Gydomosios savybės ir cheminė sudėtis

    Vaistinė augalinė žaliava - erškėčių vaisiai. Tai raudonos arba oranžinės uogos. Perpjovus vaisius išimamos sėklos, lukštai išdžiovinami ir laikomi popieriniuose maišuose.

    Erškėtuogių sėklos taip pat vertinga vaistinė žaliava, iš kurios gaminamas erškėčio aliejus.

   Manoma, kad šis augalas, kuris yra auginamas jau daugiau nei 3000 metų, tikriausiai kilo iš mažosios Azijos. Senovės egiptiečiai, graikai, romėnai, persai erškėtrožę augino ne tik kaip dekoratyvinį augalą, tačiau plačiai naudojo kosmetikoje ir parfumerijoje.

   Krikščionių legenda pasakoja, kad rojaus sode augo erškėtrožė be spyglių, kurie išaugo tik po nusidėjimo, kad primintų žmogaus nuodėmingą prigimtį.

• Vitaminas C dalyvauja oksidacijos-redukcijos reakcijose, stiprina imuninę sistemą. Liaudies medicinoje šis augalas vartojamas gripo ir peršalimo ligų profilaktikai ir gydymui;
• Karotinoidai tinka įvairių žaizdų, opų gydymui, gerina regeneracijos procesus, naudojamas ginekologijoje;
• Erškėčio vaisiai tinka turint šlapimo pūslės problemų. Jie skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, bet nedirgina inkstų. Uogos stabdo inkstų akmenų susidarymą ir vartojami akmenligės profilaktikai;
• Erškėčio šaknų vonios ruošiamos gydant reumatą;
• Erškėčio vaisiai mažina cholesterolio kiekį kraujyje, todėl svarbūs aterosklerozės gydyme.
  

Pašalinis poveikis

• Duomenų nėra.
  

Draudžiama vartoti

• Nerekomenduojama vartoti erškėčių, kurie buvo užauginti naudojant pesticidus.
  

Vartojimo būdai

   Užpilo ruošimas: 1 valgomasis šaukštas džiovintų erškėčių uogų be kauliukų užpilamas stikline verdančio vandens. Palaikoma 10-12 valandų ir nukošiama. Rekomenduojama gerti po stiklinę 2 kartus per dieną.