Ieškoti
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės
   

Epilepsia
www.infomed.lt Rasa Žemaitaitytė
2009-10-25

     Epilepsija – lėtinis neurologinis sutrikimas, pasireiškiantis kartotiniais savaiminiais epilepsijos priepuoliais. Epilepsijos priepuoliai – priepuolinis dažniausiai visuomet toks pats sąmonės, elgesio, emocijų, judesių, jutimo ar suvokimo sutrikimai dėl staigios or labai stiprios galvos smegenų žievės neuronų elektrinės iškrovos.

Kas sukelia epilepsija?

     Epilepsijos atsiradimo kelių gali būti daug ir labai įvairių, tačiau tiksliai visi galimi būdai dar nėra nustatomi ir neretai ligoniui nenustatoma, kas jam sukėlė epilepsijos priepuolius. Visais nustatytais atvejais yra centrinės nervų sistemos pažeidimas. Nėštumo laikotarpiu sutrikęs medžiagų balansas, infekcija pažeidusi vaisiaus smegenis, taip pat genetiniai veiksniai gali sukelti vaisiaus galvos smegenų ar jų kraujagyslių formavimosi sutrikimus (apsigimus). Gimdymo laikotarpiu naujagimis gali patirti traumą ar deguonies trūkumą, kas irgi gali vėliau sąlygoti epilepsijos formavimąsi. Net ir po gimimo patirtos galvos smegenų traumos, galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, navikai ar centrinės nervų sistemos infekcijos gali sukelti epilepsijos priepuolius.

Kokiais simptomais gali pasireišti epilepsija?

  • Veido dalių ar galūnių trūkčiojimu ar įsitempimu;
  • Kažkurios kūno vietos nutirpimais;
  • Žybčiojimai ar spalvoti ratilai akyse;
  • Regos laukų iškritimais, aplinkos objektų iškraipymu;
  • Girdimais įviariais garsais, muzika ar balsais, kurių negirdi kiti;
  • Nesamai , bet užuodžiamais įvairiais nemaloniais kvapais;
  • Nerealumo jausmas, de javu – kažkada patirtu jausmu, jamais vu – svetimos aplinkos jausmu;
  • Išprakaitavimu, paraudimu, dažnu širdies plakimu, „žąsies oda“, pykinimu, vėmimu;
  • Nekontroliuojamais, bet valingą veiksmą primenančiais veiksmais (graibymas, čiupinėjimas, betikslis ėjimas, niurnėjimas, čepsėjimas, rijimas, gokčiojimas, spardymasis ir kt.);
  • Jausmu, kad kažkas tuoj atsitiks;
  • Sąmonės sutrikimais;
  • Absansais – pacientas artodo užsisvajojęs, pašauktas nereaguoja, o atsipeikėjęs neatsimena, kad buvo priepuolis. Tai trunka iki 30 sekundžių, šiuo metu pacientui a sutrinka sąmonė ir nustojama daryti bet kokia veikla;
  • Trumpais viso kūno trūktelėjimais, primena krūptelėjimą išsigandus, pečių gūžtelėjimą;
  • Traukuliais, kurių metų kūnas ar kūno dalis (ranka, koja) įsitempia ir atsipalaiduoja, tai kartojasi daug kartų;
  • Staigiais kūno ar kūno dalių įsitempimais;
  • Staigiu raumenų suglebimu, kurio metu gali būti neišlaikoma kūno padėtis;
  • Traukuliais, kurių metų prarandama sąmonė, įsitempia kūnas, atsilošia galva, įsitempia rankos ir kojos, veidas šiek tiek mėlsta, gali pasigirsti gerklinis garsas, dantys stipriai sukandami, nevalingai pasišlapinima ar pasituštinama. Po to keičia kita fazė, kuomet ligonis pradeda trūkčioti, gali įsikąsti į liežuvį, drimba putos iš burnos. Šie trūkčiojimai po truputį rimsta. Po priepuolio ligonis būna pavargęs ir užmiega.
Kokia ligos eiga?

     Ligos eiga labai priklauso nuo to, kokie epilepsiniai priepuoliai ištinka. Vieni jų gali ištikti iki 30 kartų per dieną, kaip pavyzdžiui absansai, o kiti gali kartotis tik kelis kartus per mėnesį. Tam pačiam žmogui, dažniausiai kartojasi tokia pati priepuolių formą. Daugelis pacienetų jaučia, kad juos tuo gali ištikti epilepsijos priepuolis, šis periodas vadinamas aura. Gydant vaistais gali suretėti priepuoliai, tačiau nereikėtų skubėti nutraukti vaisto vartojimo.

Kaip diagnozuojama epilepsija?

     Epilepsija diagnozuojama kai pasireiškia du ir daugiau epilepsijos priepuolių ir atlikus elektroencefalogramą (budravimo ar/ir miego metu), kurioje stebimi epilepsijai būdingos bangos.

Kaip suteikti pirmąją pagalbą ištikus epilepsijos priepuoliui?

     Pirmosios pagalbos suteikimas priklauso nuo to, kokios formos epilepsijos priepuolis. Daugiausiai pagalbos reikia tiems pacientams, kurie priepuolių metu krenta ar ištinka traukuliai.

     Kaip jau ir minėjome dažnai prieš priepuolį žmogų ištinka aura. Ištikus aurai reikia stengtis atsigulti ant žemės, kad ligonis nesusižeistų krisdamas.

     Prasidėjus priepuoliui guldyti ant šono, kniūbsčia, atlaisvinti drabužius (prasagstyti sagas, atrišti kaklaraištį), kad neveržtų kaklo, iš aplinkos pašalinti aštrius daiktus, kad nesusižeistų, po galva padėtį ka nors minkšto.

     Priepuolio metu NEDARYTI: nieko nekišti į burną, negirdyti vaistų, nesistengti nuslopinti judesių, nedaryti dirbtinio kvėpavimo ar širdies masažo.

Kaip gydoma epilepsija?

      Epilesijos gydymo tikslas yra kontroliuoti priepuolius, taip gerinant ligonio gyvenimo kokybę. Epilepsijos gydymas pradedamas palaipsniui didinant dozę. Vaistais gydomos visos epilepsijos formos neatsižvelgiant į priepuolių pobūdį bei ligos formą. Gydymas turi būti nepertraukiamas ir reguliarus, o dozės reguliuojamos pagal efektą bei šalutinius poveikius. Gydymas ilgalaikis ir nesikartojant priepuoliams vis tiek gydymas tęsiamas dar 3-5 metus. Staiga nutraukus vaisto vartojimą dažnai atsinaujina epilepsijos priepuoliai.

Skaityti komentarus (0)
Straipsnių komentarai
Vardas*:    El.paštas:
Įveskite kodą, kurį matote paveikslėlyje.
Jei kodo neperskaitote, spaudinėkite ant paveikslėlio tol, kol kodas taps įskaitomas*.
Kiek bus 95 + 72 - 29 =  
APKLAUSA/ KONKURSAS
Klausimas:
Ar Jus veikia mėnulio pilnatis?
Atsakymai:
Taip, sunkiau užmigti
Taip, aplinkinių elgesys tampa keistas
Manęs neveikia
Rezultatai
 
2009 © Infomed.lt Visos teisės saugomos įstatymo. Kontaktai | Reklama
HexaPortal v1.7