|
Š
Rūgtis gyvatžolė (lot. Polygonum bistorta)
Tai daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 1 m aukščio. Turi rangytą šakniastiebį, kuris padengtas lapų liekanomis. Stiebai statūs, stambūs, pilki. Pamatiniai lapai yra pailgai kiaušiniški, gana stambūs, iki 15 cm ilgio ir 3 cm pločio, nusmailėjusia viršūne, o apačioje širdišku pamatu. Stiebo lapai bekočiai. Žiedai sukrauti varpos formos žiedynuose. Apyžiedis baltai rožinis arba rausvas. Žydi gegužės-liepos mėn. Auga drėgnose vietose, labai dažnas vakarinėje Lietuvos dalyje.
 Gydomosios savybės ir cheminė sudėtis
Vaistinė augalinė žaliava – gyvatžolės šakniastiebiai. Jie renkami rudenį, augalui peržydėjus. Augalai augdami sudaro masyvus. Iškasamas šakniastiebis, nupjaunamos šaknų ir lapų liekanos.
- Gyvatžolės užpilai dėl sudėtyje esančių rauginių medžiagų vartojami kaip sutraukianti priemonė. Jie tinka esant gausiam ūmiam viduriavimui sergant cholera, dizenterija. Šakniastiebių milteliai, užbarstyti tiesiai ant žaizdos, greitai sustabdo kraujavimą;
- Gyvatžolės preparatai vartojami burnos ertmės skalavimui. Jie tinka turint problemų su dantenomis, esant opų burnoje, sergant stomatitu, gingivitu.
Pašalinis poveikis
Draudžiama vartoti
- Užkietėjus viduriams;
- Esant infekciniam viduriavimui.
Vartojimo būdai
Dažniausiai vartojami nuovirai. Kartais jie ruošiami kartu su avietėmis ir gysločiu.
Nuoviro ruošimas: 2 arbatiniai šaukšteliai susmulkintų šakniastiebių užpilami stikline verdančio vandens ir verdami 5-10 minučių. Tada paliekama 20 min. ir nukošiama. Viduriuojant rekomenduojama gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną 30 min. prieš valgį.
|
|
