Ieškoti
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės
   

Sarcoidosis
www.infomed.lt Rasa Žemaitaitytė
2009-04-27

Sarkoidozė (Sarcoidosis)

Sarkoidozė – tai lėtinė nežinomos kilmės liga, pažeidžianti daugelį organų. Dažniausiai pažeidžia plaučius, taip pat odą, limfmazgius, širdį, blužnį, kasą, akis, nervų sistemą. Tai jungiamojo audinio liga, kuriai būdingas kalcio padidėjimas kraujyje.

Sarkoidozės paplitimas nėra žinomas, nes dažnai ji būna besimptomė ar praeina savaime. Sergamumas sarkoidoze įvariose šalyse sudaro 10-40 atvejų 100000 gyventojų. Serga vienodai vyrai ir moterys, dažniausiai 20-50 metų amžiaus, bet gali sirgti bet kokio amžiaus žmonės. Liga atsiranda nepriklausomai nuo rūkymo.

Šios ligos kilmė nežinoma, bet manoma, kad iš dalies ligą lemia paveldėjimas bei sąlytis su tam tikru antigenu iš aplinkos.

Kokie sarkoidozės simptomai?
  • Dažniausiai nebūna jokių simptomų ir diagnozė nustatoma atsitiktinai atlikus krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką.
  • Maždaug 40% ligonių liga pasireiškia ūmios sarkoidozės simptomais: stambiųjų sąnarių (pvz., čiurnos) skausmu, bėrimais ir karščiavimu, kai yra rentgeninių sarkoidozės požymių. Sąnarių uždegimas bei bėrimas išnyksta per 3-5 savaites be liekamųjų reiškinių.
  • Kai kurie ligoniai sausai kosi, jaučia dusulį.
  • Daugelis ligonių epizodiškai ar nuolat jaučia nuovargį, silpnumą.
  • Kai pažiedžiami kiti organai, nustatomas akių uždegimas, padidėję limfmazgiai, seilių liaukos, kepenys, įvairių tipų odos pažeidimas, širdies aritmija, nervų sistemos pažeidimas.
Kaip diagnozuojama sarkoidozė?

Įtariant sarkoidozę, atliekamas krūtinės ląstos tyrimas. Taip pat šiuo tyrimu vertinamas ir ligos kitimas. Galima atlikti kompiuterinę tomografiją, kuri yra tikslesnis tyrimas šiai ligai nustatyti. Atlikus bronchoskopiją daugeliui ligonių, sergančių sarkoidoze, nenustatoma jokių patologinių trachėjos ar bronchų pokyčių. Bronchoskopijos metu paimamos bronchų išplovos, kuriose imuninių ląstelių santykis turi diagnostinės reikšmės. Taip pat paimama plaučių audinio biopsija, kurią ištyrus nustatoma tiksliausia diagnozė.

Kraujo tyrimuose ūmiu periodu randamas sumažėjęs limfocitų skaičius. Gali būti didesnis kalcio kiekis bei padidėjęs fermentų kiekis. Atlikus šlapimo tyrimą, gali būti rasta kalcio.

Kaip gydoma sarkoidozė?

Liga praeina savaime per maždaug 2 metus, todėl daugeliu atvejų gydymo nereikia. Besimptomiai ligoniai stebimi, jiems periodiškai atliekama krūtinės ląstos rentgenologiniai tyrimai, spirogramos bei kt.

Siūloma gydyti tik aktyvią sarkoidozę, kai yra ryškių simptomų ar yra padidėjęs kalcio kiekis kraujyje, pažeisti kiti organai. Skiriami gliukokortikoidai (steroidiniai hormonai) pakankamai ilgai – net ir 2 metus. Deja, ginčijamasi, ar šie vaistai padeda.

Vis tik sarkoidozė gali sukelti plaučių ar inkstų funkcijos nepakankamumą. Sunkios sarkoidozės mirtingumas yra apie 3%, dažniausiai dėl širdies nepakankamumo.

Kaip ligonis gali sau padėti?


Ligoniams patariama mesti rūkyti, stengtis neįkvėpti dūmų ir dulkių. Būtina vartoti pakankami skysčių. Jei padidėjes kalcio kiekis kraujyje ir/ar šlapime, rekomenduojama riboti kalcio turinčio maisto. Susilpnėjus raumenims – fiziniai pratimai.

Skaityti komentarus (1)
Straipsnių komentarai
Vardas*:    El.paštas:
Įveskite kodą, kurį matote paveikslėlyje.
Jei kodo neperskaitote, spaudinėkite ant paveikslėlio tol, kol kodas taps įskaitomas*.
Kiek bus 5 * 10 - 12 =  
APKLAUSA/ KONKURSAS
Klausimas:
Ar Jus veikia mėnulio pilnatis?
Atsakymai:
Taip, sunkiau užmigti
Taip, aplinkinių elgesys tampa keistas
Manęs neveikia
Rezultatai
 
2009 © Infomed.lt Visos teisės saugomos įstatymo. Kontaktai | Reklama
HexaPortal v1.7