulų čiulpuose susiformavusiais trombocitais. Sumažėjus trombocitų kiekiui, sutrinka kraujo krešėjimas, gresia nukraujavimas.  Kuo labiau sumažėja trombocitų skaičius, tuo didesnė rizika nukraujuoti.  Jei trombocitų mažiau nei 10*109 litre kraujo, gali prasidėti vidinis kraujavimas net nesusižeidus, tačiau taip nutinka retai. Trombocitopeniją gali lemti trombocitų gamybos sumažėjimas, padidėjęs jų irimas arba kraujo tūrio persiskirstymas, kai trombocitai susikaupia blužnyje.

Trombocitų susidarymas kaulų čiulpuose gali sutrikti sergant leukemija, kai kuriais anemijos tipais. Trombocitų gamybą gali nuslopinti ir virusinės infekcijos (pvz.: ŽIV), vėžys, paveikiantis kaulų čiulpus, chemoterapiniai vaistai ir gausus alkoholio suvartojimas.

Įvairios priežastys, lemiančios, kad organizme trombocitai suardomi greičiau nei gaminami, taip pat gali sukelti trombocitopeniją. Spartesnį trombocitų irimą gali lemti nėštumas, autoimuninės ligos. Viena iš tokių ligų – idiopatinė trombocitinė purpura  būklė, kai imuninės sistemos ląstelės ima ardyti
trombocitus.

Kitos autoimuninės ligos, galinčios lemti trombocitų ardymą yra vilkligė ir reumatoidinis artritas. Trombocitopeniją sukelia ir trombinė trombocitopeninė purpura. Tai reta, mirtinai pavojinga liga, kuria susergama padidėjus kraujo krešumui ir ėmus formuotis gausiems nedideliems krešuliams smulkiose kraujagyslėse. Šiems krešuliams susidarant sunaudojama daug trombocitų, ir sumažėja jų skaičius kraujyje, todėl ilgainiui sutrinka kraujo krešėjimas. Dar vienas retas sutrikimas, lemiantis greitesnį nei normaliai trombocitų irimą, yra hemolitinis ureminis sindromas. Juo sergant sumažėja ne tik trombocitų, bet ir eritrocitų, sutrinka inkstų veikla. Sunkių bakterinių infekcijų atveju, bakterijoms patekus į kraują, taip pat gali atsirasti trombocitopenija. Kartais trombocitų irimą sukelia medikamentų (heparino, ginidino, ginino, kai kurių vaistų, vartojamų sergant diabetu, rifampino ir kt.) vartojimas.

Dėl įvairių sutrikimų padidėjus blužniai, joje gali susikaupti pernelyg daug trombocitų ir ženkliai sumažėti cirkuliuojančių kraujyje trombocitų skaičius.

Kaip diagnozuojama trombocitopenija?

Jei trombocitų skaičius kraujyje sumažėja nežymiai, trombocitopenija dažniausiai nesukelia jokių pastebimų simptomų. Ji gali būti nustatoma eilinio kraujo tyrimo metu. Jei gydytojas įtaria, kad pacientui gresia trombocitopenija, jis gali rekomenduoti kraujo tyrimus atlikti reguliariai.

Jei pastebėjote požymius, būdingus trombocitopenijai (lengvą mėlynių susidarymą, dažną kraujavimą iš nosies ir t.t.), gydytojas greičiausiai rekomenduos atlikti  įprastinį kraujo tyrimą ir specialius kraujo testus bei kaulų čiulpų tyrimą, kad galėtų nustatyti trombocitopenijos priežastį, nes tik ją nustačius, trombocitopenijos gydymas bus efektyvus. Jeigu trombocitopenija sergantis pacientas karščiuoja, tai gali reikšti, jog ligos priežastis yra infekcija. Nustačius padidėjusią blužnį, įtariama, kad joje susikaupė didelė dalis trombocitų.
 
Trombocitopenijos gydymas

Kartais trombocitopeniją gydyti nėra būtina (dažniausiai vaikams). Vaikų kaulų čiulpai gali itin intensyviai gaminti trombocitus, kad kompensuotų jų trūkumą. Jauni trombocitai aktyviai dalyvauja kraujo krešėjime, todėl net sumažėjus bendram trombocitų skaičiui, nejuntami jokie požymiai, krešėjimas nesutrinka. Savaime,  netrukus po gimdymo, dažniausiai praeina ir nežymi, nėštumo metu pasireiškianti trombocitopenija.

Jei nustatoma trombocitopeniją sukėlusi priežastis, pirmiausia stengiamasi ją pašalinti. Trombocitopenija gali būti gydoma medikamentais, chirurginiais gydymo metodais ir perpilant kraują. Jei pacientas serga idiopatine trombocitopenine purpura, jam skiriami vaistai, stabandys trombocitus naikinančius antikūnus, (pvz.: kortikosteroidai) arba vaistai, slopinantys imuninę sistemą ir antikūnų susidarymą,arba azatioprinas. Jei gydymas medikamentais nepadeda,  idiopatinė trombocitopeninė purpura kartais gydoma pašalinant blužnį. Jei pacientas stipriai kraujuoja, jam gali būti perpilami raudonieji kraujo kūneliai. Trombocitų koncentratai perpilami, kai trombocitų skaičius kraujyje yra itin mažas (dažniausiai pacientams, sergantiems vėžiu ar po gydymo chemoterapija). Jei pacientas serga hemolitiniu ureminiu sindromu, jam gali prireikti inkstų dializės ir eritrocitų bei trombocitų perpylimo.

 

APKLAUSA/ KONKURSAS
Klausimas:
Ar Jus veikia mėnulio pilnatis?
Atsakymai:
Taip, sunkiau užmigti
Taip, aplinkinių elgesys tampa keistas
Manęs neveikia
Rezultatai
 
2009 © Infomed.lt Visos teisės saugomos įstatymo. Kontaktai | Reklama
HexaPortal v1.7