Gydomosios savybės ir cheminė sudėtis

     Vaistinė agurklė kaip augalas, turintis gydomųjų savybių, yra žinomas jau labai seniai. Dar viduramžiais agurklė įeidavo į vynų sudėtį ir buvo vartojama melancholijai gydyti. Medicinoje dažniausiai vartojamas vaistinės agurklės aliejus, kuris yra gaunamas iš sėklų. Dabar agurklė parduodama tik kaip vaistažolinis preparatas, o ne vaistas.

• Alkaloidai. Agurklėje randama pirolizidino grupės alkaloidų , pagrinde kepenims žalingo amabilino. Jie skatina diurezę, veikia CNS, todėl  augalas vertingas depresijos gydymui.
• Gama-linoleninė rūgštis yra vertinga gydant reumatoidinius artritus.
• Gleivės. Agurklę galima vartoti kaip minkštinantį bei aptraukiantį vaistą. Gerina atsikosėjimą, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu.
• Yra duomenų, kad lapai ir sėklos stimuliuoja pieno gamybą maitinančioms motinoms.
  

Pašalinis poveikis

• Alkaloidas amabilinas yra kenksmingas kepenims.
• Dažniausiai pasireiškia vidurių užkietėjimas
  

Draudžiama vartoti

• Nėštumo metu. Preliminarių tyrimų duomenimis agurklės aliejus turi teratogeninį poveikį.
  

Vartojimo būdai

    Medicinoje vartojami žiedai, stiebai ir lapai. Gaminama lapų ir žiedų arbata, antpilai.