Gydomosios savybės ir cheminė sudėtis

   Vaistinė augalinė žaliava – pušies pumpurai. Jie atsiranda anksti pavasarį. Pjaunamos šakučių viršūnės nuo šoninių ir apatinių šakų. Spalva rusva, kvapas aromatinis, skonis kartus. Vaistinė žaliava džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje.

    Senovėje Meksikoje pušies sakai buvo vartojami tepalų gamyboje. Remiantis 1552 m rašytiniais šaltiniais, mišiniai iš pušų spyglių ir įvairių gėlių buvo dedami sergančiam žmogui į pažastis, norint pašalinti blogosios dvasios kvapą. Toje pačioje knygoje aprašoma klizma, kurią naudodavo gydant dizenteriją.

• Eteriniai aliejai pasižymi antiseptiniu, sekreciniu, antibakteriniu, antivirusiniu poveikiu. Pušies preparatai vartojami į vidų sergant kvėpavimo takų uždegimu, bronchitu, astma, peršalus, kosint;
• Išoriškai pušies preparatai vartojami reumatų ir neuralginių negalavimų gydymui;
• Sausas pušų ekstraktas naudojamas vonių ruošimui, kurios veikia raminančiai, atpalaiduojančiai, tonizuojančiai;
• Terpentinas gaunamas sakus distiliuojant vandens garais. Naudojamas kaip tirpiklis dažų gamyboje. Jis mažina skausmą, dirginą odą, įeina į tepalų, skirtų gydyti reumatą, sudėtį;
• Kanifolija gaunama iš sakų. Ji naudojama pleistrų gamyboje;
• Derva gaunama sausai distiliuojant medienos drožles. Ji vartojama gydant pragulas, odos žaizdas, nes pasižymi priešuždegimiu poveikiu, pagreitina audininių atsinaujinimą.
  

Pašalinis poveikis

• Duomenų nėra.
  

Draudžiama vartoti

• Jeigu esi linkęs į alergines reakcijas;
• Į vidų nevartoti sergant bronchų astma;
• Sergant inkstų, kepenų ligomis;
• Vonios netinka turint padidintą kraujospūdį.
  

Vartojimo būdai

    Medicinoje vartojamas pušų ekstraktas, eterinis aliejus. Eterinis aliejus tinka inhaliacijoms, o ekstraktas – vonioms ruošti. Nuoviro ruošimas: 10 g pušų pumpurų užpilama stikline verdančio vandens ir palaikoma 10 min. Tada atvėsinama ir nukošiama. Rekomenduojama gerti po 1 arbatinį šaukštelį tris kartus per dieną po valgio.