www.infomed.lt
2008 10 25

Vis dar svarstote, ar pasiskiepyti nuo gripo? Vakcina – geriausias būdas apsisaugoti nuo šios virusinės ligos bei jos sukeliamų komplikacijų. Juk sveikata rūpi kiekvienam iš mūsų!

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis, kasmet gripu Lietuvoje suserga 5-10% gyventojų, 15-30% visų susirgimų atvejų komplikuojasi.

Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos - plaučių uždegimas, inkstų patologija, prienosinių ančių uždegimas, vidurinės ausies uždegimas, širdies raumens, smegenų uždegimas.

Kada skiepytis nuo gripo?

Skiepytis nuo gripo reikia kasmet, nes kiekvienais metais gripo virusas kinta (mutuoja) ir praėjusių metų vakcina tampa nebeefektyvi. Pasaulinės sveikatos organizacijos (World Health Organization, toliau PSO) specialistai kartu su vakcinos gamintojais nuolat stebi gripo viruso sezoninius kitimus, todėl kasmet pagaminama kitokios sudėties vakcina atitinkanti to sezono gripo virusą.

Pasiskiepijus gripo vakcina, imunitetas organizme susiformuoja ne greičiau kaip po 2 savaičių, todėl geriausia skiepytis dar iki prasidedant gripo epidemijai. Gripo sezonas gali prasidėti jau spalio mėnesį ir tęstis iki gegužės, todėl geriausia skiepytis rudenį (spalio, lapkričio mėnesiais), kad žmogaus organizme iki epidemijos pradžios suspėtų susidaryti pakankamai stiprus imunitetas. Ilgamečių stebėjimų duomenimis, didžiausia gripo epidemijos tikimybė Lietuvoje yra gruodžio – kovo mėnesiai. Tačiau ir prasidėjus epidemijai verta pasiskiepyti, nes vakcina sumažina galimų gripo komplikacijų tikimybę. Į viršų >>

Kaip veikia vakcina nuo gripo?

Gripo vakcinos veikimas pasireiškia viruso antikūnių iššaukimu organizme - susidaro tam tikri apsauginiai mechanizmai. Pasiskiepijus imunitetas susiformuoja po 2 savaičių, didžiausias antikūnų kiekis susidaro 4-6 savaitę po injekcijos.

Paprastai vakcinos efektyvumas, apsaugant pasiskiepijusius (sveiki, jaunesni kaip 65 m. žmonės) nuo gripo viruso, siekia 70- 90%. Į viršų >>

Kam ypač svarbu pasiskiepyti?

Kasmetiniai skiepai nuo gripo rekomenduojami kiekvienam, norinčiam sumažinti užsikrėtimo gripu  riziką.
Pasiskiepyti nuo gripo PSO ypač rekomenduoja šiems rizikos grupių asmenims bei jų šeimos nariams:

• 65 m. ir vyresniems asmenims;
• asmenims iki 65 m., sergantiems lėtinėmis (širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, asmenims, kuriems yra imunodeficitinė būklė) ligomis;
• dirbantiems dažnai žmonių lankomose vietose (medicinos įstaigų personalas, policininkai, pardavėjai, mokymo įstaigų, didelių gamybos įmonių darbuotojai ir kt.); Į viršų >>

Kam nereikėtų skiepytis nuo gripo?

• Jeigu kada nors jau susidūrėte su alergine reakcija gripo vakcinai;
• jeigu esate alergiškas/ - a kiaušinio baltymui (vakcina pagaminta vištos embrionuose, todėl skiepijimo metu į žmogaus organizmą patenka svetimo baltymo);
• jeigu sergate Guillain-Barre sindromu (GBS), arba ūmine autoimunine poliradikuloneuropatija; Į viršų >>

Ar vakcina turi šalutinį poveikį?

Gripo vakcina yra gerai toleruojama, todėl povakcininiai reiškiniai reti. Visgi 1-2% pasiskiepijusių asmenų pasireiškia šalutinis gripo vakcinos poveikis - galvos skausmas, prakaitavimas, neintensyvūs raumenų ar sąnarių skausmai, aukštesnė nei įprastai temperatūra. Taip pat gali būti jaučiamas nuovargis, krėsti drebulys. Tačiau tai yra trumpalaikiai reiškiniai praeinantys per keletą dienų.

Dažniausiai pasitaiko taip vadinamos vietinės reakcijos – skausmas, paraudimas (ar pamėlynavimas) ir patinimas vakcinos injekcijos vietoje. Tai normali organizmo reakcija į skiepą, nes vakcinos sudėtyje yra medžiagų, kurios pailgina vakcinos susigėrimo iš raumenų į kraują laiką, kad vakcina ilgiau veiktų paskiepytojo imuninę sistemą. Į viršų >>

Valstybės kompensuojamos vakcinos