Gydomosios savybės ir cheminė sudėtis

   Vaistinė augalinė žaliava – vaisiai, kurie renkami, kai būna subrendusių apie 50%. Renkami ryte ir vakare, kai yra pakankamai drėgmės. Jie rudos spalvos, turi briauneles. Skonis deginantis, kartokas.

    Jau Julijus Cezaris kmynus naudodavo duonos gamyboje. Ši praktika yra išlikusi ir iki šių dienų. Pirmą kartą šio augalo medicininės savybės buvo aprašytos tik 1652 metais.

• Eterinių aliejų randama iki 6%. Jų komponentai stimuliuoja fermentų gamybą skrandyje, kurie veikia Nervus vagus. To pasėkoje didėja skrandžio tonusas ir iš skrandžio lengviau pasišalina dujos, todėl kmynai vartojami esant skrandžio, žarnyno spazmams, dujų susikaupimui žarnyne. Eterinis aliejus teigiamai veikia seilių ir skrandžio sulčių sekreciją, todėl gerėja virškinimas ir atstatomas apetitas;
• Eterinis aliejus turi antiseptinį poveikį;
• Išoriškai kmynų aliejus vartojamas niežams gydyti, įeina į burnos skalavimų skysčių sudėtį;
• Moterys kmyną vartojo norėdamos sureguliuoti menstruacijas. Šis augalas pagreitina mėnesines, jeigu jos vėluoja.
  

Pašalinis poveikis

• Vartojant didelius kiekius ilgą laiką gali išsivystyti inkstų ir kepenų ligos.
  

Draudžiama vartoti

• Duomenų nėra.
  

Vartojimo būdai

    Nuviro ruošimas: 2 valgomieji šaukštai kmynų vaisių užpilami stikline verdančio vandens. Verdama 15 min., tada paliekama 10 min atvėsti ir nukošiama. Rekomenduojama gerti 2-3 kartus per dieną po pusę stiklinės.