|
Š
Rūgtis takažolė (lot. Polygonum aviculare)
Tai vienmetis žolinis augalas, užaugantis iki 40 cm aukščio. Stiebas gulsčias, šakotas, driekiasi žeme. Lapai smulkūs, pailgai lancetiški. Žiedai šviesiai violetinės spalvos, susitelkę lapų pažastyse. Žydi birželio-spalio mėn. Tai plačiai Lietuvoje paplitusi laukų piktžolė.
Gydomosios savybės ir cheminė sudėtis
Vaistinė augalinė žaliava – žolė. Ji renkama žydėjimo metu. Nušienaujama ar raunama su šaknimis. Augalinę žaliavą sudaro stiebas, lapai, žiedai.
- Flavanoidai skatina šlapimo išsiskyrimą. Takažolė plačiai vartojama sergant inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige, nes tirpdo įvairius akmenis;
- Rūgtis takažolė pasižymi priešuždegiminiu ir antiseptiniu poveikiu, todėl jos nuoviru skalaujama gerklė ir burna esant gleivinių uždegimui. Nuoviras geriamas atsikosėjimui gerinti;
- Rauginės medžiagos pasižymi sutraukiančiu poveikiu ir stabdo žarnyno, skrandžio bei hemarojinius kraujavimus. Ji skatina kraujo krešėjimą, todėl galima vartoti kaip pagalbinę priemonę po gimdymo;
- Išoriškai vartojama šunvotėms, spuogams gydyti.
 Pašalinis poveikis
Draudžiama vartoti
- Nėštumo metu;
- Esant padidėjusiam kraujo krešėjimui;
- Esant tulžies latakų ir šlapimtakių susiaurėjimui.
Vartojimo būdai
Gydymui gaminami užpilai ir nuovirai, kurie naudojami kaip priešuždegiminė priemonė.
Nuoviro ruošimas: 1 valgomasis šaukštas takažolės užpilamas stikline šalto vandens ir užverdama. Verdama apie 10 min. ir nukošiama. Atsikosėjimui gerinti rekomenduojama gerti po pusę stiklinės 3 kartus per dieną 30 min. prieš valgį.
Susijusios nuorodos:
Arbata Takažolių žolės 1.5g N24
|
|
