Gydomosios savybės ir cheminė sudėtis

   Vaistinė augalinė žaliava – pakalnutės žolė. Ji pjaunama iki žydėjimo, rauti negalima. Paprastoji pakalnutė įtraukta į “Apribotų ir draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąrašą.

• Pakalnutės sudėtyje yra 10 pavadinimų flavanoidų, kurie skatina tulžies išsiskyrimą;
• Glikozidų randama iki 40 rūšių. Dabartiniu metu pakalnutė vartojama retai, įeina į kompleksų su valerijonu, gudobele sudėtį. Širdies glikozidai didina kalcio jonų koncentraciją raumenų ląstelėse, todėl didėja širdies raumens susitraukimo jėga. Pakalnutė mažina susitraukimų dažnį. Dėl šių savybių ji vartojama esant lengvam širdies nepakankamumui. Paprastoji pakalnutė organizme stipriai nesikaupia, todėl vartojant nedidelėmis terapinėmis dozėmis nėra didelės galimybės apsinuodyti;
• Pakalnutė pasižymi diuretiniu poveikiu, todėl mažina kraujo spaudimą.
  

Pašalinis poveikis

• Gali sutrikti širdies ritmas;
• Blogas apetitas, pykinimas, vėmimas dėl perdozavimo;
• Silpnumas, svaigulys, nemiga, galvos skausmas.
  

Draudžiama vartoti

• Nėštumo ir žindymo metu;
• Vaikams;
• Kartu su kitais vaistais, kurių sudėtyje yra širdį veikiančių glikozidų;
• Sutrikus elektrolitų pusiausvyrai;
• Esant sunkiam širdies nepakankamumui, sulėtėjusiam širdies ritmui.
  

Vartojimo būdai

   Prieš vartojimą būtina pasitarti su gydytoju. Vartojant pakalnutės preparatus gali pasireikšti pavojinga vaistų sąveika su vaistais, kurie sutrikdo elektrolitų balansą: diuretikai, vidurius laisvinantys, gliukokortikoidai. Medicinoje dabar dažniausiai vartojamos tinktūros, kurių sudėtyje kartu su pakalnute yra ir valerijonų bei gudobelės.