Ieškoti
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės
   

Vitiligo liga
www.infomed.lt Aistė Vidžiūnaitė
2008-05-07
 
Baltmė (vitiligo)
 
beltme.jpgBaltmė – tai būklė, kai oda netenka pigmento melanino, lemiančio odos, plaukų ir akių spalvą. Šia liga serga 1-2 iš 100 žmonių. Baltmė pasireiškia, kai žūva melaniną gaminančios ląstelės arba dėl kažkokių priežasčių jo nebegamina. Baltmei būdingos įvairios formos baltos odos dėmės, ji taip pat gali paveikti akis, burnos ar nosies gleivinę, plaukus. Baltme serga ir vyrai, ir moterys, visų rasių atstovai, tačiau ji labiau pastebima, jei žmogaus oda yra tamsi.
 
Kas sukelia baltmę?
 
Baltmę sukelia pigmento melanino trūkumas. Vis dar neįrodyta, kokios priežastys sukelia melanino trūkumą, tačiau yra keletas tai paaiškinančių teorijų. Manoma, kad tam įtakos turi paveldėjimas, nes dažniausiai baltme serga bent keli vienos šeimos nariai. Taip pat baltme dažniau serga žmonės, besiskundžiantys autoimuninėmis ligomis. Manoma, kad šią ligą gali išprovokuoti stresas, nudegimas saulėje, odos sužeidimai. Baltmė gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmogui, bet dažniausiai ja susergama dar nesulaukus keturiasdešimties.
 
Simptomai
 
Pagrindinis baltmės simptomas – odos depigmentacija (įvairaus dydžio ir formos baltos dėmės). Rečiau pasitaikantys simptomai: ansktyvas plaukų, blakstienų, antakių, barzdos pražilimas, vidinio akies sluoksnio (tinklainės) spalvos pakitimai, burnos gleivinės audinių spalvos praradimas. Baltmė gali pažeisti bet kurią kūno vietą, tačiau dažniausiai pirmiausia ji pažeidžia drabužiais neuždengtas kūno sritis: rankas, kojas, veidą ir lūpas. Gali būti skiriamos 3 baltmės formos: židininė (viena ar kelios baltos dėmės), segmentinė (depigmentacija pasireiškia tik vienoje kūno pusėje), išplitusi (dėmių gausu ant viso kūno).

Baltmės eigą sunku prognozuoti: kai kuriais atvejais dėmių nedaugėja, jos nedidėja, kitais atvejais dėmės plinta, didėja ir gali paveikti beveik visą kūno paviršių.
 
Diagnostika
 
Jei gydytojas įtaria baltmę, jis greičiausiai domėsis, ar kas nors jūsų šeimoje serga šia liga, ar per tris mėnesius prieš atsirandant dėmėms buvote išbertas, nudegėte saulėje, buvo sužalota jūsų oda, ar dažnai patiriate stresą, ar neatsirado žilų plaukų. Taip pat jam bus svarbu sužinoti, ar jūs arba kas nors jūsų šeimoje serga autoimunine liga, ar jūsų oda jautri saulei.

Gydytojas gali paimti depigmentuotos srities odos mėginį, kuris bus tiriamas laboratorijoje. Taip pat jums gali atlikti kraujo tyrimus, kad galėtų įvertinti kraujo kūnelių kiekį ir skydliaukės funkciją. Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti atlikti tyrimus, siekiant išsiaiškinti, ar  nesergate akių uždegimu.
 
Gydymas
 
Gydymas būtinas ne visais baltmės atvejais: kartais pakanka pudros, maskuojamojo ar savaiminio įdegio kremo, kad dėmelės taptų nepastebimos. Šviesiaodžiams patariama vengti saulės – tuomet dėmelių spalva mažiau skirsis nuo visos odos spalvos.

Priklausomai nuo dėmių skaičiaus ir dydžio, baltmės gydymas gali būti nukreiptas dėmių spalvai tamsinti arba likusiai odos daliai šviesinti. Baltmės gydymas gali trukti nuo 6 iki 18 mėnesių. Kiekvienam pacientui parenkamas individualus, jam geriausiai tinkantis gydymas, kuris gali būti medikamentinis arba chirurginis.
 
Medikmentinis gydymas:
  • Vietinis kortikosteroidų vartojimas. Jei kortikosteroidai pradedami vartoti ligai neįsisenėjus, jie gali sugrąžinti normalią odos spalvą. Kad išvystumėte rezultatus, paprastai kremą ar tepalą reikia vartoti bent 3 mėnesius. Šis gydymas – paprastas ir saugus, tačiau svarbu stebėti, kad oda nepradėtų plonėti ir neatsirastų strijų. Vietiniam gydymui taip pat gali būti vartojamas kalcipotriolis, gaunamas iš vitamino D.
  • A diapazono ultravioletiniai spinduliai kartu su vietiškai vartojamu psoralenu (PUVA). Šis gydymas skiriamas, jei pažeista ne daugiau kaip 20 proc. odos. PUVA atliekama 1-2 kartus per savaitę naudojant dirbtinius UVA spindulius. 30min. prieš procedūrą oda ištepama psoralenu.
  • A diapazono ultravioletiniai spinduliai kartu su geriamu psoralenu rekomenduojami, jei baltmė išplitusi (apima daugiau nei 20 proc. odos) arba kai nepadeda PUVA. Šiuo atveju psoraleno tabletės išgeriamos porą valandų prieš procedūrą.
  • Gydymas B diapazono ultravioletiniais spinduliais (UVB) pastaraisiais metais naudojamas kaip PUVA alternatyva. UVB yra saugesnis, jį paprasčiau naudoti. Šiuo atveju psoralenas nevartojamas.
  • Kad viso kūno odos spalva susilygintų, taikoma depigmentacija – baltmės nepažeistos odos šviesinimas. Rekomenduojama, jei baltmė paveikė daugiau nei 50 proc. odos. Depigmentacijai vartojamas monobenzonas (Benoquin), kuriuo oda dukart per dieną tepama, kol viso kūno spalva susilygina. 
Chirurginis gydymas:
  • Odos transplantacija. Persodinimui naudojama to paties žmogaus oda iš baltmės nepažeistų zonų. Odos gabalėliai iš vienos kūno vietos perkeliami į kitą. Galimos komplikacijos: infekcija, randai, netolygi pigmentacija.
  • Mikropigmentacija (tatuiravimas). Tatuiruojant į odą specialiu instrumentu perkeliamas pigmentas. Geriausiai šis metodas tinka lūpų sričiai. Deja, gali būti sunku parinkti spalvą, visiškai nesiskirinačią nuo odos. 
Eksperimentinis gydymas
 
Neseniai sukurtas naujas eksperimentinis baltmės gydymo būdas. Jis vadinamas autologiniu melanocitų tranplantavimu. Šios procedūros esmė yra melaniną gaminančių ląstelių paėmimas iš paciento odos, jų dauginimas ir persodinimas į depigmentuotas sritis. Šis būdas vis dar yra tiriamas, ir šios procedūros atliekamos vos keliose klinikose visame pasaulyje.

Jums gali būti naudinga:
Gelis veidui maskuojamasis VITICOLOR 50 ml

Skaityti komentarus (3)
Straipsnių komentarai
Vardas*:    El.paštas:
Įveskite kodą, kurį matote paveikslėlyje.
Jei kodo neperskaitote, spaudinėkite ant paveikslėlio tol, kol kodas taps įskaitomas*.
Kiek bus 7 * 8 - 5 =  
APKLAUSA/ KONKURSAS
Klausimas:
Ar Jus veikia mėnulio pilnatis?
Atsakymai:
Taip, sunkiau užmigti
Taip, aplinkinių elgesys tampa keistas
Manęs neveikia
Rezultatai
 
2009 © Infomed.lt Visos teisės saugomos įstatymo. Kontaktai | Reklama
HexaPortal v1.7