Ieškoti
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės
   

Alergija namuose

www.infomed.lt Renata Bubnytė
2008-05-10

Alergija dulkių erkutėms (alergija namuose)

Alergija dulkių erkutėms – tai pernelyg stipri organizmo reakcija į dulkių erkučių išskiriamus baltymus. Reakcija į dulkių erkučių išskiriamus baltymus gali pasireikšti šienlige arba astma, o žmonėms, linkusiems į atopinį dermatitą, jo požymiai gali tapti pastebimesni.

Dulkių erkutės – tai mikroorganizmai, besiveisiantys šiltuose ir drėgnuose namuose, dažniausiai randami lovose, nes ten gausu jų maisto – žmonių epitelio atplaišų.
 
Kaip tampama alergišku dulkių erkutėms?
 
Dulkių erkutės išskiria keletą baltyminių medžiagų, į kurias organizmas gali reaguoti kaip į alergenus. Imuninė sistema klaidingai prisikiria alergeną organizmui kenksmingoms medžiagoms ir ima gaminti prieš jį nukreiptus antikūnus (imunoglobulinus E). Kitą kartą susidūrus su alergenu prasideda alerginė reakcija: imunoglobulinai E lemia uždegiminių medžiagų (tarp jų ir histamino) išsiskyrimą, kurios sukelia nosies, sinusų ir akių gleivinių patinimą, o tai lemia nosies tekėjimą, ašarojimą ir čiaudulį ir kitus šienligės ir astmos simptomus. Dažniausiai polinkis į alergijas yra paveldimas. Skirtingai nei žiedadulkių, dulkių erkučių mūsų aplinkoje yra ištisus metus, ir  jos sukelia nuolatinį alerginį rinitą.
 
Kaip pasireiškia alergija dulkių erkutėms?
 
Alergija dulkių erkutėms pasireiškia šienligės ir astmos simptomais: nosies tekėjimu, čiauduliu, niežuliu, akių ašarojimu, dusuliu. Taip pat gali sustiprėti egzema (odos liga). Alergijos simptomai dėl užteršto oro (dėl tabako dūmų, automobilių išmetamujų dujų) gali pasireikšti stipriau.
 
Kaip išvengti alergijos dulkių erkutėms?
 
Alergiškiems dulkių erkutėms asmenims patariama taip pritaikyti namus, kad juose būtų kuo nepalankesnės sąlygos namų dulkių erkutėms:  reikia valyti sienas, grindis ir kitus paviršius drėgnu skudurėliu, atsisakyti kilimų arba plauti juos kartą per savaitę, dažnai keisti patalynę, nenaudoti vilnonių antklodžių, rinktis medines ar plastikines kėdes, kasdien drėgnu skudurėliu ir dulkių siurbliu su alergenų filtru valyti namus (tai darydami galima dėvėti kaukę), neliesti dulkėtų objektų, kasdien vėdinti namus, neleisti namuose rūkyti.
 
Kaip gydoma alergija dulkių erkutėms?

Alergija nėra išgydoma, tačiau pasirinkus tinkamą gydymą jos simptomai gali būti kontroliuojami ir nekelti didelių nepatogumų. Alergija dulkių erkutėms gali būti gydoma:
  •  geriamais ar į nosį purškiamais antihistamininiais medikamentais, sumažinančiais niežėjimą, čiaudulį ir nosies tekėjimą; 
  • nosies puškalais su kortikosteroidais, kurie yra efektyviausias vaistas nuo šienligės sukeliamų simptomų; 
  • akių lašiukais, mažinančiais uždegimą (skiriamais, jei vargina akių ašarojimas).
Jei alergija sukelia astmos simptomus, gydytojas gali skirti vaistų nuo astmos. Jie skirstomi į dvi grupes: bronchodilatatorius – greitai veikiančius kvėpavimo takų raumenis atpalaiduojančius vaistus (naudojami imus dusti, trūkti oro) ir ilgo veikimo medikamentus, mažinančius kvėpavimo takų uždegimą. Reguliariai vartojant tinkamai parinktus ilgo veikimo medikamentus bronchodilatatorių prireikia retai.

Bronchus plečiantys vaistai skirstomi į 3 grupes. Beta-2 agonistai lemia kvėpavimo takų atsipalaidavimą ir išsiplėtimą. Greitai veikiančių beta-2 agonistų (salbutamolio ir terbutalino) poveikis pajuntamas per kelias minutes po įpurškimo, o 12 val. veikiantys beta-2 agonistai (salmeterolis, formoterolis) purškiami tik dukart per dieną. Anticholinerginiai preparatai (ipratropiumas) blokuoja nervais į bronchų raumenis ateinančius ir jų susitraukimą lemiančius impulsus, nežymiai plečia bronchų spindį. Taip pat gali būti skiriami geriami vaistai teofilinas ir aminofilinas, tačiau jie vartojami rečiau, nes turi daugiau nepageidaujamų poveikių.

Ilgalaikio veikimo priešuždegiminiai vaistai taip pat skirstomi į tris grupes. Dažniausiai skiriami kortikosteroidai, slopinantys uždegimą ir plečiantys bronchus. Kortikosteroidai yra stipriai organizmą veikiantys vaistai ir turi daug galimų šalutinių poveikių. Kita ilgai veikiančių vaistų nuo astmos grupė – kromonai, kurie  efektyvesni gydant vaikus.      

Astmos simptomų galima išvengti arba juos sušvelninti vartojant leukotrienų modifikatorių montelukast. Juo gydoma ne tik astma, bet ir šienligė. Galimi šio vaisto nepageidaujami poveikiai yra galvos ir pilvo skausmai, kosulys, galvos svaigimas. Šis vaistas nėra toks efektyvus kaip purškiami kortikosteroidai ir dažniausiai skiriamas, jei pacientas negali vartoti nosies purškalų.

Jei medikamentai nepadeda, gydytojas gali rekomenduoti imunoterapiją. Jos metu, per 2-5 metų laikotarpį jums reguliariai bus atliekamos išgryninto alergeno ekstrakto injekcijos. Imunoterapijos tikslas yra desensibilizuoti organizmą, t.y. sušvelninti pasireiškiančius astmos simptomus. Retais atvejais imunoterapija gali sukelti itin stiprią alerginę reakciją (anafilaksiją).

Skaityti komentarus (1)
Straipsnių komentarai
Vardas*:    El.paštas:
Įveskite kodą, kurį matote paveikslėlyje.
Jei kodo neperskaitote, spaudinėkite ant paveikslėlio tol, kol kodas taps įskaitomas*.
Kiek bus 96 + 43 - 41 =  
APKLAUSA/ KONKURSAS
Klausimas:
Ar Jus veikia mėnulio pilnatis?
Atsakymai:
Taip, sunkiau užmigti
Taip, aplinkinių elgesys tampa keistas
Manęs neveikia
Rezultatai
 
2009 © Infomed.lt Visos teisės saugomos įstatymo. Kontaktai | Reklama
HexaPortal v1.7