Ieškoti
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės
   

Koronarografija
Širdies vainikinių arterijų vaizdavimas rentgenu (koronarografija) tebėra pagrindinis vainikinių arterijų anatomijos nustatymo, ligų diagnozavimo bei gydymo parinkimo metodas.

Kada ir kodėl siūloma atlikti koronarografiją?

Širdies kateterizavimas ir angiografija atliekami norint diagnozuoti daugybę ligų bei parinkti gydymo taktiką. Kaip ir kiekviena invazinė procedūra, ši irgi gali būti susijusi su svarbiomis komplikacijomis. Jei kardiologas rekomenduoja atlikti koronarografiją, jis tą daro kruopščiai pasvėręs galimą naudą bei riziką paciento sveikatai.

Dažniausi koronarografijos atlikimo tikslai:

vainikinių kraujagyslių ligos sunkumui įvertinti ir širdies skilvelių funkcijai įvertinti;
įvairių širdies vožtuvų ir raumens ligų sunkumui įvertinti siekiant parinkti tinkamą chirurginį gydymą;
norint patvirtinti ir papildyti neinvazinių tyrimų duomenis;
norint patvirtinti diagnozę pacientams, kurių kiti širdies ligos simptomai yra klaidinantys.

Vienintelė situacija, kuomet koronarografijos negalima atlikti yra paciento nesutikimas procedūrai. Žinoma, potencialios naudos ir rizikos santykis visada kruopščiai įvertinamas ir kai kuriais atvejais koronarografiją yra rekomenduojama atidėti arba jos visai neatlikti.

Būklės ir ligos, apie kurias privalu pranešti kardiologui prieš koronarografiją, nes jos padidina komplikacijų pavojų:

arterinio kraujo spaudimo padidėjimas;
širdies ritmo sutrikimai;
galvos smegenų insultas ir priešinsultinės būklės;
mažakraujystė;
kraujavimas iš virškinamojo trakto, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė;
alergija radiokontrastiniam preparatui (ypač jodui) ir kitiems vaistams;
inkstų funkcijos nepakankamumas;
širdies nepakankamumas (kai dėl dusulio negalite gulėti be pagalvės);
infekcinė liga ar karščiavimas dėl kitos priežasties;
kraujo mikroelementų disbalansas (pvz., kalio sumažėjimas);
stiprus kraujo krešėjimo sutrikimas;
jei vartojate krešumą mažinančius vaistus;
jei sergate cukriniu diabetu;
jei turėjote opų dėl galūnių kraujotakos nepakankamumo ar kitų priežasčių.

Dauguma šių rizikos faktorių gali būti pašalinti prieš procedūrą ir taip sumažinta jos rizika.

Kaip pasiruošti koronarografijai?

Pacientas su kardiologu turėtų aptarti procedūros riziką ir naudą. Užduokite jam visus rūpimus klausimus ir papasakokite apie visas būkles ir ligas, kurios, jūsų nuomone, gali turėti reikšmės atliekant procedūrą.

Likus ne daugiau kaip 1 savaitei iki procedūros pacientui turi būti atlikti reikiami tyrimai.

Būtini tyrimai prieš koronarografiją:
bendras kraujo tyrimas;
kraujo grupės (ABO ir Rh) nustatymas;
kraujo krešumo tyrimas (SPA ir INR);
inkstų funkcijos tyrimas (kreatininas);
kalio kiekio kraujyje tyrimas;
gliukozės tyrimas;
elektrokardiograma;
echokardioskopija (širdies echoskopija).

Taip pat, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės, gali būti rekomenduoti ir kiti tyrimai.

Koronarografijos tyrimo diena

Atvykstant atlikti koronarografijos, galima gerti skysčių ir lengvai užkąsti likus bent 4 valandoms iki procedūros. Atvykti į gydymo įstaigą, kurioje atliekama procedūra, reikia kuo punktualiau. Jei pacientas atvyksta pernelyg anksti, jam gali būti neparuošta palata. Jei atvyksta vėluodamas ir pasirodo, kad reikia papildomai paruošti procedūrai, koronarografija gali būti atidėta.
Esant reikalui, pacientui gali būti paskirti medikamentai procedūros rizikai sumažinti. Jei pacientas bijo procedūros ar labai nerimauja, patariama apie tai informuoti gydytoją.
Koronarografijos procedūra, jei neiškyla nenumatytų aplinkybių, įprastai atliekama tą pačią dieną, praėjus maždaug 3-6 valandoms nuo atvykimo į ligoninę.

Procedūros atlikimas

Koronarografijos atliekamos specialioje operacinėje, kurioje yra moderni širdies kateterizavimui skirta rentgeno įranga.

Koronarografijos procedūra atliekama per žasto arba šlaunies arteriją taikant vietinę nejautrą. Vienoje iš šių vietų (dezinfekavus ir nuskausminus) įstumiamas specialus kelių milimetrų skersmens kateteris (zondas), kuris arterijų spindžiu nukeliauja iki paciento širdies. Per kateterį suleidžiama kontrastinės medžiagos ir specialaus rentgeno pagalba apžiūrimos reikiamos vietos, tiksliai įvertinama širdies kraujagyslių būklė, išmatuojami kraujo tėkmės parametrai tose vietose. Ištraukus kateterį, kad būtų išvengta kraujavimo, ant rankos punkcijos vietos uždedamas spaudžiamasis tvarstis, o ant kojos ― svoris 4–6 valandoms arba kojos punkcijos vieta uždaroma specialiu įtaisu. Dėl to po procedūros reikia kurį laiką pagulėti. Rekomenduojama gerti kuo daugiau skysčių, kad iš organizmo išsivalytų rentgeno kontrastinė medžiaga.

Priklausomai nuo paciento ligos pobūdžio ir sunkumo, koronarografijos procedūra gali trukti nuo 30 minučių iki 2 valandų. Atliekant ilgas ir sudėtingas procedūras tenka panaudoti kelis (daugiau nei 2) širdies kateterius ir daug rentgeno kontrastinės medžiagos.

Komplikacijos

Bendras komplikacijų koronarografijos metu dažnis nesiekia 2 procentų. Žemiau aprašytos galimos koronarografijos komplikacijos ir jų pasitaikymo dažnis. Priklausomai nuo ligos ir jos sunkumo, galima šiek tiek didesnė ar mažesnė rizika šioms komplikacijoms. Patariama aptarti procedūros riziką su savo kardiologu. Jei atliekama procedūra komplikuosis, gali reikėti atlikti papildomus tyrimus, procedūras ar ilgiau pabūti ligoninėje.

Galimos komplikacijos koronarografijos metu:

Hipotenzija
Trumpalaikis arterinio kraujo spaudimo sumažėjimas pasitaiko, kai koronarografijos metu naudojama daug kontrasto (kai procedūra užsitęsia). Dažniausiai ši būklė nereikalauja jokio papildomo gydymo.

Širdies nepakankamumas
Dėl osmotinių kontrasto ir lašinamų skysčių savybių gali atsirasti širdies nepakankamumo reiškinių. Ši komplikacija dažniausiai pasireiškia pacientams su labai pakenktu kairiuoju širdies skilveliu. Dėl šios komplikacijos gali tekti nutraukti koronarografijos atlikimą. Ši būklė gydoma deguonimi ir vaistais.

Krūtinės skausmas
Dalis pacientų yra jautrūs kraujagysles plečiančiam kontrastinės medžiagos poveikiui ir jaučia nedidelius krūtinės skausmus procedūros metu. Tokia būklė nepavojinga. Pacientai, kuriems sutrikusi širdies kraujotaka, gali jausti stiprius krūtinės skausmus dėl kurių gali reikti skirti papildomų vaistų.

Širdies ritmo sutrikimai
Nedideli širdies ritmo sutrikimai koronarografijos metu yra gana dažni ir paprastai praeina po procedūros be papildomo gydymo. Smarkiai sutrikus širdies ritmui gali reikėti atlikti defibriliaciją elektros impulsu.

Mirtis
Pacientų mirtingumas širdies kateterizavimo procedūrų metu mažėja kiekvienais metais pastaruosius 15 metų. Tikimybė numirti koronarografijos procedūros metu šiuo metu yra apie 0.08 proc. (vienas iš 1250 pacientų). Didesnę riziką mirti procedūros metu turi vyresni nei 60 metų amžiaus ar jaunesni nei 1 metų amžiaus pacientai. Pacientai, kurių širdies funkcija vertinama Niujorko širdies asociacijos (NYHA) IV klase, turi bemaž 10 kartų didesnę riziką mirti procedūros metu nei NYHA I ir NYHA II pacientai. Didesnę riziką mirti procedūros metu turi ir tie pacientai, kurių kairiojo skilvelio išvarymo frakcija yra mažesnė nei 30 procentų.

Miokardo infarktas
Rizika įvykti miokardo infarktui koronarografijos metu yra mažiau nei 0.03 proc. (vienam iš 3400 pacientų). Pacientams su didesne miokardo infarkto rizika procedūros metu nuolat registruojama elektrokardiograma ir kartotinai tiriami širdies fermentų pokyčiai.

Galvos smegenų insultas
Nors 1973 metais rizika susirgti galvos smegenų insultu koronarografijos metu buvo net 0.23 proc., dabar ji tesiekia 0.06 proc. (vienam iš 1700 pacientų). Daliai pacientų dėl kontrastinės medžiagos savybių būna trumpalaikių neurologinių simptomų. Būtina pranešti gydytojui, jei procedūros metu arba po jos juntami neįprasti reiškiniai.

Infekcija

Širdies kateterizavimas yra sterili procedūra, tačiau net ir labai saugantis kateterio įvedimo vietos infekcija pasitaiko 0.06 proc. (vienam iš 1700 pacientų). Būtina pranešti gydytojui, jei pacientui protezuotos klubinės kraujagyslės – šie protezai padidina infekcijos riziką.

Alerginės reakcijos
Alerginės reakcijos koronarografijos metu gali kilti dėl nuskausminimui naudojamų vaistų, kontrastinės medžiagos ar kontakto su guminiais prietaisais. Šios reakcijos pasitaiko maždaug vienam iš šimto pacientų ir dažniausiai praeina savaime. Reikia pranešti gydytojui, jei kada nors yra pasitaikę alerginių reakcijų. Jų galima išvengti prieš procedūrą naudojant tam tikrus vaistus.

Inkstų funkcijos sutrikimas
Dėl kontrastinės medžiagos naudojimo procedūros metu 5 proc. (vienam iš 20) pacientų sutrinka inkstų veikla. Dažniausiai tai yra nedidelis, jokių jaučiamų simptomų nesukeliantis inkstų funkcijos sutrikimas, kuris prasideda 2-3 dienos po procedūros ir trunka iki savaitės. Tik vienam iš šimto tokių pacientų prireikia gydymo. Jei paciento inkstų veikla kada nors buvo sutrikusi, reikia pranešti apie tai gydytojui.

Kraujavimas
Kraujavimas kateterio įvedimo vietoje yra dažniausia komplikacija po koronarografijos. Po procedūros kirkšnyje gali atsirasti mėlynė. Daugeliu atvejų jokio gydymo nereikia. Jei mėlynė labai didelė ir plečiasi ir jaučiamas neįprastas silpnumas, reikia pranešti apie tai gydytojui.

Po procedūros

Po procedūros reikia 4-6 valandas pagulėti su spaudžiamuoju tvarsčiu. Tai leidžia kateterio įvedimo vietoje išvengti kraujavimo ar jį sumažinti. Po procedūros ar gydymo vykstant namo svarbu pasirūpinti, kad pacientui nereiktų vairuoti.

Publikacija parengta pagal „Kardiolitos“ klinikų informaciją

Skaityti komentarus (0)
Straipsnių komentarai
Vardas*:    El.paštas:
Įveskite kodą, kurį matote paveikslėlyje.
Jei kodo neperskaitote, spaudinėkite ant paveikslėlio tol, kol kodas taps įskaitomas*.
Kiek bus 67 + 56 - 8 =  
APKLAUSA/ KONKURSAS
Klausimas:
Ar Jus veikia mėnulio pilnatis?
Atsakymai:
Taip, sunkiau užmigti
Taip, aplinkinių elgesys tampa keistas
Manęs neveikia
Rezultatai
 
2009 © Infomed.lt Visos teisės saugomos įstatymo. Kontaktai | Reklama
HexaPortal v1.7