Ieškoti
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės
   

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromas

www.infomed.lt Brigita Budrytė
2008-05-10

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromas (elgesio sutrikimas)

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas priklauso problemiško elgesio sutrikimams, susijusiems su dėmesio stoka. Jie gali pasireikšti impulsyvumu, neramumu, hiperaktyvumu (padidėjusiu aktyvumu), nedėmesingumu, trukdančiu vaikams mokytis, gerai socialiai adaptuotis. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas kartais priskiriamas hiperkinetiniams sutrikimams.
      
Paplitimas

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas pasitaiko 1.7 proc. Didžiosios Britanijos populiacijos, daugiausia vaikams (berniukams dažniau nei mergaitėms). Lietuvoje jis pasireiškia maždaug 5 proc. vaikų.
      
Etiologija

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimui atsirasti turi įtakos biologiniai ir aplinkos veiksniai. Iš biologinių veiksnių yra svarbus vaiko temperamentas, turintis reikšmės formuojantis jo asmenybei, genetinis paveldėjimas (80-90 proc. identiškų dvynių porų, esant vienam dvniui hiperaktyviam, hiperaktyvus yra ir kitas), smegenų pakenkimas nėštumo laikotarpiu ar smegenų traumos gimdymo metu, kada pakenkiamos tam tikros su aktyvumu ir dėmesiu susijusios smegenų struktūros. Rekšmingi aplinkos veiksniai yra šeimoje patiriamas stresas, sunkumai mokantis.
      
Simptomai

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimui svarbios trys sutrikimų grupės: dėmesio, hiperaktyvumo ir impulsyvumo sutrikimai. Dėmesio sutrikimą rodo dėmesio nesukaupimas, nerūpestingų klaidų darymas dirbant ar žaidžiant, negalėjimas įvykdyti iki galo užduoties ar išlaikyti dėmesį žaidžiant, neklausymas to, kas jam ar jai sakoma, nesugebėjimas laikytis instrukcijų ar padaryti namų darbų užduočių (bet ne dėl to, kad vaikas priešinasi liepimui ar nesupranta užduočių), veiklos organizuotumo trūkumas, vengimas užduočių, reikalaujančių susitelkimo, daiktų, reikalingų tam tikrai veiklai (pvz.: pieštukų, knygų, žaislų) pametimas, greitas išsiblaškymas, užmaršumas kasdieninėje veikloje. Kad sakytume, jog yra dėmesio sutrikimas, turi būti bent šeši iš minėtų simptomų, trunkantys mažiausiai šešis mėnesius ir viršijantys to amžiaus vaikams būdingo elgesio ribas. 

Hiperaktyvumo sutrikimą rodo bėgiojimas ir perdėtas laipiojimas ant daiktų, triukšmavimas ir nesugebėjimas ramiai užsiimti veikla, neišsėdėjimas reikiamo laiko (pvz.: hiperaktyvus vaikas per anksti išeina iš pamokos ir pan.), nerimastingumas, muistymasis sėdint. Norint teigti, jog yra hiperaktyvumo sutrikimas, turi būti bent trys iš minėtų simptomų, trunkantys mažiausiai šešis mėnesius ir viršijantys to amžiaus vaikams būdingo elgesio ribas. 

Impulsyvumo sutrikimą rodo atsakymas ankščiau, nei išklausomas klausimas, negalėjimas laukti eilėje ar sulaukti savo eilės žaidžiant, kišimasis į svetimus pokalbius, per didelis plepumas, nepaisant socialinių apribojimų. Norint pasakyti, kad yra impulsyvumo sutrikimas, turi būti bent vienas iš šių simptomų, trunkantis mažiausiai šešis mėnesius ir viršijantis to amžiaus vaikams būdingo elgesio ribas.

Reikia prisiminti, kad daugelis vaikų yra labai aktyvūs, bet jei tai netrudo jų veiklai ir bendravimui, tai nėra sutrikimas.
Svarbu žinoti ir tai, kad kartu su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu galimi ir kiti psichiniai sutrikimai (pvz.: specifinis mokymosi sutrikimas, miego, nerimo sutrikimai).

Diagnostika

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimą diagnozuoja gydytojas specialistas: vaikų ar suaugusiųjų psichiatras, pediatras. Diagnozuojant svarbus ir kitų specialistų (pvz.: psichologo, logopedo, mokytojo ir kt.) vertinimas. Būtina informacija apie simptomus (jų atsiradimo laiką, kada paprastai jie pasireiškia, kada intensyvėja, kada rimsta), galėjusius sutrikimą sukelti veiksnius (gimdymo traumas, vaiko ligas ir pan.). Svarbus vaiko temperamento ir asmenybės, šeimos santykių, gyvenimo sąlygų įvertinimas.
      
Diferencinė diagnostika

Aktyvumo ir dėmesio problemų gali būti sergant kitomis psichinėmis ligomis: autizmu (tada vaikas turi kalbėjimo ir supratimo problemų), obsesiniu kompulsiniu sutrikimu (tam tikros veiklos ar ritualų kartojimas neleidžia imtis kitos veiklos), taip pat esant ilgalaikiams miego sutrikimams (jie sąlygoja dėmesio sukaupimo problemas), regėjimo ar klausos problemoms.

Gydymas

Gydant būtinas gydytojo, vaiko tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas. Tėvams, formuojant vaiko elgesį, rekomenduojamos tam tikros priemonės: tam tikro režimo vaikui sukūrimas (pietavimo, namų darbų ruošimo, ėjimo miegoti laiko nustatymas ir pan.), konkretus užduočių paaiškinimas, ruošiant namų darbus bet kokių trikdžių pašalinimas (pvz.: draudimas ruošti namų darbus prie įjungto televizoriaus ir pan.), programų tam tikrai veiklai atlikti išlaikant dėmesį sudarymas, vaikui atlikus tam tikrą veiklą, pagyrimas ir paskatinimas ar, vaikui netinkamai elgiantis,  nubaudimas (pvz.: nusiuntimas į kitą kambarį, privilegijų atėmimas ir pan.). Esant tikram aktyvumo ir dėmesio sutrikimui, kartais skiriamas medikamentinis gydymas (efektyvus gydymas psichostimuliatoriais, pvz.: Ritalinu, bet Lietuvoje jie neregistruoti). Gydant aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, svarbi psichoterapija: kognityvinė terapija, individuali psichoterapija ir kiti metodai.

Prognozė

Augant daugeliui vaikų aktyvumo ir dėmesio sutrikimų nebelieka. Maždaug pusė aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turėjusių vaikų suaugę gyvena normaliai, bet likusieji elgesio problemų turi visą gyvenimą. Jiems paprastai pasireiškia depresija, dirglumas, dėmesio sutrikimai, jų elgesys būna antisocialus.
     

Skaityti komentarus (3)
Straipsnių komentarai
Vardas*:    El.paštas:
Įveskite kodą, kurį matote paveikslėlyje.
Jei kodo neperskaitote, spaudinėkite ant paveikslėlio tol, kol kodas taps įskaitomas*.
Kiek bus 3 + 37 =  
APKLAUSA/ KONKURSAS
Klausimas:
Ar Jus veikia mėnulio pilnatis?
Atsakymai:
Taip, sunkiau užmigti
Taip, aplinkinių elgesys tampa keistas
Manęs neveikia
Rezultatai
 
2009 © Infomed.lt Visos teisės saugomos įstatymo. Kontaktai | Reklama
HexaPortal v1.7