Dieta esant lėtiniam inkstų funkcijos nepakankamumui
Lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas (IFN) atsiranda dėl inkstų audinio negrįžtamo pakenkimo, kurį sukelia lėtinė inkstų liga. Netaikant dializės, hemofiltracijos ar nepersodinus inksto, ligonis miršta.
Sergant lėtiniu IFN vystosi mitybos nepakankamumas (anoreksija), greičiau skaidomi baltymai ir tuo pačiu mažiau jų pagaminama, todėl organizmui ima trūkti baltymų. Labai svarbu tinkamai maitintis, kad būtų pristabdytas IFN blogėjimas.
Kalorijų kiekis per dieną turi būti 30-35 kcal/kg;
Esant patinimams riboti natrį iki 1-3 g bei fosforą, jei yra poreikis, iki 8-12 mg/kg;
Dietoje mažinti pieno produktų;
Sekti kalio kiekį kraujyje ir koreguoti jo kiekį maiste atsižvelgiant į rezultatus. Kalio reikėtų daugiau, jei ligonis viduriuoja ar vemia;
Galutinėje IFN stadijoje (kai reikia dializių) reikėtų, kad su maistu gaunami baltymų būtų 0,6–0,8 g/kg idealios kūno masės. 60 proc. turi būti didelės biologinės vertės baltymai, 30–40 proc. - mažos;
Skirti skysčių – paros šlapimo kiekis + 500 ml;
Aprūpinti organizmą reikiamu vitaminų kiekiu;
Esant reikalui, skirti kalcio 1200–1600 mg.d ir karintino.
Maisto produktai, esant lėtiniam IFN
Sergant lėtiniu IFN reikia riboti baltymų kiekį. Yra du šaltiniai baltymų: turintys didelę biologinę vertę (gyvūniniai – mėsa, vištiena, žuvis, kiaušiniai, pienas ir jo produktai) ir turintys mažą biologinę vertę (augaliniai – grūdiniai, duona, krakmolingi produktai, daržovės ir vaisiai).
Natris yra mineralinė medžiaga, dalyvaujanti organizmo apykaitoje. Kai sutinka inkstų veikla, jo mažiau išsiskiria su šlapimu, todėl jis kaupiasi organizme. Per didelis natrio kiekis sukelia troškulį, didesnį skysčio susikaupimą organizme, didelį kraujospūdį. Per mažas natrio kiekis mažina kraujospūdį, todėl atsiranda svaigulys, silpnumas, gali susilpnėti inkstų funkcija.
Daug natrio yra druskoje, užkandžiuose, sriuboje, sūryje, konservuotuose gaminiuose, rūkytuose su daug prieskonių produktuose (kumpyje, kiaulienoje ir kt.), duonoje. Taigi šių produktų reikėtų vengti. Tačiau ilgai riboti natrį pavojinga dėl skysčių trūkumo. Ligoniams, kuriems ribojamas baltymų kiekis, organizme automatiškai mažėja natrio, ypač tiems ligoniams, kuriems yra didelis kraujospūdis, yra patinimų.
Kalis sulaikomas organizme, kai sutrinka inkstų funkcija. Padaugėjus kalio sulėtėja širdies ritmas, ji gali net sustoti. Kai kalio per mažai, žmogus pradeda vemti, viduriuoti, pasireiškia vidurių pūtimas, apima silpnumas, nuovargis. Daug kalio yra šiuose produktuose: bananuose, apelsinuose, sausuose vaisiuose ir daržovėse, piene, riešutuose, mėsoje, žirniuose ir pupelėse, druskos pakaitaluose, šokolade. Kadangi lėtiniam IFN būdingas kalio kiekio padidėjimas, tai reikėtų vengti šių maisto produktų ar mažinti kalio kiekį juose. Kalio kiekį bulvėse ir daržovėse galima sumažinti smulkiai supjaustytas daržoves palaikius apie 2 val. dideliame vandens kiekyje.
Esant lėtiniam IFN fosforas nepašalinamas iš organizmo, sutrinka ir kalcio apykaita, todėl retėja kaulai, atsiranda lūžių. Fosforo yra daugelyje maisto produktų, todėl jo vengti sunku. Skiriama fosforą surišančių vaistų.
Šaltinis:
L Petkevičienė. Dietinio gydymo vadovas. II dalis. Vilnius 2000
