Ieškoti
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės
   

Reflux esophagitis
www.infomed.lt Diana Karpec
2008-05-10

Gastroezofaginis refliuksas (GERL, gastroezofaginio refliukso liga)

Kas yra gastroezofaginis refliuksas? 

Gastroezofaginio refliukso paplitimas visame pasaulyje didėja, ypač gerai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Apie 10 proc. visos populiacijos simptomai tokie stiprūs, kad gali būti diagnozuojama gastroezofaginio refliukso liga. Maždaug 40-50 proc. iš jų nustatoma erozinė ligos forma, kai atsiranda stemplės gleivinės raukšlių įtrūkimai. Nedidelei daliai pacientų gali išsivystyti komplikacijų, tokių kaip stemplės opa, randai, kraujavimas.

Gastroezofaginio refliukso ligos metu sutrinka apatinio stemplės sfinkterio (raumeninio žiedo apatinėje stemplės dalyje) atsipalaidavimas, leidžiantis rūgštingam skrandžio turiniui patekti atgal į stemplę. Ilgalaikių tyrimų metu nustatyta, kad asmenims, sergantiems šia liga, pasikartojantis apatinio stemplės sfinkterio atsipalaidavimas pasireiškia daug dažniau ir užtrunka daug ilgiau nei sveikiems žmonėms. Gastroezofaginio refliukso liga konstatuojama, kai atpylimai rūgščiu skrandžio turiniu ar/ir rėmuo kartojasi pakankamai dažnai – ne rečiau nei 2 kartus per savaitę – ir trikdo žmogaus kasdieninę veiklą, nepaisant, yra ar nėra makroskopinių stemplės pokyčių.

Kokie yra gastroezofaginio refliukso ligos simptomai?

Pagrindinis simptomas yra rėmuo – deginančio, graužiančio pobūdžio skausmas ir diskomfortas už krūtinkaulio. Kartais skrandžio turinys gali pasiekti  gerklę ir burną: tada jaučiamas deginimas, rūgšties jutimas ir nemalonus skonis burnoje. Dažnai pasireiškia stiprus raugėjimas oru, maisto atpylimas, skrandžio pilnumo jausmas, pykinimas, pilvo pūtimas. Kadangi rūgštus skrandžio turinys dirgina ir kvėpavimo takus, pacientus gali kankinti dusulio priepuoliai.

Daugelis žmonių jaučia, kad jų gyvenimo kokybė dėl šių simptomų sumažėja. Dėl dažno refliukso pasikartojimo gali išsivystyti ezofagitas – stemplės gleivinės uždegimas, kuris gali komplikuotis randų susidarymu. Dėl susiaurėjusios stemplės apsunkinamas rijimas, o  kartais ir išvis yra negalimas, tad tokiai būklei reikalinga neatidėliotina gydytojo pagalba. Atpylimas rūgščiu skrandžio turiniu skatina ir kraujuojančių žaizdelių susidarymą. Taip dėl ilgalaikio kraujo praradimo gali išsivystyti geležies stokos anemija.
 
Rizikos veiksniai, sąlygojantys gastroezofaginio refliukso atsiradimą
 
Dažniausiai tikslios stemplės rauko atsipalaidavimo sutrikimo priežastys nėra žinomos, bet yra daugelis veiksnių, turinčių įtakos refliukso atsiradimui:

Tarpinė išvarža.
Jos metu skrandis išlenda per diafragmą, neleisdamas diafragmos raumenims uždaryti apatinio stemplės galo. Stemplė lieka atvira ir skrandžio rūgštis gali patekti į ją;

Antsvoris
. Nutukusiam žmogui didelis riebalinio audinio kiekis didina spaudimą į skrandį ir taip palengvina rūgštaus turinio patekimą atgal į stemplę;

Nėštumas
. Jo metu padidėjusi ir pakilusi gimda spaudžia skrandį, sudarydama didesnį slėgį viduje, kas padidina refliukso tikimybę. Be to, hormonų pokyčiai nėštumo metu sukelia dažną stemplės sfinkterio atsipalaidavimą;

Valgymas
. Įrodyta, kad kuo labiau skrandis yra išsiplėtęs ir pilnas maisto likučių, tuo yra didesnė rūgštaus turinio patekimo atgal į stemplę tikimybė. Valgant riebų maistą ir vartojant alkoholį, refliuksas kartojasi itin dažnai, kadangi tiek riebalai, tiek alkoholis slopina medžiagų apykaitą ir taip lėtėja skrandžio ištuštėjimas. Rėmens atsiradimą gali skatinti ir aštrių maisto produktų, šokolado, mėtos, gausus kavos vartojimas, persivalgymas ar užkandžiavimas nakties metu;

Tabakas
. Tabake esančios medžiagos sutrikdo stemplės sfinkterio veikimą,  sulėtina maisto pasišalinimą iš skrandžio ir padidina skrandžio rūgšties gamybą;

Vidurių užkietėjimas ir dujų kaupimasis
. Šie virškinimo sistemos funkcijų sutrikimai didindami spaudimą pilve skatina refliukso atsiradimą;

Netinkama miegojimo ar gulėjimo poza
. Norint išvengti refliukso pasikartojimo, rekomenduojama 10-15 cm pakelti galvūgalį ir nemiegoti iškart pavalgius, staigiai nesilenkti ir nesikelti. 

Kaip diagnozuojamas gastroezofaginio refliukso liga?

Gastroezofaginio refliukso liga konstatuojama, kai atpylimai rūgščiu skrandžio turiniu ar/ir  rėmuo kartojasi pakankamai dažnai – ne rečiau nei 2 kartus per savaitę – ir trikdo žmogaus kasdieninę veiklą, nepaisant, yra ar nėra makroskopinių stemplės pokyčių. Norint įvertinti stemplės gleivinės uždegimą, reikalinga atlikti endoskopinį tyrimą – ezofagofibrogastroskopiją, kurios metu galima pamatyti  ir gleivinės raukšlių įtrūkimus bei kitas komplikacijas. Pagal endoskopinius pažeidimus skiriami keturi stemplės gleivinės uždegimo laipsniai. Priklausomai nuo jų, skiriamas atitinkamas medikamentinis gydymas. Kitas tyrimas, kuris rekomenduojamas atlikti įtariant atipines ligos formas, yra 24 val. pH-metrija – kai visą parą registruojama, ar į stemplę patenka rūgštus skrandžio turinys. Jis atliekamas ir esant būtinumui įvertinti skiriamų skrandžio rūgšties sekreciją mažinančių vaistų poveikį. Kartais atliekama ir  stemplės manometrija – matuojamas stemplės apatinio rauko tonusas, kuris ligos metu būna sumažėjęs. 

Gastroezofaginio refliukso ligos simptomai gali būti panašūs į kitų patologinių būklių, tokių kaip skrandžio opos, vidurių užkietėjimo, dirgliosios žarnos sindromo, akmenligės simptomus. Tad reikalingas išsamesnis paciento ištyrimas, norint patvirtinti ar atmesti tam tikros ligos diagnozę.

Kaip išvengti gastroezofaginio refliukso be vaistų?
 
Refliukso galima išvengti ar jo pasikartojimus sumažinti koreguojant mitybą bei gyvenimo būdą. Gydytojai rekomenduoja mesti rūkyti, sumažinti gausiai vartojamus kavos ir alkoholio kiekius. Pacientai turėtų nevalgyti vėlai vakare (bent 2-3 valandas prieš miegą), nepersivalgyti ir mažiau vartoti riebius, aštrius ir labai saldžius maisto produktus. Rekomenduojama palaikyti normalų kūno svorį ir reguliariai sportuoti. Patariama pakelti lovos galvūgalį ne tik nakties, bet ir dienos miego metu, nenešioti juosmenį suveržiančių drabužių, staigiai nesilenkti ir nesikelti.
 
Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Jei rėmuo graužia dažnai, kankina  nemalonūs pojūčiai, sutrinka kasdieninė veikla, iškyla sunkumų ryjant, rekomenduojama skubiai kreiptis į gydytoją. Bendrosios praktikos gydytojas privalo konsultuotis su gastroenterologu esant II-IV laipsnio stemplės gleivinės uždegimui. Taip pat, jei reikalinga, atlikti išsamesnius tyrimus nesant paskirto gydymo veiksmingam efektui.

Kaip gydoma gastroezofaginio refliukso liga?

Simptomų panaikinimas ir gyvenimo kokybės užtikrinimas yra pats svarbiausias gydymo tikslas, nes tik tuo atveju ligonis bus patenkintas gydymu. Nėra galutinai aišku, ar visais atvejais tikslinga erozijas (įtrūkimus stemplės gleivinėje) visiškai užgydyti, tačiau pastebėta, kad, esant didelio laipsnio eroziniams pokyčiams, yra didesnė komplikacijų išsivystymo tikimybė. Ši liga yra gana greitai ir dažnai pasikartojanti, tad,  pasiekus norimą klinikinį poveikį, ne mažiau svarbu jį kaip galima ilgiau išlaikyti. Todėl kiekvienu atveju išnykus minimaliems pakitimams ir išgydžius didesnio laipsnio įtrūkimus ar opas, skiriamas palaikomasis gydymas.

Pagrindinė reikšmė gydant gastroezofaginio refliukso ligą skiriama medikamentams – skrandžio sekreciją slopinantiems vaistams. Pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad kuo ilgiau stemplėje pH būtų didesnis už 4. Esant tokiam pH, gerai gyja esantys pažeidimai, nebesusidaro naujų ir išnyksta simptomai. Neabejotinai įrodyta, kad efektyviausiai veikia protonų siurblio inhibitoriai (omeprozolis, rabeprozolis) ir histamino receptorių blokatoriai (ranitidinas, famotidinas). Antiacidiniai vaistai(skrandžio rūgštį neutralizuojantys preparatai) turi tik trumpalaikį poveikį ir gydant jais pasiekti ilgalaikę simptomų kontrolę ar išgydyti stemplės gleivinės raukšlių įtrūkimus labai sudėtinga.

Ūminės fazės gydymo trukmė priklauso nuo ligos sunkumo ir yra nuo 4 iki 16 savaičių, per kurias reikalinga panaikinti simptomus ir sumažinti endoskopinius stemplės gleivinės pakitimus. Be abejo, kiekvienam pacientam paskiriama individuali medikamentų paros dozė, priklausomai nuo simptomų pasireiškimo laipsnio, bendros sveikatos būklės ir gydymo efektyvumo.  Dažnai ligos eiga gali būti įvairi, tačiau dažniausiai – lėtinė pasikartojanti. Po konservatyvaus gydymo metu pasiekto būklės pagerėjimo ar net visiškai išnykus simptomams, didelei ligonių daliai jie vėl pasikartoja. Nustatyta, kad kuo yra didesnio laipsnio stemplės pažeidimas, tuo jį užgydžius didesnė tikimybė, kad jau per pirmuosius metus po išgydymo liga atsinaujins. Dabar taikomas naujas ilgalaikio gydymo metodas – gydymas „pagal poreikį. Ligonis pats nusprendžia ir vartoja vaistų tik atsiradus simptomams, o kai simptomų nebejaučia ne mažiau nei 24 val., medikamentų nebevartoja.  Palaikomojo gydymo trukmė gali būti labai įvairi, gali trukti ilgus metus, tačiau protonų siurblio inhibitoriai yra saugūs ir net vartojant omeprazolio 10 metų ir ilgiau, aiškių nepageidaujamų poveikių nenustatyta.

Retais atvejais, kai farmakologinis gydymas neveiksmingas, ir kai pacientas atsisako ilgalaikio palaikomojo gydymo, problema gali būti išspręsta laparoskopijos chirurgine operacija, kai stemplės sfinkteris sutvirtinamas – atliekama fundoplikacija.


Skaityti komentarus (1)
Straipsnių komentarai
Vardas*:    El.paštas:
Įveskite kodą, kurį matote paveikslėlyje.
Jei kodo neperskaitote, spaudinėkite ant paveikslėlio tol, kol kodas taps įskaitomas*.
Kiek bus 83 + 10 - 22 =  
APKLAUSA/ KONKURSAS
Klausimas:
Ar Jus veikia mėnulio pilnatis?
Atsakymai:
Taip, sunkiau užmigti
Taip, aplinkinių elgesys tampa keistas
Manęs neveikia
Rezultatai
 
2009 © Infomed.lt Visos teisės saugomos įstatymo. Kontaktai | Reklama
HexaPortal v1.7