Ieškoti
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės
   

Reumatinė polimialgija
www.infomed.lt Brigita Budrytė
2008-07-08
 
Reumatinė polimialgija
 
Reumatinė polimialgija yra uždegiminė liga, pasireiškianti vyresniems nei 50 metų amžiaus asmenims. Ji pasitaiko maždaug 4 iš 1000 žmonių. Didžiausias sergamumo pikas yra 60-70m. amžiaus grupėje. Labai retais atvejais reumatine polimialgija gali susirgti ir jauni žmonės, tačiau yra užfiksuoti tik pavieniai tokie atvejai. Vienodai dažnai serga tiek vyrai, tiek moterys. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad liga yra labiau papiltusi kaukaziečių tarpe, o azijiečiai ja beveik iš vis neserga.
 
Ligos priežastys
 
Tikslios reumatinės polimialgijos priežastys vis dar nėra nustatytos. Paprastai ligos simptomai atsiranda staiga, o kartais jie išsivysto per vieną ar dvi savaites. Be to, retais atvejais žmones vargina į gripą panašūs simptomai, pasireiškiantys prieš pat ligos atsiradimą. Manoma, kad tai galėtų būti parvoviruso infekcijos pasekmė, tačiau dar trūksta mokslinių tyrimų šiai hipotezei patvirtinti.
 
Ligos simptomai
 
Paprastai reumatinė polimialgija prasideda stipriais skausmais ir rytiniu sąnarių sustingimu, daugiausiai pečių juostos ir dubens srityje, taip pat šie simptomai gali pasireikšti ir kakle. Pacientai pastebi, kad jie patys negali atsikelti iš lovos, jiems atsiranda sunkumų lipant laiptais. Trečdalis žmonių skundžiasi rankų ir kojų raumenų silpnumu, galūnių ištinimu (edemomis), skausmu.
 
Ilgas poilsis ar sėdėjimas vienoje vietoje gali padidinti sustingimą ir sustiprinti skausmą, tad žmonių gyvenimo kokybė itin suprastėja. Pacientus vargina bendras nuovargis, jie dažnai jaučia energijos stoką. Retais atvejais gali sumažėti apetitas, ir taip prarandama daug svorio. Kartais raumenų silpnumą ir sustingimą lydi subfebrilus (iki 38C) karščiavimas.
 
Sunkias reumatinės polimialgijos atvejais prasideda smilkininės arterijos uždegimas – vadinamasis temporalinis arteritas. Pacientą vargina stiprus skausmas smilkinio srityje. Nėra nustatyta, kad tipiniu šios ligos atveju būtų pažeisti vidaus organai.
 
Diagnozės nustatymas
 
Šiuo metu yra žinomi kriterijai, kuriais remiantis reumatinė polimialgija gali būti patvirtinta tik empiriškai. Paprastai yra atliekamas kraujo tyrimas, kad būtų galima nustatyti uždegimo indikatorius. Reumatinę polimialgiją galima įtarti, jeigu yra padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) ir C-reaktyvusis baltymas (CRB). Kartais yra vertinamas ir interleukino-6 kiekis. Tačiau minėti žymenys nėra specifiniai šios ligos atveju, t.y. jie gali būti padidėję kaip atsakas į bet kurią uždegiminę reakciją organizme.
 
Svarbu žinoti, kad liga gali egzistuoti net ir tada, kai eritrocitų nusėdimo greitis ir C-reaktyvus baltymas yra normos ribose. Tada kiti laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai padėtų nustatyti tikslią diagnozę. Be abejo, reikia remtis ir paciento minimais nusiskundimais, kurių svarbiausi yra stiprus skausmas ir rytinis sustingimas pečių juostos ir dubens srityje. Reumatinę polimialgiją patvirtina ir greitas (per 24-48 val.) atsakas į gydymą kortikosteroidais.
 
Diferencinė diagnozė
 
Dauguma reumatinės polimialgijos simptomų nėra visiškai specifiški ir gali pasireikšti esant kitoms patologijoms. Dažniausiai šią ligą reikia diferencijuoti su reumatoidiniu artritu. Anksčiau buvo manoma, kad reumatinė polimialgija yra viena iš įsisenėjusio reumatoidinio artrito formų, tačiau vėliau šie spėjimai atmesti, kadangi ligai nėra būdingas progresuojantis erozinis sąnarių pažeidimas. Reumatinę polimialgiją reikia diferencijuoti ir su osteoartritu, raumenų uždegimu (polimiozitu), fibromialgija, Parkinsono liga, depresija, neaktyviu skydliaukės uždegimu, kartais ir su prostatos ar kaulų čiulpų vėžiu.
 
Gydymas
 
Kortikosteroidai yra veiksmingiausi vaistai gydant reumatinę polimialgiją. Paprastai ligonio būklė pagerėja per 24-48 valandas, tad greitas atsakas į gydymą gali būti naudojamas ir diagnozuojant ligą. Vaistai padeda numalšinti uždegimines reakcijas organizme ir pagerina bendro kraujo tyrimo rezultatus.
 
Kai ligonis negali vartoti geriamųjų vaistų, jam gali būti skiriami švirkščiamieji kortikosteroidai. Paprastai nustatyta dozė skiriama kas tris savaites. Dažniausiai ligonio gydymas tęsiasi apie vienerius metus, tačiau 50 proc. pacientų reikalingas 2-3 metų gydymo laikotarpis, o 30 proc. ligonių gydosi dar ilgiau.
 
Gydant kortikosteroidais, gali pasireikšti šalutiniai požymiai, tokie kaip svorio priaugimas, ypač pilvo ir veido srityje (vadinamasis „mėnulio veidas“), greitas ir lengvas mėlynių atsiradimas be jokios trauminės priežasties (pvz.: išorinėje plaštakos pusėje). Kai kuriems pacientams nuslenka dalis plaukų, vyresniems ar cukriniu diabetu sergantiems ligoniams gali padidėti gliukozės kiekis kraujyje, tad būtina reguliariai atlikti kraujo tyrimus. Arterine hipertenzija sergantiems asmenims reikalinga nuolat matuoti ir stebėti kraujo spaudimą, kadangi kortikosteroidai gali šiek tiek jį padidinti. Ilgai vartojant kortikosteroidus, kaulai gali tapti plonesni ir vystytis osteoporozė. Tačiau kartu su šiais preparatais galima vartoti kalcį su vitaminu D, bifosfonatus ar pradėti hormonų pakeičiamąją terapiją, kas padės apsaugoti nuo osteoporozės progresavimo. Visiems pacientams rekomenduojamas ir tyrimas, vadinamas kaulų densitometrija (DEXA), leidžiantis įvertinti kaulų mineralinį tankį.
 
Svarbu atsiminti, kad pacientai, vartojantys kortikosteroidus, neturėtų staigiai nutraukti gydymo. Jie privalo nešiotis su savimi ir specialią mėlynąją kortelę, patvirtinančią, kad asmuo gydosi. Taip nenumatytomis aplinkybėmis (traumos, ligos atveju) kortikosteroidų dozė turėtų būti atsargiai koreguojama.
 
Jeigu pacientui daugiau nei metus ar dvejus yra skiriama didesnė kaip 10 mg prednizolono dozė ir gydymo efektyvumas nėra pakankamas, ligoniui gali būti skiriami citostatikai. Iš pradžių šiuos vaistus galima vartoti kartu su kortikosteroidais, palaipsniui mažinant pastarųjų dozę, taip siekiant išvengti stipraus šalutinio poveikio. Citostatikai slopina uždegimines reakcijas organizme, tačiau jų vartojimas gali labai slopinti kraujodarą, todėl galima mažakraujystė, kraujavimas, gali sumažėti atsparumas infekcijai. Tad reikia reguliariai atlikti bendrąjį kraujo tyrimą, taip pat ištirti kepenų ir inkstų funkciją, siekiant išvengti toksinio poveikio pasireiškimo. Pacientams, kurių inkstų funkcija susilpnėjusi, citostatikus reikia vartoti labai atsargiai, kadangi dėl blogos inkstų veiklos vaistas iš organizmo bus pašalinamas daug lėčiau.

Laiku pradėjus gydyti reumatinę polimialgiją, paprastai pasveikstama, retai kada liga gali sukelti visišką negalią. Reumatinė polimialgija gali pasikartoti, jeigu gydymas buvo nutrauktas per anksti ar buvo gydoma nepakankamomis vaistų dozėmis.


Skaityti komentarus (35)
Straipsnių komentarai
Vardas*:    El.paštas:
Įveskite kodą, kurį matote paveikslėlyje.
Jei kodo neperskaitote, spaudinėkite ant paveikslėlio tol, kol kodas taps įskaitomas*.
Kiek bus 5 * 4 =  
APKLAUSA/ KONKURSAS
Klausimas:
Ar Jus veikia mėnulio pilnatis?
Atsakymai:
Taip, sunkiau užmigti
Taip, aplinkinių elgesys tampa keistas
Manęs neveikia
Rezultatai
 
2009 © Infomed.lt Visos teisės saugomos įstatymo. Kontaktai | Reklama
HexaPortal v1.7