Ieškoti
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės
   

COPEGUS 200MG FILM-COAT. TAB. N168

Vaistai
  Gamintojas:
F.HOFFMANN-LA ROCHE

PAKUOTĖS LAPELIS: INFORMACIJA VARTOTOJUI

Copegus 200 mg plėvele dengtos tabletės

Ribavirinas

Atidžiai perskaitykite visą šį lapelį, prieš pradėdami vartoti vaistą.
- Neišmeskite lapelio, nes vėl gali prireikti jį perskaityti.
- Jeigu kiltų daugiau klausimų, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
- Šis vaistas skirtas Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Vaistas gali jiems pakenkti (net tiems, kurių ligos simptomai yra tokie patys kaip Jūsų).
- Jeigu pasireiškia stiprus šalutinis poveikis arba pastebėjote šiame lapelyje nenurodytą šalutinį poveikį pasakykite gydytojui arba vaistininkui.


Lapelio turinys
1. Kas yra Copegus ir kam jis vartojamas
2. Kas žinotina prieš vartojant Copegus
3. Kaip vartoti Copegus
4. Galimas šalutinis poveikis
5. Kaip laikyti Copegus
6. Kita informacija


1. KAS YRA COPEGUS IR KAM JIS VARTOJAMAS

Ribavirinas, kuris yra Copegus veiklioji virusus veikianti medžiaga, slopina daugelio virusų tipų, tarp jų hepatito C virusų, dauginimąsi.

Copegus vartojama kartu su peginterferonu alfa-2a arba interferonu alfa-2a kai kurioms lėtinio hepatito C (virusinės infekcijos sukeltos kepenų ligos) formoms gydyti. Juo gydomi anksčiau negydyti suaugę pacientai, anksčiau nuo hepatito C gydyti suaugę pacientai. Pacientams, kurie užsikrėtę ir ŽIV, ir HCV, gydyti, Copegus vartojama tik kartu su peginterferonu alfa-2a.

Copegus galima vartoti tik kartu su peginterferonu alfa-2a arba interferonu alfa-2a. Copegus draudžiama vartoti vieną.

Kitą informaciją apie interferoną alfa-2a arba peginterferoną alfa-2a taip pat skaitykite jų pakuočių lapeliuose.


2. KAS ŽINOTINA PRIEŠ VARTOJANT COPEGUS

Copegus vartoti negalima:
 jeigu yra alergija (padidėjęs jautrumas) ribavirinui arba bet kuriai pagalbinei Copegus medžiagai,
 jeigu esate nėščia ar krūtimi maitinate kūdikį (žr. skyrių “Nėštumas ir žindymo laikotarpis”),
 jeigu turėjote širdies priepuolį arba per paskutiniuosius šešis mėnesius Jus kamavo kokia nors kita sunki širdies liga,
 jeigu sergate progresuojančia kepenų liga (pvz., pagelto Jūsų oda arba kaupiasi pernelyg daug skysčio pilve),
 jeigu Jums yra kraujo sutrikimas, toks kaip pjautuvinė anemija (mažakraujystė) ar talasemija (jūrinė mažakraujystė),
 jeigu yra tokia sąlyga - jeigu esate užsikrėtę ŽIV ir HCV bei sergate progresuojančia kepenų liga, tuomet kai kuriais atvejais pradėti gydyti Copegus ir peginterferono alfa-2a deriniu negalima. Gydytojas nuspręs, ar tai taikoma Jums.

Kitą informaciją apie peginterferoną alfa-2a arba interferoną alfa-2a skaitykite šių preparatų pakuočių lapeliuose.

Specialių atsargumo priemonių reikia:
Pasakykite gydytojui
• Jeigu esate vaisingo amžiaus moteris (žr. skyrių “Nėštumas ir žindymo laikotarpis”).
• Jeigu esate vyras ir Jūsų partnerė yra vaisingo amžiaus moteris (žr. skyrių “Nėštumas ir žindymo laikotarpis”).
• Jeigu turite skundų dėl širdies veiklos. Šiuo atveju Jus reikės nuolat atidžiai stebėti. Rekomenduojama prieš gydymą ir jo metu registruoti elektrokardiogramą (EKG).
• Jeigu atsiranda širdies veiklos sutrikimų kartu su dideliu nuovargiu. Tai gali būti dėl Copegus sukeltos mažakraujystės.
• Jeigu kada nors sirgote mažakraujyste (bendrai, mažakraujystės rizika didesnė moterims nei vyrams).
• Jeigu turite kitų kepenų veiklos sutrikimų nei hepatitas C.
• Jeigu turite skundų dėl inkstų veiklos. Gali prireikti mažinti Copegus dozę arba išvis nustoti jį vartoti.
• Jeigu atsiranda alerginės reakcijos simptomų, tokių kaip pasunkėjęs kvėpavimas, švokštimas, staiga pabrinkusi oda ir gleivinės, niežulys ar bėrimai. Nedelsdami nustokite vartoti Copegus ir tuoj pat ieškokite medicininės pagalbos.
• Jeigu kada nors sirgote depresija arba gydymosi Copegus preparatu metu atsiranda simptomų, susijusių su depresija (pvz., liūdesys, prislėgta nuotaika ir t.t.) (žr. 4 skyrių).
• Jeigu esate jaunesni nei 18 metų. Copegus ir peginterferono alfa-2a arba interferono alfa-2a derinio veiksmingumas ir saugumas jaunesniems nei 18 metų pacientams įvertintas nepakankamai.
• Jeigu esate dar užsikrėtę ŽIV ir gydotės bet kokiu vaistiniu preparatu nuo ŽIV.
• jeigu Jūsų ankstesnis gydymas nuo hepatito C nutrauktas dėl mažakraujystės ar mažo kraujo kūnelių skaičiaus.

Prieš gydymą Copegus preparatu būtina visiems pacientams ištirti inkstų veiklą. Prieš pradedant gydyti Copegus preparatu gydytojas taip pat būtinai turi ištirti Jūsų kraują. Kraujo tyrimai turi būti kartojami po 2 ir kas 4 gydymo savaites, vėliau - taip dažnai kaip, gydytojo nuomone, tai būtina.

Jeigu esate vaisingo amžiau moteris, Jums būtina prieš gydymosi Copegus preparatu pradžią, gydymosi juo metu ir 4 mėnesius po gydymo kiekvieną mėnesį daryti nėštumo nustatymo mėginį (žr. skyrių “Nėštumas ir žindymo laikotarpis”).

Gauta pranešimų, kad vartojant Copegus kartu su peginterferonu alfa-2a pasitaikė dantų ir dantenų sutrikimų, dėl kurių galima netekti dantų. Be to, kai ilgai vartojama Copegus ir peginterferono alfa-2a derinio, dantis ir burnos gleivinę gali kenksmingai veikti burnos džiūvimas. Jūs turite kruopščiai valyti dantis du kartus per parą ir reguliariai juos tikrintis. Ir dar, kai kurie pacientai gali vemti. Jeigu Jums pasitaikė ši reakcija, būtinai po to kruopščiai praskalaukite burną.

Kitų vaistų vartojimas
Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų, įskaitant įsigytus be recepto, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

Pacientams, kurie dar užsikrėtę ir ŽIV: pasakykite savo gydytojui, jei Jūs gydotės vaistais nuo ŽIV.

Su labai aktyviais antiretrovirusiniais vaistais (LAARV), kuriais gydoma ŽIV, yra susiję šalutiniai poveikiai - pieno rūgšties acidozė (organizme daugėja pieno rūgšties, dėl to rūgštėja kraujas) ir pablogėjusi kepenų veikla. Jei Jūs vartojate LAARV, peginterferono alfa-2a arba interferono alfa-2a ir papildomai pradėsite vartoti Copegus, gali didėti pieno rūgšties acidozės ar kepenų veiklos nepakankamumo pavojus. Jūsų gydytojas nuolat stebės, ar neatsirado šių šalutinių reiškinių požymių ar simptomų.

Jeigu vartojate zidovudino ar stavudino, nes esate užsikrėtę ŽIV arba sergate AIDS, Copegus gali susilpninti šių vaistų poveikį. Todėl reguliariai bus tiriamas Jūsų kraujas, norint įsitikinti, kad ŽIV infekcija nestiprėja. Jeigu ji stiprėtų, gydytojas gali nuspęsti nutraukti Jūsų gydymą Copegus preparatu. Be to, pacientams, kurie vartoja zidovudino kartu su Copegus ir alfa interferonais, yra padidėjusi anemijos atsiradimo rizika.

Copegus ir didanozino (kuriuo gydoma ŽIV ) kartu vartoti nerekomenduojama. Kai kuris šalutinis didanozino poveikis (pvz., kepenų pažeidimas, plaštakų ir (arba) pėdų dilgčiojimas bei skausmingumas, kasos uždegimas) gali pasitaikyti daug dažniau.

Būtinai perskaitykite peginterferono alfa-2a ar interferono alfa-2a pakuotės lapelį, kad tikrai žinotumėte kokius vaistus taip pat galite vartoti, kol vartojate kurį nors šių vaistinių preparatų.

Ribavirino gali išlikti Jūsų organizme iki 2 mėnesių, todėl prieš pradėdami gydytis bet kuriuo kitu šiame lapelyje paminėtu vaistu turite pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Copegus vartojimas su maistu ir gėrimais
Copegus plėvele dengtos tabletės paprastai geriamos du kartus per dieną valgant (rytą ir vakare) ir jas reikia nuryti nekramtytas.

Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Prieš vartojant bet kokį vaistą būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Copegus gali būti labai žalingas negimusiam kūdikiui; jis gali sukelti apsigimimų. Todėl, jeigu Jūs esate pacientė moteris, labai svarbu, kad nepastotumėte gydymosi metu ir 4 mėnesius po gydymosi. Copegus gali pažeisti spermą ir pakenkti gemalui (negimusiam kūdikiui). Todėl, jeigu Jūs esate pacientas vyras, labai svarbu, kad Jūsų partnerė nepastotų Jūsų gydymosi metu ir 7 mėnesius baigus Jūsų gydymą.

Jeigu esate vaisingo amžiaus moteris, kuri gydoma Copegus preparatu, būtina, kad Jūsų nėštumo
nustatymo mėginys būtų neigiamas prieš pradedant gydytis Copegus, kiekvieną mėnesį gydymosi
metu ir 4 mėnesius po gydymosi. Jūs ir Jūsų partneris būtinai turite naudoti veiksmingą kontracepcijos
priemonę Jūsų gydymosi metu ir 4 mėnesius baigus gydytis. Tai galite aptarti su savo gydytoju. Jeigu
Copegus preparatu gydomas Jūsų partneris vyras, prašom skaityti skirsnį “Jeigu esate vyras”.

Jeigu esate vyras, kuris vartoja Copegus, Jums negalima turėti lytinių santykių su nėščia moterimi,
nebent naudojate prezervatyvą. Tai sumažina galimybę ribavirinui patekti į moters organizmą. Jeigu
Jūsų partnerė nėra nėščia, bet yra vaisingo amžiaus moteris, ji būtinai turi daryti nėštumo mėginį
kiekvieną mėnesį Jūsų gydymosi metu ir 7 mėnesius po gydymo pabaigos. Jūs ir Jūsų partnerė būtinai
turi naudoti veiksmingą kontracepcijos priemonę Jūsų gydymosi metu ir 7 mėnesius baigus gydymą.
Tai galite aptarti su savo gydytoju. Jeigu Jūsų partnerė moteris gydoma Copegus preparatu, skaitykite
skirsnį “Jeigu esate moteris”.

Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Ar Copegus patenka į moters pieną, nežinoma. Kadangi Copegus gali pažeisti kūdikį, jį vartojant kūdikio žindyti negalima. Jeigu gydymas Copegus preparatu būtinas, kūdikį žindyti reikia liautis.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Copegus Jūsų gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus veikia nereikšmingai. Tačiau nuo peginterferono alfa-2a arba interferono alfa-2a gali apimti mieguistumas, nuovargis ar sumišimas. Jeigu atsiranda bet kuris šių pažymių, nevairuokite, nenaudokite jokių įrankių ir nevaldykite mechanizmų.


3. KAIP VARTOTI COPEGUS

Copegus visuomet vartokite tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas, Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Gydytojas parinks Jums tinkamą dozę, atsižvelgdamas į Jūsų kūno svorį ir viruso tipą.

Įprastinė dozė yra:
- 800 mg per parą: gerkite Copegus 400 mg 1 tabletę rytą ir 1 tabletę vakare;
- 1000 mg per parą: pacientams patariama gerti Copegus 200 mg tabletes;
- 1200 mg per parą: pacientams patariama gerti Copegus 200 mg tabletes.

Tabletes nurykite nekramtytas ir vartokite jas valgant.

Atsižvelgiant į viruso, kuriuo Jūs užsikrėtę, tipą, reagavimą į gydymą ir buvusį ankstesnį gydymą,, Copegus plėvele dengtas tabletes turėsite vartoti nuo 16 savaičių iki 72 savaičių. Prašom pasitarti su gydytoju ir gydytis jo rekomenduojamą laiką.

Pacientams, kurie užsikrėtę ŽIV ir HCV, rekomenduojama Copegus dozė - 800 mg per parą kartu su 180 mikrogramų peginterferono alfa-2a kartą per savaitę. Šio gydymo trukmė - 48 savaitės.

Jeigu turite kokių nors skundų dėl inkstų veiklos, Copegus turite vartoti atsargiai ir gydytojui prižiūrint.

Jeigu turite kokių nors skundų dėl kepenų veiklos, prieš pradėdami gydytis Copegus preparatu turite pasitarti su gydytoju.

Jeigu Jums daugiau nei 65 metai, prieš Copegus vartojimą turite pasitarti su gydytoju.

Jaunesniems nei 18 metų pacientams Copegus vartoti nerekomenduojama.

Kadangi ribavirinas yra teratogeniškas (gali sukelti negimusio kūdikio nenormalumų) su tabletėmis reikia elgtis atsargiai - jų negalima laužyti ar smulkinti (sutrinti į miltelius). Jeigu netyčia palietėte aplūžusiais tabletes, visas kūno vietas, kurios prisilietė prie tablečių, kruopščiai nuplaukite vandeniu su muilu. Jei kiek nors tablečių miltelių pateko į akis, rūpestingai išplaukite jas steriliu arba, jei sterilaus neturite, paprastu vandeniu.

Jeigu Jums atrodo, kad Copegus veikia pernelyg stipriai arba pernelyg silpnai, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

Jeigu šalutinis poveikis atsiranda gydymo metu, gydytojas gali patikslinti vaisto dozę arba išvis nutraukti gydymą.

Copegus vartojama kartu su peginterferonu alfa-2a arba interferonu-alfa-2a.
Apie šių preparatų dozavimą taip pat žiūrėkite peginterferono alfa-2a arba interferono alfa-2a pakuotės lapelį.

Pavartojus per didelę Copegus dozę
Kiek galima greičiau kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Pamiršus pavartoti Copegus
Negalima vartoti dvigubos dozės, norint kompensuoti praleistą dozę.
Jeigu pamiršote išgerti vieną dozę, kai tik prisiminsite ją išgerkite ir sekančią dozę gerkite įprastu laiku.

Nustojus vartoti Copegus
Tik gydytojas gali nuspręsti, kiek laiko reikia Jus gydyti. Niekada nenutraukite gydymo savo nuožiūra, nes liga, nuo kurios Jūs gydoma(s), gali vėl pasireikšti ar pablogėti.

Jei kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, klauskite gydytojo arba vaistininko.


4. GALIMAS ŠALUTINIS POVEIKIS

Copegus, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems.

Kai kuriuos žmones, vartojančius Copegus kartu su interferonu, apima depresija, keletą atvejų žmonėms kilo minčių apie savižudybę arba jie pradėjo agresyviai elgtis (kartais su kitais žmonėmis). Kai kurie pacientai iš tikrųjų žudėsi. Jeigu pastebite, kad Jus apima depresija arba kyla minčių apie savižudybę, arba pakinta elgesys, Jums tikrai reikia ieškoti neatidėliotinos pagalbos. Galbūt Jūs galėtumėte paprašyti šeimos narį arba artimą draugą, kad Jums padėtų – Jus įspėtų apie depresijos požymius arba Jūsų elgesio pokyčius.

Gydymo metu gydytojas reguliariai paims Jūsų kraujo, norėdamas stebėti baltųjų kraujo kūnelių (ląstelių, kurios kovoja su infekcija), raudonųjų kraujo kūnelių (kurie perneša deguonį), trombocitų (kurie skatina kraują krešėti), kepenų veiklos ar kitų laboratorinių tyrimų rodmenų pokyčius.

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jeigu pastebėjote, kad atsirado bet kuris šių šalutinių poveikių: stiprus krūtinės skausmas; nepaliaujamas kosulys; nereguliarus širdies plakimas; sutrikęs kvėpavimas; sumišimas; depresija; stiprus skrandžio skausmas; kraujas išmatose (arba juodos, deguto spalvos išmatos); stiprus kraujavimas iš nosies; karščiavimas ar šaltkrėtis; sutrikęs regėjimas. Vartojant Copegus kartu su peginterferonu alfa-2a arba interferonu alfa-2a visi šie šalutiniai poveikiai gali pasitaikyti. Šie šalutiniai poveikiai gali būti sunkūs ir Jums gali prireikti skubios medicininės pagalbos.

Labai dažnas (pasitaikantis daugiau nei 10 iš 100 pacientų) šalutinis poveikis, vartojant pegiliuoto interferono ir ribavirino derinį, yra:

Kraujo sutrikimai: anemija (mažas raudonųjų kraujo kūnelių skaičius).
Metabolizmo sutrikimai: prastas apetitas.
Psichikos sutrikimas: depresija (prislėgta nuotaika, bloga nuomonė apie save ar beviltiškumo jausmas), nemiga.
Nervų sistemos sutrikimai: galvos skausmas, sutrikęs dėmesio koncentravimas ir svaigulys.
Kvėpavimo sistemos sutrikimai: kosulys, dusulys.
Virškinimo trakto sutrikimai: viduriavimas, pykinimas, pilvo skausmas.
Odos sutrikimai: plaukų slinkimas ir odos reakcijos (įskaitant niežulį, odos uždegimą ir odos sausėjimą).
Skeleto raumenų sutrikimai: sąnarių ir raumenų skausmas.
Bendrieji sutrikimai: karščiavimas, silpnumas, nuovargis, drebulys, šaltkrėtis, skausmas, injekcijos vietos sudirginimas ir padidėjęs jaudrumas (tampa lengva nuliūdinti).

Dažnas šalutinis poveikis, kuris vartojant pegiliuoto alfa interferono ir ribavirino derinį, pasitaiko daugiau nei 1 iš 100 pacientų:

Infekcijos: viršutinių kvėpavimo takų infekcinės ligos, bronchitas, burnos grybelinė infekcija ir pūslelinė (dažna pasikartojanti virusinė infekcija, kuri pažeidžia lūpas, burną).
Kraujo sutrikimai: sumažėjęs trombocitų (skatinančių kraują krešėti) skaičius ir padidėję limfmazgiai.
Endokrininiai sutrikimai: sustiprėjusi ir susilpnėjusi skydliaukės veikla.
Psichikos sutrikimai: nuotaikos ar emocijų pokyčiai, nerimas, agresija, nervuotumas, susilpnėjęs lytinis potraukis.
Nervų sistemos sutrikimai: pablogėjusi atmintis, apalpimas, susilpnėjusi raumenų jėga, migrena, sustingimas, dilgčiojimo, deginimo pojūtis, drebulys, skonio pojūčio pokyčiai, košmarai, mieguistumas.
Akių sutrikimai: miglotas regėjimas, akių skausmas, akių uždegimas ir akių džiūvimas.
Ausų ir labirintų sutrikimai: kambario sukimosi pojūtis, ausies skausmas.
Širdies sutrikimai: greitas širdies ritmas, širdies susitraukimų pulsacija, rankų ir kojų tinimas.
Kraujagyslių sutrikimai: karščio pylimas.
Kvėpavimo sistemos sutrikimai: dusulys fizinio krūvio metu, kraujavimas iš nosies, nosies ir ryklės uždegimas, nosies ir prienosių ančių (oru užpildytų ertmių, esančių galvos ir veido kauluose) infekcijos, sloga, skaudama ryklė.
Virškinimo trakto sutrikimai: vėmimas, sutrikęs virškinimas, pasunkėjęs rijimas, burnos opėjimas, kraujuojančios dantenos, liežuvio ir burnos gleivinės uždegimas, dujų kaupimasis (pernelyg didelis oro ir dujų kiekis) žarnyne, vidurių užkietėjimas, burnos džiūvimas.
Odos sutrikimai: bėrimas, padidėjęs prakaitavimas, žvynelinė (psoriazė), dilgėlinė, egzema, padidėjęs jautrumas saulės spinduliams, prakaitavimas naktį.
Skeleto ir raumenų sutrikimai: nugaros skausmas, sąnarių uždegimas, raumenų silpnumas, kaulų skausmas, sprando skausmas, raumenų skausmas, mėšlungiai.
Lytinės sistemos sutrikimai: impotencija (lytinė bejėgystė).
Bendrieji sutrikimai: krūtinės skausmas, į gripą panašus susirgimas, negalavimas, letargija (panaši į ilgą miegą būsena), karščio pylimai, troškulys, sumažėjęs svoris.

Nedažnas šalutinis poveikis, kuris vartojant pegiliuoto alfa interferono ir ribavirino derinį, pasitaiko daugiau nei 1 iš 1000 pacientų:
Infekcijos: apatinių kvėpavimo takų infekcijos, šlapimo takų infekcija, odos infekcija.
Gerybiniai ir piktybiniai navikai: kepenų navikas.
Imuninės sistemos sutrikimai: sarkoidozė (uždegimo apimti audinių plotai po visą kūną), skydliaukės uždegimas.
Endokrininiai sutrikimai: diabetas (padidėjęs cukraus kiekis kraujyje).
Metabolizmo sutrikimai: dehidracija.
Psichikos sutrikimai: mintys apie savižudybę, haliucinacijos (nenormalus suvokimas), pyktis.
Nervų sistemos sutrikimai: apkurtimas, periferinė neuropatija (galūnes įnervuojančių nervų veiklos sutrikimas).
Akių sutrikimai: kraujo išsiliejimas į tinklainę (užpakalinę akies dalį).
Kraujagyslių sutrikimai: padidėjęs kraujospūdis.
Kvėpavimo sistemos sutrikimai: švokštimas.
Virškinimo trakto sutrikimai: kraujavimas iš virškinimo trakto, lūpų uždegimas, dantenų uždegimas.
Kepenų sutrikimai: sutrikusi kepenų veikla.

Retas šalutinis poveikis, kuris vartojant pegiliuoto alfa interferono ir ribavirino derinį, pasitaiko daugiau nei 1 iš 10 000 pacientų:

Infekcijos: širdies infekcija, išorinės ausies infekcija.
Kraujo sutrikimai: labai sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių, baltųjų kraujo kūnelių ir trombocitų skaičius.
Imuninės sistemos sutrikimai: sunki alerginė reakcija, sisteminė raudonoji vilkligė (liga, kai kūną pažeidžia jo paties ląstelės), reumatoidinis artritas (autoimuninė liga).
Psichikos sutrikimai: savižudybė, psichoziniai sutrikimai (sunkūs asmenybės pažeidimai ir pablogėjusi įprasta socialinė veikla).
Nervų sistemos sutrikimai: koma (gili ilgalaikė būklė be sąmonės), priepuoliai, veidinio nervo paralyžius.
Akių sutrikimai: regos nervo uždegimas ir pabrinkimas, tinklainės uždegimas, ragenos opėjimas.
Širdies sutrikimai: širdies priepuolis, širdies veiklos nepakankamumas, širdies skausmas, greitas širdies ritmas, širdies ritmo sutrikimai arba širdiplėvės uždegimas.
Kraujagyslių sutrikimai: kraujo išsiliejimas į smegenis.
Kvėpavimo sistemos sutrikimai: intersticinė pneumonija (plaučių uždegimas, nuo kurio mirštama), kraujo krešuliai plaučiuose.
Virškinimo trakto sutrikimai: skrandžio opa, kasos uždegimas.
Kepenų sutrikimai: kepenų veiklos nepakankamumas, tulžies latako uždegimas, kepenų riebalinė infiltracija.
Skeleto ir raumenų sutrikimai: raumenų uždegimas.
Sužalojimai ar apsinuodijimai: veikliosios medžiagos perdozavimas.

Labai retas šalutinis poveikis, kuris vartojant pegiliuoto alfa interferono ir ribavirino derinį, pasitaiko mažiau nei 1 iš 10 000 pacientų:

Kraujo sutrikimai: aplazinė anemija (kaulų čiulpai nebegali gaminti raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių bei trombocitų).
Imuninės sistemos sutrikimai: idiopatinė (arba trombozinė) trombocitopeninė purpura (greičiau atsiranda mėlynių, kraujavimas, sumažėja trombocitų skaičius, išryškėja mažakraujystė ir ypatingas silpnumas).
Akių sutrikimai: regėjimo netekimas.
Odos sutrikimai: toksinė epidermio nekrolizė / Stivenso-Džonsono sindromas / daugiaformė eritema (įvairūs daugiau ar mažiau sunkūs bėrimai, kurie gali būti susiję su pūslėmis burnos, nosies, akių ir kitose gleivinėse), angioedema (odos ir gleivinių pabrinkimas).

Nepageidaujami reiškiniai, kurių dažnis nežinomas:

Akių sutrikimai: reta tinklainės atšokimo forma, kai į tinklainę patenka skysčio.

Jeigu Jūs esate užsikrėtę abiem virusais - ir HCV, ir ŽIV bei gydomi LAARV (labai aktyviais antiretrovirusiniais vaistais), papildomai prie peginterferono alfa-2a arba interferono alfa-2a paskirtas Copegus gali sukelti mirtiną kepenų veiklos nepakankamumą, periferinę neuropatiją (plaštakų ar pėdų sustingimą, dilgčiojimą ar skausmą), kasos uždegimą (galimi simptomai - skrandžio skausmas, pykinimas ir vėmimas), pieno rūgšties acidozę (padidėjusį pieno rūgšties kiekį organizme, dėl ko rūgštėja kraujas), gripą, plaučių uždegimą, afekto labilumą (nuotaikos kitimus), apatiją (letargiją), spengimą ausyse, ryklės ir gerklų skausmą (užpakalinės burnos pusės ir ryklės skausmą), cheilitą (lūpų džiūvimą ir įtrūkimus), įgytą lipodistrofiją (riebalų padaugėjimą viršutinėje nugaros ir sprando srityje) ir chromaturiją (šlapimo spalvos pakitimą).

Jei pasireiškia stiprus šalutinis poveikis arba pastebėjote šiame lapelyje nenurodytą šalutinį poveikį, pasakykite gydytojui arba vaistininkui

Papildomos informacijos apie peginterferono alfa-2a arba interferono alfa-2a šalutinį poveikį taip pat rasite šių preparatų pakuočių lapeliuose.


5. KAIP LAIKYTI COPEGUS

Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje.

Ant dėžutės ir buteliuko po „Tinka iki“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, Copegus vartoti negalima. Vaistas tinka vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

Jeigu butelis arba pakuotė pažeista, Copegus vartoti negalima.

Vaistų negalima išpilti į kanalizaciją arba išmesti su buitinėmis atliekomis. Kaip tvarkyti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.


6. KITA INFORMACIJA

Copegus sudėtis

- Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 200 mg ribavirino.
- Pagalbinės medžiagos yra
Tabletės branduolys: pregelifikuotas kukurūzų krakmolas, karboksimetilkrakmolo A natrio druska, mikrokristalinė celiuliozė kukurūzų krakmolas, magnio stearatas.
Tabletės plėvelė: hipromeliozė, talkas, titano dioksidas (E171), geltonasis geležies oksidas (E172), raudonasis geležies oksidas (E172), etilceliuliozės vandeninė dispersija, triacetinas.

Copegus išvaizda ir kiekis pakuotėje

Šviesiai rožinės spalvos, plokščios, ovalios, plėvele dengtos tabletės, kurių vienoje pusėje yra žymė “RIB 200”, kitoje – “ROCHE”.
Copegus 200 mg plėvele dengtos tabletės tiekiamos buteliuose, kuriuose yra po 28, 42, 112 arba 168 tabletes.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

Rinkodaros teisės turėtojas

UAB „Roche Lietuva“,
J.Jasinskio 16b,
LT-01112 Vilnius,
Lietuva

Gamintojas

Roche Latvija SIA
Gunara Astras 8b
Riga LV-1082
Latvija


Jeigu apie šį vaistą norite sužinoti daugiau, kreipkitės į rinkodaros teisės turėtoją.

UAB “Roche Lietuva”
J.Jasinskio 16b,
LT-01112 Vilnius, Lietuva
Tel. +370 5 2546799


Šis pakuotės lapelis paskutinį kartą patvirtintas 2009-12-16



Naujausia pakuotės lapelio redakcija pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT) interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/





 


I PRIEDAS

PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA


1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Copegus 200 mg plėvele dengtos tabletės


2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 200 miligramų ribavirino.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.


3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė

Šviesiai rožinė, plokščia, ovali, plėvele dengta tabletė (turinti vienoje pusėje žymę RIB 200, kitoje – ROCHE).


4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Copegus skiriamas lėtiniam hepatitui C gydyti ir jį privalu vartoti tik derinant su peginterferonu alfa-2a arba su interferonu alfa-2a. Vien Copegus (monoterapijai) vartoti draudžiama.

Copegus kartu su peginterferonu alfa-2a arba interferonu alfa-2a skiriamas suaugusiems pacientams, kurių serumo HCV RNR mėginys yra teigiamas, įskaitant pacientus, sergančius kompensuota ciroze (žr. 4.4 skyrių). Copegus ir peginterferono alfa-2a derinio taip pat skiriama pacientams, kartu infekuotiems ir kliniškai stabilia ŽIV infekcija, įskaitant pacientus, sergančius kompensuota ciroze (žr. 4.3 skyrių). Copegus ir peginterferono alfa-2a derinio skiriama anksčiau negydytiems pacientams, taip pat tiems pacientams, kuriems gydymas vien interferonu alfa (pegiliuotu ar nepegiliuotu) arba gydymas jo ir ribavirino deriniu buvo nesėkmingas.

Skiriant kurio nors šių preparatų - peginterferono alfa-2a arba interferono alfa-2a - prašom žiūrėti šių preparatų charakteristikų santraukas (PCS).

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Gydymą turi pradėti ir pacientą nuolat stebėti sergančiųjų lėtiniu hepatitu C gydymo patirties turintis gydytojas.

Vartojimo metodas

Copegus plėvele dengtų tablečių, padalijus paros dozę į dvi dalis, geriama valgant (iš ryto ir vakare). Dėl galimo ribavirino teratogeninio poveikio tablečių negalima laužyti ar trinti.

Dozavimas

Copegus vartojama derinant su peginterferonu alfa-2a arba interferonu alfa-2a. Tiksli dozė ir gydymo trukmė priklauso nuo vartojamo interferono preparato.

Kai Copegus skiriama kartu su peginterferonu alfa-2a arba interferonu alfa-2a, norėdami gauti papildomos informacijos apie jų dozavimą ir gydymo trukmę, prašom žiūrėti šių vaistinių preparatų charakteristikų santraukas.

Dozavimas, derinant su peginterferonu alfa-2a

Patartina vartoti dozė
Rekomenduojama Copegus dozė, kuri vartojama derinant jį su peginterferono alfa-2a injekciniu tirpalu, priklauso nuo virusų genotipo ir paciento kūno svorio (žr. 1 lentelę).

Gydymo trukmė
Kombinuoto Copegus ir peginterferono alfa-2a gydymo trukmė priklauso nuo virusų genotipo. Pacientus, kurie infekuoti genotipo 1 HCV ir kuriems 4 savaitę HCV RNR aptinkama, neatsižvelgiant į prieš gydymą buvusį viremijos laipsnį, reikia gydyti 48 savaites.
Apie 24 savaičių gydymą gali būti svarstoma, kai pacientai infekuoti
 genotipo 1 virusais, prieš gydymą turi neryškią viremiją (NRV) (≤ 800 000 TV/ml) arba
 4 genotipo virusais,
ir pacientų HCV RNR rodmuo 4 savaitę tampa neigiamas bei išlieka neigiamas 24 savaitę. Tačiau bendras 24 savaites trunkantis gydymas, palyginti su 48 savaičių gydymu, gali būti susijęs su didesne atkryčio rizika (žr. 5.1 skyrių). Kada sprendžiama apie šių pacientų gydymo trukmę, turi būti atsižvelgiama į kombinuoto gydymo toleravimą ir papildomus prognozės veiksnius, pvz., fibrozės laipsnį. Gydymo trumpinimą infekuotiems genotipo 1 virusais pacientams, kurių pradinė ryški viremija (RV) (> 800 000 TV/ml), ir kuriems HCV RNR 4 savaitę neaptinkama bei HCV RNR rodmuo išlieka neigiamas 24 savaitę, reikia apsvarstyti net dar atsargiau, kadangi turimi negausūs duomenys leidžia manyti, kad tai gali labai neigiamai paveikti ilgalaikį virusologinį atsaką.

Pacientus, infekuotus genotipo 2 arba 3 HCV, kuriems 4 savaitę aptinkama HCV RNR, neatsižvelgiant į prieš gydymą buvusią viremiją, reikia gydyti 24 savaites. Apie vien tik 16 savaičių trukmės gydymą gali būti svarstoma, kai parinktiems pacientams, infekuotiems genotipo 2 arba 3 virusais, yra pradinė NRV ( 800 000 TV/ml) ir HCV rodmuo 4 gydymo savaitę tampa neigiamas ir išlieka neigiamas 16 savaitę. Apskritai, su 16 savaičių gydymu, palyginti su 24 savaičių gydymu, gali būti susijusi mažesnė atsako tikimybė ir didesnė atkryčio rizika (žr. 5.1 skyrių). Kai svarstoma apie šių pacientų kitokį nei standartinį 24 savaičių trukmės gydymą, turi būti atsižvelgiama į kombinuoto gydymo toleravimą ir esamus papildomus klinikinius arba prognozės veiksnius, pvz., fibrozės laipsnį. Gydymo trumpinimą genotipo 2 arba 3 virusais infekuotiems pacientams, kurių pradinė RV (> 800 000 TV/ml), ir kurių HCV rodmuo tampa neigiamas 4 savaitę, reikia apsvarstyti dar atsargiau, nes tai gali labai neigiamai paveikti ilgalaikę virusologinę reakciją (žr. 1 lentelę).

Duomenų apie pacientus, infekuotus genotipų 5 ir 6 virusais, yra mažai; todėl juos rekomenduojama gydyti 48 savaites, derinant su ribavirinu po 1000/1200 mg.

1 lentelė. Copegus ir peginterferono alfa-2a derinio dozavimo rekomendacijos HCV infekuotiems pacientams
Genotipas Copegus paros dozė Gydymo trukmė Tablečių po 200/400 mg skaičius
Genotipas 1, NRV ir GVA* <75 kg = 1000 mg
75 kg = 1200 mg 24 savaitės arba 48 savaitės 5 x 200 mg
(2 rytą, 3 vakare)
6 x 200 mg
(3 rytą, 3 vakare)
Genotipas 1, RV ir GVA* <75 kg = 1000 mg
75 kg = 1200 mg 48 savaitės
5 x 200 mg
(2 rytą, 3 vakare)
6 x 200 mg
(3 rytą, 3 vakare)
Genotipas 4 ir GVA* <75 kg = 1000 mg
75 kg = 1200 mg 24 savaitės arba 48 savaitės 5 x 200 mg
(2 rytą, 3 vakare)
6 x 200 mg
(3 rytą, 3 vakare)
Genotipas 1 arba 4, GVA nėra* <75 kg = 1000 mg
75 kg = 1200 mg 48 savaitės
5 x 200 mg
(2 rytą, 3 vakare)
6 x 200 mg
(3 rytą, 3 vakare)
Genotipas 2 arba 3, NRV ir GVA** 800 mg 16 savaičių arba 24 savaitės 4 x 200 mg
(2 rytą, 2 vakare) arba
2 x 400 mg
(1 rytą, 1 vakare)
Genotipas 2 arba 3, RV ir GVA** 800 mg 24 savaitės 4 x 200 mg
(2 rytą, 2 vakare) arba
2 x 400 mg
(1 rytą, 1 vakare)
Genotipas 2 arba 3, GVA nėra** 800 mg 24 savaitės 4 x 200 mg
(2 rytą, 2 vakare) arba
2 x 400 mg
(1 rytą, 1 vakare)
*GVA = greitas virusologinis atsakas (HCV RNR neaptinkama) 4 savaitę ir HCV RNR neaptinkama 24 savaitę;
**GVA = greitas virusologinis atsakas (HCV RNR neaptinkama) 4 savaitę
NRV= ≤ 800 000 TV/ml; RV = > 800 000 TV/ml.

Sutrumpinto pradinio 16 savaičių vietoj 24 savaičių gydymo galutinis klinikinis poveikis, atsižvelgiant
į nereaguojančių ir recidyvuojančių pacientų pakartotinį gydymą, nežinomas.

Lėtinis hepatitas C – jau gydytų pacientų gydymas
Rekomenduojama Copegus dozė skiriant kartu su 180 mikrogramų kartą per savaitę po oda
peginterferono alfa-2a, yra 1000 miligramų ar 1200 miligramų per parą pacientams, kurių kūno svoris,
atitinkamai, yra mažesnis už 75 kg ar  75 kg, neatsižvelgiant į virusų genotipą.

Pacientų, kuriems 12 ąją savaitę aptinkama virusų, gydymą reikia nutraukti. Rekomenduojama bendra
gydymo trukmė yra 48 savaitės. Jeigu norima gydyti pacientus, infekuotus genotipo 1 virusais ir nereagavusius į ankstesnį gydymą peginterferonu ir ribavirinu, rekomenduojama 72 savaičių bendra
gydymo trukmė (žr. 5.1 skyrių).

ŽIV-HCV koinfekcija
Rekomenduojama Copegus dozė, derinant jį su 180 mikrogramų kartą per savaitę peginterferono alfa-2a, yra 800 miligramų per parą 48 savaites, neatsižvelgiant į virusų genotipą. Kombinuoto gydymo saugumas ir veiksmingumas, vartojant didesnes nei 800 miligramų per parą ribavirino dozes, šiuo metu yra tiriamas. Trumpesnė negu 48 savaitės gydymo trukmė nebuvo tiriama pakankamai.

Numatomas atsakas ir atsako nebuvimas, gydant dar negydytus pacientus
Ankstyvasis virusologinis atsakas, kuris apibūdinamas kaip būklė, kai po 12 savaičių gydymo viremija (virusų kopijų skaičius) sumažėja 2 log arba HCV RNR kiekybiškai nebeišmatuojamas, rodo, kad galima prognozuoti ilgalaikį atsaką (žr. 2 lentelę).

2 lentelė. Prognozė pagal virusologinį atsaką, kuris gautas po 12 savaičių gydymo, kai buvo vartotos rekomenduojamos Copegus ir peginterferono kombinuoto
gydymo dozės
Genotipas Neigiama Teigiama
Po 12 savaičių atsako nėra Ilgalaikio atsako
nėra Prognozė Atsakas po 12 savaičių yra Ilgalaikis atsakas Prognozė
Genotipas 1
(N=569) 102 97 95% (97/102) 467 271 58% (271/467)
Genotipas 2 ir 3 (N=96) 3 3 100% (3/3) 93 81 87%
(81/ 93)

Panaši neigiama prognozė nustatyta ŽIV-HCV koinfekuotiems pacientams, gydytiems vien peginterferonu alfa-2a (monoterapija) arba jo ir ribavirino deriniu (atitinkamai: 100% – 130/130 ar 98% – 83/85). ŽIV-HCV koinfekuotiems pacientams, užsikrėtusiems genotipo I ir genotipo 2/3 virusais, taikant kombinuotą gydymą teigiamai vertinama prognozė nustatyta 45% (50/110) ir 70% (59/84).

Numatomas atsakas ir atsako nebuvimas, gydant jau gydytus pacientus
Įrodyta, kad virusų nuslopinimas 12 ąją savaitę (HCV RNR aptinkama nedaugiau kaip 50 TV/ml) pakartotinai gydant 48 arba 72 savaites į ankstesnį gydymą nereagavusius pacientus, prognozuoja ilgalaikį virusologinį atsaką. Jeigu gydymo 48 ar 72 savaites metu 12 ąją savaitę virusų nuslopinimas nepasiekiamas, tai tikimybė, kad nebus ilgalaikio virusologinio atsako, atitinkamai buvo 96 % (363 iš 380) ir 96 % (324 iš 339). Jeigu gydymo 48 arba 72 savaites metu 12 ąją savaitę virusų nuslopinimas pasiekiamas, tai ilgalaikio virusologinio atsako tikimybė buvo, atitinkamai, 35 % (20 iš 57) ir 57 % (57 iš 100).

Dozavimas, derinant su interferonu alfa-2a

Patartina vartoti dozė
Rekomenduojama Copegus dozė, kai jis derinamas su interferono alfa-2a injekciniu tirpalu, priklauso nuo paciento kūno svorio (žr. 3 lentelę).

Gydymo trukmė
Kai Copegus skiriama kartu su interferonu alfa-2a, pacientus reikia gydyti mažiausiai šešis mėnesius. Pacientus, kurie užsikrėtę HCV genotipu 1, vaistų deriniu reikia gydyti 48 savaites. Ar tęsti pacientų, užsikrėtusių kitais HCV genotipais, gydymą iki 48 savaičių, reikėtų nuspręsti, atsižvelgiant į kitus prognozės veiksnius (didelę išeitinę viremiją, vyrišką lytį, >40 metų amžių ir matomus fibrozės požymius).

3 lentelė. Copegus dozavimo rekomendacijos, kai jis derinamas su interferonu alfa-2a
Paciento svoris (kg) Copegus paros dozė Gydymo trukmė Tablečių po 200 mg skaičius
<75 1000 mg 24 arba 48 savaitės 5 (2 rytą, 3 vakare)
75 1200 mg 24 arba 48 savaitės 6 (3 rytą, 3 vakare)

Dozavimo tikslinimas, atsižvelgiant į nepageidaujamas reakcijas

Norėdami gauti papildomos informacijos apie peginterferono alfa-2a arba interferono alfa-2a dozės tikslinimą ir gydymo nutraukimą, prašom žiūrėti šių vaistinių preparatų charakteristikų santraukas.

Jei gydant Copegus ir peginterferono alfa-2a arba interferono alfa-2a deriniu atsiranda sunkių nepageidaujamų reakcijų ar nenormaliai pakinta laboratorinių tyrimų rodmenys, reikia atitinkamai keisti kiekvieno vaisto dozavimą, kol nepageidaujamos reakcijos susilpnės. Klinikinių tyrimų metu sudarytos dozės modifikavimo rekomendacijos (žr. Dozavimo modifikavimo rekomendacijos, kai staiga atsiranda su gydymu susijusi anemija, 4 lentelė).

Jei patikslinus dozę vaisto ir toliau netoleruojama, gali tekti liautis vartoti Copegus arba abu vaistus – Copegus ir peginterferoną alfa-2a arba interferoną alfa-2a.

4 lentelė. Dozavimo modifikavimo rekomendacijos, kai staiga atsiranda su gydymu susijusi anemija
Laboratorinių tyrimų rodmenys Sumažinti tik Copegus dozę iki 600 mg per parą*, jei: Nebevartoti Copegus, jei:**
Hemoglobinas, kai pacientai neserga jokia širdies liga < 10 g/dl < 8,5 g/dl
Hemoglobinas, kai pacientai serga stabilia širdies liga hemoglobino per bet kurias 4 gydymo savaites sumažėjo 2 g/dl (ilgalaikis dozės mažinimas) < 12 g/dl, nors jau 4 savaites dozė sumažinta
* Pacientai, kuriems Copegus dozė sumažinta iki 600 mg per parą, geria po vieną 200 mg tabletę iš ryto ir po dvi 200 mg tabletes arba po vieną 400 mg tabletę vakare.
** Jei nukrypimai nuo normos išnyksta, Copegus vėl galima gerti po 600 mg per parą, vėliau, gydančiojo gydytojo nuožiūra, paros dozė didinama iki 800 mg. Tačiau vėl skirti didesnių dozių nerekomenduojama.

Specialios gyventojų grupės

Vartojimas, kai susilpnėjusi inkstų funkcija. Kai pacientų inkstų funkcija susilpnėjusi, vartojant rekomenduojamas ribavirino dozes (patikslintas pagal kūno svorį, esant 75 kg skiriamajai ribai), ryškiai padidėja ribavirino koncentracijos plazmoje. Apie ribavirino saugumą ir veiksmingumą pacientams, kurių serumo kreatinino >2 mg/dl ar kreatinino klirensas <50 ml/min., ir kuriems taikoma ar netaikoma hemodializė, duomenų turima nepakankamai, kad būtų galima pateikti dozės tikslinimo rekomendacijas. Dėl to tokiems pacientams ribavirino reikia skirti tik tuomet, kai manoma, kad tai būtina. Gydyti reikia pradėti (ar tęsti, jei inkstų funkcijos nepakankamumas atsiranda gydymo metu) itin atsargiai ir intensyviai kontroliuoti hemoglobino koncentraciją, taip pat, jei prireiktų, per visą gydymo laikotarpį aktyviai tikslinti režimą (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).

Vartojimas, kai susilpnėjusi kepenų funkcija. Ribavirino farmakokinetikai kepenų funkcija poveikio neturi (žr. 5.2 skyrių). Dėl to, kai pacientų kepenų funkcija pablogėjusi, Copegus dozės tikslinti nereikia. Pacientams, sergantiems dekompensuota kepenų ciroze ar esant kitoms sunkioms kepenų pažeidimo formoms, peginterferonas alfa-2a ir interferonas alfa-2a kontraindikuojamas.

Vartojimas pagyvenusiems, vyresniems nei 65 metų pacientams. Atrodo, kad amžius neturi didelės reikšmės ribavirino farmakokinetikai. Tačiau šiems pacientams, kaip ir jaunesniems, prieš pradedant vartoti Copegus būtina ištirti inkstų funkciją.

Vartojimas jaunesniems kaip 18 metų pacientams. Copegus ir peginterferono alfa-2a arba interferono alfa-2a derinio nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams ir paaugliams, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nepakanka.

4.3 Kontraindikacijos

Kontraindikacijos peginterferonui alfa-2a ir interferonui alfa-2a nurodomos kiekvieno šių vaistų skyrimo informacijoje.

- Padidėjęs jautrumas ribavirinui arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.
- Nėščioms moterims (žr. 4.4 skyrių). Draudžiama pradėti vartoti Copegus tol, kol bus pateiktas neigiamas nėštumo mėginys, atliktas prieš pat gydymo pradžią.
- Krūtimi maitinančioms motinoms (žr. 4.6 skyrių).
- Per paskutiniuosius šešis mėnesius sirgusiems sunkia širdies liga, įskaitant ir nestabilią ar nekontroliuojamą širdies ligą.
- Kai labai sutrikusi kepenų funkcija ar pacientas serga dekompensuota kepenų ciroze.
- Sergantiesiems hemoglobinopatijomis (pvz., talasemija, pjautuvine anemija).
- Negalima pradėti skirti peginterferono alfa-2a ŽIV-HCV koinfekuotiems pacientams, kurie serga kepenų ciroze, ir kurių kepenų funkcija pagal Child-Pugh klasifikaciją 6 balai (apie Child-Pugh klasifikaciją prašom žiūrėti peginterferono alfa-2a charakteristikų santrauką).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Psichika ir centrinė nervų sistema (CNS). Pastebėta, kad kai kuriems pacientams, gydomiems Copegus ir peginterferono alfa-2a arba interferono alfa-2a deriniu ir net nutraukus gydymą, daugiausia per 6 mėnesių stebėjimo periodą, buvo sunkių CNS funkcijos sutrikimų, ypač depresija, minčių apie savižudybę, bandymų nusižudyti. Kitų poveikių CNS, tarp jų agresyvus elgesys (kartais nukreiptas prieš kitus), sumišimas ir protinės veiklos pokyčių pastebėta, kai pacientai vartojo alfa interferonų. Pacientus reikia atidžiai stebėti – ar neatsirado bet kokių psichikos sutrikimų požymių ar simptomų. Jeigu tokių simptomų atsiranda, vaisto skyręs gydytojas privalo atminti, kad šis nepageidaujamas poveikis gali turėti sunkių pasekmių ir būtinai apsvarstyti atitinkamą gydymą. Jei psichikos sutrikimo simptomai neišnyksta ar sunkėja arba nustatoma, kad atsirado minčių apie savižudybę, rekomenduojama gydymą Copegus preparatu ir peginterferonu alfa-2a ar interferonu alfa-2a nutraukti, o pacientą stebėti, kartu teikiant tinkamą psichiatrinę pagalbą.

Pacientai, kurie serga arba sirgo sunkiomis psichikos ligomis. Jeigu nusprendžiama, kad Copegus ir peginterferono alfa-2a arba interferono alfa-2a deriniu būtina gydyti pacientus, kurie serga arba sirgo sunkiomis psichikos ligomis, gydyti turi būti pradedama tik garantavus tinkamą psichikos ligos individualią diagnostinę ir terapinę priežiūrą.

Kai skiriama peginterferono alfa-2a ar interferono alfa-2a, norėdami sužinoti apie papildomus įspėjimus ir atsargumo priemones, prašom žiūrėti kiekvieno šių preparatų charakteristikų santrauką.

Visiems pacientams, dalyvavusiems lėtinio hepatito C gydymo tyrimuose, prieš pradedant juos gydyti, atlikta kepenų biopsija, bet kai kuriais atvejais (t.y. kai pacientai, užsikrėtę genotipo 2 arba 3 virusais) pacientus galbūt galima gydyti be histologinio patvirtinimo. Ar prieš pradedant gydyti reikalinga kepenų biopsija, informacijos reikėtų ieškoti dabartinėse gydymo rekomendacijose.

Kai pacientų ALT aktyvumas normalus, vidutiniškai progresavimas iki fibrozės gali vykti lėčiau negu pacientams, kurių ALT aktyvumas padidėjęs. Dėl to, kai sprendžiama, ar gydyti šiuo vaistu, turi būti į tai atsižvelgiama, kaip ir į kitus kriterijus, pvz., HCV genotipą, paciento amžių, ne kepenų funkcijos sutrikimo simptomų buvimą, užkrato pernešimo riziką ir t.t.

Teratogeninis pavojus – žr. 4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis.
Prieš pradėdamas gydyti ribavirinu, gydytojas privalo suprantamai paaiškinti pacientui apie ribavirino teratogeninio poveikio riziką, būtiną veiksmingą ir nuolatinę kontracepciją, galimą neefektyvią kontracepciją ir nėštumo, prasidėjusio gydymo ribavirinu metu, galimas neigiamas pasekmes. Apie nuolatinius nėštumo laboratorinius tyrimus žiūrėkite skirsnį „Laboratoriniai tyrimai“.

Kancerogeniškumas. Kai kuriais in vivo ir in vitro genotoksiškumo tyrimais nustatyta, kad ribavirinas pasižymi mutageniniu poveikiu. Negalima atmesti ribavirino kancerogeninio poveikio galimybės (žr. 5.3 skyrių).

Hemolizė, širdies ir kraujagyslių sistema. Pastebėta, kad iki 15% pacientų, 48 savaites gydytų Copegus po 1000 arba 1200 miligramų ir peginterferono alfa-2a deriniu, ir iki 19% pacientų, gydytų Copegus ir interferono alfa-2a deriniu, hemoglobino koncentracija sumažėjo iki <10 g/dl. Kai kartu su peginterferonu alfa-2a 24 savaites skirta 800 miligramų Copegus dozė, hemoglobino koncentracija iki <10 g/dl sumažėjo 3% pacientų. Rizika anemijai išsivystyti didesnė moterų tarpe. Nors ribavirinas tiesiogiai neveikia širdies ir kraujagyslių funkcijos, nuo Copegus dėl su jo vartojimu susijusios anemijos gali sutrikti širdies veikla, paūmėti vainikinių arterijų ligos simptomai ar pasunkėti abi ligos. Todėl pacientams, sergantiems širdies liga, Copegus būtina skirti atsargiai. Prieš pradedant gydymą, reikia įvertinti jų širdies veiklą ir gydymo metu pacientą nuolat kliniškai tirti; jei jo būklė bent kiek pablogėja, vaisto vartoti reikia liautis (žr. 4.2 skyrių). Pacientus, kurie sirgo staziniu širdies nepakankamumu, miokardo infarktu ir (arba) kurių širdies ritmas buvo sutrikęs anksčiau ar dabar sutriko, būtina atidžiai stebėti. Tiems pacientams, kurių širdies funkcija nenormali, prieš gydymo kursą ir jo metu patartina užrašyti elektrokardiogramą. Širdies aritmijos (pirmiausia supraventrikulinė) paprastai sėkmingai gydomos tradiciniu būdu, bet kartais gali tekti gydymo šiuo vaistu kursą nutraukti.

Copegus ir peginterferono alfa-2a derinio vartojimas pacientams, kurie į ankstesnį gydymą nereagavo ir kuriems ankstesnis gydymas nutrauktas dėl nepageidaujamų hematologinių reiškinių, ištirtas nepakankamai. Gydytojai, svarstantys tų pacientų gydymo klausimą, turi rūpestingai įvertinti pakartotinio jų gydymo riziką ir naudą.

Ūminė padidėjusio jautrumo reakcija. Jei atsiranda ūminė padidėjusio jautrumo reakcija (pvz., dilgėlinė, angioedema, bronchų spazmas, anafilaksija), nedelsiant reikia liautis skirti Copegus ir suteikti atitinkamą medicininę pagalbą. Dėl trumpalaikių bėrimų nutraukti gydymą nebūtina.

Kepenų funkcija. Pacientams, kuriems gydymo metu atsiranda kepenų funkcijos dekompensacijos požymių, Copegus kartu su peginterferonu alfa-2a ar interferonu alfa-2a vartoti reikia liautis. Kai padidėjęs ALT aktyvumas, neatsižvelgiant į sumažintą vaisto dozę, progresuoja ir tampa kliniškai reikšmingas, ar kartu padidėja tiesioginio bilirubino koncentracija, gydymą reikia nutraukti.

Susilpnėjusi inkstų funkcija. Kai pacientų inkstų funkcija sutrikusi, dėl akivaizdaus klirenso mažėjimo ribavirino farmakokinetika pakinta (žr. 5.2 skyrių). Dėl to, prieš pradedant vartoti Copegus, visiems pacientams patartina įvertinti inkstų funkciją – geriausia nustatyti paciento kreatinino klirensą. Vartojant įprastines rekomenduojamas ribavirino dozes pacientams, kurių serume kreatinino >2 mg/dl ar kreatinino klirensas <50 ml per minutę, ribavirino koncentracijos plazmoje ryškiai padidėja. Apie Copegus saugumą ir veiksmingumą, kai jo vartoja šie pacientai, duomenų nepakanka, kad būtų galima siūlyti dozės tikslinimo rekomendacijas. Tokių pacientų, nesvarbu, ar jiems taikoma hemodializė ar ne, nereikia pradėti gydyti Copegus (ar gydymo tęsti, jei inkstų funkcija pablogėja gydymo metu), nebent manoma, kad gydyti būtina. Reikia elgtis itin atsargiai. Gydymo metu būtina nuolat tirti hemoglobino koncentraciją ir, jei reikia, koreguoti gydymo režimą (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).

Akių pokyčiai. Copegus vartojama kartu su alfa interferonais. Kaip pranešama, retkarčiais vartojant jo kartu su alfa interferonais pasitaikė retinopatija, įskaitant kraujo išsiliejimą į tinklainę, baltojo eksudato dėmes, pabrinkusį regos nervo diską, regos nervo neuropatiją, tinklainės arterijų ir venų susiaurėjimą, dėl kurių pacientai gali apakti. Visiems pacientams prieš gydymą reikia ištirti akių funkciją. Bet kuriam pacientui, kuris skundžiasi susilpnėjusiu regėjimu ar jo netekimu, būtina skubiai ir pilnutinai ištirti akių funkciją. Kombinuoto gydymo metu, vartojant alfa interferonus, pacientų, kurie jau turi regos sutrikimų (pvz., diabetinę ar hipertenzinę retinopatiją), akių funkciją reikia tirti periodiškai. Pacientams, kuriems atsiranda naujų regėjimo sutrikimų arba pablogėja buvusieji, kombinuotą su alfa interferonais gydymą reikia nutraukti.

ŽIV-HCV koinfekcija.
Būtina perskaityti atitinkamų antiretrovirusinių vaistinių preparatų, numatomų vartoti kartu su HCV infekcijai gydyti skiriamais vaistais, charakteristikų santraukas, kad būtų žinomi ir tinkamai gydomi toksiniai reiškiniai, kurie yra specifiniai kiekvienam preparatui ir gali iš dalies sutapti su peginterferono alfa 2-a ir ribavirino derinio arba vien peginterferono alfa-2a toksiškumu. Atliekant NR15961 tyrimą, kai pacientai tuo pat metu gydyti stavudinu ir interferonu su ribavirinu arba be jo, pankreatitas ir (arba) pieno rūgšties acidozė atsirado 3% (12/398) pacientų.

Lėtiniu hepatitu C sergantiems pacientams, kurie dar užsikrėtę ŽIV ir gauna labai aktyvų antiretrovirusinį gydymą (LAARG), gali padidėti sunkaus nepageidaujamo poveikio pavojus (pvz., pieno rūgšties acidozė; periferinė neuropatija; pankreatitas).

Gaunantiems LAARG koinfekuotiems pacientams, kurių cirozė toli pažengusi, gydant juos Copegus ir interferonų deriniu, taip pat gali grėsti didesnis kepenų funkcijos dekompensacijos ir galbūt mirties pavojus. Koinfekuotų, ciroze sergančių pacientų pradiniai tyrimų rodmenys yra nepastovūs; jie galbūt susiję su kepenų dekompensacija, pvz., padidėjusi bilirubino koncentracija serume, sumažėjusi hemoglobino koncentracija, padidėjęs šarminės fosfatazės aktyvumas ar sumažėjęs trombocitų skaičius, taip pat su gydymu didanozinu (ddl). Dėl to, kai taikant LAARG dar skiriama peginterferono alfa-2a ir Copegus, reikalingas atsargumas (žr. 4.5 skyrių).

Dėl padidėjusio anemijos pavojaus ribavirino kartu su zidovudinu vartoti nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių).

Gydymo metu koinfekuotus pacientus reikia atidžiai stebėti, nustatant jų Child-Pugh balų skaičių ir tuoj pat nutraukti gydymą, jei Child-Pugh balų skaičius didėja iki 7 ar daugiau.

Dėl toksinio poveikio mitochondrijoms rizikos nerekomenduojama Copegus vartoti kartu su didanozidu (žr. 4.5 skyrių). Be to, siekiant sumažinti iš dalies sutampančio toksinio poveikio mitochondrijoms riziką, reikia vengti vartoti Copegus kartu su stavudinu.

Laboratoriniai tyrimai. Prieš pradedant gydyti, visiems pacientams būtina atlikti standartinį hematologinį ir biocheminį tyrimą (ištirti bendrą ir diferencinį kraujo ląstelių ir trombocitų skaičių, elektrolitų koncentraciją, serumo kreatininą, kepenų funkcijos mėginius, šlapimo rūgšties koncentraciją). Išeitiniai dydžiai, kurie prieš pradedant gydyti Copegus ir peginterferono alfa-2a arba interferono alfa-2a deriniu laikytini rekomenduojamais, yra:

hemoglobino 12 g/dl (moterims); 13 g/dl (vyrams),
trombocitų  90 000/mm3,
neutrofilų  1 500/mm3.

Duomenų apie preparato veiksmingumą ir saugumą ŽIV-HCV koinfekuotiems pacientams, kurių CD4 ląstelių skaičius mažesnis nei 200/µl, turima mažai (N=51). Dėl to pacientai, kurių CD4 ląstelių skaičius mažas, gydytini atsargiai.

Laboratorinius tyrimus reikia atlikti 2-tą ir 4-tą gydymo savaitę, vėliau periodiškai, atsižvelgiant į klinikinę ligos eigą.

Nuoroda vaisingo amžiaus moterims: pacientės moterys privalo daryti įprastą nėštumo mėginį kas mėnesį gydymo metu ir dar 4 mėnesius, kai jį baigia. Vyrų pacientų partnerės moterys irgi privalo atlikti įprastinį nėštumo mėginį kas mėnesį, kol gydomas vyras ir dar 7 mėnesius, kai jį gydyti baigiama.

Dėl su Copegus vartojimu susijusios hemolizės gali didėti šlapimo rūgšties koncentracija ir dėl to išryškėti podagra, todėl į tai linkusius pacientus būtina nuolat atidžiai stebėti.

Dantų ir apydančio sutrikimai. Pranešama, kad gydant pacientus Copegus ir peginterferono alfa-2a deriniu pasitaikė danties ir apydančio sutrikimų, dėl kurių galima netekti dantų. Be to, ilgai gydant Copegus ir peginterferono alfa-2a deriniu, gali kenksmingai veikti burnos džiūvimas. Pacientai turi kruopščiai valyti dantis du kartus per parą ir reguliariai tikrintis dantis. Be to, kai kurie pacientai gali vemti. Jeigu pasitaiko ši reakcija, jiems reikia patarti po to burną kruopščiai praskalauti.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Tirta ribavirino, vartojamo kartu su peginterferonu alfa-2a arba interferonu alfa-2b, ir antacidų sąveika. Ribavirino koncentracijos būna panašios, kai jis vartojamas vienas arba derinant jį su interferonu alfa-2b ar peginterferonu alfa-2a.

Nustojus vartoti Copegus, dėl ilgo jo pusinės eliminacijos periodo kokios nors sąveikos galimybė išlieka iki 2 mėnesių (ribavirino pusinės eliminacijos 5 periodų trukmės).

In vitro tyrimų duomenys, vartojant ir žmogaus, ir žiurkių kepenų mikrosomų preparatus, neparodė jokio su citochromo P450 fermento aktyvumu susijusio poveikio ribavirino metabolizmui. Ribavirinas citochromo P450 fermentų aktyvumo neslopina. Toksiškumo tyrimais nenustatyta, kad ribavirinas indukuotų kepenų fermentus. Dėl to susijusios su P450 fermentų aktyvumu sąveikos galimybė labai menka.

Antacidai. Kai ribavirino vartota kartu su antacidu, turinčiu magnio, aliuminio ir metikono, ribavirino 600 miligramų biologinis prieinamumas sumažėjo; AUCtf sumažėjo 14%. Gali būti, kad šio tyrimo metu ribavirino biologinis prieinamumas sumažėjo dėl lėtesnio jo transporto ar pakitusio pH. Manoma, kad ši sąveika kliniškai nereikšminga.

Nukleozidų analogai. Nustatyta, kad ribavirinas in vitro slopina zidovudino ir stavudino fosforilinimą. Šių duomenų klinikinė reikšmė nežinoma. Tačiau dėl šių in vitro gautų duomenų kyla klausimas, ar kartu su zidovudinu ar stavudinu vartojant Copegus, negali didėti ŽIV viremija plazmoje. Todėl patartina nuolat tikrinti ŽIV RNR koncentraciją plazmoje tų pacientų, kurie tuo pat metu gydomi Copegus preparatu ir vienu šių vaistų. Jei jų ŽIV RNR koncentracijos didėja, būtina iš naujo apsvarstyti, ar vartoti Copegus kartu su atvirkštinės transkriptazės inhibitoriais.

Didanozinas (ddI). Ribavirino ir didanozino kartu vartoti nerekomenduojama. Kai didanozino vartojama kartu su ribavirinu, in vitro ekspozicija didanozinui arba jo aktyviam metabolitui (dideoksadenozino 5’-trifosfatui) padidėja. Kartu vartojant ribavirino, gauta pranešimų apie mirtiną kepenų nepakankamumą, taip pat periferinę neuropatiją, pankreatitą ir simptominę hiperlaktatemiją/pieno rūgšties acidozę.

ŽIV-HCV koinfekuoti pacientai
Kai 47 ŽIV-HCV koinfekuotiems pacientams atlikta 12 savaičių trukusi farmakokinetinių tyrimų dalis, nagrinėjanti ribavirino poveikį intraląsteliniam kai kurių nukleozidų atvirkštinės transkriptazės inhibitorių (lamivudino ir zidovudino ar stavudino) fosforilinimui, jokių aiškių vaistų sąveikos požymių nepastebėta. Tačiau dėl didelio duomenų nepastovumo, patikimumo intervalai buvo labai platūs. Kartu vartojami nukleozidų atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai (NATI) plazmos ekspozicijos ribavirinui atrodo nepaveikė.

Gauta pranešimų, kad nuo ribavirino paūmėja anemija, kai ŽIV gydymo režimo metu kartu vartojama
zidovudino, nors tikslus poveikio mechanizmas dar neišaiškintas. Dėl padidėjusio anemijos pavojaus
ribavirino kartu su zidovudinu vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Jeigu anemija jau nustatyta,
būtina apsvarstyti, ar taikant kombinuotą ARG (antiretrovirusinį gydymą) nepakeisti zidovudino. Tai
yra ypač svarbu pacientams, kuriems zidovudinas sukėlė anemiją.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Ikiklinikiniai duomenys. Įrodyta, kad ribavirinas gali sukelti reikšmingą teratogeninį ir (arba) embriocidinį poveikį visoms gyvūnų rūšims, kurioms atitinkamas poveikis tirtas, duodant daug mažesnes, nei rekomenduojama žmonėms, dozes. Buvo pastebėta kaukolės, gomurio, akių, žandikaulio, rankų ir kojų, griaučių, taip pat virškinimo trakto anomalijų. Didinant ribavirino dozę, jo teratogeninio poveikio dažnis ir sunkumas didėjo. Sumažėjo vaisių ir jauniklių išgyvenamumas.

Moterys pacientės. Nėščioms moterims vartoti Copegus draudžiama (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius). Moterims pacientėms privalu itin rūpestingai stengtis nepastoti. Draudžiama pradėti vartoti Copegus, kol neįsitikinta, kad prieš pat gydymo pradžią atliktas nėštumo mėginys yra neigiamas. Bet kuris gimdymo reguliavimo metodas gali būti nesėkmingas. Todėl labai svarbu, kad vaisingo amžiaus moterys ir jų partneriai būtinai tuo pat metu vartotų dvi efektyvias kontracepcines priemones per visą gydymo laikotarpį ir 4 mėnesius po jo; visu šiuo laikotarpiu būtina kas mėnesį daryti įprastą nėštumo nustatymo mėginį. Jei gydymo metu ar per 4 mėnesius po jo pabaigos pacientė pastoja, jai būtina paaiškinti apie reikšmingą ribavirino teratogeninio poveikio vaisiui riziką.

Pacientai vyrai ir jų partnerės moterys. Privalu itin rūpintis, kad Copegus vartojančių pacientų vyrų partnerės nepastotų. Ribavirinas kaupiasi ląstelių viduje ir labai lėtai pasišalina iš organizmo. Tyrimų su gyvūnais metu ribavirinas sukėlė spermos pokyčių, duodant mažesnes nei klinikines jo dozes. Ar esantis spermoje ribavirinas sukels jam būdingą teratogeninį poveikį per kiaušinėlių apvaisinimą, nežinoma. Todėl būtina pacientams vyrams ir jų vaisingo amžiaus partnerėms moterims patarti, kad jie gydymo laikotarpiu ir dar 7 mėnesius po jo tuo pat metu vartotų 2 kontracepcines priemones. Prieš pradedant gydyti būtina atlikti nėštumo mėginį. Vyrams, kurių partnerės yra nėščios, būtina nurodyti, jog jie, siekdami, kad kiek galima mažiau ribavirino patektų partnerei, naudotų prezervatyvą.

Žindymas. Ar ribavirino patenka į moters pieną, nežinoma. Dėl galimų nepageidaujamų reakcijų žindomiems kūdikiams, prieš pradedant gydymą kūdikį žindyti reikia liautis.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Copegus gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai; tačiau kartu su Copegus vartojamas peginterferonas alfa-2a arba interferonas alfa-2a jį gali trikdyti. Kitos informacijos apie peginterferoną alfa-2a arba interferoną alfa-2a prašom žiūrėti į šių preparatų charakteristikų santraukas (PCS).

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Apie papildomą nepageidaujamą peginterferono alfa-2a ar interferono alfa-2a sukeliamą poveikį prašom žiūrėti šių preparatų išrašymo informaciją.

Nepageidaujami reiškiniai pacientams, vartojantiems Copegus ir interferono alfa-2a derinį, iš esmės yra tokie pat, kaip ir vartojant Copegus kartu su peginterferonu alfa-2a.

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.

Lėtinis hepatitas C

Dažniausiai aprašomi nepageidaujami reiškiniai, atsiradę vartojant Copegus kartu su 180 mikrogramų peginterferono alfa-2a, paprastai buvo lengvi arba vidutinio sunkumo. Dauguma jų buvo įveikiami ir nutraukti gydymą neprireikė.

Lėtinis hepatitas C į ankstesnį gydymą nereagavusiems pacientams

Apskritai, į ankstesnį gydymą nereagavusiems pacientams ir dar negydytiems pacientams Copegus ir peginterferono alfa-2a derinio saugumo pobūdis buvo panašus. Nereagavusių į ankstesnį gydymą pegiliuotu interferonu alfa-2b ir ribavirinu pacientų klinikinio tyrimo metu, gydant juos 48 arba 72 savaites, dėl nepageidaujamų reiškinių ar laboratorinių tyrimų nenormalių rodmenų gydymo nutraukimo dažnis dėl peginterferono alfa-2a ir Copegus vartojimo, gydant 48 savaites, buvo atitinkamai 6 % ir 7 %, o gydant 72 savaites – 12 % ir 13 %. Panašiai, gydant 72 savaites ciroze sergančius pacientus arba pacientus perėjimo į cirozę laikotarpiu, gydymas peginterferoniu alfa-2a ir gydymas Copegus buvo nutraukiamas dažniau (13 % ir 15 %) nei gydant 48 savaites (6 % ir 6 %). Pacientai, kuriems ankstesnis gydymas pegiliuotu interferonu alfa-2b ir ribavirinu nutrauktas dėl toksinio poveikio kraujodarai, į tyrimą nebuvo įtraukti.
Kito klinikinio tyrimo metu nereagavusieji į ankstesnį gydymą pacientai, kurie sirgo progresuojančia kepenų fibroze arba ciroze (Ishak balai nuo 3 iki 6) ir kurių pradiniai trombocitų skaičiai buvo tokie maži kaip 50 000/ mm3, gydyti 48 savaites. Hematologinių laboratorinių tyrimų nenormalūs rodmenys, pastebėti pirmųjų 20 gydymo savaičių laikotarpiu, buvo: anemija (26 % pacientų hemoglobino kiekis <10 g/dl), neutropenija (30 % pacientų ANS <750/mm3) ir trombocitopenija (13 % pacientų trombocitų skaičius <50 000/ mm3) (žr. 4.4 skyrių).

Lėtinis hepatitas C ir žmogaus imunodeficito viruso koinfekcija

ŽIV-HCV koinfekuotiems pacientams vien peginterferono alfa-2a arba jo derinio su ribavirinu sukeliamų klinikinių nepageidaujamų reiškinių pobūdis buvo panašus į tą, kuris pastebėtas gydant HCV monoinfekuotus pacientus. ŽIV-HCV koinfekuotiems pacientams, gydomiems Copegus ir peginterferono alfa-2a deriniu, kitas aprašytas nepageidaujamas poveikis, atsiradęs nuo ≥ 1% iki ≤ 2% pacientų, buvo: hiperlaktacidemija /pieno rūgšties acidozė, gripas, pneumonija, nepastovi emocinė reakcija, apatija, spengimas ausyse, ryklės ir gerklų skausmas, lūpos uždegimas, įgyta lipodistrofija ir chromaturija. Su peginterferono alfa-2a vartojimu pirmosiomis 4 savaitėmis buvo susijęs sumažėjęs absoliutus CD4+ ląstelių skaičius, nesumažėjus CD4+ ląstelių procentui. Sumažinus vaisto dozę arba nustojus jo vartoti, CD4+ ląstelių skaičius vėl tapo toks pat, kaip anksčiau. Peginterferonas alfa-2a gydymo juo ir vėlesnio stebėjimo laikotarpiu ŽIV viremijos kontrolei pastebimo neigiamo poveikio neturėjo. Peginterferono saugumo koinfekuotiems pacientams, kurių CD4+ ląstelių skaičius <200/µl, duomenų turima mažai (N=51) (žr. peginterferono alfa-2a preparato charakteristikų santrauką).

5 lentelėje pateikiamas nepageidaujamas poveikis pacientams, kurie gydyti Copegus ir peginterferono alfa-2a arba interferono alfa-2a deriniais.

5 lentelė. Nepageidaujamas poveikis HCV infekuotiems pacientams, kurie gydyti Copegus ir peginterferono alfa-2a deriniu

Organizmo sistema Labai dažnas ≥1/10 Dažnas
≥1/100 iki < 1/10 Nedažnas
≥1/1000 iki < 1/100 Retas
≥1/10 000 iki < 1/1000 Labai retas
<1/10 000
Infekcijos ir infestacijos Viršutinių kvėpavimo takų infekcija, bronchitas, burnos kandidozė, paprastoji pūslelinė
Apatinių kvėpavimo takų infekcija, šlapimo takų infekcija, odos infekcija Endokarditas, išorinės ausies uždegimas
Gerybiniai ir piktybiniai navikai Piktybinis kepenų navikas
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Anemija Trombocitopenija, limfadenopatija Pancitopenija Aplazinė anemija

Imuninės sistemos sutrikimai Sarkoidozė,
Tiroiditas Anafilaksija, sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas Idiopatinė arba trombozinė trombocitopeninė purpura
Endokrininiai sutrikimai Hipotirozė, hipertirozė
Diabetas
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Anoreksija Dehidracija
Psichikos sutrikimai Depresija, nemiga Pakitusi nuotaika, sutrikusios emocijos, nerimas, agresija, nervuotumas, susilpnėjęs lytinis potraukis Mintys apie savižudybę, haliucinacijos, pyktis Savižudybė, psichozinis sutrikimas
Nervų sistemos sutrikimai Galvos skausmas, svaigulys, pablogėjęs dėmesio koncentravimas Atminties (pa)blogėjimas, alpulys, silpnumas, migrena, hipestezija, hiperestezija, parestezija, drebulys, sutrikęs skonio pojūtis, košmarai, mieguistumas Klausos netekimas, periferinė neuropatija Koma, traukuliai, veidinio nervo paralyžius
Akių sutrikimai Miglotas regėjimas, akies skausmas, akies uždegimas, kseroftalmija
Kraujo išsiliejimas į tinklainę Regimojo nervo neuropatija, regimojo nervo spenelio pabrinkimas, tinklainės kraujagyslių sutrikimas, retinopatija, ragenos opa Apakimas
Ausų ir labirintų sutrikimai Galvos svaigimas, ausies skausmas
Širdies sutrikimai Tachikardija, palpitacijos, periferinė edema Miokardo infarktas, stazinis širdies nepakankamumas, krūtinės angina, supraventrikulinė tachikardija, aritmija, prieširdžių virpėjimas, perikarditas
Kraujagyslių sutrikimai Karščio pylimas
Hipertenzija Kraujo išsiliejimas į smegenis

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Dusulys, kosulys Įtampos dusulys, kraujavimas iš nosies, nosiaryklės uždegimas, pabrinkę prienosiniai ančiai, pabrinkusi nosies gleivinė, rinitas, skaudama ryklė
Švokštimas Intersticinis pneumonitas, nuo kurio mirštama; plaučių embolija
Virškinimo trakto sutrikimai
Viduriavimas, pykinimas, pilvo skausmas Vėmimas, dispepsija, sutrikęs rijimas, burnos išopėjimas, dantenų kraujavimas, liežuvio uždegimas, stomatitas, dujų kaupimasis žarnyne, vidurių užkietėjimas, burnos džiūvimas Kraujavimas iš virškinimo trakto, lūpos uždegimas, dantenų uždegimas Pepsinė opa, pankreatitas
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Sutrikusi kepenų funkcija Kepenų funkcijos nepakankamumas, cholangitas, kepenų riebalinė infiltracija
Odos ir poodinio audinio sutrikimai Alopecija, odos uždegimas, niežulys, odos sausėjimas Bėrimas, padidėjęs prakaitavimas, psoriazė, dilgėlinė, egzema, odos pažeidimas, fotosensibili reakcija, prakaitavimas naktį Toksinė epidermio nekrolizė, Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas, angioedema, daugiaformė eritema
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Raumenų skausmas, sąnarių skausmas Nugaros skausmas, artritas, raumenų silpnumas, kaulų skausmas, sprando skausmas, skeleto raumenų skausmas, mėšlungis Miozitas
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai Lytinė bejėgystė
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Karščiavimas, sustingimas, skausmas, astenija, nuovargis, injekcijos vietos reakcija, irzlumas Krūtinės skausmas, į gripą panaši liga, negalavimas, letargija, karščio pylimas, troškulys
Tyrimai Sumažėjęs svoris
Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos
Vaistinės medžiagos perdozavimas

Nepageidaujami reiškiniai, pastebėti poregistraciniu laikotarpiu

Akių sutrikimai:
Dažnis nežinomas: serozinis tinklainės atšokimas.
Gauta pranešimų, kad vartojant ribavirino kartu su interferonais, tame tarpe ir Pegasys, nustatytas serozinis tinklainės atšokimas.

Laboratorinių tyrimų rodmenys. Klinikinių tyrimų metu, kai Copegus vartota kartu su peginterferonu alfa-2a arba interferonu alfa-2a, dauguma nenormaliai pakitusių laboratorinių tyrimų rodmenų tapo normalūs pakeitus dozę (žr. 4.2 skyrių). Gydant peginterferono alfa-2a ir Copegus deriniu, iki 2% pacientų padidėjo ALT aktyvumas, dėl to reikėjo keisti dozę arba nutraukti gydymą.

Gydymo metu dozę apribojantis ribavirino toksiškumo požymis yra hemolizė. Pastebėta, kad iki 15% pacientų, 48 savaites gydytų Copegus 1000/1200 miligramų ir peginterferono alfa-2a deriniu, taip pat iki 19% pacientų, gydytų Copegus ir interferono alfa-2a deriniu, hemoglobino koncentracija sumažėjo iki <10 g/dl. Kai kartu su peginterferonu alfa-2a 24 savaites vartota 800 mg Copegus dozė, hemoglobino koncentracija iki <10 g/dl sumažėjo 3% pacientų. Dažniausiai hemoglobino sumažėja ankstyvuoju gydymo periodu; vėliau dėl tuo pat metu atsiradusio kompensacinio retikulocitų pagausėjimo tai išsilygina.

Dažniausiai anemija, leukopenija ir trombocitopenija buvo neryškios (I laipsnio pagal PSO). II laipsnio pagal PSO laboratorinių pokyčių pastebėta: hemoglobino (4% pacientų), leukocitų (24% pacientų) ir trombocitų (2% pacientų). Vidutinė (absoliutus neutrofilų skaičius, ANS: 0,749-0,5 x 109/l) ir ryški (ANS<0,5 x 109/l) neutropenija rasta 24% (216 iš 887) ir 5% (41 iš 887) pacientų, 48 savaites gydytų Copegus po 1000 miligramų arba 1200 miligramų ir peginterferono alfa-2a deriniu.

Pastebėta, kad kai kuriems pacientams, gydytiems Copegus ir peginterferono alfa-2a arba interferono alfa-2a deriniu, padidėjo šlapimo rūgšties ir netiesioginio bilirubino koncentracijos, kurios buvo susijusios su hemolize, bet, baigus gydyti, per 4 savaites jos vėl tapdavo tokios pat kaip prieš gydymą. Labai retai (2 pacientams iš 755) su tuo buvo susiję klinikiniai reiškiniai (ūminė podagra).

ŽIV-HCV koinfekuotų pacientų laboratorinių tyrimų duomenys
Nors toksinis poveikis kraujodarai – neutropenija, trombocitopenija ir anemija – dažniau pasitaikė ŽIV-HCV koinfekuotiems pacientams, daugumai jų tai pavyko pašalinti pakeitus dozę ir pavartojus kraujodarą aktyvinančių faktorių; prieš laiką liautis gydyti reikėjo retai. Mažesnis nei 500 ląstelių/mm3 ANS nustatytas 13% pacientų, kuriems taikyta peginterferono alfa-2a monoterapija, ir 11% pacientų, gydytų vaistų deriniu. Mažesnis nei 50 000/mm3 trombocitų skaičius nustatytas 10% pacientų, vartojusių vien peginterferono alfa-2a, ir 8% pacientų, gydytų vaistų deriniu. Pranešama, kad anemija (hemoglobino <10g/dl) nustatyta 7% pacientų, kai taikyta peginterferono alfa-2a monoterapija, ir 14% pacientų, gydytų vaistų deriniu.

4.9 Perdozavimas

Apie Copegus perdozavimo atvejus klinikinių tyrimų metu nepranešama. Žmonėms, suvartojusiems daugiau nei keturis kartus didesnes negu didžiausios rekomenduojamos dozes, pastebėta hipokalcemija ir hipomagnezemija. Daugeliu šių atvejų ribavirino vartota į veną. Hemodializė, šalinant ribaviriną, neefektyvi.


5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – nukleozidai ir nukleotidai (tiksliau – atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai), ATC kodas – J05A B04.

Veikimo mechanizmas. Ribavirinas yra sintetinis nukleozidų analogas, kuris in vitro veikia kai kuriuos RNR ir DNR virusus. Kokiu būdu ribavirino ir peginterferono alfa-2a arba interferono alfa-2a derinys veikia HCV, nežinoma.

Sergantiems hepatitu C pacientams, kurie vartodami po 180 mikrogramų peginterferono alfa-2a į gydymą reagavo, HCV RNR mažėjo dvifaziškai. Pacientams, kuriems pasiseka sukelti ilgalaikį atsaką, pirmoji mažėjimo fazė esti praėjus 24-36 valandoms po pirmosios peginterferono alfa-2a dozės; po to seka antroji mažėjimo fazė, kuri trunka sekančias 4-16 savaites. Copegus per pirmąsias 4-6 savaites pacientų, gydomų Copegus ir pegiliuoto interferono alfa-2a arba interferono alfa deriniu, pradinei virusų kinetikai reikšmingo poveikio neturėjo.

Keleto klinikinių tyrimų metu bandyta gydyti lėtinį hepatitą C vien geriamu ribavirinu. Šių tyrimų rezultatai parodė, kad ribavirino monoterapija, kai pacientai buvo gydomi 6-12 mėnesių ir 6 mėnesius stebimi, neturėjo jokio poveikio hepatitą sukeliančių virusų (HCV RNR) išnykimui, taip pat nepagerino kepenų histologinių pokyčių.

Klinikinių tyrimų rezultatai

Copegus derinant su peginterferonu alfa-2a

Atsako nuspėjamumas
Prašom žiūrėti 4.2 skyrių, 2 lentelę.

Tyrimų rezultatai gydant dar negydytus pacientus

Copegus ir peginterferono alfa-2a derinio efektyvumas ir saugumas nustatytas dviejų centrinių tyrimų (NV15801+NV15942) metu, kai iš viso gydyti 2 405 pacientai. Visiems klinikiniams tyrimams buvo atrinkti interferonu negydyti pacientai, sergantys lėtiniu hepatitu C, kurį patvirtino nustatomos HCV RNR koncentracijos serume, padidėjęs ALT aktyvumas ir kepenų biopsija, rodanti lėtinio hepatito C infekciją atitinkančius pokyčius. Į NR15961 tyrimą buvo įtraukti tik ŽIV-HCV koinfekuoti pacientai (žr. 14 lentelę). Šių pacientų ŽIV infekcija buvo stabili, ir vidutinis CD4 ląstelių skaičius - apie 500 ląstelių/µl.

Atliekant NV15801 tyrimą (gydytas 1 121 pacientas), palygintas 48 savaites trukusio gydymo peginterferono alfa-2a (po 180 µg kartą per savaitę) ir Copegus (po 1000 arba 1200 mg per parą) derinio efektyvumas su peginterferono alfa-2a monoterapijos arba kombinuoto gydymo interferonu alfa-2b ir ribavirinu efektyvumu. Nustatyta, kad peginterferono alfa-2a ir Copegus derinys buvo ryškiai efektyvesnis negu interferono alfa-2b ir ribavirino derinys arba peginterferono alfa-2a monoterapija.

Atliekant NV15942 tyrimą (gydyti 1 284 pacientai), palygintas dviejų gydymo trukmių (24 savaičių ir 48 savaičių) ir dviejų Copegus dozavimo (po 800 mg ir 1000/1200 mg) režimų veiksmingumas.

Apie HCV monoinfekuotų ir ŽIV-HVC koinfekuotų pacientų gydymo režimus, gydymo trukmę ir tyrimo rezultatus žiūrėkite atitinkamai 6, 7, 8 ir 14 lenteles. Virusologinis atsakas apibūdinamas kaip būklė, kai matuojant COBAS AMPLICORTM HCV testu, 2,0 variantu (susekimo ribos 100 kopijų/ml, ekvivalentiškų 50 tarptautinių vienetų/ml), HCV RNR neberandama, o ilgalaikis atsakas – kai praėjus maždaug 6 mėnesiams nuo gydymo pabaigos, vienas mėginys būna neigiamas.

6 lentelė. Visos populiacijos (įskaitant nesergančius ir sergančius ciroze pacientus) virusologinis atsakas
NV15942 tyrimas NV15801 tyrimas

Copegus
1000/1200 mg
ir
peginterferonas alfa-2a
180 mikrogramų Copegus
1000/1200 mg
ir
peginterferonas alfa-2a
180 mikrogramų Ribavirinas
1000/1200 mg
ir
interferonas alfa-2b
3 milijonai TV
(N=436)
48 savaitės (N=453)
48 savaitės (N=444)
48 savaitės
Atsakas baigus gydyti 68% 69% 52%
Visas ilgalaikis atsakas 63% 54%* 45%*

*skirtumo nuo 3% iki 16% patikimumo ribos – 95%, p reikšmė (stratifikuotas Cochran-Mantel-Haenszel testas) = 0,003

HCV monoinfekuotų pacientų, gydytų Copegus ir peginterferono alfa-2a deriniu, virusologinio atsako, atsižvelgiant į genotipą ir prieš gydymą esančią viremiją, taip pat atsižvelgiant į genotipą, prieš gydymą esančią viremiją ir greitą virusologinį atsaką 4 savaitę, apibendrinimas pateiktas atitinkamai 7 ir 8 lentelėje. NV15942 tyrimo rezultatai suteikia loginį pagrindą rekomenduojamiems gydymo, atsižvelgiant į genotipą, pradinę viremiją ir virusologinį atsaką 4 savaitę, režimams (žr. 1, 7 ir 8 lenteles).

Viremijos dydis, taip pat esanti arba nesanti cirozė apskritai neturėjo įtakos gydymo režimų skirtumui; dėl to, kai yra 1, 2 ar 3 virusų genotipas, gydymo rekomendacijos nuo šių charakteristikų pradinio lygmens nepriklauso.

7 lentelė. Ilgalaikis virusologinis atsakas, atsižvelgiant į genotipą ir prieš gydymą esančios viremijos dydį, po gydymo Copegus ir peginterferono alfa-2a deriniu
NV15942 tyrimas NV15801 tyrimas
Copegus
800 mg

ir
PEG-IFN alfa-2a
180 µg

24 savaitės
Copegus
1000/ 1200 mg
ir
PEG-IFN alfa-2a
180 µg

24 savaitės Copegus
800 mg

ir
PEG-IFN alfa-2a
180 µg

48 savaitės
Copegus
1000/1200 mg

ir
PEG-IFN
alfa-2a
180 µg
48 savaitės
Copegus
1000/ 1200 mg
ir
PEG-IFN alfa-2a
180 µg

48 savaitės
Ribavirinas
1000/1200 mg

ir
interferonas
alfa-2b
3 milijonai TV

48 savaitės

Genotipas 1

Neryški viremija

Ryški viremija
29% (29/101)
41% (21/51)

16% (8/50) 42% (49/118)†
52% (37/71)

26% (12/47) 41% (102/250)*
55% (33/60)
36%

(69/190) 52% (142/271)*†
65% (55/85)


47% (87/186) 45% (134/298)
53% (61/115)

40% (73/182) 36% (103/285)
44% (41/94)


33% (62/189)
Genotipas 2
arba 3

Neryški viremija

Ryški viremija
84% (81/96)

85% (29/34)

84% (52/62) 81% (117/144)

83% (39/47)

80% (78/97) 79% (78/99)


88% (29/33)


74% (49/66) 80% (123/153)

77% (37/48)


82% (86/105) 71% (100/140)

76% (28/37)


70% (72/103) 61% (88/145)


65% (34/52)


58% (54/93)
Genotipas 4
0% (0/5) 67% (8/12) 63% (5/8) 82% (9/11) 77% (10/13) 45% (5/11)
Neryški viremija = ≤ 800 000 TV/ml; ryški viremija = > 800 000 TV/ml.

*Copegus 1000/1200 mg + peginterferono alfa-2a 180 µg 48 savaites, palyginti su Copegus 800 mg + peginterferono alfa-2a 180 µg 48 savaites: pranašumo santykis (esant 95% PI) = 1,52 (1,07-2,17); p reikšmė (stratifikuotas Cochran-Mantel-Haenszel testas) = 0,020.
†Copegus 1000/1200 mg + peginterferono alfa-2a 180 µg 48 savaites, palyginti su Copegus 1000/1200 mg + peginterferono alfa-2a 180 µg 24 savaites: pranašumo santykis (esant 95% PI) = 2,12 (1,30-3,46); p reikšmė (stratifikuotas Cochran-Mantel-Haenszel testas) = 0,002.

Galimybė svarstyti gydymo sutrumpinimą iki 24 savaičių genotipų 1 ir 4 virusais infekuotiems pacientams nagrinėta, remiantis NV15942 ir ML17131 tyrimų metu pastebėtu ilgai išliekančiu greitu virusologiniu atsaku, nustatytu 4 savaitę (žr. 8 lentelę).

8 lentelė. Ilgalaikis virusologinis atsakas po pacientų, infekuotų genotipo 1 ir 4 HCV, gydymo Copegus ir peginterferono alfa-2a deriniu, atsižvelgiant į greitą virusologinį atsaką 4 savaitę
NV15942 tyrimas ML17131 tyrimas
Copegus
1000/1200 mg
ir
peginterferonas alfa-2a
180 µg

24 savaitės Copegus
1000/1200 mg
ir
peginterferonas alfa-2a
180 µg

48 savaitės Copegus
1000/1200 mg
ir
peginterferonas alfa-2a
180 µg

24 savaitės

Genotipas 1, GVA
Neryški viremija
Ryški viremija 90% (28/31)
93% (25/27)
75% (3/4) 92% (47/51)
96% (26/27)
88% (21/24) 77% (59/77)
80% (52/65)
58% (7/12)
Genotipas 1, nėra GVA
Neryški viremija
Ryški viremija 24% (21/87)
27% (12/44)
21% (9/43) 43% (95/220)
50% (31/62)
41% (64/158) -
-
-
Genotipas 4, GVA (5/6)
(5/5)
92% (22/24)
Genotipas 4, nėra GVA
(3/6)
(4/6) -

Neryški viremija= ≤ 800 000 TV/ml; ryški viremija= > 800 000 TV/ml
GVA = greitas virusologinis atsakas (HCV RNR neaptinkama) 4 savaitę ir HCV RNR neaptinkama 24 savaitę

Nors ir riboti, tyrimų duomenys parodė, kad gydymo sutrumpinimas iki 24 savaičių gali būti susijęs su didesne atkryčio rizika (žr. 9 lentelę).

9 lentelė. Visų pacientų, kuriems buvo greitas virusologinis atsakas, virusologinės reakcijos recidyvas pabaigus gydymą
NV15942 tyrimas NV15801 tyrimas
Copegus
1000/1200 mg
ir
peginterferonas alfa-2a
180 µg

24 savaitės
Copegus
1000/1200 mg
ir
peginterferonas alfa-2a
180 µg

48 savaitės Copegus
1000/1200 mg
ir
peginterferonas alfa-2a
180 µg

48 savaitės
Genotipas 1, GVA

Neryški viremija
Ryški viremija 6,7% (2/30)

3,8% (1/26)
25% (1/4) 4,3% (2/47)

0% (0/25)
9,1% (2/22) 0% (0/24)

0% (0/17)
0% (0/7)
Genotipas 4, GVA (0/5)
(0/5)
0% (0/4)

Gydymo trukmės sutrumpinimo iki 16 savaičių galimybė pacientams, infekuotiems genotipo 2 arba 3 virusais, tirta remiantis pastebėtu ilgai trunkančiu virusologiniu atsaku pacientams, kuriems NV17317 tyrimo metu buvo greitas virusologinis atsakas 4 savaitę (žr. 10 lentelę).

NV17317 tyrimo metu, kai gydyti genotipo 2 arba 3 virusais infekuoti pacientai, visiems pacientams skirta peginterferono alfa-2a po 180 mikrogramų kas savaitę ir Copegus po 800 mg; pacientai buvo atrinkti į gydomus 16 arba 24 savaites. Apskritai, gydant 16 savaičių, ilgalaikis virusologinis atsakas pasiektas rečiau (65 %) nei gydant 24 savaites (76 %) (p < 0,0001).

Ilgalaikis virusologinis atsakas, pasiektas gydant 16 savaičių ir gydant 24 savaites, taip pat buvo nagrinėjamas, atliekant pacientų, kurių HCV RNR rodmuo 4 savaitę buvo neigiamas ir pradinė NRV, pogrupių retrospektyvinę analizę (žr. 10 lentelę).

10 lentelė. Ilgalaikis virusologinis atsakas bendrai ir atsižvelgiant į greitą virusologinį atsaką 4
savaitę po pacientų, infekuotų 2 arba 3 genotipo HCV, gydymo Copegus ir peginterferono alfa-2a deriniu.

NV17317 tyrimas
Copegus 800 mg
ir
peginterferonas
alfa-2a 180 µg

16 savaičių Copegus 800 mg
ir
peginterferonas
alfa-2a 180 µg

24 savaitės Gydymo rezultatų skirtumas
95%PI p reikšmė
Genotipas 2 arba 3 65% (443/679) 76% (478/630) -10,6% [-15,5% ; -0,06%] P<0,0001
Genotipas 2 arba 3, GVA
Neryški viremija
Ryški viremija
82% (378/461)

89% (147/166)
78% (231/295) 90% (370/410)

94% (141/150)
88% (229/260) -8,2% [-12,8% ; -3,7%]

-5,4% [-12% ; 0,9%]
-9,7% [-15,9% ;-3,6%] P=0,0006

P=0,11
P=0,002
Neryški viremija = ≤ 800 000 TV/ml; Ryški viremija = > 800 000 TV/ml
GVA = greitas virusologinis atsakas (HCV RNR neaptinkama) 4 savaitę

Šie duomenys rodo, kad gydymo sutrumpinimas iki 16 savaičių yra susijęs su didesne recidyvo rizika (žr. 11 lentelę).

11 lentelė. Virusologinio atsako recidyvas, pabaigus gydyti 2 arba 3 genotipo virusais
infekuotus pacientus, kuriems buvo greitas virusologinis atsakas

NV17317 tyrimas
Copegus 800 mg
ir
peginterferonas
alfa-2a 180 µg

16 savaičių Copegus 800 mg
ir
peginterferonas
alfa-2a 180 µg

24 savaitės Gydymo rezultatų skirtumas
95%PI p reikšmė
Genotipas 2 arba 3, GVA
Neryški viremija
Ryški viremija
15% (67/439)

6% (10/155)
20% (57/284) 6% (23/386)

1% (2/141)
9% (21/245) 9,3% [5,2% ; 13,6%]

5% [0,6% ; 10,3%]
11,5% [5,6% ; 17,4%] P<0,0001

P=0,04
P=0,0002

Lėtinis hepatitas C į ankstesnį gydymą nereagavusiems pacientams

MV17150 tyrimo metu pacientai, kurie nereagavo į ankstesnį gydymą pegiliuotu interferonu alfa-2b ir ribavirinu, buvo atsitiktine tvarka suskirstyti į keturias skirtingai gydomų pacientų grupes:
• peginterferonas alfa-2a po 360 µg per savaitę 12 savaičių, paskui po 180 µg per savaitę kitas 60 savaičių;
• peginterferonas alfa-2a po 360 µg per savaitę 12 savaičių, paskui po 180 µg per savaitę kitas 36 savaites;
• peginterferonas alfa-2a po 180 µg per savaitę 72 savaites;
• peginterferonas alfa-2a po 180 µg per savaitę 48 savaites.
Visiems pacientams buvo skiriama Copegus (1000 arba 1200 mg per parą) kartu su peginterferonu alfa-2a. Pabaigus gydymą visų grupių pacientai buvo stebimi 24 savaites.

Daugeriopa regresija ir bendros grupių duomenų analizės, įvertinus gydymo trukmės ir indukcinio dozavimo įtaką, aiškiai nustatė, kad siekiant sukelti ilgalaikį virusologinį atsaką, 72 savaičių gydymo trukmė buvo svarbiausia. Ilgalaikio virusologinio atsako (IVA) skirtumai, atsižvelgiant į gydymo trukmę, demografiją ir geriausią atsaką į ankstesnį gydymą, pateikti 12 lentelėje.

12 lentelė Virusologinis atsakas (VA) 12 ąją savaitę ir ilgalaikis virusologinis atsakas (IVA) pacientams, kuriems po gydymo Copegus ir peginterferono alfa-2a deriniu 12 savaitę buvo virusologinis atsakas ir kurie ankščiau į gydymą peginterferonu alfa-2b+ribavirinu nereagavo
Copegus
1000/1200 mg
ir
peginterferonas
alfa-2a 360/180 arba 180 g
72 arba 48 savaitės
(N = 942)
Pacientai, kuriems yra
VA 12 savaitę a
(N = 876) Copegus
1000/1200 mg
ir
peginterferonas alfa-2a 360/180 arba 180 g
72 savaitės
(N = 473)
IVA pacientams, kuriems yra VA 12 savaitę b
(N = 100) Copegus
1000/1200 mg
ir
peginterferonas alfa-2a 360/180 arba 180 g
48 savaitės
(N = 469)
IVA pacientams, kuriems yra VA 12 savaitę b
(N = 57)
Iš viso
Neryški viremija
Ryški viremija 18 % (157/876)
35 % (56/159)
14 % (97/686) 57 % (57/100)
63 % (22/35)
54 % (34/63) 35 % (20/57)
38 % (8/21)
32 % (11/34)
Genotipas 1/4
Neryški viremija
Ryški viremija 17 % (140/846)
35 % (54/154)
13 % (84/663) 55 %

 

APKLAUSA/ KONKURSAS
Klausimas:
Ar Jus veikia mėnulio pilnatis?
Atsakymai:
Taip, sunkiau užmigti
Taip, aplinkinių elgesys tampa keistas
Manęs neveikia
Rezultatai
 
2009 © Infomed.lt Visos teisės saugomos įstatymo. Kontaktai | Reklama
HexaPortal v1.7