Ieškoti
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės
   

Vyrų menopauzė

Ligos

www.infomed.lt Diana Karpec
2008-05-10

Vyrų menopauzė (andropauzė, dalinis androgenų nepakankamumas vyrams)

Ar egzistuoja vyrų menopauzė?
 
Su amžiumi mažėjantis lytinių hormonų kiekis sukelia nemalonius pojūčius tiek vyrams, tiek moterims. Tai yra neišvengiamybė, paveikianti kiekvieną asmenį individualiai. Kai kuriems gali pasireiškti tik keli negiami simptomai, o kitiems reikalingas net ir medikamentinis gydymas, kad būtų pagerinta suprastėjusi gyvenimo kokybė. Vyrams jau nuo ketvirto dešimtmečio palaipsniui pradeda mažėti vyriškųjų lytinių hormonų (daugiausiai testosterono) kiekis. Tačiau skirtingai nei dailiosios lyties atstovėms, šis mažėjimas trunka ilgesnį laiką. Jeigu moterims estrogenų (moteriškųjų lytinių hormonų) kiekis staigiai nukrinta per kelis mėnesius ar metus, tai  vyrams testosterono kiekio pokyčiai skaičiuojami net dešimtmečiais. Tokie apibrėžimai, kaip vyrų menopauzė ar andropauzė, galbūt nėra visiškai tikslūs, tad šiuo metu sumažėjusiam hormonų kiekiui  apibūdinti dažniau vartojamas terminas dalinis androgenų nepakankamumas vyrams.
 
Kas yra androgenai?
        
Androgenai yra steroidiniai hormonai, kurie skatina riebalino, raumeninio ir jungiamojo audinio augimą. Jie yra  svarbūs tiek vyrams, tiek moterims, tačiau vyrų organizme jų pagaminama keliasdešimt kartų daugiau. Po lytinio subrendimo vyriškosios lytinės liaukos (sėklidės) daugiausiai gamina testosteroną, o antinksčių žievė produkuoja dehidroepiandrostendioną, (DHEA), jo sulfatą (DHEAS) ir dihidrotestosteroną (DHT). Androgenų nepakankamumas gali pasireišti ir paauglystėje ar net vaikystėje dėl sėklidžių funkcijos sutrikimo, genetinio defekto ar kokios nors metabolinės ligos. Šiuo atveju reikalinga skubiai kreiptis pas endokrinologą ir nedelsiant pradėti pakeičiamąją androgenų terapiją.

Kokie yra dalinio  androgenų nepakankamumo simptomai?
 
Androgenų nepakankamumas sąlygoja daugelį nespecifinių simptomų, kas apsunkina diagnozės nustatymą. Skiramos pagrindinės problemų grupės, kurių išsyvystumui turi įtakos sumažėjęs androgenų kiekis:
  • Nervų sistemos pokyčiai ir pažintinių funkcijų sutrikimai: nemiga, padidėjęs nervingumas, greitas nuovargis, energijos stoka, depresija, mažas savęs vertinimas,  motyvacijos stoka, trumpalaikės atminties suprastėjimas, nerimas, pagausėjęs prakaitavimas, „karščio bangos“, nepilnavertiškumo jausmas, apetito sutrikimai, dėmesio sutelkimo problemos, mąstymo sutrikimai.
  • Problemos, susijusios su lytine funkcija: sumažėjęs libido (lytinis potraukis), nepakankama erekcija, silpna ejakuliacija, sumažėjęs spermos kieks, prasta orgazmo kokybė.
  • Fiziniai požymiai: sumažėjusi raumenų masė ir jėga, plaukų slinkimas, nutukimas, bendro riebalų kiekio padidėjimas, sumažėjusi fizinė energija.
  • Metaboliniai pokyčiai: padidėjęs žemo tankio lipoproteinų ir sumažėjęs aukšto tankio lipoproteinų kiekis, sąlygojantis padidėjusią riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis; padidėja raudonų kraujo kūnelių (eritrocitų) tūris.
Tad dalinis androgenų nepakankamumas gali turėti neigiamas pasekmes, tokias kaip padidėjusią riziką susirgti osteoporoze, depresija ir širdies bei kraujagyslių ligomis. Sukelia pažintinės funkcijos (mąstymo, dėmėsio ir atminties) sutrikimus bei sąlygoja impotencijos išsivystymą.
 
Kaip diagnozuoti dalinį androgenų nepakankamumą vyrams?
 
Šiuo metu specifinių testų, patvirtinančių dalinį androgenų nepankamumą vyrams, nėra. Be abejo, pakankami išreikšti iš aukščiau esančio sąrašo neigiami simptomai ir požymiai bei sumažėjęs testosterono kiekis kraujyje leidžia įtarti androgenų nepakankamumą. Tačiau iškyla daug problemų norint nustatyti tikslų testosterono kiekį kraujyje. Visų pirma, šiuo metu iki galo nėra nuspręsta, koks būtent testosterono kiekis kraujyje patvirtintų dalinį androgenų nepakankamumą, kadangi egzistuojanti „normali“ reikšmė buvo nustatyta atlikus daugelį tyrimų, kuriuose dalyvavo jau šią pataloginę būklę turintys vyrai. Be to, testosterono patekimas į kraują iš sėklidžių svyruoja: jo daugiau išsiskiria pirmoje dienos pusėje. Tad kraujo tyrimas turėtų būti atliktas tarp aštuntos  ir dešimtos valandos ryto, ir paimti bent du atskiri mėginiai, kad rezultatai būtų kuo tikslesni.

Apie 60-70 procentų viso testosterono yra stipriai sujungta su kraujyje cirkuliuojančiu baltymu, vadinamu hormoną surišančiuoju globulinu. Prie šio baltymo jungiasi ir kiti hormonai. Šie baltymai atlieka ne tik transportavimo kraujyje funkciją, bet yra ir pagrindinės testosterono atsargos organizme. Testosteronas tampa aktyvus tik tada, kai ryšys tarp globulino ir hormono nutrūksta. Vyresniems asmenims, taip pat gausiai vartojantiems alkoholį ar skydliaukės funkcijos sutrikimą turintiems vyrams, būdingas didesnis hormoną surišančiojo globulino kiekis. Tad jiems jau ir taip nustatomas sumažėjęs laisvas testosteronas.

30-40 procentų bendro testosterono ne taip stipriai jungiasi prie baltymo, vadinamo albuminu. Ši jungtis taip pat hormoną padaro neaktyviu, tad kraujyje būtų galima nustatyti tik 1-2 proc.laisvo testosterono.

Nustatyti laisvo testosterono kiekį kraujyje yra pakankamai brangus tyrimas, o bendras testosterono kiekis neatspindi aktyvaus hormono koncentracijos ir taip pat negali būti atliekamas, norint diagnozuoti androgenų nepakankamumą vyrams. Dėl to šiuo metu dažnai apskaičiuojamas Laisvojo Androgeno Indeksas (LAI = bendras testosteronas/hormoną surišantis globulinas x100), kuris apytiksliai leidžia įvertinti aktyvaus testosterono kiekį kraujyje.
 
Gydymas
 
Šiuo metu dar nėra atlikta pakankamai daug mokslinių tyrimų, kurie įrodytų pakaitinės hormonų terapijos efektyvumą gydant dalinį androgenų nepakankamumą. Tačiau jei neigiami simptomai ir fiziniai požymiai yra itin išreikšti, ir yra nustatyta apatinė Laisvojo Androgeno Indekso riba, galima būtų skirti testosterono mažiausiai trims mėnesiams. Jeigu po kelių mėnesių gydymas yra neveiksmingas, jį reiktų nutraukti. Vyrai, kurie gauna testosteroną, turėtų pirmuosius metus bent kas 90 dienų apsilankyti pas gydytoją, kuris įvertintų ne tik kraujo tyrimą, bet ir prostatos dydį. Turi būti itin atidžiai stebimas cholesterolio ir raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) kiekis. Vėliau rekomenduojamas kasmetinis apsilankymas pas gydytoją.

Testosteronas gali būti vartojamas įvairiais būdais: kapsulėmis ar tabletėmis, injekcijomos, pleistrais, geliais, implantais. Labiausiai paplitęs yra pleistrų naudojimas, kadangi geriant kapsules ar tabletes, nepalaikomas stabilus testosterono kiekis kraujyje.

Vartojant papildomai testosteroną gali atsirasti tokie šalutiniai požymiai: galvos skausmas, nuplikimas, svorio priaugimas, padidėjusi agresija. Tačiau jie neturėtų stipriai progresuoti, jeigu hormono kiekis kraujyje neviršys leistinos ribos. Tačiau itin prieštaringos nuomonės vyrauja dėl testosterono poveikio prostatai. Nustatyta, kad vyrai, turintys itin mažą testosterono kiekį, turi ir nedidelę prostatą. Pradėjus naudoti hormonų pakeičiamąją terapiją, prostata išauga iki vidutinio dydžio būdingo to amžiaus vyrams. Tad papildomai testosteronas neturėtų būti skiriamas tiems, kam yra sutrikusi šlapimo srovė, kadangi prostatos išaugimas gali dar labiau pabloginti situaciją. Pakeičiamoji hormonų terapija yra kontraindikuotina ir vyrams, sergantiems prostatos vėžiu.

 

APKLAUSA/ KONKURSAS
Klausimas:
Ar Jus veikia mėnulio pilnatis?
Atsakymai:
Taip, sunkiau užmigti
Taip, aplinkinių elgesys tampa keistas
Manęs neveikia
Rezultatai
 
2009 © Infomed.lt Visos teisės saugomos įstatymo. Kontaktai | Reklama
HexaPortal v1.7