Ieškoti
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės
   

FINLEPSIN 200MG RETARD TAB. N50

Vaistai
  Gamintojas:
AWD GMBH

VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
 
Finlepsin 200 mg pailginto atpalaidavimo tabletės
 
 
2.                   KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
 
Vienoje tabletėje yra 200 mg karbamazepino.
 
Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
 
 
3.                   VAISTO FORMA
 
Pailginto atpalaidavimo tabletės
 
 
4.                   KLINIKINĖ INFORMACIJA
 
4.1                 Terapinės indikacijos
 
  • Paprasti ar kompleksiniai daliniai (židininiai) priepuoliai be ar su antriniai generalizuotais priepuoliais.
  • Generalizuoti toniniai-kloniniai traukuliai, kuomet neefektyvūs kiti vaistai nuo epilepsijos.
  • Idiopatinės ir dėl išsėtinės sklerozės atsiradusios trišakio nervo neuralgijos (tipinės ar atipinės), idiopatinės liežuvinio ryklės nervo neuralgijos simptominis gydymas.
  • Bipolio afektinio sutrikimo profilaktika, kai netinka ličio preparatai.
  • Alkoholio nutraukimo sindromo metu atsiradusių simptomų lengvinimas.
  • Skausminga diabetinė neuropatija.
 
4.2                 Dozavimas ir vartojimo metodas
 
Gydyti pradedama mažomis individualiai skirtomis dozėmis atsižvelgiant į simptomų pobūdį bei jų sunkumą. Vėliau dozė palengva didinama, kol pasiekiamos veiksmingiausios palaikomosios dozės. Dozę reikėtų skirti atsižvelgiant į vaisto kiekį plazmoje, ypač jei pacientas vartoja kelis vaistinius preparatus . Gydomoji karbamazepino koncentracija 4-12 µg/ l. Ji atitinka 400-1200 mg paros dozę. Paros dozė negali būti didesnė kaip 1600 mg, nes didesnės dozės gali sukelti daugiau šalutinių reakcijų.
Paros dozė paprastai suvartojama per 1-2 kartus valgant arba po valgio užsigeriant vandens. Pailginto atpalaidavimo tabletes taip pat galima gerti ištirpinus jas vandenyje, nes pailgintas atpalaidavimas išlieka ir suspensijoje.
Pacientams, sergantiems sunkia širdies ir kraujagyslių liga, kepenų liga, kai pažeisti inkstai, taip pat senyvo amžiaus pacientams gali užtekti mažesnės dozės. Be to, kai kuriems pacientams kartais būtina dozė gali gerokai skirtis nuo rekomenduojamos pradinės ir palaikomosios dozių, pvz., suaktyvėjus metabolizmui dėl kepenų fermentų indukcijos arba vaistų sąveikos, kai gydoma keliais preparatais.
 
Dozavimo rekomendacijos
 
Epilepsija
Epilepsija paprastai gydoma vien karbamazepinu (monoterapija). Keičiant gydymą, karbamazepinas pradedamas vartoti palengva mažinant anksčiau vartoto vaistinio preparato dozę.
Epilepsijos gydymas paprastai trunka ilgai. Jį galima baigti tik tada, jei 2-3 metus nebebūna priepuolių. Gydymas baigiamas per 1-2 metus iš lėto mažinant dozę. Vaikai “išauga iš savo dozės”, nes jiems augant didėja kūno svoris, todėl dozės mažinti nereikia – ji savaime tampa mažesnė, bet EEG rodmenys neturi blogėti.
 
Pacientai
Pradinė dozė
Palaikomoji dozė
 
Suaugę žmonės
200‑400 mg vakare
(arba po 100‑200 mg rytą ir vakare)
200‑600 mg rytą ir
400‑600 mg vakare
6‑10 metų vaikai
200 mg vakare
(arba po 100 mg rytą ir vakare)
200 mg rytą ir
200‑400 mg vakare
11‑15 metų vaikai
200 mg vakare (arba po 100 mg rytą ir vakare)
200‑400 mg rytą ir
400‑600 mg vakare
 
Karbamazepino pailginto atpalaidavimo tabletės dažniausiai netinka jaunesniems kaip šešerių metų vaikams (reikėtų vartoti kitus karbamazepino preparatus).
 
Trišakio nervo neuralgijos, liežuvinio ryklės nervo neuralgijos simptominis gydymas
 
Įprasta pradinė karbamazepino paros dozė 200‑400 mg. Senyviems ir preparato poveikiui jautresniems pacientams gali užtekti mažesnės pradinės dozės. Dozė didinama iki tol, kol paciento nevargina skausmas. Dažniausiai paros dozė yra 400‑800 mg, išgeriama per 1‑2 kartus. Šią dozę, jei pacientui neskauda, galima palengva mažinti, o po kelių savaičių, jei skausmo priepuoliai nesikartoja, vaistinio preparato vartojimą reikia nutraukti. Jeigu vėl pradeda skaudėti, skiriama ankstesnė palaikomoji dozė.
 
Alkoholio nutraukimo sindromo metu atsiradusių simptomų lengvinimas
Vidutinė paros dozė 600 mg (po 200 mg rytą ir 400 mg vakare). Sunkiais atvejais pradinę dozę galima didinti iki 1200 mg per parą. Nepatariama karbamazepino vartoti kartu su raminamaisiais / migdomaisiais vaistiniais preparatais, bet jį galima skirti su kitais preparatais, kurie paprastai vartojami alkoholio abstinencijai gydyti. Karbamazepino kiekis kraujyje turi būti nuolat tiriamas. Dėl šalutinio poveikio centrinei ir periferinei nervų sistemai, tokius pacientus reikia ypač rūpestingai stebėti. Gydymas baigiamas po 7-10 dienų, palengva mažinant dozę.
 
Skausminga diabetinė neuropatija
Vidutinė paros dozė viena pailginto atpalaidavimo tabletė (t.y. 200 mg) rytą ir dvi pailginto atpalaidavimo tabletės (t.y. 400 mg) vakare. Išskirtiniais atvejais skiriama net tris pailginto atpalaidavimo tabletes du kartus per parą (t.y. 1200 mg).
 
Pastaba. Pacientams, sergantiems sunkiomis širdies ir kraujagyslių, kepenų ir inkstų ligomis bei senyviems pacientams reikia skirti mažesnes dozes.
 
Bipolinio afektinio sutrikimo priepuolių profilaktika
Pradinė dozė 200‑400 mg per parą. Šios dozės paprastai pakanka ir gydymui palaikyti, bet prireikus ją galima didinti iki 800 mg.
Norint išvengti dvipolio afektinio sutrikimo paūmėjimų, gydymo trukmė ilgesnė.
Išskirtiniais atvejais (kai dvipolio afektinio sutrikimo profilaktikai nepakanka vien ličio) kartu su ličio preparatais skiriama karbamazepino. Tokiais atvejais, norint išvengti vaistinių preparatų sąveikos, karbamazepino koncentracija plazmoje turėtų būti mažesnė nei 8 µg/ml, o ličio skiriama mažomis dozėmis (0,3‑0,8 mval/ l). Kartu skirti neuroleptikų negalima. Juos reikia baigti vartoti mažiausiai prieš aštuonias savaites iki pradedant vartoti karbamazepiną.
 
4.3                 Kontraindikacijos
 
-          Kaulų čiulpų pažeidimas.
-          Atrioventrikulinė blokada.
-          Padidėjęs jautrumas karbamazepinui arba tricikliams antidepresantams.
-          Intermituojanti porfirija.
-          Gydymas MAO inhibitoriais ir 14 parų po jų vartojimo nutraukimo.
-          Epilepsija pasireiškianti absansais ar mioklonijomis (karbamazepinas gali juos skatinti arba sunkinti).
 
4.4                 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
 
Karbamazepiną galima vartoti tik nuodugniai įvertinus jo naudą ir keliamą pavojų, be to ypač atsargiai, jeigu:
-          sutrikusi kraujodara (pakitęs kraujo forminių elementų skaičius);
-          sutrikusi natrio apykaita;
-          labai sutrikusi širdies, kepenų ir inkstų funkcija;
-          pacientė nėščia arba maitina krūtimi.
 
Dėl didelio veikliosios medžiagos kiekio, modifikuoto atpalaidavimo tablečių nerekomenduojama skirti vaikams iki šešerių metų.
Prieš pradedant gerti karbamazepiną, pirmą vartojimo mėnesį kas savaitę, o vėliau periodiškai reikia įvertinti bendrąjį kraujo tyrimą, elektrolitų kiekį kraujyje bei kepenų funkciją. Reikia kontroliuoti inkstų ir kepenų funkciją, karbamazepino koncentraciją kraujyje, o kompleksinio gydymo metu ir kitų vaistų nuo epilepsijos koncentraciją kraujyje, ypač kai šis preparatas vartojamas ilgai. Nuolatinis klinikinės būklės stebėjimas yra labai svarbus per visą gydymo laikotarpį.
Pacientui ir jo giminėms reikia paaiškinti, kaip atpažinti ankstyvuosius intoksikacijos požymius, rodančius galimus kraujodaros sutrikimus, kepenų pažeidimo arba odos reakcijas. Be to reikia paaiškinti, kad, atsiradus tokiems simptomams, jie nedelsdami kreiptųsi į gydytoją.
Jei, vartojant karbamazepiną, pacientui kyla temperatūra, skauda gerklę, atsiranda alerginių reakcijų, odos išbėrimų, padidėja limfmazgiai ir (arba) atsiranda negalavimų, panašių kaip sergant gripu, jis turi nedelsdamas kreiptis į gydytoją ir jam turi būti atlikti kraujo tyrimai.
Pasireiškus sunkioms alerginėms reakcijoms, karbamazepino vartojimą reikia nedelsiant nutraukti.
Pacientams reikia patarti, kad nedelsdami kreiptųsi į gydytoją, jei atsirado panašių į kepenų uždegimą simptomų: nuovargis, apetito stoka, pykinimas, pagelto oda, padidėjo kepenys.
Karbamazepino vartojimą reikia nutraukti, jei pasireiškė leukopenija (daugiausia neutropenija, trombocitopenija) ir kartu alerginė egzantema, karščiavimas.
Pacientams, sergantiems glaukoma, reikia reguliariai tikrinti akispūdį, nes karbamazepinas pasižymi silpnu anticholinerginiu poveikiu.
Pažymėtina, kad, gydant alkoholio abstinenciją, karbamazepino šalutinis poveikis gali būti panašus į abstinencijos sindromo simptomus, todėl jų reikia nesupainioti.
 
4.5                 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
 
Monoamino oksidazės inhibitorių (MAOI) struktūra panaši į triciklių antidepresantų, todėl jų negalima vartoti kartu su karbamazepinu. Baigus MAO inhibitorių vartojimą, karbamazepiną galima pradėti vartoti ne anksčiau, kaip po dviejų savaičių.
 
Kitų vaistinių preparatų koncentracijos pokyčiai (mažėjimas) plazmoje
Karbamazepinas gali didinti specifinių kepenų fermentų aktyvumą ir pagreitinti kitų drauge vartojamų ir kepenyse metabolizuojamų vaistinių preparatų apykaitą. Dėl to gali sumažėti kitų veikliųjų medžiagų koncentacija plazmoje ir silpnėti jų poveikis.
Norint, kad būtų pakankamas klinikinis poveikis, gali tekti koreguoti karbamazepino ir kartu su juo vartojamų šių vaistinių medžiagų dozes:
klonazepamo, etosuksimido, primidono, tiagabino, valproinės rūgšties, lamotrigino, alprazolamo, klobazamo, kortikosteroidų (pvz., prednizolono, deksametazono), ciklosporino, digoksino, tetraciklinų (pvz., doksiciklino), felodipino, haloperidolio, imipramino ir kitų neuroleptikų, metadono, teofilino, antikoaguliantų (varfarino, fenprokumono, dikumarolio), hormoninių kontraceptikų, fenitoino (nors fenitoino koncentracija kartais gali didėti).
Susilpnėjus hormoninių kontraceptikų veiksmingumui, pacientėms gali atsirasti kraujavimo protrūkių arba išsiskirti tepių išskyrų iš makšties. Tokiais atvejais reikėtų naudoti kitas nehormonines kontraceptines priemones.
 
Sumažėjusi karbamazepino koncentracija plazmoje
Karbamazepino koncentraciją plazmoje gali mažinti: fenobarbitalis, fenitoinas, primidonas, felbamatas (~25%), valproinė rūgštis, teofilinas. Iš kitos pusės, valproinė rūgštis, felbamatas (~50%) ir primidonas gali didinti farmakologiškai aktyvaus karbamazepino metabolito (karbamazepin‑10,11‑epoksido) koncentraciją plazmoje.
Taikant kompleksinį gydymą nuo epilepsijos, dėl galimos preparatų sąveikos būtina nuolat tikrinti jų koncentraciją plazmoje ir parinkti tinkamas dozes.
 
Padidėjusi karbamazepino koncentracija plazmoje
Karbamazepino koncentraciją plazmoje gali didinti: makrolidų grupės antibiotikai (pvz., eritromicinas, josamicinas), izoniazidas, kalcio antagonistai (pvz., verapamilis, diltiazemas), acetazolamidas, dekstropropoksifenas, propoksifenas, fluoksetinas, viloksazinas, danazolis, nikotinamidas (skiriant dideles dozes suaugusiems pacientams), gal būt ir cimetidinas bei dezipraminas.
Padidėjus karbamazepino koncentracijai, gali pasireikšti skyriuje “Šalutinis poveikis nurodytų reakcijų (pvz., galvos svaigimas, nuovargis, netvirta eisena, dvejinimasis akyse). Atsiradus šiems simptomams, būtina nustatyti karbamazepino koncentraciją plazmoje, ir, jei reikia, mažinti jo dozę.
Padidėjus karbamazepino koncentracijai, gali kilti 4.8 skyriuje “Nepageidaujamas poveikis nurodytų reakcijų (pvz., galvos svaigimas, nuovargis, netvirta eisena, dvejinimasis akyse). Atsiradus šiems simptomams, būtina nustatyti karbamazepino koncentraciją plazmoje, ir prireikus mažinti jo dozę.
 
Kitokia sąveika
Kartu vartojant karbamazepiną ir neuroleptikus arba metoklopramidą, gali pasireikšti daugiau šalutinių neurologinių poveikių.
Kartu vartojant karbamazepiną ir litį, gali sustiprėti šalutinis neurotoksinis poveikis (žr. 4.2 skyrių “Dozavimasir vartojimo metodas). Pastebėta šių neurotoksinio poveikio simptomų: netvirta eisena, ataksija, horizontalusis nistagmas, sustiprėję nevalingi raumenų refleksai, raumenų trūkčiojimas.
Karbamazepinas gali didinti toksinį izoniazido poveikį kepenims.
Vartojant karbamazepiną kartu su kai kuriais diuretikais, pvz., hidrochlorotiazidu ir furozemidu, gali sumažėti natrio koncentracija plazmoje.
Karbamazepinas gali susilpninti miorelaksantų (pvz., pankuronijaus) veikimą. Tuomet nervų ir raumenų blokada trunka trumpiau. Ligonius reikėtų stebėti, o prireikus didinti miorelaksantų dozę.
Kartu su karbamazepinu vartojant izotretinoiną (juo gydoma aknė), būtina tikrinti karbamazepino koncentraciją plazmoje, nes pastebėta, kad tuomet gali neprognozuojamai kisti karbamazepino ir jo aktyvaus metabolito biologinis prieinamumas.
Atrodo, kad karbamazepinas skatina skydliaukės hormonų eliminaciją ir didina jų poreikį pacientams, kurių skydliaukės veikla susilpnėjusi, todėl šiems ligoniams, vartojantiems pakaitinę skydliaukės hormonų dozę, pradedant ir baigiant vartoti karbamazepiną, reikia ištirti skydliaukės veiklą ir prireikus keisti hormonų dozę.
Kai karbamazepinas vartojamas kartu su serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (pvz., fluoksetinu), gali pasireikšti toksinis serotonino sindromas.
Alkoholis gali didinti karbamazepino šalutinį poveikį CNS, todėl karbamazepiną vartojantiems pacientams negalima gerti alkoholinių gėrimų.
 
4.6                 Nėštumo ir žindymo laikotarpis
 
Nėščiosioms ir žindyvėms karbamazepino skiriama tik kruopščiai įvertinus jo laukiamą naudą ir galimą pavojų.
Vaisingo amžiaus moteris reikia perspėti, kad jos būtinai privalo planuoti nėštumą ir užtikrinti tinkamą jo priežiūrą.
Tirtas karbamazepino poveikis daugiau kaip 500 nėščiųjų per pirmuosius tris nėštumo mėnesius. Įvairaus pobūdžio apsigimimai, susiję su karbamazepinu, buvo tokie, kaip ir nuo kitų prieštraukulinių vaistų. Neaišku, kiek iš tiesų šie apsigimimai priklauso nuo karbamazepino. Negalima atmesti priežastinės priklausomybės nuo pačios ligos ir (arba) genetinio faktoriaus. Remiantis įvairių epidemiologinių tyrimų duomenimis daroma išvada, kad 1 % atvejų galima spina bifida.
20‑40 nėštumo paromis būtina vartoti mažiausias gydomąsias dozes. Kadangi apsigimimai tikriausiai priklauso nuo didelių vaisto koncentracijų kraujo plazmoje, paros dozę reikėtų išdalyti į keletą mažų dozių (patartina nuolat tirti vaisto koncentraciją plazmoje). Nerekomenduojama kartu vartoti kitus vaistus nuo epilepsijos, nes tuomet apsigimimų tikimybė didėja.
Folio rūgšties stygius, atsiradęs dėl karbamazepino sukeltos fermentų indukcijos, taip pat gali turėti įtakos vaisiaus raidos sutrikimams. Todėl prieš pastojimą ir nėštumo laikotarpiu tikslinga skirti folio rūgšties. Kraujo krešumo sutrikimams išvengti paskutinėmis nėštumo savaitėmis nėščiajai ir ką tik gimusiam naujagimiui patartina skirti vitamino K1.
 
Karbamazepino ir jo aktyvaus metabolito patenka į motinos pieną, tačiau labai mažai, todėl gydomosios vaisto dozės žindomam kūdikiui paprastai pavojaus nekelia. Tik tada, jei kūdikis yra mieguistas arba nepakankamai priauga svorio, karbamazepiną vartojanti motina negali žindyti.
 
4.7                 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
 
Dėl karbamazepino poveikio centrinei nervų sistemai, pradėjus jį vartoti didesnėmis dozėmis ir (arba) vartojant kartu su kitais centrinio poveikio vaistiniais preparatais, jis sukelia galvos svaigimą, svaigulį, nuovargį. Dėl to lėtėja reakcijos greitis ir, nepriklausomai nuo ligos simptomų, sunkiau reaguoti į transporto judėjimą, mažėja gebėjimas saugiai valdyti mechanizmus. Kartu vartojami alkoholiniai gėrimai šį gebėjimą dar mažina.
 
4.8                 Nepageidaujamas poveikis
 
Šalutiniai poveikiai: galvos skausmas, svaigimas, ataksija, mieguistumas, nuovargis, dvejinimasis akyse, pykinimas, vėmimas pasireiškia priklausomai nuo dozės, ypač pradėjus vartoti preparatą. Vėliau per kelias dienas šie poveikiai savaime silpnėja arba laikinai sumažinus preparato dozę.
 
Nepageidaujamas poveikis organų sistemoms
Centrinės nervų sistemos ir psichikos sutrikimai
Dažni: galvos svaigimas, apsnūdimas, raminimas, mieguistumas, nuovargis, ataksija, nedažnai skauda galvą, senyviems pacientams – sujaudinimas, konfūzija.
Nedažni psichikos sutrikimai: depresija, agresyvus elgesys, pablogėjęs mąstymas, iniciatyvos trūkumas, haliucinacijos, spengimas ausyse. Karbamazepinas gali aktyvinti latentinę psichozę.
Reti: nevalingi judesiai, pvz., nervinis tremoras, tikas arba nistagmas. Senyviems pacientams ir ligoniams, kurių pažeistos galvos smegenys, atsiranda diskinezijos pvz., orofacialinė diskinezija (nevalingos veido grimasos), choreoatetozė.
Pavieniai atvejai: sutrikusi kalba, parestezija, raumenų silpnumas, periferinis neuritas, kojų parezė, pakitęs skonio pojūtis.
Daugelis minėtų šalutinių poveikių išnyksta per pirmąsias 8‑14 gydymo parų savaime arba laikinai sumažinus vaisto dozę, todėl iš pradžių reikia gydyti mažomis dozėmis ir palengva jas didinti.
 
Akių sutrikimai
Pavieniais atvejais – konjunktyvitas.
Reti: laikinai regos sutrikimai, pvz., sutrikusi akomodacija, dvejinimasis akyse, padrumstėję lęšiukai.
 
Raumenų, kaulų sutrikimai
Pavieniais atvejais – artralgija, raumenų skausmas, mėšlungis.
 
Odos ir gleivinių sutrikimai
Nedažni arba dažni: alerginės odos reakcijos su karščiavimu arba be jo, pvz., dilgėlinė, niežulys;
pavieniais atvejais eksfoliacinis dermatitas, eritrodermija (odos raudonė), Lyellio sindromas, daugiaformė eksudacinė ir mazginė eritema, Stevens-Johnson sindromas, purpura (rožinis išbėrimas), sisteminė raudonoji vilkligė, padidėjęs jautrumas šviesai.
Retkarčiais - slenka plaukai, prakaituojama, prasideda vaskulitas.
 
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Nedažni arba dažni: kraujo forminių elementų kiekio pokyčiai, leukocitozė, eozinofilija, leukopenija, trombocitopenija. Literatūros duomenimis, dažniausiai esti nepiktybinė leukopenija (10 % - laikina, 2 % - ilgalaikė).
Aprašyta pavienių gyvybei pavojingų kraujo forminių elementų sudėties pokyčių - agranulocitozė, aplazinė anemija ir kitos anemijos formos (hemolizinė, megaloblastinė), limfadenopatija, padidėjusi blužnis.
 
Virškinimo trakto sutrikimai
Nedažni: apetito stoka, burnos džiūvimas, pykinimas, vėmimas.
Reti: viduriavimas, vidurių užkietėjimas.
Pavieniai atvejai: pilvo skausmai, stomatitas, gingivitas, glositas.
Šie reiškiniai paprastai išnyksta per pirmąsias 8-14 gydymo parų savaime arba laikinai sumažinus preparato dozę (todėl gydyti reikia pradėti nuo mažų dozių).
Literatūros duomenimis, karbamazepinas gali sukelti pankreatitą.
 
Kepenų ir tulžies sistemos sutrikimai
Nedažnai – pakinta kepenų veiklos tyrimų rodmenys.
Reti: gelta.
Pavieniais atvejais - hepatitas (cholestazinis, hepatoceliulinis, granulominis, mišrusis).
 
Metabolizmo, mitybos (vandens ir druskų pusiausvyros) ir endokrininiaisutrikimai
Retai dėl karbamazepino antidiurezinio poveikio kraujyje sumažėja natrio. Dėl to galimas vėmimas, galvos skausmas, kartais konfūzija.
Pavieniais atvejais būna edema, padidėja kūno svoris.
Karbamazepinas gali skatinti 25-OH-cholekalciferolio apykaitą. Tuomet mažėja kalcio koncentracija ir dėl to nedažnai pasireiškia osteomaliacija.
Retai pasitaiko ginekomastija ir galaktorėja.
Skydliaukės funkcijos rodmenis T3, T4, TSH ir FT4 gali keisti kompleksinis gydymas.
Aprašyti du ūminės intermituojančios porfirijos atvejai.
 
Kvėpavimo sistemos sutrikimai
Pasitaikė plaučių pavienių padidėjusio jautrumo reakcijų, pasireiškusių karščiavimu, dusuliu, pneumonitu ar pneumonija (alveolitu), ir plaučių fibrozės atvejų.
 
Šlapimo ir lytinių organų sutrikimai
Reti: pablogėjusi inkstų veikla pasireiškianti proteinurija, hematurija, oligurija.
Pavieniai atvejai: inkstų nepakankamumas (greičiausiai dėl karbamazepino antidiurezinio poveikio), sutrinka šlapinimasis (dizurija, dažnas šlapinimasis, šlapimo susilaikymas). :
Pavieniais atvejais sutrinka lytinė funkcija - impotencija, susilpnėjęs lytinis potraukis, pablogėja vyrų vaisingumas.
 
Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai
Pavieniai atvejai: bradikardija, širdies aritmijos, pasunkėja išeminės širdies ligos eiga, ypač senyviems pacientams ar ligoniams, kuriems jau buvo sutrikusi širdies veikla.
Nedažnai pasitaiko AV blokada, dėl kurios kartais pacientas alpsta, jam padidėja arba sumažėja kraujospūdis. Ypač kraujospūdis gali sumažėti nuo didelės karbamazepino dozės.
Yra duomenų apie tromboflebitus ir tromboembolijas.
 
Padidėjusio jautrumo reakcijos
Retos: lėtinės daugelį organų pažeidžiančios padidėjusio jautrumo reakcijos - karščiavimas, odos išbėrimai, vaskulitas, padidėję limfmazgiai, sąnarių skausmai, leukopenija, eozinofilija, padidėjusios kepenys ir blužnis, pakitę kepenų funkcijos tyrimų rodmenys. Šie pokyčiai gali pasireikšti įvairiais deriniais. Taip pat gali būti pažeisti kiti organai - plaučiai, inkstai, kasa, miokardas.
Pavieniai atvejai: bendrosios ūminės alerginės reakcijos, aseptinis meningitas kartu su mioklonija bei eozinofilija.
 
4.9                 Perdozavimas
 
Nustatyta, kad apsinuodijama tik labai didelėmis karbamazepino dozėmis (4‑20 g), kai jo koncentracija plazmoje didesnė nei 20 µg/ml. Plazmoje susidarius preparato koncentracijai 38 µg/ml, pacientas dar išgyveno. Literatūroje aprašyta karbamazepino perdozavimo atvejų, pasibaigusių mirtimi.
 
Simptomai
Apsinuodijus atsiranda ir vis stiprėja 4.8 skyriuje “Nepageidaujamas poveikis” aprašyti simptomai: galvos svaigimas, ataksija, nuovargis, stuporas, pykinimas, vėmimas, nerimas, konfūzija, nevalingi judesiai, midriazė, nistagmas, kraujo priplūdimas į veidą ir karščio pojūtis, šlapimo retencija, cianozė, opistotonusas, sustiprėję arba susilpnėję refleksai.
Be to, dar gali atsirasti tremoras, susijaudinimas, toniniai ir kloniniai traukuliai, kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimų, kurie paprastai pasireiškia hipotonija (kartais ir hipertonija), tachikardija, AV blokada, dezorientacija. Gali net išnykti kvėpavimas ir sustoti širdis. Kartais pakinta EEG ir EKG (esti aritmija, sutrikęs laidumas), laboratorinių tyrimų rodmenys (atsiranda leukocitozė, leukopenija, neutropenija, glikozurija, acetonurija).
 
Gydymas
Specifinio priešnuodžio nėra. Gydoma simptomiškai, atsižvelgiant į klinikinę paciento būklę. Vaistinė medžiaga šalinama kuo skubiau: sukeliamas vėmimas, plaunamas skrandis, duodama aktyvintos anglies arba vidurius paleidžiančių vaistų.
Būtina palaikyti gyvybines funkcijas, nuolat tikrinti širdies veiklą, nustatyti vaisto koncentraciją plazmoje, prireikus, normalizuoti sutrikusią elektrolitų pusiausvyrą.
Jei prasideda traukuliai, jie šalinami vaistais nuo traukulių. Nepatartina vartoti barbitūratų, nes jie slopina kvėpavimą, ypač vaikams. Forsuota diurezė, hemodializė ir peritoninė dializė dėl didelio karbamazepino jungimosi su baltymais yra neveiksmingos.
 
 
5.                   FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
 
5.1                 Farmakodinaminės savybės
 
Farmakoterapinė grupė – antiepilepsinis preparatas, ATC kodas – N03AF01.
 
Karbamazepinas - tai dibenzoazepino darinys, turintis antiepilepsinių, neurotropinių ir psichotropinių savybių. Medžiaga chemiškai panaši į triciklius antidepresantus, o farmakologiškai - į fenitoiną. Karbamazepino veikimo mechanizmas ištirtas tik iš dalies. Panašiai kaip fenitoinas jis slopina impulsų perdavimą sinapsėse ir dėl to mažina traukulių iškrovų plitimą. Didesnė karbamazepino koncentracija silpnina potetaninį potencijavimą. Gydant trišakio nervo neuralgiją skausmas rimsta tikriausiai dėl to, kad trišakio nervo nugaros smegenų branduoliuose slopinamas impulso perdavimas.
 
5.2                 Farmakokinetinės savybės
 
Absorbcija ir koncentracija plazmoje
Išgertas karbamazepinas beveik visas absorbuojamas, bet absorbcija vyksta palyginti lėtai. Vidutinis absorbcijos laikas - 8,5 val., bet gali labai skirtis tiek vienam žmogui, tiek ir įvairiems žmonėms (ir gali būti maždaug 1,72-12 val.).
Po išgertos vienkartinės karbamazepino dozės didžiausia koncentracija suaugusiųjų plazmoje susidaro per 4-16 val. (labai retai iki 35 val.), vaikų - per 4-6 val. Tarp preparato koncentracijos plazmoje ir dozės linijinio priklausomumo nėra, didinant dozę preparato koncentracija plazmoje nedidėja (koncentracijos plazmoje kreivė plokštėja).
Geriant pailginto atpalaidavimo tabletes, koncentracija plazmoje esti mažesnė, negu standartinės veikimo trukmės tablečių. Kai ilgiau veikiančios tabletės geriamos kas 8-12 val., karbamazepino ir jo metabolito (karbamazepin‑10,11‑epoksido) koncentracija plazmoje svyruoja nežymiai. Pastovi koncentracija plazmoje susidaro po 2‑8 parų. Tarp karbamazepino dozės ir jo pastovios koncentracijos plazmoje reikšmingo priklausomumo nėra.
Pagal literatūros duomenis galima spręsti apie gydomąsias ir toksines karbamazepino koncentracijas plazmoje. Kai vaisto koncentracija plazmoje 4‑12 µg/ml, priepuoliai paprastai išnyksta, kai didesnė kaip 20 µg/ml - ligonio būklė blogėja. Trišakio nervo neuralgijos skausmai rimsta, kai koncentracija yra 5-18 µg/ml. Šalutinių reakcijų atsiranda, jei koncentracija plazmoje didesnė kaip 8‑9 µg/ml.
 
Pasiskirstymas ir jungimasis su kraujo serumo baltymais
Žmogaus organizme pasiskirstymo tūris 0,8‑1,9 l/kg. 70-80 % karbamazepino jungiasi su kraujo serumo baltymais. Kol vaisto koncentracija mažesnė kaip 50 µg/ml, nesusijungusio karbamazepino dalis yra pastovi. 48‑53 % (maždaug 0,74 l/kg) farmakologiškai aktyvaus metabolito karbamazepin‑10,11‑epoksido jungiasi su serumo baltymais, todėl tikėtina farmakokinetinė sąveika (žr. 4.5 skyrių).
Karbamazepino koncentracija nugaros smegenų skystyje sudaro 33 % koncentracijos plazmoje. Koncentracija seilėse atitinka nesusijungusią su baltymais preparato dalį ir gerai koreliuoja su koncentracija plazmoje (apie 20‑30 %). Kai nuolat reikia tirti vaistinio preparato kiekį plazmoje, galima nustatyti jo koncentraciją seilėse ir, padauginus iš 4, nustatyti koncentraciją plazmoje.
Karbamazepinas prasiskverbia per placentą ir išsiskiria į motinos pieną (maždaug 58 % jo koncentracijos plazmoje). Žindomo kūdikio plazmoje karbamazepino koncentracija gali atitikti vaisto koncentraciją motinos piene.
 
Metabolizmas
Kepenyse karbamazepinas oksiduojamas, deamininamas, hidroksilinamas ir galiausiai esterinamas su gliukurono rūgštimi. Iki šiol žmogaus šlapime nustatyti septyni metabolitai. Daugiausia yra farmakologiškai neaktyvaus trans-10,11-dihidroksi-10,11-dihidrokarbamazepino. Metabolitas karbamazepin-10,11-epoksidas turi prieštraukulinių savybių. Jo randama 0,1-2 %.
 
Pusinės eliminacijos laikas
Išgėrus vienkartinę karbamazepino dozę, pusinės eliminacijos iš plazmos laikas yra maždaug 36 val. (18-65 val.). Ilgai vartojant preparatą, dėl fermentų indukcijos karbamazepino pusinės eliminacijos laikas sutrumpėja apie 50 % (10‑20 val.). Vartojant kelis antiepilepsinius preparatus, karbamazepino pusinės eliminacijos laikas būna trumpesnis (6‑10 val.) negu vartojant vieną preparatą (11‑13 val.). Pusinės eliminacijos laikas vaikams trumpesnis negu suaugusiems žmonėms, kūdikiams trumpesnis negu naujagimiams.
 
Išsiskyrimas ir organizmo
Sveikų žmonių plazmos klirensas 19,8 ± 2,7 ml/h/kg, pacientų gydomų vien karbamazepinu 54,6±6,7 ml/h/kg, pacientų gydomų keletu vaistinių preparatų 113,3 ± 33,4 ml/h/kg.
Maždaug 72 % išgertos vienkartinės dozės išsiskiria su šlapimu metabolitų pavidalu. Likusioji dozė (28 %) dalinai nepakitusio preparato pavidalu pasišalina su išmatomis. Nepakitęs karbamazepinas sudaro tik 2‑3 % dozės pašalinamos su šlapimu.
 
5.3                 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
 
Ūminis toksiškumas
Žr. 4.9. “Perdozavimas”.
 
Lėtinis toksiškumas
Žiurkėms girdant po karbamazepino po 50, 100 ir 200 mg/kg kūno svorio 24 savaites, preparatas degeneracinių organų pakitimų nesukėlė. Šunims, kurie kasdien 52 savaites buvo girdomi karbamazepinu po 100 mg/kg kūno svorio, jokio toksinio poveikio nepastebėta.
 
Mutageniškumas, kancerogeniškumas
In vitro ir in vivo atlikti tyrimai nerodė, kad karbamazepinas galėtų veikti mutageniškai. Žiurkės, kurios ilgiau kaip dvejus metus buvo girdomos karbamazepinu, baigiantis jų normaliai gyvenimo trukmei, dažniau susirgdavo hepatoma. Tačiau nėra jokių duomenų, kad šie pastebėjimai yra reikšmingi gydant karbamazepinu žmones.
 
Toksinis poveikis reprodukcijai
Įvertinus visus teratologinius tyrimus, atliktus nuo 1963 metų, reikšmingų išvadų apie karbamazepino teratogeninį poveikį laboratoriniams gyvūnams nėra. Naujausiais tyrimais patvirtinta, kad karbamazepinas, skirtingai negu kai kurie kiti antiepilepsiniai vaistai, neveikia teratogeniškai pelių gyvūnų rūšies, kuri labai jautri karbamazepinui. Tik dozės, mirtinos patelei ir vaisiui, retkarčiais sukeldavo apsigimimų (pvz., įskilusį gomurį). Toksinio poveikio žiurkių reprodukcijai tyrimai parodė, kad net labai didelės karbamazepino dozės neturėjo įtakos reprodukcijos arba implantacijos ir rezorbcijos indeksams, gimusių palikuonių išgyvenimui.
 
 
6.                   FARMACINĖ INFORMACIJA
 
6.1                 Pagalbinių medžiagų sąrašas
 
Amonio metakrilato B tipo kopolimeras (Eudragit RS 30 D)
Glicerolio triacetatas
Talkas
Metakrilo rūgšties C tipo kopolimeras (Eudragit L 30 D-55)
Mikrokristalinė celiuliozė
Bevandenis koloidinis silicio dioksidas
Magnio stearatas
Krospovidonas
 
6.2                 Nesuderinamumas
 
Nežinoma.
 
6.3                 Tinkamumo laikas
 
3 metai
 
6.4                 Specialios laikymo sąlygos
 
Specialių laikymo sąlygų nereikia.
 
6.5                 Pakuotė ir jos turinys
 
PVC/PVDC ir aliuminio folijos lizdinės plokštelės.
Dėžutė, kurioje yra 50, 100 arba 200 pailginto atpalaidavimo tablečių.
 
6.6                 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija
 
Specialių reikalavimų nėra.
 
 
7.                   REGISTRAVIMO LIUDIJIMO TURĖTOJAS
 
AWD.pharma GmbH & Co. KG
Leipziger Str. 7-13
01097 Dresden,
Vokietija
 
 
8.                   REGISTRAVIMO LIUDIJIMO NUMERIS
 
N50 – LT/1/98/0320/001
N100 – LT/1/98/0320/002
N200 – LT/1/98/0320/003
 
 
9.                   PIRMOJO REGISTRAVIMO ARBA PERREGISTRAVIMO DATA
 
2005-10-27
 
 
 
 
10.                 TEKSTO PERŽIŪROS DATA
 
2005-10-27
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

 

APKLAUSA/ KONKURSAS
Klausimas:
Ar Jus veikia mėnulio pilnatis?
Atsakymai:
Taip, sunkiau užmigti
Taip, aplinkinių elgesys tampa keistas
Manęs neveikia
Rezultatai
 
2009 © Infomed.lt Visos teisės saugomos įstatymo. Kontaktai | Reklama
HexaPortal v1.7