|
Š
Pelkinis gailis (lot. Ledum palustre)
Tai nuolat žaliuojantis, daugiametis, iki 1 m aukščio užaugantis krūmas. Lapai lancetiški arba linijiški, blizgančiu paviršiumi. Žiedai baltos spalvos, sukrauti į tankius skėčius. Žydi gegužės-liepos mėnesiais. Auga pušynuose, durpynuose, paplitęs visoje Lietuvoje.
 Gydomosios savybės ir cheminė sudėtis
Vaistinė augalinė žaliava – ūgliai, surinkti nuo augalų dar nesumedėję. Žaliavą sudaro stiebų, žiedų bei vaisių mišinys. Šis augalas dabar vartojamas labai retai. Jis yra nuodingas, todėl vartojamas tik gydytojui paskyrus.
- Daugiausiai eterinio aliejaus randama pirmų metų lapuose. Ledolis slopina kosulio centrą. Vartojami užpilai kvėpavimo takų uždegimui gydyti;
- Arbutinas pasižymi dezinfekuojančiomis savybėmis, antiseptiniu veikimu;
- Flavanoidai skatina šlapimo išsiskyrimą;
- Išoriškai vartojamos tinktūros esant reumatiniams skausmams, sumušimams, sužeidimams gydyti.
Pašalinis poveikis
- Pelkinis gailis skleidžia labai stiprų kvapą, todėl gali sukelti pykinimą, galvos skausmą ir svaigimą.
Draudžiama vartoti
- Nėštumo metu;
- Pasireiškus alergijai;
- Vaikams.
Vartojimo būdai
Pelkinis gailis yra nuodingas, todėl prieš vartojimą būtinai reikia pasitarti su gydytoju, kuris nurodys vartojimo būdą ir dozę.
|
|
