Gydomosios savybės ir cheminė sudėtis

    Vaistinė augalinė žaliava – vaisiai. Jie renkami sunokę rugpjūčio-rugsėjo mėn. iš pradžių pjaunama tik viršutinė augalo dalis, o vėliau, kai subręsta du trečdaliai augalo vaisių, nupjaunami visi stiebai.

    Krapas medicinoje buvo vartojamas jau nuo Senovės Egipto laikų. Pirmą kartą jis buvo aprašytas Eberso papiruse 1500 prieš Kristų kaip mikstūros nuo skausmo ingredientas. Manoma, kad graikai krapus dėdavo ant akių norėdami greičiau užmigti. Viduramžiais krapai buvo vartojami kaip amuletai prieš raganystę ir juos degindavo norėdami išsklaidyti audros debesis.

• Eteriniai aliejai karvonas ir miristicinas padidina virškinamojo trakto liaukų veiklą, skatina apetitą. Jie pasižymi diuretiniu poveikiu, mažina kraujo spaudimą, gerina tulžies sekreciją. Aliejai atpalaiduoja lygiuosius raumenis ir šalina spazmus, todėl labai vertingi esant aštriems skausmams virškinamajame trakte;
• Norint pagerinti burnos kvapą, kramtomos krapų sėklos;
• Maitinančios motinos gali vartoti krapus, nes jie stimuliuoja pieno liaukų veiklą.
  

Pašalinis poveikis

• Duomenų nėra.
  

Draudžiama vartoti

• Esant žemam kraujospūdžiui;
• Esant inkstų geldelių uždegimui.
  

Vartojimo būdai

    Dažniausiai vartojami krapų užpilai arba kramtomos augalo sėklos. Užpilo ruošimas: 1 valgomasis šaukštas smulkintų krapų vaisių užpilamas stikline verdančio vandens ir, palaikius 30 min., nukošiama. Rekomenduojama gerti pusę stiklinės 30 min. prieš valgį virškinimui gerinti.