Ieškoti
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės
   

Endourologiniai tyrimai
Endourologiniai tyrimai – šlapimo takų endoskopiniai tyrimai per šlaplę.

Endourologinių tyrimų rūšys:

Uretroskopija – šlaplės endoskopinis tyrimas. Uretroskopija atliekama pro išorinę šlaplės angą. Apžiūrima šlaplė iki šlapimo pūslės.
Cistoskopija – šlapimo pūslės endoskopinis tyrimas. Cistoskopija atliekama pro išorinę šlaplės angą. Cistoskopas įvedamas pro šlaplę iki šlapimo pūslės. Apžiūrima šlapimo pūslės gleivinė, šlapimtakių angos, šlapimo pūslės kaklelis.
Ureteroskopija - šlapimtakių endoskopinis tyrimas. Ureteroskopija atliekama pro išorinę šlaplės angą. Ureteroskopas įvedamas pro šlaplę į šlapimo pūslę. Surandama reikalingos pusės šlapimtakio anga ir prietaisas rentgeno ir optinėje kontrolėje patenka į šlapimtakį.
Nefroskopija - inkstų geldelių ir taurelių endoskopinis tyrimas. Nefroskopija atliekama pro išorinę šlaplės angą arba pro anksčiau atliktą nefrostomą. Lankstus prietaisas įvedamas į inksto geldelę ir taureles. Apžiūrima jų gleivinė.

Endourologinių tyrimų diagnostiniai tikslai:
piktybiniai ir gerybiniai šlapimo takų augliai;
uždegiminiai šlapimo takų gleivinės pakitimai;
įgimtos šlapimo takų ligos;
audinių mėginio diagnostinis paėmimas.

Endourologinių tyrimų atlikimo prietaisai

Endoskopiniai šlapimo takų tyrimai gali būti atlikti įvairiais medicininiais prietaisais: uretroskopu, cistoskopu, kietu ureteroskopu, lanksčiu ureterorenoskopu. Atlikimo būdas priklauso nuo šlapimo takų vietos, kurią norima ištirti. Pacientas ir gydytojas kartu turi nuspręsti, kuris būdas tinkamiausias ir saugiausias.

Endourologiniai tyrimai atliekami operacinėje, kai reikalinga nejautra, arba tam skirtame endourologinių tyrimų kabinete, kai naudojama vietinė nejautra.

Su vietine nejautra gali būti atliekama uretroskopija ir cistoskopija. Ureteroskopijai arba nefroskopijai naudojama spinalinė arba bendra nejautra.

Planuojant ir atliekant endourologinius tyrimus, skiriami antimikrobiniai vaistai profilaktiškai.

Ką reikia žinoti ruošiantis endourologiniams tyrimams?


Pacientas ir operuojantis gydytojas turi aptarti planuojamo tyrimo tikslingumą ir galimas komplikacijas.

Ruošiantis tyrimui rekomenduojam atlikti šiuos tyrimus:

bendras šlapimo tyrimas;
kraujo krešėjimo tyrimas;
kiti papildomi tyrimai, jeigu yra lydinčios lėtinės ligos.

Pasiruošimas operacijai:

1) jei planuojama vietinė nejautra, specialaus pasiruošimo nereikia;
2) jei planuojama spinalinė arba bendra nejautra:
žarnynas paruošiamas atliekant valomąsias klizmas arba geriant vidurius laisvinančius vaistus;
bent 6 val. prieš tyrimą negalima valgyti ir gerti;
operacinio lauko paruošimas ir asmens higiena, nusiprausus duše;
premedikacija išgeriant vaistus, kuriuos skiria anesteziologas tam, kad būtu sumažintas nerimas.

Gydytojas urologas bei anesteziologas, aptarę su pacientu, gali skirti papildomas paruošimo procedūras, kuris reikalingos ruošiant operacijai.

Veiksmų eiga tyrimo dieną, jei taikoma spinalinė ar bendra nejautra:
valomoji klizma (jeigu paskyrė gydytojas), nusiprausimas;
negalima valgyti ir gerti, išskyrus vaistus, kurie paskirti anesteziologo;
anestezija vykdoma pagal anesteziologo numatyta planą (jis turi būti aptartas su pacientu iki operacijos);
pacientas paguldomas ant operacinio arba ant rentgenodiagnostinio stalo pozicijoje ant nugaros arba pakeltomis kojomis;
operacinis laukas dezinfekuojamas tam tinkamais dezinfekciniais tirpalais;
atliekamas tyrimas;
po tyrimo pacientas kurį laiką būna prabudimo palatoje, prižiūrimas anesteziologo;
grįžus į skyrių pacientą prižiūri gydytojas ir slaugytoja, kontroliuojami pagrindiniai kraujotakos rodikliai (arterinis kraujospūdis, pulsas), lašinami skysčiai į veną ir skiriami medikamentai pagal poreikį;
tyrimo dieną negalima valgyti, gerti skysčių.

Galimos endourologinių tyrimų komplikacijos


Žinomos ir dažniausiai pasitaikančios komplikacijos:
kraujavimas pasitaiko 4-5 proc. Dėl kraujavimo retais atvejais tenka pakartotinai operuoti, atlikti kraujavimo stabdymo procedūras per pagrindines kraujagysles. Esant reikalui, gali būti skiriamas kraujo perpylimas;
gretimų organų pažeidimas pasitaiko 3-6 proc. Jis paprastai nustatomas tyrimo metu ir atliekami papildomi chirurginiai veiksmai, likviduojant pažeidimo pasekmes;
infekcija pasitaiko dažniau tais atvejais, kai liga infekcinio pobūdžio.

Retai pasitaikančios komplikacijos:
komplikacijos, susijusios su anestezija;
alerginės komplikacijos, susijusios su medikamentų dezinfekcijai vartojimu bei medikamentais anestezijai;
gretutinių lėtinių ligų pablogėjimas;
skausmai;
šlapimo susilaikymas.

Pacientui galimos komplikacijos paprastai prognozuojamos įvertinus paciento sveikatos būklę. Apie jas pacientas informuojamas iki tyrimo pradžios.

Būtina kuo greičiau informuoti gydytoją, jei:

po tyrimo atsirado karščiavimas ar šaltkrėtis;
ūmus skausmas;
paraudimas arba išskyros iš šlaplės;
šlapinimosi sutrikimai;
dusulys ar skausmai krūtinėje.

Publikacija parengta pagal „Kardiolitos“ klinikų informaciją

Skaityti komentarus (0)
Straipsnių komentarai
Vardas*:    El.paštas:
Įveskite kodą, kurį matote paveikslėlyje.
Jei kodo neperskaitote, spaudinėkite ant paveikslėlio tol, kol kodas taps įskaitomas*.
Kiek bus 6 * 6 - 20 =  
APKLAUSA/ KONKURSAS
Klausimas:
Ar Jus veikia mėnulio pilnatis?
Atsakymai:
Taip, sunkiau užmigti
Taip, aplinkinių elgesys tampa keistas
Manęs neveikia
Rezultatai
 
2009 © Infomed.lt Visos teisės saugomos įstatymo. Kontaktai | Reklama
HexaPortal v1.7