|
Kukurūzas (lot. Zea mays)
Tai vienmetis žolinis augalas, užaugantis iki 3 m aukščio. Stiebas stačias, pagrinde sumedėjęs. Lapai lencetiški, bekočiai. Žiedai vienalyčiai, viršūnėse susitelkę į šluoteles. Po apvaisinimo iš kiekvieno piestelinio žiedo išauga didelė, geltona ar rausva burbuolė. Žydi liepos-spalio mėnesiais. Kukurūzai kilę iš Amerikos, iš kur paplito po Europą ir Aziją. Lietuvoje dažnas kultūrinis augalas.
Gydomosios savybės ir cheminė sudėtis
 Vaistinė augalinė žaliava – kukurūzū liemenėliai su purkomis. Renkami, kai yra gelsvos spalvos. Išdžiovinta žaliava turi būti šviesiai geltonos spalvos, savotiško kvapo. Žaliavą sudaro susipynę, plokšti iki 40 cm ilgio liemenėliai su purkomis.
- Vitaminas K turi kraujavimą stabdančių savybių;
- Flavanoidai skatina tulžies sekreciją. Jie taip pat pasižymi diuretiniu poveikiu, todėl kukurūzas vartojamas sergant inkstų ligomis, cistitu, prostatitu, inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige;
- Kukurūzai mažina apetitą, todėl tinka įvairių dietų metu.
Pašalinis poveikis
- Organizme gali atsirasti kalio trūkumas.
Draudžiama vartoti
- Esant padidėjusiam kraujo krešėjimui.
Vartojimo būdai
Dažniausiai vartojamos kukurūzų tinktūros arba užpilai: 0,5 valgomojo šaukšto kukurūzų purkų užpilamas stikline verdančio vandens ir po 20 min nukošiama. Rekomenduojama gerti po 0,5 stiklinės 30 min po valgio 3 kartus per dieną.
Susijusios nuorodos:
Arbata Kukurūzų liemenėlių su purkomis 30g
|
|