Ieškoti
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės
   
Nauris Grušauskas: kad saulė taptų draugu, o ne priešu..
www.infomed.lt 2011 06 08d.

Vasarą žmonės didelę laiko dalį praleidžia gryname ore. Jie būna išsiilgę saulės, tad vyksta prie ežero ar jūros degintis. Spinduliai ne tik padeda būti gražiems, bet slepia ir didelius pavojus. Kaip išsaugoti sveiką odą ir išvengti po saulės vonių nemalonių pojūčių, kalbamės su Kauno II–osios klinikinės ligoninės gydytoju dermatovenerologu Nauriumi Grušausku.

Nuo ko priklauso, ar žmogus greitai įdega?
Žmogaus oda yra skirstoma į keturis tipus. Šie tipai beveik nepriklauso nuo odos, plaukų spalvos ar odos greito įdegimo. Jie dažniausiai priklauso nuo paveldėjimo. Tačiau šviesaus gymio, mėlynakiai žmonės greitai nudega, todėl jie turėtų kruopščiau rūpintis odos priežiūra kaitinantis saulėje.

Ar nudegimas – liga?
Visos odos ligos yra skirstomos į ūmias ir lėtines. Viena iš ūmių – nudegimas saulėje. Vakare žmogus jaučia perštėjimą, skausmą, oda labai išdžiūsta, ima pleiskanoti, prisilietus ji būna skausminga. Tai – pirmo laipsnio nudegimas.

Saulė yra ypač intensyvi nuo 11 iki 14 val. Tie, kurie žino, kad jų oda – jautri, šiuo metu turėtų vengti tiesioginių saulės spindulių.

Nudegimas žmogui sukelia didelį diskomfortą ir labai dažnai būna sugadintos visos atostogos. Nudegus saulėje gali pakilti kūno temperatūra, krėsti šaltis.

Ar vartojantys vaistus žmonės gali mėgautis saule?

Reikia atsiminti, jog daugelis medikamentų veikia fototoksiškai – pritraukia saulės spindulius. Jei geriate vaistus, medikai rekomenduoja vengti tiesioginių saulės spindulių. Žmonės taip pat turėtų žinoti, jog naudojant tepalus nuo radikulito, sumušimų reikia vengti tiesioginių saulės spindulių. Net dešimt dienų po vaistų vartojimo jie vis dar pritraukia saulės spindulius. Tose vietose, kur tepami vaistai dėl saulės poveikio gali atsirasti pūslės, mazgeliai, paraudimas ar niežėjimas.

Kas tai yra „saulės alergija“?

Yra žmonių, kurie jautrūs saulės spinduliams. Vos tik jiems pasirodžius, ant kaklo, pečių, plaštakų gali atsirasti bėrimai. Liūdna, bet tokių ligonių vis daugėja. Tai įtakoja buityje naudojamos įvairios cheminės medžiagos, pakitęs maisto racionas. Tokie žmonės turėtų vengti tiesioginių saulės spindulių arba ankstyvą pavasarį pradėti naudoti losjonus su UVA ir UVB apsauginiais filtrais. Tokie losjonai gali padėti sušvelninti „saulės alergijos“ simptomus.

Kaip apsisaugoti nuo kenksmingų saulės spindulių?
Saulės spinduliai gali būti ypač pavojingi vyresnio amžiaus žmonėms ir vaikams. Jiems reikėtų apriboti buvimą saulėje. Mamos stengiasi kūdikius ar mažus vaikus saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Tačiau vaikas nudegti gali net tik žaisdamas kieme, bet ir važiuodamas mašinoje, todėl prieš ilgą kelionę juos vertėtų ištepti apsauginiu kremu ar losjonu.

Reikia atsiminti, jog saulė yra ypač intensyvi prie jūros. Paplūdimyje vaikus nepatartina visiškai išrengti ar palikti be kepurės, reikia odą ištepti fotoapsauginiais kremais ar losjonais.

Labai dažnai kyla klausimas, ar yra būdų apsisaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Kai dermatologas siūlo naudoti vieną ar kitą odos apsaugos priemonę, pacientai gana dažnai į gydytojo rekomendacijas žiūri skeptiškai. Jie mano, jog dėl kremo poveikio jie dar ir neįdegs. Noriu pabrėžti, jog fotoapsauginiai kremai ir losjonai apsaugo odą ne nuo įdegimo, o nuo žalingo saulės spindulių poveikio. Žmogus įdegs šiek tiek lėčiau, bet turės sveiką odą.

Kad sukauptume pakankamą vitamino D kiekį organizme, šviesiaodžiams žmonėms pakanka saulėje pabūti apie 15–30 min., iki pirmo odos paraudimo, du tris kartus per savaitę vasaros metu, neuždengtu veidu ir plaštakomis, nenaudojant apsauginių preparatų nuo saulės.

Kaip pasirinkti tinkamą odos apsaugos priemonę?
Kad išsirinktume tinkamas apsaugos nuo saulės priemones mums reikia atsižvelgti į šiuos faktorius: odos tipą, metų laiką, dienos laiką; vietą, kurioje ketiname mėgautis saulės voniomis, vietovės aukštį.

Šešėlis (saulės skėčiai, debesuotas dangus ir t.t.) apsaugo nuo saulės tik 50 % (SPF 2).

Reikalavimai, kuriais turi pasižymėti apsauginė priemonė nuo saulės: apsaugoti tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių, filtras turi būti fotostabilus, neturėti alergizuojančio potencialo, atspari vandeniui (nenusiplauti maudantis), geros kosmetinės savybės (nesudaryti ant odos plėvelės, leisti odai kvėpuoti, neturėti riebalinančio efekto).

Perkant apsauginį kremą ar losjoną, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog jis žymimas tam tikru SPF skaičiumi – apsauginiu faktoriumi. Ką reiškia ant šių priemonių kremo ar losjono dėželės esantis skaičius? SPF (sun protection factor) – saulės apsaugos faktorius – yra matavimo vienetas, kuris išmatuoja saulės apsaugos filtrų sugebėjimą apsaugoti nuo UVB spindulių. SPF nurodo kiek ilgai žmogus gali išbūti saulėje nenudegdamas. SPF = įdegimo laikas su apsaugine priemone nuo saulė (min) / įdegimo laikas be apsauginės priemonės nuo saulės. Jeigu norime sužinoti kiek su tam tikra apsaugine priemone nuo saulės žmogus gali išbūti saulėje nenudegdamas, tuomet reikia SPF skaičių (pvz. 15, 25, 30, 50, kuris būna nurodytas ant pakuotės) padauginti iš įdegimo laiko be apsauginės priemonės nuo saulės (tai priklauso nuo odos tipo, pvz. dauguma vidurio Europos gyventojų saulėje nenudegdami gali išbūti apie 15-20 min. (II odos tipas)). Vadinasi, jei SPF 25, tuomet su tokio faktoriaus apsaugine priemone nuo saulės galime prailginti šį laiką (15-20 min.) iki 6-8 val.

Tie poilsiautojai, kurie greitai nudega ar turi odos problemų, turėtų naudoti losjoną su didesniu apsauginiu faktoriumi (SPF 25, 30 ir daugiau).
Lietuvos rinkoje yra labai daug fotoapsauginių kremų ar losjonų ir pirkėjui neaišku, kurį pasirinkti. Visi jie dažniausiai yra skirstomi į dvi rūšis – atspindintys ir sugeriantys saulės spindulius.

Ar nėščios moterys gali lepintis saule?

Nėščia moteris – sveikas ir pats gražiausias žmogus. Pagrindinė taisyklė – viskam turi būti saikas. Ji gali pasivaikščioti paplūdimiu, šiek tiek pasideginti. Nėščia moteris taip pat privalo naudoti fotoapsauginius kremus, jai labiausiai tiktų losjonai su natūraliomis saulės spindulius atspindinčiomis medžiagomis (pvz.., cinko oksidu, titano dioksidu). Tokios sudėties kremai ir losjonai nesusigeria į odą, o tik padengia viršutinį odos sluoksnį. Grįžus iš paplūdimio, patarčiau nusiprausti.

Ką dar turėtų žinoti Lietuvos žmonės po gilios žiemos patikėję savo kūnus taip pasiilgtai saulei?
Būtina įsidėmėti, kad odos ištepimas apsauginiu kremu dar nereiškia, kad ultravioletiniai spinduliai jos visiškai nepasiekia. Dalis spindulių prasiskverbia ir pro kremus su apsauginiu filtru nuo saulės, ir pro drabužius, todėl piktnaudžiauti saulės voniomis bet kuriuo atveju nereikėtų. Labiausiai saugotis saulės spindulių reiktų ilgai būnant paplūdimyje ar didesnę dienos dalį praleidžiant lauke, ypač vidurdienį - nuo 10 iki 16 valandos.

Dėkojame už pokalbį.

Skaityti komentarus (54)
Straipsnių komentarai
Vardas*:    El.paštas:
Įveskite kodą, kurį matote paveikslėlyje.
Jei kodo neperskaitote, spaudinėkite ant paveikslėlio tol, kol kodas taps įskaitomas*.
Kiek bus 5 * 5 =  
APKLAUSA/ KONKURSAS
Klausimas:
Ar Jus veikia mėnulio pilnatis?
Atsakymai:
Taip, sunkiau užmigti
Taip, aplinkinių elgesys tampa keistas
Manęs neveikia
Rezultatai
 
2009 © Infomed.lt Visos teisės saugomos įstatymo. Kontaktai | Reklama
HexaPortal v1.7