|
Islandinė kerpena (lot. Cetraria islandica)
Tai daugiametis gniužulas, sudarytas iš netaisyklingai šakotų, plokščių, užaugančių iki 10 cm ilgio ir 0,5-2 cm pločio skiaučių. Viršutinė pusė žalsvai rusvos spalvos, apatinė – žalsvai baltos, su baltomis pūslelėmis ir dėmelėmis. Auga pietryčių Lietuvoje, Europoje, Islandijoje.
Gydomosios savybės ir cheminė sudėtis
 Vaistinė augalinė žaliava – antžeminė dalis, renkama vasarą. Valoma nuo priemaišų.
Islandinė kerpena įtraukta į “Apribotų ir draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąrašą”. Rinkti ir prekiauti galima tik turint Aplinkos ministerijos leidimą.
- Kerpenos gniužulas kaupia iki 50% polisacharidų. Pagrindiniai yra licheninas ir izolicheninas, kurių molekulės pagrindą sudaro gliukozė. Polisacharidai gerina atsikosėjimą. Preparatai vartojami esant bronchų katarui, sunkiam, sausam ir neproduktyviam kosuliui;
- Kartumynai pasižymi vėmimą stabdančiu poveikiu, tinka sergant gastritu, turint virškinimo sutrikimų;
- Usninė rūgštis suteikia antimikrobinį poveikį, kuris yra labai vertingas gydant tuberkuliozę;
- Išoriškai liaudies medicina naudoja islandinės kerpenos pavilgus nudegimams, pūliuojančioms žaizdoms gydyti.
Pašalinis poveikis
Draudžiama vartoti
Vartojimo būdai
Islandinė kerpena įeina į čiulpiamų pastilių sudėtį, iš jos ruošiami nuovirai.
Nuoviro ruošimas: 2 valgomieji šaukštai islandinės kerpenos užpilami stikline karšto vandens ir virinama 10-15 min. Palaikoma 10 min. ir nukošiama. Geriama po 1/4 stiklinės iki 4 kartų per dieną.
Susijusios nuorodos:
Arbata Islandinės kerpenos 40g
|
|