Ieškoti
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės
   

Cukrinis diabetas
www.infomed.lt Rasa Žemaitaitytė
2009-06-18

Cukrinis diabetas (cukraligė, hiperglikemija, diabetes mellitus, diabetas)

     Cukrinis diabetas (CD) – tai daugelio veiksnių sukeltas medžiagų apykaitos sutrikimas, kuriam būdingas lėtinis gliukozės kraujyje padidėjimas (hiperglikemija) su riebalų, baltymų ir angliavandenių apykaitos sutrikimu, kuris atsiranda dėl hormono insulino gamybos, jo veikimo sutrikimo ar abiejų šių priežasčių (Pasaulinė sveikatos organizacija, 1999).

Skiriamas pirminis ir antrinis cukrinis diabetas:

Pirminis cukrinis diebetas

I tipo - nuo insulino priklausomas

     I tipo cukriniu diabetu sergantieji sudaro mažiau kaip 1/10 visų sergančiųjų šia liga. Susirgimus daugiausia lemia paveldimumas, taip pat laikoma, kad I tipo cukrinis diabetas yra autoimuninė liga (autoimuninis kasos uždegimas), kurią gali paskatinti virusinė infekcija. Organizme sukeliamas visiškas insulino badas, vystosi ketoacidozė ir laiku šio bado nenumalšinus insulino injekcijomis, žmogus miršta. Šio tipo cukriniu diabetu paprastai susergama iki 40 m. amžiaus: diagnozuojama vaikams, paaugliams ar jauniems žmonėms.

II tipo - nuo insulino nepriklausomas

     II tipo cukriniu diabetu daugiausia serga vyresni kaip 40 m žmonės, turintys antsvorio problemų. Sergantieji sudaro 9/10 visų cukrinio diabeto pacientų. Žmogaus kasa gamina insuliną, tačiau dėl tam tikrų priežasčių, kaip sutrikusi insulino sekrecija ar ląstelių nereagavimas į insulino poveikį, jo veikimo nepakanka. Taip pat dėl persivalgymo padidėjusi insulino koncentracija bei pažeisti insulino receptoriai susilpnina insulino veikimą. II tipo diabetas dažnai nustatomas tyrimo metu radus padidėjusią gliukozės koncentraciją kraujyje ir atlikus geriamąjį gliukozės toleravimo mėginį.

Gestacinis cukrinis diabetas

     Tai nėštumo periodu atsirandantis angliavandenių apykaitos sutrikimas, itin padidinantis nėštumo komplikacijų riziką.
Sutrikęs gliukozės kiekio reguliavimas
Ši būklė atspindi tarpinę būklę tarp normalaus gliukozės kiekio reguliavimo ir cukrinio diabeto. Tai rizikos veiksnys vėliau atsirasti cukriniam diabetui, širdies ir kraujagyslių ligoms. Nustatomas atlikus geriamąjį gliukozės toleravimo mėginį. Šią būklę galima koreguoti sumažinus svorį, laikantis dietos.

Antinis cukrinis diabetas

     Antrinį cukrinį diabetą sukelia ligos, kurios pažeidžia kasos audinį (lėtinis pankreatitas, hemochromatozė), kasos pašalinimas, endokrininės ligos (pav., posmegeninės liaukos navikų), kurioms būdinga padidėjusi hormonų, pasižyminčių insulinui priešingu poveikiu, gamyba. Diabetas gali atsirasti dėl kai kurių vaistų (pvz., gliukokortikoidų, tiazininių diuretikų, beta-adrenoblokatorių, geriamųjų kontraceptikų) vartojimo.
Ligos priežastys

     I-as CD tipas gali būti neaiškios priežasties (idiopatinis) arba autoimuninė liga, kai kraujyje atsiranda antikūnų, ardančių insuliną gaminančias kasos ląsteles. Autoimuninį procesą sukelia paveldimi patologiniai genai. Ligos pradžią gali išprovokuoti įvairūs išoriniai faktoriai, tokie kaip virusinė infekcija, stresas ir kt.

     II-am CD tipui atsirasti taip pat didelės reikšmės turi paveldimumas. Svarbūs yra du pakitimai: insulino sekrecijos sutrikimas ir susilpnėjęs insulino poveikis (rezistencija insulinui). Tokiais atvejais, kad gliukozės koncentracija kraujyje būtų normali, kasa skatinama gaminti daug insulino. Tačiau, jis blogai veikia. Ilgainiui kasos galimybės išsenka ir ji insulino pradeda gaminti vis mažiau.

Kokie cukrinio diabeto simptomai?
  • Blogai gyjančios žaizdos
  • Darbingumo sumažėjimas
  • Dažnas šlapinimasis
  • Kūno masės mažėjimas
  • Potencijos sutrikimas
  • Mėnesinių ciklo sutrikimai
  • Nuovargis
  • Troškulys
  • Odos niežėjimas
  • Lytinių organų niežėjimas
Kokia ligos eiga?

     I-ajam CD tipui būdingi greitai ryškėjantys simptomai. Šia forma dažniausiai serga vaikai, paaugliai ir jauni žmonės. Dažniausiai ligonį kankina vis stiprėjantis troškulys, nors nieko sūraus nevalgoma ir nėra karšta. Ligonis ima gausiai šlapintis. Nors dažnai padidėja apetitas, bet daugelis ligonių liesėja, jiems niežti odą, kurioje, nors ir laikomasi švaros, kartais atsiranda pūlinukų.

     Kraujyje ir šlapime sparčiai gausėja cukraus. Ligonis per kelias valandas ar dienas pasidaro apatiškas, mieguistas, iš burnos jam sklinda acetono kvapas, jį pykina, jis gali vemti; kartais jam skauda pilvą. Jis daug geria, gausiai šlapinasi. CD progresuojant, ligonis praranda sąmonę – prasideda diabetinė koma, negydomas ligonis gali mirti.

     II-as CD tipas vystosi palaipsniui ir nepastebimai, dažnai diagnozuojama profilaktinio patikrinimo metu. Ilgą laiką toks ligonis gali nejausti jokio negalavimo, nors organizme ir vyksta tam tikri pakitimai. Ligos požymiai išryškėja vėliau. Kartasi gali prasidėti grybelinės odos ligos. Dažnai liga išaiškėja prasidėjus vėlyvoms komplikacijoms. Svarbiausia iš jų – kraujagyslių pažeidimas.

Kokios cukrinio diabeto komplikacijos?

     Sergant CD neišvengiamai atsiranda komplikacijų. Kada jos atsiras, priklauso nuo individualių individo savybių, nuo tinkamos glikemijos kontrolės. CD pakenkia akis (iki aklumo), inkstus (iki inkstų funkcijos nepakankamumo, hemodializių), periferines galūnių kraujagysles ir nervus (ligonį vargina galūnių skausmas, tirpimas, atsiranda trofinės opos, gangrena), širdies bei smegenų kraujagyslių pakenkimas (infarktai, insultai).

     Labai svarbi gydymo komplikacija – hipoglikemija (mažas gliukozės kiekis kraujyje). Jos požymiai: bendas silpnumas, prakaito pylimas, neramumas, drebulys, širdies plakimas. Hipoglikemija atsiranda perdozavus vaistų, insulino. Alkoholis, fizinis darbas irgi mažina glikemiją. Todėl ligonis tūrėtų atsargiai vartoti alkoholį, prieš sunkesnį fizinį krūvį sočiau pavalgyti. Pacientams reikėtų su savim nešiotis cukraus gabalėlių ar saldainių, kad, atsiradus pirmiesiems hipoglikemijos požymiams, galėtų padėti sau. Nesuteikus pagalbos, prarandama sąmonė, vystosi negrįžtami smegenų pakitimai.

Kaip diagnozuojamas cukrinis diabetas?

     Esant CD, nustatoma hiperglikemija – padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje. Sveiko žmogaus kraujyje gliukozės kiekis nevalgius – 3,33-5,55 mmol/l.

     Taip pat ir gliukozūrija – gliukozė šlapime. Normaliai gliukozės šlapime nėra.

     Atliekamas geriamasis gliukozės toleravimo mėginys – gliukozė matuojama nevalgius, po to duodama išgerti 75 g gliukozės ir matuojama glikemija po 2 val.

     Siekiant įvertinti gliukozės kiekį, kuris laikėsi paskutinius 3 mėnesius bei prognozuoti galimas komplikacijas, atliekamas glikuoto hemoglobino tyrimas. Esant padidėjusiam gliukozės kiekiui kraujyje, ji jungiasi prie hemoglobino, baltymo, kuris yra eritrocituose ir perneša deguonį. Dėl to esant dideliam glikuotam hemoglobinui, audiniai kenčia nuo deguonies bado. Kuo ilgiau gliukozės koncentracija buvo aukšta, tuo daugiau bus ir glikuoto hemoglobino.

Kaip gydomas cukrinis diabetas?

     CD gydoma nemedikamentiniais (dieta, fizinis aktyvumas) ir medikamentiniais metodais (geriamieji vaistai, insulino injekcijos). Sutrikęs gliukozės kiekio reguliavimas pirmiausia gydomas nemedikamentiniais metodais.

     Dieta – svarbiausias CD gydymo metodas. Rekomenduojama valgyti dažnai po truputį. Valgykite maždaug tuo pačiu laiku, paskirstydami maistą 5-6 kartus per dieną. Venkite gryno cukraus turinčių produktų (cukraus, medaus, sirupo, uogienių, saldainių, pyragaičių, saldžių gėrimų, tortų). Galite naudoti dirbtinus saldiklius: sachariną, aspartamą. Valgykite mažiau riebalų, ypač gyvulinės kilmės. Tinka liesa mėsa, paukštiena, žuvis, liesi pieno produktai. Kasdien valgykite daug daržovių ir nedaug vaisių. Vartokite daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto – tai lėtina angliavandenių pasisavinimą iš virškinimo trakto.

     Fizinis aktyvumas taip pat svarbus CD gydymo momentas. Raumenys fiziškai dirbdami sudegina didelį kiekį gliukozės bei padidėja raumenų ląstelių jautrumas insulinui. Rekomenduojama atlikti mankštą ryte ir vakare, 1 valandą po valgio. Patariama pasiekti 120-140 k/min pulsą ir mankštintis 20-30 min.

     Geriamieji vaistai. Gliukozę mažinančių vaistų yra daug įvairių grupių. Kokį vaistą pasirinkti sprendžia gydytojas, atsižvelgdamas į CD komplikacijas, gretutines ligas, glikemijos (gliukozės kiekio kraujyje) dydį.

     Insulino injekcijos. Insulinas būtinas sergantiems I-o tipo CD. Jis skiriamas ligoniui visą gyvenimą. Insulino leidimo būdas bei dozės derinamos su ligonio gyvensena. II-o tipo CD gydymui insulinas skiriamas, kai tabletėmis nepavyksta kompensuoti glikemijos ar išsivysto ryškios komplikacijos, alergija. Insulino terapija gali būti nuolatinė arba laikina. Gydymui paprastai naudojamas žmogaus insulino preparatai arba insulino analogai. Jie gaminami įvairios trukmės, todėl gydymas pritaikomas kiekvienam ligoniui individualiai.
Vaikų gydymas labai priklauso nuo cukraus kiekio kraujyje. Jei paskirtas insulinas, vaikams galima pradėti vartoti Biokalcį (esant dideliam cukraus kiekiui). Jei yra problemų su inkstais, vaikai privalo vartoti Kordicepsą. Kurso trukmė ne ilgesnė kaip vienas mėnuo.

Patarimai

     Sergant CD svarbiausia tinkamai maitintis, optimaliai suderinti maisto ir insulino vartojimą, normalizuoti kūno masę. Siekti glikemijos nevalgius iki 6,7 mmol/l, pavalgius iki 8,9 mmol/l. Bent du kartus per metus atlikti glikuoto hemoglobino tyrimą.

Profilaktika

     Svarbu laiku diagnozuoti CD. Žmonės, turintys padidėjusią riziką (nutukę, giminėje turintys sergančių CD, moterys gimdžiusios daugiau nei 4 kg svorio vaikus), profilaktiškai turėtų tikrinti gliukozę kraujyje. Racionali mityba, kūno masės normalizavimas, fizinis aktyvumas – svarbiausi CD profilaktikos veiksniai.

Skaityti komentarus (9)
Straipsnių komentarai
Vardas*:    El.paštas:
Įveskite kodą, kurį matote paveikslėlyje.
Jei kodo neperskaitote, spaudinėkite ant paveikslėlio tol, kol kodas taps įskaitomas*.
Kiek bus 112 - 20 =  
APKLAUSA/ KONKURSAS
Klausimas:
Ar Jus veikia mėnulio pilnatis?
Atsakymai:
Taip, sunkiau užmigti
Taip, aplinkinių elgesys tampa keistas
Manęs neveikia
Rezultatai
 
2009 © Infomed.lt Visos teisės saugomos įstatymo. Kontaktai | Reklama
HexaPortal v1.7