Ieškoti
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės
   

Bipolinis afektinis sutrikimas
www.infomed.lt Diana Karpec
2008-04-21
 
Bipolinis afektinis sutrikimas (maniakinė depresija)

Bipolinis afektinis sutrikimas dar gali būti vadinamas maniakine ar bipoline depresija ir yra priskiriamas nuotaikų sutrikimų grupei. Pacientus kamuoja stiprūs nuotaikų svyravimai nuo depresijos iki itin didelio energijos antplūdžio ir pakilios nuotaikos. Šių periodų trukmė ir pasikartojimų dažnis yra individualūs kiekvienam asmeniui.
 
Liga gali būti paveldima
 
Nustatyta, kad apie vienas procentas populiacijos kenčia nuo šio sutrikimo bent kartą savo gyvenime. Kai kuriems žmonėms pasitaiko tik pora šių epizodų, o kiti turi kovoti su nuotaikų svyravimu daugelį metų. Sergant afektiniu bipoliniu sutrikimu, vidutiniškai pasitaiko 9 nuotaikų sutrikimo svyravimai per metus. Skirtumo tarp lyčių ar skirtingų rasių  sergamumo nenustatyta. Miesto ar kaimo aplinka taip pat reikšmės neturi. Pastebėta, kad sergamumo rizika nežymiai mažesnė aukštesniuose socialiniuose-ekonominiuose visuomenės sluoksniuose. Didžioji dalis sutrikimų prasideda 18-24 metų amžiaus žmonėms, moterims šiek tiek anksčiau nei vyrams.

Šios ligos priežastis yra tam tikrų cheminių junginių (neuromediatorių) pusiausvyros pakitimas galvos smegenyse. Be abejo, didelę įtaką patologijos išsivystymui turi ir paveldimumas, hormoniniai pokyčiai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad didesnė tikimybė susirgti bipoline depresija  yra šeimose, kur jau yra buvę šios ligos atvejai. Susirgimo tikimybė yra didžiausia pirmos kartos palikuonims. Ji siekia 20-25 proc. Kita vertus, 1 iš 100 vaikų turės šį sutrikimą, kurių šeimose bipolinės depresijos atvejų nepasitaikė. Išoriniai faktoriai, tokie kaip stresas, kita liga, paramos nebuvimas gali sustiprinti nuotaikų svyravimų trukmę ir dažnį.
 
Ligos simptomai, kai vyrauja depresijos epizodas
 
Natūralu, kad po tam tikrų įvykių gali užplūsti liūdna nuotaika. Tačiau sergant bipoliniu sutrikimu, depresinė nuotaika užtruks ilgiau nei 6 mėnesius, ji bus stipriau išreikšta, taps sunku tinkamai reaguoti į paprastas situacijas Šiam epizodui būdinga depresijos triada: liūdna nuotaika, sulėtėjusios asociacijos (mąstymas) ir sulėtėję judesiai. Taip pat pacientas nesimėgauja tais dalykais, kurie anksčiau teikė džiaugsmą, praranda gebėjimą domėtis tiek sena, tiek nauja veikla. Žmogui gali būti itin sunku priimti net ir paprastus sprendimus. Pasikeičia kasdieninio gyvenimo įpročiai: pacientas priauga svorio arba atvirkščiai, jo netenka, kankina nemiga arba miega labai ilgai ir tiesiog negali atsikelti iš lovos, sumažėja lytinis potraukis (libido). Pacientas dažnai jaučia nuovargį ir energijos trūkumą, jam sunku susikaupti, logiškai mąstyti, būti ir bendrauti su kitais žmonėmis ilgesnį laiką. Žmogus nuolat galvoja apie gyvenimo beprasmiškumą, jį kankina kaltės ir nepilnavertiškumo jausmas. Kartais atrodo, kad būtų lengviau po mirties, todėl užvaldo mintys apie savižudybę. Pacientui yra sunku dirbti kasdieninius darbus, pasirūpinti savimi, nes nemato jokio tikslo tai daryti.
 
Ligos simptomai, kai vyrauja manijos epizodas
 
Manijos epizodas prasideda staiga ir trunka nuo savaitės iki kelių mėnesių. Jam būdinga netrumpesnė nei vienos savaitės trukmės besitęsianti pakili, euforinė arba dirgli nuotaika. Šiuo laikotarpiu atsiranda ir savo asmenybės pervertinimas arba polinkis į didingumo idėjas, sumažėja miego poreikis (pvz.: žmogus jaučiasi pailsėjęs po mažiau nei 4 miego valandų). Pacientas dažnai jaučiasi išsiblaškęs, kreipia dėmesį į kiekvieną nesvarbų ir antraeilį išorinį stimulą, pradeda greitai ir garsiau kalbėti, o kalboje vyrauja minčių šuoliai. Pasireiškia sustiprėjęs aktyvumas siekiant tiek socialinio, tiek darbinio tikslo. Atsiranda potraukis malonumą teikiančiai veiklai, tokiai kaip nemotyvuotam pinigų švaistymui ar neapgalvotiems seksualiniams santykiams, kas gali turėti nemalonių pasekmių. Esant sunkiam manijos epizodui, pacientą gali kankinti psichozės simptomai - iliuzijos (klaidingi įsitikinimai) ir haliucinacijos (matymas, girdėjimas ar jutimas to, ko nėra), skatinančios netinkamą, įžūlų ir pavojingą elgesį visuomenėje.
 
Diagnozė
 
Paprastai diagnozuojama remiantis nustatytais bipolinio afektinio sutrikimo kriterijais. Laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai atliekami siekiant diferencijuoti nuo somatinių ligų, tokių kaip skydliaukės patologijos, autoimuninių ligų, infekcijų, navikų, galinčių sukelti nuotaikos sutrikimus.
 
Gydymas
 
Optimaliausias bipolinio afektinio su­trikimo gydymo efektas pasiekiamas, kai sudaromas individualus gydymo pla­nas, apimantis medikamentų vartoji­mą, mokymą ir psichoterapiją. Medikamentinis gydymas priklauso nuo epizodo, kuris yra labiau išreikštas bipolinio afektinio sutrikimo metu. Jeigu vyrauja depresinė nuotaika, skiriami antidepresantai. Vaistų grupės, dozės ir skyrimo trukmė priklauso nuo pasireiškiančių simptomų laipsnio, pašalinio poveikio ir atsako į gydymą. Jeigu pacientą kamuoja manijos būsena, papratai skiriami antipsichotiniai vaistai. Šie medikamentai gali sukelti galvos svaigimą, sausumą burnoje, vidurių užkietėjimą, tad reikalingi papildomi vaistai, norint sumažinti neigiamus simptomus. Jeigu tiek manijos, tiek depresijos epizodas yra stipriai išreikštas, rekomenduojama vartoti nuotaiką stabilizuojančius preparatus. Jie taip pat skiriami ir ilgalaikiam palaikomajam gydymui, kuris apsaugo nuo epizodų pasikartojimų. Dažniausiai yra vartojamos ličio druskos. Svarbu žinoti, kad skiriant ličio druskas reikia dažnai atlikti kraujo tyrimą, kadangi terapinė ličio dozė yra labai artima toksinei jo koncentracijai.

Pacientas mokomas, kad reikėtų tęsti gydymą net ir tuo atveju, kai nejaučia simptomų (nepertraukiamas gydymas yra efektyvesnis, nei taikomas tik epizo­diškai), jis turi suprasti, kad serga. Gydy­tojas, atsižvelgdamas į paciento sugebė­jimą suvokti informaciją, turėtų paaiškinti, kas tai per liga, kokie jos požymiai, kokios negydymo pasekmės. Į mokymo procesą rekomenduojama įtraukti ir šeimos narius. Pacientą reiktų paskatinti išlaikyti miego režimą (gultis ir keltis tuo pačiu metu), sureguliuoti fizinį aktyvumą, keisti gyvenimo ir mitybos įpročius, mažinti vartojamo alkoholio kiekį, nes jo sąveika su skiriamais medikamentais gali iššaukti nepageidaujamų reiškinių. Reiktų sumažinti stresą tiek darbe, tiek namų aplinkoje, kadangi jis yra vienas iš veiksnių, sustiprinančių nuotaikų svyravimą.

Gydant bipolinį afektinį sutrikimą, gali būti taikoma individuali, grupinė ir šeimos psichoterapija. Kaip psichologinis bipolinio afekti­nio sutrikimo gydymas, papildantis me­dikamentinį, plačiausiai taikoma indivi­duali kognityvinė ir elgesio terapija (efektyvesnė esant depresijos, o ne ma­nijos epizodui). Kognityvinė terapija – tai metodas, kuris padeda įveikti liguistus mąstymo procesus, o pakei­tus mąstymo modelį, pakinta ir elgesys. Elgesio terapijos metu siekiama su­stiprinti žmogaus savikontrolę ugdant savitvardą ir savireguliaciją. Šios savybės padeda pacientui pačiam analizuoti ir daryti įtaką savo elgesiui bei galimų problemų sprendimui. Taip pat lavinamas žmogaus pasitikėjimas savimi, nagrinėjamos probleminės situacijos ir ieškoma būdų, kaip jas išspręsti. Grupinės psichoterapijos dėka pacientas gali vėl išmokti bendrauti su žmonėmis, išklausyti kitus. Taikant šeimos psichoterapiją, siekiama sumažinti konfliktus, kurie paprastai kyla dėl pasikeitusio paciento elgesio su artimaisiais.

Skaityti komentarus (2)
Straipsnių komentarai
Vardas*:    El.paštas:
Įveskite kodą, kurį matote paveikslėlyje.
Jei kodo neperskaitote, spaudinėkite ant paveikslėlio tol, kol kodas taps įskaitomas*.
Kiek bus 34 / 4 =  
APKLAUSA/ KONKURSAS
Klausimas:
Ar Jus veikia mėnulio pilnatis?
Atsakymai:
Taip, sunkiau užmigti
Taip, aplinkinių elgesys tampa keistas
Manęs neveikia
Rezultatai
 
2009 © Infomed.lt Visos teisės saugomos įstatymo. Kontaktai | Reklama
HexaPortal v1.7