|
Š
Rugiagėlė (lot. Centaurea cyanus)
Tai vienmetis arba dvimetis žolinis augalas, užaugantis iki 70cm aukščio. Stiebas stačias, plaukuotas, šakotas. Lapai lygiakraščiai, pilkai žalios spalvos, lancetiški. Žiedai mėlynos spalvos, sukrauti graižuose. Rugiagėlė plačiai paplitusi visoje europinėje dalyje. Žydi birželio-rugpjūčio mėn.
Gydomosios savybės ir cheminė sudėtis
Vaistinė augalinė žaliava – kraštiniai piltuvėliniai žiedai. Skinami graižai ir kraštiniai žiedai nuimami pirštais. Kokybiškai paruošta žaliava būna be kvapo, kartaus skonio, mėlynos spalvos.
Augalo gydomosios savybės pirmą kartą buvo aprašytos XII amžiuje. Vėliau, XVI amžiuje, buvo manoma, kad jos ryškiai mėlyna spalva simbolizuoja sveikas akis ir netrukus ši gėlė buvo pradėta naudoti akių ligų praktikoje. Būtent ši teorija paaiškino, kodėl rugiagėlė nepritapo tose vietovėse, kur mėlynakių žmonių yra labai mažai.
- Flavanoidai pasižymi švelniu šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu, skatina tulžies sekreciją;
- Kai kuriose šalyse (Prancūzijoje) rugiagėlė vis dar vartojama gydant akių ligas: konjunktyvitą (junginės uždegimą), kitus akies uždegimus;
- Vainiklapiai atstato sutrikusią virškinimo funkciją;
- Sėklos vaikams sukelia lengvą vidurius laisvinantį poveikį.
Pašalinis poveikis
Draudžiama vartoti
Vartojimo būdai
Dažniausiai gaminami užpilai ir ekstraktai.
Užpilo ruošimas: 1 valgomasis šaukštas rugiagėlės žiedų užpilamas stikline verdančio vandens ir paliekama 1 val, kad pritrauktų. Tada nukošiama ir geriama nedideliais kiekiais po stiklinę per dieną.
|
|