Ieškoti
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės
   

Radionuklidinis tyrimas
www.infomed.lt Rasa Žemaitaitytė
2009-08-20

Scintigrafija, Radionuklidinis tyrimas

Scintigrafija, arba radionuklidinis tyrimas, – tai tyrimų metodas, kurio metu panaudojami labai maži kiekiai radioaktyvių medžiagų ir taip gaunami vidaus organų vaizdai bei įvertinama jų funkcija. Tai yra neinvazinis ir nesukeliantis skausmo tyrimo metodas.

Koks yra radionuklidinių tyrimų principas?

Atliekant tradicinę rentgeno nuotrauką, jonizuojantys spinduliai praeina pro žmogaus organizmą ir jie registruojami. Atliekant scintigrafiją yra atvirkščiai – radioaktyvias daleles išspinduliuoja pats organizmas. Priklausomai nuo tyrimo tipo, radioaktyvi medžiaga yra švirkščiama į veną, išgeriama arba jos reikia įkvėpti. Radioaktyvi medžiaga, arba radionuklidas, susikaupia tiriamame organe arba kūno vietoje ir išspinduliuoja nedidelį kiekį energijos kaip gama spindulius.

Specialus įtaisas, vadinamas gama kamera, užfiksuoja gama spindulius, o kompiuterinė programa iš jų sukuria tiriamos vietos vaizdą. Gama spinduliai taip pat gali būti registruojami ir specialiais kilnojamais davikliais, kurių veikimo principas panašus į gama kameros. Fiksuojant išspinduliuojamus gama spindulius realiu laiku, galima įvertinti ir tiriamo organo funkciją. Gali būti statinė scintigrafija, arba dinaminė, kai gama spinduliavimas registruojamas tam tikrais laiko intervalais.

Gauti scintigrafijos vaizdai labiau atspindi ne organų padėtį, formą ar dydį, bet jo funkcijas, medžiagų apykaitą. Vaizduose matomos ryškesnės vietos rodo, kad čia susikaupė daugiau radioaktyviųjų medžiagų, taigi cheminis aktyvumas didesnis. Jos vadinamos „karštais taškais“. Blankesnės vietos, arba „šalti taškai“, nepasižymi cheminiu aktyvumu, todėl radioaktyvios medžiagos tose vietose kaupiasi mažiau.

Kaip scintigrafija atliekama?

Radionuklidiniai tyrimai atliekami tik didelėse ligoninėse, nes reikia brangios specialios įrangos ir tam tikrų sąlygų saugumui užtikrinti.

Pacientas yra paguldomas ant kušetės. Jei reikia, įstatomas kateteris į veną rankoje. Radioaktyvi medžiaga suleidžiama į veną, duodama jos išgerti ar įkvėpti. Gali prireikti palaukti keletą valandų, kol pakankamai radioaktyvios medžiagos susikaups tiriamame organe.

Praėjus reikiamam laikui, ligonis guldomas ant gama kameros kušetės. Būtina gulėti ramiai, kai fiksuojami vaizdai. Gama kameros plokštės gali judėti, prisiartinti labai arti paciento kūno. Naudojant specialius daviklius jie glaudžiami prie tam tikros paciento kūno vietos jam sėdinti. Pacientas taip pat privalo kurį laiką nejudėti.

Kada atliekama scintigrafija:

įvertinti inkstų funkciją;

ištirti širdies kraujotaką ir funkciją po miokardo infarkto ar sergant išemine širdies liga;

plaučių scintigrafija padeda diagnozuoti plaučių ventiliacijos ir kraujotakos sutrikimus. Tai labai svarbus metodas diagnozuoti plaučių arterijų trombinę emboliją, plaučių vėžį;

nustatyti tulžies pūslės uždegimą;

įvertinti kaulų lūžius, infekciją, artrito požymius, kaulų navikus ir kitų auglių metastazes juose;

įvertinti vėžio išplitimą kūne;

aptikti kraujavimą žarnyne;

nustatyti infekcijos vietą;

išmatuoti skydliaukės funkcinį aktyvumą, diagnozuoti skydliaukės vėžį;

ištirti smegenų kraujotaką, įvertinti traukulių priepuolių, atminties praradimo priežastis, tirti ligonius po insulto;

įvertinti vėžio pažeistų limfmazgių vietą ir dydį prieš operaciją sergant krūties vėžiu ar melanoma.

Kaip pasiruošti radionuklidiniam tyrimui?

Būtina gydytoją informuoti apie vartojamus vaistus, vitaminus, žolelių preparatus, alergijas ar nepageidaujamas reakcijas po tyrimų. Moterims būtina pranešti, jei jos yra nėščios ar įtaria nėštumą, maitina krūtimi.

Procedūros metu būna nusiimti visus papuošalus, kitus metalinius daiktus. Apie kitus reikalavimus bus pranešta kiekvieno tyrimo metu.

Po tyrimo radioaktyvi medžiaga turi suskilti ir pasišalinti per keletą dienų. Taigi pacientas šiek tiek spinduliuoja gama spindulius. Patariama porą dienų po tyrimo neturėti artimo kontakto su vaikais, nėščiomis moterimis. Kadangi radioaktyvios medžiagos pasišalina per kūno išskyras, todėl pacientui privalo būti paaiškinta, kad dieną po testo atidžiau naudotis tualetu, po naudojimosi du kartus nuleisti vandenį ir nusiplauti rankas. Būtina gerti pakankamą kiekį vandens, kad organizmas išsivalytų.

Kokia yra scintigrafijos rizika?


Paciento kūnas gauna labai mažą radiacijos dozę. Ji yra apskaičiuota taip, kad mažiausiai kenktų žmogui. Radionuklidiniai tyrimai atliekami daugiau nei 50 metų ir nėra užfiksuota jokių ilgalaikių nepageidaujamų poveikių.

Labai retais atvejais galimos alerginės reakcijos radioaktyviai medžiagai. Jos dažniausiai būna lengvos formos. Injekcijos vieta gali parausti, bet paraudimas greitai praeina.


Skaityti komentarus (0)
Straipsnių komentarai
Vardas*:    El.paštas:
Įveskite kodą, kurį matote paveikslėlyje.
Jei kodo neperskaitote, spaudinėkite ant paveikslėlio tol, kol kodas taps įskaitomas*.
Kiek bus 85 - 12 =  
APKLAUSA/ KONKURSAS
Klausimas:
Ar Jus veikia mėnulio pilnatis?
Atsakymai:
Taip, sunkiau užmigti
Taip, aplinkinių elgesys tampa keistas
Manęs neveikia
Rezultatai
 
2009 © Infomed.lt Visos teisės saugomos įstatymo. Kontaktai | Reklama
HexaPortal v1.7