Gydomosios savybės ir cheminė sudėtis           

    Vaistinė augalinė žaliava – žolė. Skinamos viršutinės augalo šakutės su žiedais ir lapais.

   Apie 3000 m prieš mūsų erą šumerai naudojo čiobrelius įvairioms ligoms gydyti, egiptiečiai naudodavo jį mumifikavimo metu. Graikai smilkydavo šventyklas.

   Viduramžiais čiobrelis buvo laikomas drąsos simboliu, o riteriai į kovas jodavo pasirišę kaklaskares, kuriose jų žmonos išsiuvinėdavo čiobrelų šakelę.

• Eteriniai aliejai: timolis, karvakolis, cineolis. Pagrindinis yra timolis. Jis pasižymi antiseptiniu, dezinfekuojančiu poveikiu. Veikia baktericidiškai. Čiobrelių ekstraktas įeina į „Pertusino“ sudėtį, kuris vartojamas bronchitų, kokliušo gydymui. Išoriškai tepamas tepalas ant užkrėstų žaizdų.
• Eteriniai aliejai čiobreliui suteikia vidurių pūtimą mažinančių savybių, todėl vartojamas virškinimo sutrikimams gydyti ir virškinimui sulėtėjus;
• Čiobrelių arbata ramina nervus, geriama atsiradus psichologinių sutrikimų;
• Ruošiamos vonios, kurios, manoma, padeda sergant neurastenija, reumatu, paralyžium, turint mėlynių, sumušimų, patinimų;
• Čiobreliai skatina plaukų augimą, mažina pleiskanų kiekį, apsaugo nuo plaukų slinkimo.
  

Pašalinis poveikis

• Gali dirginti gleivines, todėl tirpalai negali būti labai koncentruoti. Rekomenduojama visada gerai praskiesti;
• Labai dideli kiekiai gali sukelti apsinuodijimo simptomus ir pernelyg smarkiai stimuliuoti skydliaukės veiklą.
  

Draudžiama vartoti

• Rekomenduojama vartoti ribotai;
• Nėštumo metu reikia stengtis nevartoti, nes čiobreliai gali stimuliuoti gimdos susitraukimus.
  

Vartojimo būdai

   Čiobrelių ekstraktas įeina į „Pertusino“ sudėtį. Žolė įeina į atsikosėjimą gerinančių arbatų sudėtį Užpilo ruošimas: 2 valgomieji šaukštai džiovintos žolės užpilami puodeliu verdančio vandens. Palaikoma 10 minučių ir nukošiama. Rekomenduojama gerti po 1 valgomąjį  šaukštą 2-3 kartus per dieną.