Ieškoti
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės
   

Storosios žarnos karcinoma
www.infomed.lt Aistė Vidžiūnaitė
2008-05-10

Storosios žarnos vėžys (storosios žarnos karcinoma)

      Storoji žarna yra svarbi žarnyno dalis. Joje įsiurbiamas vanduo, druskos ir kitos mineralinės medžiagos. Be to, joje formuojamos ir kaupiamos išmatos. Storosios žarnos vėžys – itin dažna vėžio forma (pagal dažnumą antra po plaučių vėžio). Pastaruoju metu Lietuvoje kasmet išaiškinama per 1300 naujų šios ligos atvejų, dažniausiai ja serga 60–75 metų amžiaus žmonės

       Aptikus ir pašalinus gerybinius pakitimus jiems nespėjus supiktybėti ar ankstyvose vėžio stadijose, tikimybė visiškai pasveikti yra didelė. Deja, Lietuvoje šiandien 25 procentai sergančių šia liga ieško medikų pagalbos tik tada, kai jiems nustatoma jau ketvirta vėžio stadija ir išgelbėti jų nebeįmanoma.

Kaip pasireiškia storosios žarnos vėžys?

      Dažniausiai ankstyvomis ligos stadijomis nepastebimi jokie ligos simptomai. Vėliau gali pasireikšti įvairūs simptomai, kurių pobūdis ir stiprumas priklauso nuo vėžinių pakitimų lokalizacijos ir išplitimo. Storosios žarnos vėžį galima įtarti, jei asmuo porą savaičių nuolatos viduriuoja arba dažnai užkietėja viduriai, kraujuoja iš išangės arba pastebimas kraujas išmatose, vargina nuolatinis dujų kaupimasis, pilvo skausmai, jausmas, jog nevisiškai išsituštinama. Sergantis storosios žarnos vėžiu žmogus nuolatos jaučiasi nuvargęs, jam be priežasties krenta svoris.

      Beje, kraujas išmatose gali būti ne tik storosios žarnos vėžio požymis. Šviesus kraujas gali pasirodyti dėl hemorojaus ar smulkių išeinamosios žarnos įtrūkimų.  Be to, išmatos gali parausti vartojant kai kuriuos maisto produktus. Geležies papildai ir kai kurie vaistai nuo viduriavimo gali lemti tamsią išmatų spalvą. Bet kuriuo atveju, pastebėjus kraujavimą ar išmatų pokyčius, būtina kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti pavojingų sutrikimų požymis.

Kas sukelia storosios žarnos vėžį?

      Vėžiu susergama, kai normalios ląstelės ima nevaldomai augti ir dalintis. Storojoje ir tiesiojoje žarnoje toks ląstelių dalijimasis pirmiausia sukelia priešvėžinius (gerybinius) pakitimus žarnų gleivinėje, vadinamus polipais, adenomomis arba adenomatoziniais polipais. Polipai gali būti plokšti arba grybo formos, dideli arba maži. Jie yra kelių tipų, o dažniausi yra adenomos (jie dažnai supiktybėja, todėl dažniausiai jie yra šalinami), hiperplastiniai (itin retai tampa vėžio priežastimi) ir uždegiminiai polipai (gali atsirasti po opinio kolito, kartais supiktybėja). Po ilgesnio laiko (dažniausiai kelerių metų) kai kurie iš šių polipų gali tapti piktybiniais.

      Vėlesnėmis ligos stadijomis vėžinis procesas gali apimti visą žarnos sienelę ir išplisti (metastazuoti) į gretimus limfmazgius ar kitus organus. Kaip ir kitų vėžio tipų atveju, tiksliai nežinoma, kas sukelia storosios žarnos vėžį, tačiau nustatyta, kad juo dažniau suserga vyresnio amžiaus žmonės, taip pat žmonės, piktnaudžiaujantys alkoholiu (išskyrus vyną: teigiama, kad jis sumažina riziką susirgti storosios žarnos vėžiu), sergantys diabetu, vartojantys maistą, turintį daug cholesterolio, taip pat asmenys, kurių šeimos nariai serga storosios žarnos vėžiu.

Storosios žarnos vėžio stadijos

0 stadija – vėžys dar neperaugęs storosios žarnos gleivinės;
I stadija – vėžys pažeidęs žarnos gleivinę;
II stadija – vėžys pažeidęs storosios žarnos gleivinę ir sienelę, tačiau neišplitęs už jos ribų;
III stadija – vėžinės ląstelės per sienelę išplitęs į gretimus limfmazgius;
IV stadija – vėžinės ląstelės išplinta į kitus organus (plaučius, kepenis, kiaušides ir kt);
Atsinaujinęs – po gydymo vėl aptinkamas vėžys toje pačioje arba kitoje kūno vietoje.

Kaip gydomas storosios žarnos vėžys?

      Sprendžiant, kokį gydymą skirti pacientui, pirmiausia atsižvelgiama į tai, kiek pažengę vėžiniai pakitimai. Storosios žarnos vėžys gali būti gydomas chirurginiais, chemoterapijos ir radiologiniais metodais.
Operacija (kolonektomija) yra pagrindinis storosios žarnos gydymo metodas. Tai, kokio dydžio žarnos dalis pašalinama ir ar prireiks kitų gydymo metodų, lemia vėžio lokalizacija, kaip giliai jis įsiskverbęs į žarnos sienelę, ir ar pažeisti limfmazgiai ir kiti organai. Operacijos metu pašalinama vėžio apimta storosios žarnos dalis ir dalis sveikos žarnos, kad būtų užtikrinta, jog neliko vėžinių ląstelių. Dažniausiai kartu šalinami ir gretimi limfmazgiai. Paprastai po operacijos chirurgas gali sujungti sveikas žarnos dalis ir išsaugoti žarnos veiklą, tačiau kartais tai būna neįmanoma ir tenka suformuoti laikiną ar nuolatinę stomą (ši operacija vadinama kolonostomija). Kolonostomijos metu suformuojama dirbtinė jungtis tarp žarnyno ir išorės. Pro ertmę pilvo sienoje žarnyno turinys patenka į specialią talpyklą. Po žarnyno vėžio operacijų galimos komplikacijos: trumpalaikis skausmas ir jautrumas, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas. Jei suformuojama kolonostoma, aplink ją gali sudirgti oda.

      Sergant kai kuriomis retomis paveldimomis ligomis (pvz.: šeimynine adenomatozine polipoze) ar uždegiminėmis storosios žarnos ligomis (pvz.: opiniu kolitu), gydytojas gali rekomenduoti pašalinti visą storajį žarnyną ir taip išvengti galimo susirgimo storosios žarnos vėžiu ateityje. Tokiu atveju, pašalinus storąjį žarnyną, suformuojama jungtis tarp plonosios žarnos galo ir išeinamosios angos. Po šios operacijos išmatų pasišalinimas nesutrinka.

       Jei nustatomas ankstyvos stadijos vėžys, lokalizuotas polipe, jis gali būti visiškai pašalinamas kolonoskopijos metu. Kolonoskopija – tai operacija, kai pilvo siena neatveriama, o naudojamas specialus prietaisas kolonoskopas – lankstus vamzdelis, kurio gale yra kamera. Kolonoskopas į storąją žarną įvedamas pro išeinamąją angą. Didesnius polipus gali tekti šalinti laparoskopiniu būdu. Šios procedūros metu padaromi keli nedideli pjūviai pilvo sienoje ir pro juos įkišami instrumenai su prijungtomis kameromis. Tiek kolonoskopijos, tiek laparoskopijos metu chirurgas operaciją atlieka vaizdą stebėdamas ekrane.

      Kai vėžys pažengęs, išplitęs ir paciento būklė itin prasta, taip pat rekomenduojamas chirurginis gydymas. Tokios operacijos vadinamos paliatyviomis, jų tikslas nėra išgydyti pacientą, o tik palengvinti jo būklę.

      Kitas gydymo metodas – chemoterapija, kai vėžio ląstelėms sunaikinti naudojami vaistai. Jie gali būti naudojami po operacijos likusioms vėžinėms ląstelėms sunaikinti ir išvengti ligos pasikartojimo, kontroliuoti auglio augimui ir ligos simptomams palengvinti. Kartais chemoterapija derinama su spinduliniu gydymu. Jos galimi šalutiniai poveikiai yra pykinimas ir vėmimas, burnos ertmės opos, nuovargis, plaukų slinkimas ir viduriavimas.

        Spindulinės terapijos metu naudojami jonizuojantys spinduliai po operacijos likusioms vėžinėms ląstelėms sunaikinti, taip pat augliams sumažinti prieš operaciją arba ligos simptomams palengvinti. Toks gydymas dažniau naudojamas tiesiosios, o ne storosios žarnos vėžio gydymui. Spindulinis gydymas gali sukelti viduriavimą, virškinimo trakto kraujavimą, nuovargį, apetito netekimą ir pykinimą.

       Pažengusios stadijos vėžys gali būti gydomas specifinius taikinius veikiančiais vaistais. Bevacizumabas (Avastin”) neleidžia susidaryti naujoms kraujagyslėms, kurios yra būtinos augliui augti, nes teikia deguonį ir maisto medžiagas. Cetuksimabas (Erbitux”) ir panitumumabas (Vectibix”) veikia cheminius signalus, lemiančius ląstelių dalijimąsi.

Skaityti komentarus (1)
Straipsnių komentarai
Vardas*:    El.paštas:
Įveskite kodą, kurį matote paveikslėlyje.
Jei kodo neperskaitote, spaudinėkite ant paveikslėlio tol, kol kodas taps įskaitomas*.
Kiek bus 10 * 9 - 10 =  
APKLAUSA/ KONKURSAS
Klausimas:
Ar Jus veikia mėnulio pilnatis?
Atsakymai:
Taip, sunkiau užmigti
Taip, aplinkinių elgesys tampa keistas
Manęs neveikia
Rezultatai
 
2009 © Infomed.lt Visos teisės saugomos įstatymo. Kontaktai | Reklama
HexaPortal v1.7