Ieškoti
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės
   

Kompiuterinė tomografija
www.infomed.lt Rasa Žemaitaitytė
2009-07-24

Kompiuterinė tomografija

     Kompiuterinė tomografija (KT) – tai tyrimo būdas pamatyti vidines organizmo struktūras naudojant Rentgeno spindulius. Kompiuterinis tomografas, aparatas naudojamas šiam tyrimui, siunčia ne vieną Rentgeno spindulių srautą, kaip paprastas Rentgeno spindulių aparatas, o kelis srautus skirtingais kampais.

Kaip veikia kompiuterinis tomografas?

     Rentgeno spinduliai yra registruojami kompiuteriu po to, kai pereina pro žmogaus kūną. Matuojamas perėjusių spindulių stiprumas. Rentgeno spinduliai, kurie perėjo mažesnio tankinio audinius (pvz., plaučius), bus didesnio stiprumo. Perėję didesnio tankio audinius (pvz., kaulus), spindulių stiprumas bus mažesnis.

     Kompiuteris panaudoja gautą informaciją ir nustato santykinius audinių tankius. Tomografo padaryti matavimai yra vaizduojami kaip kūno skerspjūviai. Kompiuteris apdoroja gautus vaizdus ir juos gydytojui pateikia ekrane. Vaizdai būna dviejų dimensijų (2D).

Kam naudojama kompiuterinė tomografija?

     Kompiuterinė tomografija yra tikslesnis tyrimas nei paprasta rentgeno nuotrauka. Dviejų dimensijų kompiuterinės tomografijos vaizdai moderniais kompiuteriniais tomografais gali būti rekonstruojami ir gaunami trijų dimensijų (3D) vaizdai. Iš jų gaunami virtualūs vaizdai, kurie padeda orientuotis chirurgams per operacijas.

     Kompiuterinė tomografija leidžia gydytojams pamatyti vidaus organus ir kitas vidines organizmo struktūras nedarant operacijų ar kitų nemalonių procedūrų. Taip pat kompiuterinės tomogramos yra svarbios nustatant vėžio auglio (pvz., plaučių, krūties) vietą ir planuojant spindulinį gydymą.

     Pirmiausia kompiuterinė tomografija buvo sukurta tirti smegenis, bet dabar galima tirti bet kurią kūno vietą. Populiariausia yra krūtinės, pilvo organų, mažojo dubens kaulų kompiuterinė tomografija.

     Šis tyrimas labai tinka nustatant kraujavimą į smegenis, aneurizmas (kai kraujagyslės siena išsipučia), smegenų auglius ar kitą smegenų pažeidimą (pvz., po insulto). Naudojant kompiuterinę tomografiją galima aptikti auglius ir pūlinius bet kurioje kūno vietoje: smegenų, gerklų, nosiaryklės, plaučių, kepenų, kasos, šlapimo pūslės, gimdos, kiaušidžių, kaulų ir kt. Taip pat tai puikus metodas diagnozuoti daugelį plaučių ligų: plaučių uždegimą, bronchektazes, sarkoidozę, plaučių fibrozę, plaučių abscesą, pleuritą, plaučių arterijos trombinę emboliją. Taip pat šis tyrimas tinka diagnozuoti šlapimo pūslės ar tulžies pūslės akmenligę, giliųjų venų trombozę.

     Dar kompiuterinė tomografija tinka nustatyti įvairius vidaus organų sužeidimus: plyšusį inkstą, blužnį ar kepenis, kaulų lūžius, ypač stuburo slankstelių. Kartais kompiuterinė tomografija naudojama kontroliuoti adatos padėtį imant biopsijas ar darant skausmą mažinančias procedūras.

Kaip pasiruošti kompiuterinei tomografijai?

     Prieš darant pilvo organų kompiuterinę tomografiją, ligonis prašomas nevalgyti apie 6 val prieš tyrimą. Prieš 45 minutes iki tyrimo pacientui duodama išgerti kontrastinės medžiagos, kad būtų geriau matomas žarnynas. Kontrastinė medžiaga gali būti įšvirkščiama į veną tyrimo metu. Dažniausiai prieš tyrimą ligoniui įvedamas kateteris į veną. Kontrastinė medžiaga reikalinga, kad geriau būtų matomi organai, kraujagyslės ar pavyzdžiui, auglys. Vaistų švirkštimas gali būti kiek nemalonus, bet daugelis ligonių jaučia tik šilumą rankoje.

Kaip atliekama kompiuterinė tomografija?

     Kompiuterinis tomografas yra žiedo formos tunelis. Per tyrimą pacientas guli ant specialaus gulto, kuris juda kompiuterinio tomografo tuneliu pro žiedo angą. Gultas juda lėtai pirmyn ir atgal, o tomografu nuskenuojami žmogaus kūno vaizdai jo neliečiant. Tyrimo trukmė priklauso nuo to, kiek vidaus organų nuotraukų daroma ir kokiomis kryptimis skenuojama.

     Kompiuterinė tomografija nesukelia skausmo. Kai kurie pacientai nejaukiai jaučiasi gulėdami aparato tunelyje. Tunelyje yra nedaug vietos, todėl šį tyrimą sunkiau atlikti žmonėms, sergantiems uždarų erdvių baime, klaustrofobija. Apie šią baimę būtina pasakyti gydytojui ar laborantui, kuris atlieka tyrimą. Taip pat ne visiems patinka garsas, kurį skleidžia aparatas tyrimo metu.

Ar kompiuterinė tomografija pavojinga?

     Kompiuterinei tomografijai atlikti reikia daug stipresnės žmogaus kūno apšvitos Rentgeno spinduliais nei darant paprastą Rentgeno nuotrauką. Taigi gydytojai nerekomenduoja daryti šio tyrimo be rimtos medicininės priežasties. Kai kurie ligoniai gali patirto alerginių reakcijų dėl kontrastinės medžiagos, kuri naudojama tyrimo metu.

Skaityti komentarus (4)
Straipsnių komentarai
Vardas*:    El.paštas:
Įveskite kodą, kurį matote paveikslėlyje.
Jei kodo neperskaitote, spaudinėkite ant paveikslėlio tol, kol kodas taps įskaitomas*.
Kiek bus 9 * 11 =  
APKLAUSA/ KONKURSAS
Klausimas:
Ar Jus veikia mėnulio pilnatis?
Atsakymai:
Taip, sunkiau užmigti
Taip, aplinkinių elgesys tampa keistas
Manęs neveikia
Rezultatai
 
2009 © Infomed.lt Visos teisės saugomos įstatymo. Kontaktai | Reklama
HexaPortal v1.7