Ieškoti
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės
   
Baimė šlapintis viešose vietose
www.infomed.lt  Diana Karpec
2008-05-05
 
Psichinės kilmės šlapimo susilaikymas, taip pat žinomas kaip „drovios šlapimo pūslės“ sindromas arba „urofobija“, yra viena iš socialinio nerimo sutrikimo formų, pasireiškianti baime ir vengimu šlapintis viešose vietose. Asmuo negali pradėti šlapintis be visiško privatumo, ir tai gali neigiamai veikti jo gyvenimo kokybę. 

Urofobija gali prasidėti įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniau pasitaiko berniukams ir vyrams nei moteriškajai giminei. Šiuo metu tikslių paplitimo (epidemiologinių) duomenų dar nėra, tačiau mokslininkai teigia, kad daugiau nei 7 proc. gyventojų gali turėti šį sutrikimą.
 
Kas lemia urofobijos atsiradimą?
 
Tikslios priežastys dar nėra išaiškintos, tačiau mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad tiek biologiniai (pavyzdžiui, paveldimumas), tiek socialiniai faktoriai turi įtakos šios baimės išsivystymui. Daliai asmenų, turinčių šį sutrikimą, teko paauglystėje ar vaikystėje patirti klasiokų ar draugų užgauliojimus, tyčiojimąsi šlapinimosi metu viešuose tualetuose ar seksualinį išnaudojimą.
 
Pagrindiniai urofobijos simptomai:
  • Bijojimas ar negalėjimas šlapintis, kai kažkas yra netoliese;
  • per didelis jaudinimasis, kad kas nors pasibels į tualeto duris, ar pamatys ir išgirs šlapinantis;
  • nerimo, pykčio ar drovumo jausmas, pasireiškiantis viešuose tualetuose, kuris lemia išorinio ir vidinio  šlaplės sfinkterių (žiedinių raumenų) susitraukimą ir neleidžia šlapimui ištekėti iš šlapimo pūslės;
  • kilus norui šlapintis viešoje vietoje, gali atsirasti silpnumas, galvos svaigimas, prakaitavimas, pagreitėti širdies susitraukimų dažnis;
  • paprastai baimė šlapintis iš pradžių atsiranda autobusuose, traukiniuose, laivuose ar lėktuvuose, kur yra įrengti viešieji tualetai ir jokios alternatyvos šlapintis kitur kelionės metu nėra;
  • žmogus dažnai švaisto laiką belaukiant, kol viešajame tualete liks vienas ir neretai ilgam sulaiko šlapinimąsi;
  • ypatingai sunkus gali būti šlapimo mėginio surinkimas ligoninėje;
  • labai retai baimė šlapintis gali pasireikšti ir namuose, jeigu čia dar yra ir kitų žmonių;
  • asmuo pasišlapinti gali tik tada, kai įsitikina, kad visiškai yra vienas ir niekas neturėtų greitu metu pasirodyti;
  • žmonės  pradeda mažiau vartoti skysčių, vengia ir dažnai atsisako pakvietimų išeiti iš namų, kad tik kuo mažiau laiko praleistų viešoje vietoje;
  • pacientai dažnai galvoja, kad tik juos vienus kankina toks sutrikimas ir jaučia dėl to didelį gėdos jausmą, pradeda tai slėpti nuo artimųjų, draugų ar net gydytojų;
  • stiprėjantis pažeminimo, gėdos ar socialinės izoliacijos jausmas gali lemti antrinės depresijos atsiradimą;
Diagnozės nustatymas
 
Šį sutrikimą galima patvirtinti remiantis tik paciento nusiskundimais, kadangi tiek tiriant objektyviai, tiek atliekant  laboratorinius ir instrumentinius tyrimus, jokių pakitimų nėra. Jeigu su šlapinimusi viešose vietose susiję simptomai neigiamai veikia žmogaus gyvenimo kokybę, pacientui nustatoma izoliuota socialinė fobija.
 
Gydymo principai
 
Atsiradus baimei šlapintis viešose vietose, būtina urologo konsultacija. Jos metu turi būti patvirtinta, kad nėra jokios fizinės priežasties, galinčios sukelti šlapimo susilaikymą. Pacientas užtikrinimas, kad jis nėra vienintelis, besiskundžiantis šia problema, ir jam bus suteikta tinkama pagalba. Konsultacijos metu sudaromas gydymo planas, kuris yra individualus kiekvienam ligoniui ir priklauso nuo asmeninių žmogaus savybių, simptomų pasireiškimo laipsnio bei ilgalaikio gydymo tikslo. 

Izoliuotos socialinės fobijos gydymas yra kompleksinis. Visų pirma, yra taikomos nemedikamentinės priemonės: rekomenduojamos psichologo ar psichiatro konsultacijos. Ligoniui skiriama pažintinė (kognityvinė) elgesio terapija, apimanti simptomų valdymo įgūdžius, socialinių sugebė­jimų lavinimą, kvėpavimo kontroliavimą. Tai gali būti tiek individu­ali, tiek grupinė terapija. Pastaroji skiriama taikant „baimių nujautrinimo“ metodą, kai pacientas lavinamas šlapintis esant minimalioms privatumo sąlygoms. Kartais su pažintine elgesio terapija rekomenduojamas gydymas medikamentais, sutraukiančiais šlapimo pūslės raumenis ir skatinančiais šlapintis (pvz. bethanechol chlorido preparatais).  

Jeigu kartu su baime šlapintis viešoje vietoje pasireiškia itin stiprus nerimas ar depresija, be psichoterapijos reikalingas ir medikamentinis gydymas, kuris turėtų trukti ne mažiau nei 3 mėnesius be pertraukos. Rekomenduojamos mažos benzodiazepinų dozės, taip pat skiriami ir selektyvūs serotonino rezorbcijos inhibitoriai, sumažinantys neigiamus simptomus.  

Rečiau pacientas yra mokomas kateterizacijos, kad pats galėtų ištuštinti šlapimo pūslę esant reikalui. Kartais taikoma ir hipnozės terapija, botulino toksino injekcija į sfinkterius ar atliekamos sudėtingos chirurginės intervencijos. 

Jau 40 metų besitęsiantys tyrimai rodo, kad kompleksinis gydymas yra  efektyvus net 80-90 proc. pacientų, ir teigiami rezultatai gali būti stebimi jau po šešių mėnesių. Jei sutrikimas pasikartotų vėlesniame amžiuje, tinkamai išmokytas pacientas imtųsi atitinkamų priemonių ir sustabdytų simptomų progresavimą.

Skaityti komentarus (11)
Straipsnių komentarai
Vardas*:    El.paštas:
Įveskite kodą, kurį matote paveikslėlyje.
Jei kodo neperskaitote, spaudinėkite ant paveikslėlio tol, kol kodas taps įskaitomas*.
Kiek bus 83 / 10 =  
APKLAUSA/ KONKURSAS
Klausimas:
Ar Jus veikia mėnulio pilnatis?
Atsakymai:
Taip, sunkiau užmigti
Taip, aplinkinių elgesys tampa keistas
Manęs neveikia
Rezultatai
 
2009 © Infomed.lt Visos teisės saugomos įstatymo. Kontaktai | Reklama
HexaPortal v1.7