Gydomosios savybės ir cheminė sudėtis

    Vaistinė augalinė žaliava – vingiorykštės žolė. Renkamos 15-20 cm ilgio stiebų viršūnės su žiedais ir lapais ir džiovinamos.

   Pelkinė vingiorykštė yra susijusi su aspirino atsiradimu. 1830 m iš šio augalo pirmą kartą buvo išskirti salicilatai – medžiagos, turinčios priešuždegiminį veikimą. Po 6 metų, farmacinė kompanija „Bayer“ šių medžiagų pagrindu sukūrė acetilsalicilą, kurį pavadino aspirinu.

    Viduramžiais ši žolė buvo vartojama midaus gamyboje ir suteikdavo jam skonį.

• Salicilatai veikia priešuždegimiškai ir turi panašų poveikį į aspiriną, todėl vingiorykštė mažina temperatūrą, malšina sąnarių skausmą sergant reumatu ar artritu, tačiau nepasižymi šalutiniu poveikiu, būdingu aspirinui, t.y. nesukelia skrandžio opos ir kraujavimo iš virškinamojo trakto;
• Pelkinė vingiorykštė vartojama skrandžio sutrikimams gydyti. Ji viena iš geriausiai virškinimo sistemą veikiančių augalų. Vingiorykštė apsaugo virškinamojo trakto gleivinę, mažina padidėjusį rūgštingumą, malšina pykinimą. Vaikų ligų praktikoje vartojama viduriavimui gydyti;
• Skatina kraujo krešėjimą.
  

Pašalinis poveikis

• Duomenų nėra.
  

Draudžiama vartoti

• Esant alergijai aspirinui.
  

Vartojimo būdai

  Pelkinė vingiorykštė dažniausiai vartojama užpilo pavidalu: 1-2 arbatiniai šaukšteliai džiovintos žolės užpilami stikline verdančio vandens ir paliekama 10-15 min., kad pritrauktų. Rekomenduojama gerti 3 kartus per dieną arba dažniau, jeigu reikia.

    Išoriškai ruošiami kompresai, kurie dedami ant skaudančių sąnarių.