Ieškoti
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės
   

FLUANXOL DEPOT 20MG/ML 1ML SOL. N1

Vaistai
  Gamintojas:
LUNDBECK A/S

 


I PRIEDAS

PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Fluanxol Depot 20 mg/ml injekcinis tirpalas

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

1 ml yra 20 mg cis(Z)-flupentiksolio dekanoato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.


3. FARMACINĖ FORMA

Injekcinis tirpalas.

20 mg/ml: skaidrus, bespalvis arba blyškiai gelsvas aliejus, praktiškai be nuosėdų.


4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Palaikomasis šizofrenijos ir kitų psichozių gydymas, ypač kai yra haliucinacijų, kliedesių ir mąstymo sutrikimų, taip pat apatija, vangumas, depresija ir nepastovaus vaistų vartojimo tikimybė.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Suaugusieji
Dozė ir pertrauka tarp injekcijų parenkamos kiekvienam pacientui individualiai taip, kad, esant mažiausiam nepageidaujamam poveikiui, būtų kuo daugiau nuslopinta psichozės simptomų.

Flupentiksolio dekanoatas 20 mg/ml
Palaikomajam gydymui normaliai skiriama 20 40 mg dozė (1 2 ml) kas 2 ar 4 savaites, atsižvelgiant į efektą.
Kai kuriems pacientams gali reikėti didesnių dozių ar trumpesnių intervalų tarp injekcijų. 20 mg/ml flupentiksolio dekanoato dozė netinka ligoniams, kurių gydymui reikia raminamojo poveikio. Daugiau kaip 2 ml vaisto reikia švirkšti į dvi skirtingas vietas.

Jei reikia daugiau kaip 2 3 ml 20 mg/ml tirpalo, patartina vartoti labiau koncentruotą tirpalą (100 mg/ml fliupentiksolio dekanoato).

Pasunkėjus ligai ar jai atkritus, galima švirkšti vienkartinę 400 mg vaisto dozę kas dvi savaites (ypatingais atvejais trumpą laikotarpį - kas savaitę).

Flupentiksolio dekanoatas 100 mg/ml
Dozės ribos yra nuo 50 mg (0,5 ml) kas keturias savaites iki 300 mg (3 ml) kas dvi savaites, tačiau kai kuriems ligoniams tenka vartoti iki 400 mg (4 ml) kartą per savaitę. Švirkščiant daugiau nei 2 ml, reikia leisti į dvi skirtingas vietas.

Taikant injekcijoms koncentruotą tirpalą paprastai po 4 6 mėnesių, išnyksta ūmių psichozinių simptomai ir galima palaipsniui grįžti prie mažesnės palaikomosios dozės.

Pereiti nuo gydymo geriamuoju flupentiksoliu prie palaikomojo gydymo flupentiksolio dekanoatu reikia pagal sekančią schemą:

x mg per os per dieną atitinka 4x mg dekanoato kas 2 savaites.
x mg per os per dieną atitinka 8x mg dekanoato kas 4 savaites.

Geriamą flupentiksolį reikia vartoti savaitę po pirmosios injekcijos, vis mažinant dozę.

Ligoniams, pereinant nuo kitų ilgai veikiančių preparatų, 40 mg flupentiksolio dekanoato dozė atitinka 25 mg flufenazino dekanoato, 200 mg zuklopentiksolio dekanoato ar 50 mg haloperidolio dekanoato.

Flupentiksolio dozę ir injekcijų dažnį reikia parinkti individualiai, atsižvelgiant į gydomąjį poveikį.

Vyresnio amžiaus ligoniai
Pagyvenusiems ligoniams paprastai skiriama mažiausia gydomoji dozė.

Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos nepakankamumas, skiriama įprastinė flupentiksolio dekanoato dozė.

Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Patartina kruopščiai parinkti dozę ir, jei įmanoma, tirti vaisto koncentraciją serume.

Vaikai
Flupentiksolio dekanoato nerekomenduojama skirti vaikams, nes nėra pakankamos klinikinės patirties.

Vartojimo būdas

Flupentiksolio dekanoato švirkščiama į viršutinį išorinį sėdmens raumenų kvadratą. Didesnę kaip 2 ml injekciją reikia švirkšti į dvi skirtingas vietas. Vietiškai vaistas toleruojamas gerai.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai (žr. 6.1 skyrių).

Kolapsas, įvairios kilmės sąmonės slopinimas ( pvz., apsinuodijimas alkoholiu, barbitūratais ar opiatais), komos būsena, kraujo diskrazija, feochromocitoma.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Visi neuroleptikai gali sukelti piktybinį neurolepsinį sindromą (jis reiškiasi hipertermija, raumenų rigidiškumu, sąmonės kitimu, vegetacinės nervų sistemos nepastovumu). Pavojus būna didesnis, esant didesnei vaisto dozei. Šis sindromas gali baigtis mirtimi, ypač jei pacientas serga organine smegenų liga, yra protiškai atsilikęs, piktnaudžiauja opiatais ir alkoholiu.

Gydymas: reikia liautis vartoti neuroleptikus. Gydoma simptomiškai, taikomosios bendrosios palaikomosios priemonės.
Galima vartoti dantroleną ir bromokriptiną.
Vartojant geriamuosius neuroleptikus simptomai gali išlikti daugiau nei savaitę, nustojus juos vartoti ir kiek ilgiau – baigus vartoti vaisto depo formas.

Kaip ir kitus neuroleptikus, flupentiksolio dekanoatą būtina atsargiai skirti pacientams, kuriems yra organinis smegenų sindromas, traukulių ir progresuojanti kepenų liga.

Sujaudintiems ar pernelyg aktyviems ligoniams nepatartina skirti flupentiksolio dekanoato mažesnių dozių, kadangi nuo jo aktyvuojančio poveikio gali dar sustiprėti šie simptomai.

Kaip ir kiti psichotropiniai vaistai, flupentiksolio dekanoatas gali pakeisti insulino ir gliukozės atsaką, dėl to gali tekti koreguoti sergančiųjų diabetu antidiabetinį gydymą diabetu.

Ilgai, ypač didelėmis dozėmis gydomus ligonius reikia atidžiai stebėti ir periodiškai spręsti, ar galima sumažinti palaikomąją dozę.

Atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu žmonėms, sergantiems demencija ir vartojantiems kai kurių atipinių antipsichozinių vaistinių preparatų, nustatytas 3-kartus padidėjęs cerebrovaskulinių nepageidaujamų reiškinių pavojus. Padidėjusio pavojaus atsiradimo mechanizmas nėra žinomas. Žmonėms, vartojantiems kitokių antipsichozinių preparatų ar sergantiems kitomis psichinėmis ligomis, padidėjusio pavojaus negalima atmesti. Todėl flupentiksolio dekanoato reikia vartoti atsargiai ligoniams, turintiems insulto rizikos veiksnių.

Kaip ir kiti vaistiniai preparatai, priklausantys antipsichozinių preparatų terapinei klasei, flupentiksolio dekanoatas gali sukelti QT intervalo pailgėjimą. Pastovus QT intervalo pailgėjimas padidina atsparių gydymui aritmijų atsiradimo pavojų. Todėl, į aritmiją linkusiems ligoniams (kuriems yra hipokalemija, hipomagnezemija ar paveldėtas polinkis) ir pacientams, kuriems buvo kardiovaskulinių sutrikimų, pvz., QT intervalo pailgėjimas, ryški bradikardija (< 50 kartų per minutę), nesenai įvykęs ūminis miokardo infarktas, nekompensuotas širdies nepakankamumas arba širdies aritmija, flupentiksolio dekanoato reikia vartoti atsargiai. Reikia vengti vartoti kartu su kitais antipsichoziniais preparatais (žr. 4.5 skyrių).

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Atsargumo priemonės, kurių reikia vartojant kartu su kitais preparatais
Flupentiksolio dekanoatas gali stiprinti slopinamąjį alkoholio, barbitūratų ir kitų slopinančių CNS vaistų poveikį.
Neuroleptikai gali stiprinti ar silpninti antihipertenzinių vaistų poveikį; antihipertenzinis guanetidino ir panašių vaistų veikimas silpnėja.
Kartu su ličiu vartojami neuroleptikai didina neurotoksinio poveikio pavojų.
Tricikliai antidepresantai ir neuroleptikai slopina vienas kito metabolizmą.
Flupentiksolio dekanoatas gali silpninti levodopos ir adrenerginių vaistų poveikį.
Kartu vartojamas metoklopramidas ir piperazinas didina ekstrapiramidinių simptomų atsiradimo pavojų.

Kartu vartojant kitokių preparatų, galinčių reikšmingai pailginti QT intervalą, antipsichozinio gydymo metu atsiradęs QT intervalo pailgėjimas gali dar padidėti. Todėl reikia vengti tokių vaistų skirti kartu.
Jie priklauso šioms klasėms:
• Ia ir III klasės antiaritminiai preparatai (pvz., chinidinas, amiodaronas, sotalolis, dofetilidas);
• kaikurie antipsichoziniai preparatai (pvz., tioridazinas);
• kaikurie makrolidai (pvz., eritromicinas);
• kaikurie antihistamininiai preparatai (pvz., terfenadinas, astemizolis);
• kaikurie chinolonų grupės antibiotikai (pvz., gatifloksacinas, moksifloksacinas).

Šis sąrašas nėra išsamus, reikia vengti kartu vartoti ir kitokių vaistinių preparatų (pvz., cisaprido, ličio) galinčių reikšmingai pailginti QT intervalą.

Flupentiksolio dekanoatą su vaistininiais preparatais, sukeliančiais elektrolitų pusiausvyros sutrikimus, tokiais kaip tiazidiniai diuretikai (hipokalemija), ir vaistiniais preparatais, didinančiais flupentixolio dekanoato koncentraciją plazmoje, reikia vartoti atsargiai, nes gali padidėti QT intervalo pailgėjimo ar atsparių gydymui aritmijų atsiradimo pavojus (žr. 4.4 skyrių).

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas
Flupentiksolio dekanoato nereikėtų skirti nėštumo metu, nebent laukiama nauda motinai esti didesnė už galimą pavojų vaisiui.
Nėštumo pabaigoje ir per gimdymą neuroleptikais gydytų motinų naujagimiai gali gimti intoksikuoti: vangūs, drebantys ar sujaudinti, jų būklė pagal Apgar skalę būna blogesnė.

Bandymai su gyvūnais neparodė žalingo poveikio vaisiui ar visam reprodukcijos procesui.

Žindymo laikotarpis
Kadangi motinos piene aptinkamos mažos flupentiksolio koncentracijos, todėl menkai tikėtina, kad vartojamas gydomosiomis dozėmis jis veiktų kūdikį. Kūdikio gaunama dozė yra mažesnė negu 0,5% motinos išgeriamos dozės kūno svorio vienetui (mg/kg).
Jei gydymas flupentiksolio dekanoatu yra kliniškai svarbus, galima ir toliau žindyti kūdikį, bet jį, ypač pirmąsias 4 savaites po gimimo, būtina stebėti.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Flupentiksolio dekanoatas – tai vaistas, kuris mažomis ir vidutinėmis dozėmis (iki 100 mg/kas antrą savaitę) nepasižymi raminamuoju veikimu.
Ligoniai, kuriems skiriami psichotropiniai vaistai, gali patirti dėmesio ir koncentracijos sutrikimų tiek dėl pačios ligos, tiek dėl vaisto ar abiejų veiksnių derinio. Todėl juos privalu įspėti apie pakitusį gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamų reiškinių dažnis ir stiprumas yra didžiausias praėjus gydyti ir sumažėja tęsiant gydymą.

Kelias pirmąsias dienas po injekcijos ir tik pradėjus gydyti gali atsirasti ekstrapiramidinių sutrikimų.
Daugeliu atvejų šiuos nepageidaujamus reiškinius galima pakankamai kontroliuoti sumažinant dozę ir/ar skiriant antiparkinsoninių vaistų. Nuolat profilaktiškai vartoti antiparkinsoninius vaistus nepatartina.
Antiparkinsoniniai vaistai nesumažina vėlyvosios diskinezijos ir gali ją pabloginti. Rekomenduojama sumažinti dozę ar, jei yra galimybė, nustoti jais gydyti.
Jei nuolat esti akatizija, rekomenduojami benzodiazepinai ar propranololis.
Nemiga (trumpalaikė) dažniausiai atsiranda keičiant gydymą iš neuroleptikų, pasižyminčių sedaciniu poveikiu.

Klinikinių tyrimų rezultatai

Pateikiant duomenis, taikoma šį tvarka:
MedDRA“ organų sistemų klasė/ atitinkantis terminas
Labai dažni (≥1/10); dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10); nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100);
reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000); labai reti (<1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

MedDRA“ organų sistemų klasė Dažnis Atitinkantis terminas
Tyrimai nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100) padidėjęs kūno svoris
Nervų sistemos sutrikimai labai dažni (≥1/10) ekstrapiramidinės sistemos sutrikimai, parkinsonizmas, drebulys, akatizija
dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10) distonija, diskinezija, kalbos sutrikimas
nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100) galvos svaigimas
Akių sutrikimai dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10) okulogiracija
nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100) sutrikusi akomodacija
Virškinimo trakto sutrikimai dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10) seilėtekis, disfagija
nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100) vidurių užkietėjimas
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100) apetito sumažėjimas
Kraujagyslių sutrikimai dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10) hipotenzija
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10) nuovargis, astenija
Psichikos sutrikimai dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10) depresija, nemiga, sujaudinimas
nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100) agresija

Pranešimai po vaisto patekimo į rinką

Buvo aprašytas piktybinio neurolepsinio sindromo atvejis.

Kai kuriems ilgai gydomiems pacientams gali pasireikšti vėlyvoji diskinezija. Antiparkinsoniniai vaistai nesumažina jos simptomų ir gali juos dar pabloginti. Rekomenduojama mažinti vaisto dozę ar jo išvis nebevartoti.

Buvo pastebėti keli laikini kepenų funkcijos rodiklių pakitimai.

Vartojant flupentiksolio dekanoato, kaip ir kitų antipsichozinių preparatų terapinei klasei priklausančių vaistų, retais atvejais nustatytas QT intervalo pailgėjimas, skilvelinės aritmijos – skilvelių virpėjimas, skilvelinės tachikardijos, Torsades de Pointes ir staigios nepaaiškinamos mirtys (žr. 4.4 skyrių).

4.9 Perdozavimas

Dėl vaisto vartojimo būdo perdozavimo simptomai yra mažai tikėtini.

Simptomai
Mieguistumas, koma, ekstrapiramidiniai simptomai, traukuliai, šokas, hipertermija ar hipotermija.

Perdozavimo atveju, kai kartu buvo vartojama kitų širdį veikiančių vaistinių preparatų, buvo gauta pranešimų apie EKG pakitimus, QT intervalo pailgėjimą, Torsades de Pointes, širdies sustojimą ir skilvelines aritmijas.

Gydymas

Gydymas simptominis ir palaikomasis. Taikomos priemonės, palaikančios kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Epinefrino (adrenalino) nereikėtų skirti, nes vėliau tai gali sukelti kraujospūdžio mažėjimą. Traukulius galima gydyti diazepamu, ekstrapiramidinius simptomus - biperidenu.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – neuroleptikai (antipsichoziniai), ATC kodas: N 05 AF 01

Cis(Z) - Flupentiksolis yra tioksantenų grupės neuroleptikas.

Antipsichozinis neuroleptikų veikimas atsiranda dėl dopamino receptorius blokuojančio poveikio ir taip pat galbūt dėl 5-HT (5-hidroksitriptamino) receptorių blokavimo. In vitro ir in vivo cis(Z)-flupentiksolis pasižymi dideliu afinitetu dopamino D1 ir D2 receptoriams, o fliufenazinas beveik selektyviai veikia D2 receptorius in vivo. Atipinis antipsichozinis vaistas klozapinas kaip cis(Z)-flupentiksolis vienodai veikia D1 ir D2 receptorius tiek in vitro, tiek in vivo.

Cis(Z)-flupentiksolis 1 adrenoreceptorius ir 5HT2 receptorius veikia silpniau negu chlorprotiksenas, didelės fenotiazino darinių dozės bei klozapinas, bet neveikia cholinerginių muskarino receptorių. Jis turi neryškių antihistamininių savybių ir nepasižymi 2 adrenoreceptorius blokuojančiu veikimu.

Visų neuroleptikų poveikio elgesiui tyrimų metu įrodyta, kad cis(Z)-flupentiksolis yra stipriai veikiantis (dopamino receptorius blokuojantis) neuroleptikas. Nustatyta, kad yra ryšys tarp tyrimų in vivo, poveikio D2 receptoriams in vitro ir vidutinės geriamosios antipsichozinės dienos dozės.

D1 receptorių jaudinimas arba D2 receptorių blokavimas sukelia žiurkėms perioralinius judesius. Cis(Z)-flupentiksolis slopina šiuos judesius. Tyrimai su beždžionėmis parodė, kad oralinė hiperkinezija daugiau susijusi su D1 receptorių stimuliavimu ir mažiau su D2 receptorių padidėjusiu jautrumu. Todėl galima manyti, kad D1 receptorių jaudinimas žmogui sukelia diskineziją, kuria galima slopinti blokuojant D1 receptorius.

Flupentiksolis , atsižvelgiant į dozę, kaip ir kiti neuroleptikai padidina prolaktino koncentraciją serume.

Farmakologiniai tyrimai aiškiai parodė, kad cis(Z)-flupentiksolio dekanoato aliejinis tirpalas veikia ilgiau neuroleptiškai ir, kad vartojant depo formą ilgiau reikia mažesnio vaisto kiekio, kad būtų gautas reikiamas efektas, negu kasdien geriant flupentiksolį. Tik didelės vaisto dozės nestipriai ir trumpą laiką barbitūratais sukeltą pelių miegą. Mažai tikėtina, kad galima sąveika su anestetikais ligoniams, vartojantiems ilgai veikiančius preparatus.

Klinikinėje praktikoje flupentiksolio dekanoatas tinka palaikomajam lėtinių psichinių ligų gydymui. Antipsichozinis poveikis sustiprėja didinant vaisto dozę. Mažos ir vidutinės dozės (iki 100 mg kas dvi savaites) nesukelia raminamojo poveikio, tačiau skiriant didesnes dozes gali būti nespecifinė sedacija.

Flupentiksolio dekanoatas ypač tinka gydyti ligoniams, kurie yra apatiški, depresiški, nenori gydytis ar savavališkai nutraukia gydymą.

Flupentiksolio dekanoatas leidžia nenutrūkstamai tęsti gydymą ypač tų pacientų, kurie negali reguliariai gerti vaistų. Flupentiksolio dekanoatas padeda išvengti ligos atkryčio, kai ligonis vengia vartoti geriamus vaistus.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija
Esterifikuojant cis(Z)-flupentiksolį su dekanoato rūgštimi, cis(Z)-flupentiksolis virsta didelio lipofiliškumo medžiagą - cis(Z)-flupentiksolio dekanoatu. Ištirpintas aliejuje ir sušvirkštas į raumenis, esteris lėtai iš aliejaus patenka į audinių skystį, kur jis greitai hidrolizuojamas, išlaisvinant aktyvųjį cis(Z)-flupentiksolį.

Įšvirkštus vaistus į raumenis, maksimali koncentracija serume susidaro po 3 7 dienų. Dėl 3 savaičių pusinės eliminacijos periodo (įvertinant išsilaisvinimą iš depo), pastovi koncentracija pasiekiama po beveik 3 mėnesių gydymo.

Pasiskirstymas
Menamas pasiskirstymo tūris (Vd) yra apie 14,1 l/kg.
Su plazmos baltymais susijungia apie 99% vaisto.

Biotransformacija
Yra trys pagrindiniai cis(Z)-flupentiksolio metabolizmo būdai: sulfoksidinimas, šoninės grandinės N- dealkilinimas ir konjugacija su gliukurono rūgštimi. Metabolitai neturi psichofarmakologinio poveikio. Smegenyse ir kituose audiniuose cis(Z)-flupentiksolio būna daugiau negu jo metabolitų.

Eliminacija
Cis(Z)-flupentiksolio pusinės eliminacijos periodas (T1/2) yra apie 35 valandos, vidutinis sisteminis vaisto klirensas (ClS) - apie 0,29 l/min. Didžioji cis(Z)-flupentiksolio dalis išsiskiria su išmatomis, tik tam tikras kiekis - su šlapimu. Kai pacientams buvo duota tričiu žymėto flupentiksolio, nustatyta, kad su išmatomis išsiskiria 4 kartus daugiau vaisto negu su šlapimu.

Su maitinančių motinų pienu išsiskiria mažai cis(Z)-flupentiksolio. Vaisto koncentracijos serume ir motinos piene santykis yra 1:3.

Kinetika
Vaisto kinetika yra linijinė. Pastovi vaisto koncentracija serume, švirkščiant cis(Z)-flupentiksolį atitinkantį 40 mg cis(Z)-flupentiksolio dekanoato kas 2 savaites, yra apie 6 nmol/l.

Vyresnio amžiaus ligoniai
Vyresniems ligoniams vaisto farmakokinetika nebuvo tirta. Tačiau tioksantenų grupės vaisto zuklopentiksolio farmakokinetikos rodikliai nepriklauso nuo ligonių amžiaus.

Inkstų funkcijos nepakankamumas
Įvertinus aukščiau aprašytus duomenis apie vaisto eliminaciją, galima teigti, kad inkstų funkcijos nepakankamumas neveiks vaisto koncentracijos serume.

Kepenų funkcijos nepakankamumas
Duomenų nėra.

Farmakokinetikos ir farmakodinamikos santykis
Priešinjekcinė koncentracija serume (plazmoje)1 3 ng/ml (2 8 nmol/l) ir didžiausias bei mažiausias svyravimas < 2,5 yra rekomenduojami palaikomajam pacientų, sergančių lengva ar vidutinio sunkumo šizofrenija, gydymui.
Farmakokinetiškai 40 mg cis(Z)-flupentiksolio dekanoato dozė kas 2 savaites atitinka geriamajai 10 mg per dieną flupentiksolio dozei.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ūminis toksiškumas
Flupentiksolio ūminis toksiškumas mažas.

Lėtinis toksiškumas
Atliekant lėtinio toksiškumo tyrimus, pavojaus skiriant flupentiksolį gydomosiomis dozėmis, nenustatyta.

Reprodukcinis toksiškumas
Toksinio poveikio reprodukcinei funkcijai tyrimai rodo, kad skirti gydymą cis(Z)-flupentiksolio dekanoatu vaisingo amžiaus moterims nepavojinga.

Kancerogeniškumas
Flupentiksolis neveikia kancerogeniškai.

Vietinis toksiškumas
Vietiškai vaistas toleruojamas gerai. Vietinis raumenų pažeidimas atsiranda po vandeninio neuroleptikų tirpalo injekcijos. Sušvirkštus į raumenis aliejinio cis(Z)-flupentiksolio dekanoato tirpalo triušiams, buvo pastebėta tik lengva hemoragija ir edema.


6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Vidutinio ilgio grandinės trigliceridai

6.2 Nesuderinamumas

Flupentiksolio dekanoato negalima maišyti su kitomis depo vaistų formomis, pagamintomis sezamo aliejaus pagrindu, nes tai sukels akivaizdžius visų susijusių preparatų farmakokinetikos pokyčius.

6.3 Tinkamumo laikas

4 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti žemesnėje kaip 25 C temperatūroje.
Ampules laikyti išorinėje dėžutėje tam, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Bespalvio stiklo (I tipo) ampulės po 1 ml.
Dėžutės 1x1 ml.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.


7. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

H. Lundbeck A/S
Ottiliavej 9
DK-2500 Copenhagen,
Danija


8. RINKODAROS TEISĖS NUMERIAI

LT/1/98/0086/003


9. RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA

1998-06-02


10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA


2007-11-07

Naujausia vaistinio preparato charakteristikų santraukos redakcija pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT) interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/


1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Fluanxol Depot 100 mg/ml injekcinis tirpalas


2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

1 ml yra 100 mg cis(Z)-flupentiksolio dekanoato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.


3. FARMACINĖ FORMA

Injekcinis tirpalas.

20 mg/ml: skaidrus, bespalvis arba blyškiai gelsvas aliejus, praktiškai be nuosėdų.
100 mg/ml: skaidrus, bespalvis arba blyškiai gelsvas aliejus, praktiškai be nuosėdų.


4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Palaikomasis šizofrenijos ir kitų psichozių gydymas, ypač kai yra haliucinacijų, kliedesių ir mąstymo sutrikimų, taip pat apatija, vangumas, depresija ir nepastovaus vaistų vartojimo tikimybė.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Suaugusieji
Dozė ir pertrauka tarp injekcijų parenkamos kiekvienam pacientui individualiai taip, kad, esant mažiausiam nepageidaujamam poveikiui, būtų kuo daugiau nuslopinta psichozės simptomų.

Flupentiksolio dekanoatas 20 mg/ml
Palaikomajam gydymui normaliai skiriama 20 40 mg dozė (1 2 ml) kas 2 ar 4 savaites, atsižvelgiant į efektą.
Kai kuriems pacientams gali reikėti didesnių dozių ar trumpesnių intervalų tarp injekcijų. 20 mg/ml flupentiksolio dekanoato dozė netinka ligoniams, kurių gydymui reikia raminamojo poveikio. Daugiau kaip 2 ml vaisto reikia švirkšti į dvi skirtingas vietas.

Jei reikia daugiau kaip 2 3 ml 20 mg/ml tirpalo, patartina vartoti labiau koncentruotą tirpalą (100 mg/ml fliupentiksolio dekanoato).

Pasunkėjus ligai ar jai atkritus, galima švirkšti vienkartinę 400 mg vaisto dozę kas dvi savaites (ypatingais atvejais trumpą laikotarpį - kas savaitę).

Flupentiksolio dekanoatas 100 mg/ml
Dozės ribos yra nuo 50 mg (0,5 ml) kas keturias savaites iki 300 mg (3 ml) kas dvi savaites, tačiau kai kuriems ligoniams tenka vartoti iki 400 mg (4 ml) kartą per savaitę. Švirkščiant daugiau nei 2 ml, reikia leisti į dvi skirtingas vietas.

Taikant injekcijoms koncentruotą tirpalą paprastai po 4 6 mėnesių, išnyksta ūmių psichozinių simptomai ir galima palaipsniui grįžti prie mažesnės palaikomosios dozės.

Pereiti nuo gydymo geriamuoju flupentiksoliu prie palaikomojo gydymo flupentiksolio dekanoatu reikia pagal sekančią schemą:

x mg per os per dieną atitinka 4x mg dekanoato kas 2 savaites.
x mg per os per dieną atitinka 8x mg dekanoato kas 4 savaites.

Geriamą flupentiksolį reikia vartoti savaitę po pirmosios injekcijos, vis mažinant dozę.

Ligoniams, pereinant nuo kitų ilgai veikiančių preparatų, 40 mg flupentiksolio dekanoato dozė atitinka 25 mg flufenazino dekanoato, 200 mg zuklopentiksolio dekanoato ar 50 mg haloperidolio dekanoato.

Flupentiksolio dozę ir injekcijų dažnį reikia parinkti individualiai, atsižvelgiant į gydomąjį poveikį.

Vyresnio amžiaus ligoniai
Pagyvenusiems ligoniams paprastai skiriama mažiausia gydomoji dozė.

Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos nepakankamumas, skiriama įprastinė flupentiksolio dekanoato dozė.

Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Patartina kruopščiai parinkti dozę ir, jei įmanoma, tirti vaisto koncentraciją serume.

Vaikai
Flupentiksolio dekanoato nerekomenduojama skirti vaikams, nes nėra pakankamos klinikinės patirties.

Vartojimo būdas

Flupentiksolio dekanoato švirkščiama į viršutinį išorinį sėdmens raumenų kvadratą. Didesnę kaip 2 ml injekciją reikia švirkšti į dvi skirtingas vietas. Vietiškai vaistas toleruojamas gerai.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai (žr. 6.1 skyrių).

Kolapsas, įvairios kilmės sąmonės slopinimas ( pvz., apsinuodijimas alkoholiu, barbitūratais ar opiatais), komos būsena, kraujo diskrazija, feochromocitoma.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Visi neuroleptikai gali sukelti piktybinį neurolepsinį sindromą (jis reiškiasi hipertermija, raumenų rigidiškumu, sąmonės kitimu, vegetacinės nervų sistemos nepastovumu). Pavojus būna didesnis, esant didesnei vaisto dozei. Šis sindromas gali baigtis mirtimi, ypač jei pacientas serga organine smegenų liga, yra protiškai atsilikęs, piktnaudžiauja opiatais ir alkoholiu.

Gydymas: reikia liautis vartoti neuroleptikus. Gydoma simptomiškai, taikomosios bendrosios palaikomosios priemonės.
Galima vartoti dantroleną ir bromokriptiną.
Vartojant geriamuosius neuroleptikus simptomai gali išlikti daugiau nei savaitę, nustojus juos vartoti ir kiek ilgiau – baigus vartoti vaisto depo formas.

Kaip ir kitus neuroleptikus, flupentiksolio dekanoatą būtina atsargiai skirti pacientams, kuriems yra organinis smegenų sindromas, traukulių ir progresuojanti kepenų liga.

Sujaudintiems ar pernelyg aktyviems ligoniams nepatartina skirti flupentiksolio dekanoato mažesnių dozių, kadangi nuo jo aktyvuojančio poveikio gali dar sustiprėti šie simptomai.

Kaip ir kiti psichotropiniai vaistai, flupentiksolio dekanoatas gali pakeisti insulino ir gliukozės atsaką, dėl to gali tekti koreguoti sergančiųjų diabetu antidiabetinį gydymą diabetu.

Ilgai, ypač didelėmis dozėmis gydomus ligonius reikia atidžiai stebėti ir periodiškai spręsti, ar galima sumažinti palaikomąją dozę.

Atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu žmonėms, sergantiems demencija ir vartojantiems kai kurių atipinių antipsichozinių vaistinių preparatų, nustatytas 3-kartus padidėjęs cerebrovaskulinių nepageidaujamų reiškinių pavojus. Padidėjusio pavojaus atsiradimo mechanizmas nėra žinomas. Žmonėms, vartojantiems kitokių antipsichozinių preparatų ar sergantiems kitomis psichinėmis ligomis, padidėjusio pavojaus negalima atmesti. Todėl flupentiksolio dekanoato reikia vartoti atsargiai ligoniams, turintiems insulto rizikos veiksnių.

Kaip ir kiti vaistiniai preparatai, priklausantys antipsichozinių preparatų terapinei klasei, flupentiksolio dekanoatas gali sukelti QT intervalo pailgėjimą. Pastovus QT intervalo pailgėjimas padidina atsparių gydymui aritmijų atsiradimo pavojų. Todėl, į aritmiją linkusiems ligoniams (kuriems yra hipokalemija, hipomagnezemija ar paveldėtas polinkis) ir pacientams, kuriems buvo kardiovaskulinių sutrikimų, pvz., QT intervalo pailgėjimas, ryški bradikardija (< 50 kartų per minutę), nesenai įvykęs ūminis miokardo infarktas, nekompensuotas širdies nepakankamumas arba širdies aritmija, flupentiksolio dekanoato reikia vartoti atsargiai. Reikia vengti vartoti kartu su kitais antipsichoziniais preparatais (žr. 4.5 skyrių).

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Atsargumo priemonės, kurių reikia vartojant kartu su kitais preparatais
Flupentiksolio dekanoatas gali stiprinti slopinamąjį alkoholio, barbitūratų ir kitų slopinančių CNS vaistų poveikį.
Neuroleptikai gali stiprinti ar silpninti antihipertenzinių vaistų poveikį; antihipertenzinis guanetidino ir panašių vaistų veikimas silpnėja.
Kartu su ličiu vartojami neuroleptikai didina neurotoksinio poveikio pavojų.
Tricikliai antidepresantai ir neuroleptikai slopina vienas kito metabolizmą.
Flupentiksolio dekanoatas gali silpninti levodopos ir adrenerginių vaistų poveikį.
Kartu vartojamas metoklopramidas ir piperazinas didina ekstrapiramidinių simptomų atsiradimo pavojų.

Kartu vartojant kitokių preparatų, galinčių reikšmingai pailginti QT intervalą, antipsichozinio gydymo metu atsiradęs QT intervalo pailgėjimas gali dar padidėti. Todėl reikia vengti tokių vaistų skirti kartu.
Jie priklauso šioms klasėms:
• Ia ir III klasės antiaritminiai preparatai (pvz., chinidinas, amiodaronas, sotalolis, dofetilidas);
• kaikurie antipsichoziniai preparatai (pvz., tioridazinas);
• kaikurie makrolidai (pvz., eritromicinas);
• kaikurie antihistamininiai preparatai (pvz., terfenadinas, astemizolis);
• kaikurie chinolonų grupės antibiotikai (pvz., gatifloksacinas, moksifloksacinas).

Šis sąrašas nėra išsamus, reikia vengti kartu vartoti ir kitokių vaistinių preparatų (pvz., cisaprido, ličio) galinčių reikšmingai pailginti QT intervalą.

Flupentiksolio dekanoatą su vaistininiais preparatais, sukeliančiais elektrolitų pusiausvyros sutrikimus, tokiais kaip tiazidiniai diuretikai (hipokalemija), ir vaistiniais preparatais, didinančiais flupentixolio dekanoato koncentraciją plazmoje, reikia vartoti atsargiai, nes gali padidėti QT intervalo pailgėjimo ar atsparių gydymui aritmijų atsiradimo pavojus (žr. 4.4 skyrių).

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas
Flupentiksolio dekanoato nereikėtų skirti nėštumo metu, nebent laukiama nauda motinai esti didesnė už galimą pavojų vaisiui.
Nėštumo pabaigoje ir per gimdymą neuroleptikais gydytų motinų naujagimiai gali gimti intoksikuoti: vangūs, drebantys ar sujaudinti, jų būklė pagal Apgar skalę būna blogesnė.

Bandymai su gyvūnais neparodė žalingo poveikio vaisiui ar visam reprodukcijos procesui.

Žindymo laikotarpis
Kadangi motinos piene aptinkamos mažos flupentiksolio koncentracijos, todėl menkai tikėtina, kad vartojamas gydomosiomis dozėmis jis veiktų kūdikį. Kūdikio gaunama dozė yra mažesnė negu 0,5% motinos išgeriamos dozės kūno svorio vienetui (mg/kg).
Jei gydymas flupentiksolio dekanoatu yra kliniškai svarbus, galima ir toliau žindyti kūdikį, bet jį, ypač pirmąsias 4 savaites po gimimo, būtina stebėti.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Flupentiksolio dekanoatas – tai vaistas, kuris mažomis ir vidutinėmis dozėmis (iki 100 mg/kas antrą savaitę) nepasižymi raminamuoju veikimu.
Ligoniai, kuriems skiriami psichotropiniai vaistai, gali patirti dėmesio ir koncentracijos sutrikimų tiek dėl pačios ligos, tiek dėl vaisto ar abiejų veiksnių derinio. Todėl juos privalu įspėti apie pakitusį gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamų reiškinių dažnis ir stiprumas yra didžiausias praėjus gydyti ir sumažėja tęsiant gydymą.

Kelias pirmąsias dienas po injekcijos ir tik pradėjus gydyti gali atsirasti ekstrapiramidinių sutrikimų.
Daugeliu atvejų šiuos nepageidaujamus reiškinius galima pakankamai kontroliuoti sumažinant dozę ir/ar skiriant antiparkinsoninių vaistų. Nuolat profilaktiškai vartoti antiparkinsoninius vaistus nepatartina.
Antiparkinsoniniai vaistai nesumažina vėlyvosios diskinezijos ir gali ją pabloginti. Rekomenduojama sumažinti dozę ar, jei yra galimybė, nustoti jais gydyti.
Jei nuolat esti akatizija, rekomenduojami benzodiazepinai ar propranololis.
Nemiga (trumpalaikė) dažniausiai atsiranda keičiant gydymą iš neuroleptikų, pasižyminčių sedaciniu poveikiu.

Klinikinių tyrimų rezultatai

Pateikiant duomenis, taikoma šį tvarka:
MedDRA“ organų sistemų klasė/ atitinkantis terminas
Labai dažni (≥1/10); dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10); nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100);
reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000); labai reti (<1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

MedDRA“ organų sistemų klasė Dažnis Atitinkantis terminas
Tyrimai nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100) padidėjęs kūno svoris
Nervų sistemos sutrikimai labai dažni (≥1/10) ekstrapiramidinės sistemos sutrikimai, parkinsonizmas, drebulys, akatizija
dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10) distonija, diskinezija, kalbos sutrikimas
nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100) galvos svaigimas
Akių sutrikimai dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10) okulogiracija
nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100) sutrikusi akomodacija
Virškinimo trakto sutrikimai dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10) seilėtekis, disfagija
nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100) vidurių užkietėjimas
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100) apetito sumažėjimas
Kraujagyslių sutrikimai dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10) hipotenzija
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10) nuovargis, astenija
Psichikos sutrikimai dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10) depresija, nemiga, sujaudinimas
nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100) agresija

Pranešimai po vaisto patekimo į rinką

Buvo aprašytas piktybinio neurolepsinio sindromo atvejis.

Kai kuriems ilgai gydomiems pacientams gali pasireikšti vėlyvoji diskinezija. Antiparkinsoniniai vaistai nesumažina jos simptomų ir gali juos dar pabloginti. Rekomenduojama mažinti vaisto dozę ar jo išvis nebevartoti.

Buvo pastebėti keli laikini kepenų funkcijos rodiklių pakitimai.

Vartojant flupentiksolio dekanoato, kaip ir kitų antipsichozinių preparatų terapinei klasei priklausančių vaistų, retais atvejais nustatytas QT intervalo pailgėjimas, skilvelinės aritmijos – skilvelių virpėjimas, skilvelinės tachikardijos, Torsades de Pointes ir staigios nepaaiškinamos mirtys (žr. 4.4 skyrių).

4.9 Perdozavimas

Dėl vaisto vartojimo būdo perdozavimo simptomai yra mažai tikėtini.

Simptomai
Mieguistumas, koma, ekstrapiramidiniai simptomai, traukuliai, šokas, hipertermija ar hipotermija.

Perdozavimo atveju, kai kartu buvo vartojama kitų širdį veikiančių vaistinių preparatų, buvo gauta pranešimų apie EKG pakitimus, QT intervalo pailgėjimą, Torsades de Pointes, širdies sustojimą ir skilvelines aritmijas.

Gydymas

Gydymas simptominis ir palaikomasis. Taikomos priemonės, palaikančios kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Epinefrino (adrenalino) nereikėtų skirti, nes vėliau tai gali sukelti kraujospūdžio mažėjimą. Traukulius galima gydyti diazepamu, ekstrapiramidinius simptomus - biperidenu.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – neuroleptikai (antipsichoziniai), ATC kodas: N 05 AF 01

Cis(Z) - Flupentiksolis yra tioksantenų grupės neuroleptikas.

Antipsichozinis neuroleptikų veikimas atsiranda dėl dopamino receptorius blokuojančio poveikio ir taip pat galbūt dėl 5-HT (5-hidroksitriptamino) receptorių blokavimo. In vitro ir in vivo cis(Z)-flupentiksolis pasižymi dideliu afinitetu dopamino D1 ir D2 receptoriams, o fliufenazinas beveik selektyviai veikia D2 receptorius in vivo. Atipinis antipsichozinis vaistas klozapinas kaip cis(Z)-flupentiksolis vienodai veikia D1 ir D2 receptorius tiek in vitro, tiek in vivo.

Cis(Z)-flupentiksolis 1 adrenoreceptorius ir 5HT2 receptorius veikia silpniau negu chlorprotiksenas, didelės fenotiazino darinių dozės bei klozapinas, bet neveikia cholinerginių muskarino receptorių. Jis turi neryškių antihistamininių savybių ir nepasižymi 2 adrenoreceptorius blokuojančiu veikimu.

Visų neuroleptikų poveikio elgesiui tyrimų metu įrodyta, kad cis(Z)-flupentiksolis yra stipriai veikiantis (dopamino receptorius blokuojantis) neuroleptikas. Nustatyta, kad yra ryšys tarp tyrimų in vivo, poveikio D2 receptoriams in vitro ir vidutinės geriamosios antipsichozinės dienos dozės.

D1 receptorių jaudinimas arba D2 receptorių blokavimas sukelia žiurkėms perioralinius judesius. Cis(Z)-flupentiksolis slopina šiuos judesius. Tyrimai su beždžionėmis parodė, kad oralinė hiperkinezija daugiau susijusi su D1 receptorių stimuliavimu ir mažiau su D2 receptorių padidėjusiu jautrumu. Todėl galima manyti, kad D1 receptorių jaudinimas žmogui sukelia diskineziją, kuria galima slopinti blokuojant D1 receptorius.

Flupentiksolis , atsižvelgiant į dozę, kaip ir kiti neuroleptikai padidina prolaktino koncentraciją serume.

Farmakologiniai tyrimai aiškiai parodė, kad cis(Z)-flupentiksolio dekanoato aliejinis tirpalas veikia ilgiau neuroleptiškai ir, kad vartojant depo formą ilgiau reikia mažesnio vaisto kiekio, kad būtų gautas reikiamas efektas, negu kasdien geriant flupentiksolį. Tik didelės vaisto dozės nestipriai ir trumpą laiką barbitūratais sukeltą pelių miegą. Mažai tikėtina, kad galima sąveika su anestetikais ligoniams, vartojantiems ilgai veikiančius preparatus.

Klinikinėje praktikoje flupentiksolio dekanoatas tinka palaikomajam lėtinių psichinių ligų gydymui. Antipsichozinis poveikis sustiprėja didinant vaisto dozę. Mažos ir vidutinės dozės (iki 100 mg kas dvi savaites) nesukelia raminamojo poveikio, tačiau skiriant didesnes dozes gali būti nespecifinė sedacija.

Flupentiksolio dekanoatas ypač tinka gydyti ligoniams, kurie yra apatiški, depresiški, nenori gydytis ar savavališkai nutraukia gydymą.

Flupentiksolio dekanoatas leidžia nenutrūkstamai tęsti gydymą ypač tų pacientų, kurie negali reguliariai gerti vaistų. Flupentiksolio dekanoatas padeda išvengti ligos atkryčio, kai ligonis vengia vartoti geriamus vaistus.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija
Esterifikuojant cis(Z)-flupentiksolį su dekanoato rūgštimi, cis(Z)-flupentiksolis virsta didelio lipofiliškumo medžiagą - cis(Z)-flupentiksolio dekanoatu. Ištirpintas aliejuje ir sušvirkštas į raumenis, esteris lėtai iš aliejaus patenka į audinių skystį, kur jis greitai hidrolizuojamas, išlaisvinant aktyvųjį cis(Z)-flupentiksolį.

Įšvirkštus vaistus į raumenis, maksimali koncentracija serume susidaro po 3 7 dienų. Dėl 3 savaičių pusinės eliminacijos periodo (įvertinant išsilaisvinimą iš depo), pastovi koncentracija pasiekiama po beveik 3 mėnesių gydymo.

Pasiskirstymas
Menamas pasiskirstymo tūris (Vd) yra apie 14,1 l/kg.
Su plazmos baltymais susijungia apie 99% vaisto.

Biotransformacija
Yra trys pagrindiniai cis(Z)-flupentiksolio metabolizmo būdai: sulfoksidinimas, šoninės grandinės N- dealkilinimas ir konjugacija su gliukurono rūgštimi. Metabolitai neturi psichofarmakologinio poveikio. Smegenyse ir kituose audiniuose cis(Z)-flupentiksolio būna daugiau negu jo metabolitų.

Eliminacija
Cis(Z)-flupentiksolio pusinės eliminacijos periodas (T1/2) yra apie 35 valandos, vidutinis sisteminis vaisto klirensas (ClS) - apie 0,29 l/min. Didžioji cis(Z)-flupentiksolio dalis išsiskiria su išmatomis, tik tam tikras kiekis - su šlapimu. Kai pacientams buvo duota tričiu žymėto flupentiksolio, nustatyta, kad su išmatomis išsiskiria 4 kartus daugiau vaisto negu su šlapimu.

Su maitinančių motinų pienu išsiskiria mažai cis(Z)-flupentiksolio. Vaisto koncentracijos serume ir motinos piene santykis yra 1:3.

Kinetika
Vaisto kinetika yra linijinė. Pastovi vaisto koncentracija serume, švirkščiant cis(Z)-flupentiksolį atitinkantį 40 mg cis(Z)-flupentiksolio dekanoato kas 2 savaites, yra apie 6 nmol/l.

Vyresnio amžiaus ligoniai
Vyresniems ligoniams vaisto farmakokinetika nebuvo tirta. Tačiau tioksantenų grupės vaisto zuklopentiksolio farmakokinetikos rodikliai nepriklauso nuo ligonių amžiaus.

Inkstų funkcijos nepakankamumas
Įvertinus aukščiau aprašytus duomenis apie vaisto eliminaciją, galima teigti, kad inkstų funkcijos nepakankamumas neveiks vaisto koncentracijos serume.

Kepenų funkcijos nepakankamumas
Duomenų nėra.

Farmakokinetikos ir farmakodinamikos santykis
Priešinjekcinė koncentracija serume (plazmoje) 1 3 ng/ml (2 8 nmol/l) ir didžiausias bei mažiausias svyravimas < 2,5 yra rekomenduojami palaikomajam pacientų, sergančių lengva ar vidutinio sunkumo šizofrenija, gydymui.
Farmakokinetiškai 40 mg cis(Z)-flupentiksolio dekanoato dozė kas 2 savaites atitinka geriamajai 10 mg per dieną flupentiksolio dozei.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ūminis toksiškumas
Flupentiksolio ūminis toksiškumas mažas.

Lėtinis toksiškumas
Atliekant lėtinio toksiškumo tyrimus, pavojaus skiriant flupentiksolį gydomosiomis dozėmis, nenustatyta.

Reprodukcinis toksiškumas
Toksinio poveikio reprodukcinei funkcijai tyrimai rodo, kad skirti gydymą cis(Z)-flupentiksolio dekanoatu vaisingo amžiaus moterims nepavojinga.

Kancerogeniškumas
Flupentiksolis neveikia kancerogeniškai.

Vietinis toksiškumas
Vietiškai vaistas toleruojamas gerai. Vietinis raumenų pažeidimas atsiranda po vandeninio neuroleptikų tirpalo injekcijos. Sušvirkštus į raumenis aliejinio cis(Z)-flupentiksolio dekanoato tirpalo triušiams, buvo pastebėta tik lengva hemoragija ir edema.


6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Vidutinio ilgio grandinės trigliceridai

6.2 Nesuderinamumas

Flupentiksolio dekanoato negalima maišyti su kitomis depo vaistų formomis, pagamintomis sezamo aliejaus pagrindu, nes tai sukels akivaizdžius visų susijusių preparatų farmakokinetikos pokyčius.

6.3 Tinkamumo laikas

4 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti žemesnėje kaip 25 C temperatūroje.
Ampules laikyti išorinėje dėžutėje tam, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Bespalvio stiklo (I tipo) ampulės po 1 ml.
Dėžutės 1x1 ml

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.


7. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

H. Lundbeck A/S
Ottiliavej 9
DK-2500 Copenhagen,
Danija


8. RINKODAROS TEISĖS NUMERIAI

LT/1/98/0086/004


9. RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA

1998-06-02


10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA

2007-11-07

Naujausia vaistinio preparato charakteristikų santraukos redakcija pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT) interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/


 


I PRIEDAS

PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Fluanxol Depot 20 mg/ml injekcinis tirpalas

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

1 ml yra 20 mg cis(Z)-flupentiksolio dekanoato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.


3. FARMACINĖ FORMA

Injekcinis tirpalas.

20 mg/ml: skaidrus, bespalvis arba blyškiai gelsvas aliejus, praktiškai be nuosėdų.


4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Palaikomasis šizofrenijos ir kitų psichozių gydymas, ypač kai yra haliucinacijų, kliedesių ir mąstymo sutrikimų, taip pat apatija, vangumas, depresija ir nepastovaus vaistų vartojimo tikimybė.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Suaugusieji
Dozė ir pertrauka tarp injekcijų parenkamos kiekvienam pacientui individualiai taip, kad, esant mažiausiam nepageidaujamam poveikiui, būtų kuo daugiau nuslopinta psichozės simptomų.

Flupentiksolio dekanoatas 20 mg/ml
Palaikomajam gydymui normaliai skiriama 20 40 mg dozė (1 2 ml) kas 2 ar 4 savaites, atsižvelgiant į efektą.
Kai kuriems pacientams gali reikėti didesnių dozių ar trumpesnių intervalų tarp injekcijų. 20 mg/ml flupentiksolio dekanoato dozė netinka ligoniams, kurių gydymui reikia raminamojo poveikio. Daugiau kaip 2 ml vaisto reikia švirkšti į dvi skirtingas vietas.

Jei reikia daugiau kaip 2 3 ml 20 mg/ml tirpalo, patartina vartoti labiau koncentruotą tirpalą (100 mg/ml fliupentiksolio dekanoato).

Pasunkėjus ligai ar jai atkritus, galima švirkšti vienkartinę 400 mg vaisto dozę kas dvi savaites (ypatingais atvejais trumpą laikotarpį - kas savaitę).

Flupentiksolio dekanoatas 100 mg/ml
Dozės ribos yra nuo 50 mg (0,5 ml) kas keturias savaites iki 300 mg (3 ml) kas dvi savaites, tačiau kai kuriems ligoniams tenka vartoti iki 400 mg (4 ml) kartą per savaitę. Švirkščiant daugiau nei 2 ml, reikia leisti į dvi skirtingas vietas.

Taikant injekcijoms koncentruotą tirpalą paprastai po 4 6 mėnesių, išnyksta ūmių psichozinių simptomai ir galima palaipsniui grįžti prie mažesnės palaikomosios dozės.

Pereiti nuo gydymo geriamuoju flupentiksoliu prie palaikomojo gydymo flupentiksolio dekanoatu reikia pagal sekančią schemą:

x mg per os per dieną atitinka 4x mg dekanoato kas 2 savaites.
x mg per os per dieną atitinka 8x mg dekanoato kas 4 savaites.

Geriamą flupentiksolį reikia vartoti savaitę po pirmosios injekcijos, vis mažinant dozę.

Ligoniams, pereinant nuo kitų ilgai veikiančių preparatų, 40 mg flupentiksolio dekanoato dozė atitinka 25 mg flufenazino dekanoato, 200 mg zuklopentiksolio dekanoato ar 50 mg haloperidolio dekanoato.

Flupentiksolio dozę ir injekcijų dažnį reikia parinkti individualiai, atsižvelgiant į gydomąjį poveikį.

Vyresnio amžiaus ligoniai
Pagyvenusiems ligoniams paprastai skiriama mažiausia gydomoji dozė.

Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos nepakankamumas, skiriama įprastinė flupentiksolio dekanoato dozė.

Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Patartina kruopščiai parinkti dozę ir, jei įmanoma, tirti vaisto koncentraciją serume.

Vaikai
Flupentiksolio dekanoato nerekomenduojama skirti vaikams, nes nėra pakankamos klinikinės patirties.

Vartojimo būdas

Flupentiksolio dekanoato švirkščiama į viršutinį išorinį sėdmens raumenų kvadratą. Didesnę kaip 2 ml injekciją reikia švirkšti į dvi skirtingas vietas. Vietiškai vaistas toleruojamas gerai.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai (žr. 6.1 skyrių).

Kolapsas, įvairios kilmės sąmonės slopinimas ( pvz., apsinuodijimas alkoholiu, barbitūratais ar opiatais), komos būsena, kraujo diskrazija, feochromocitoma.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Visi neuroleptikai gali sukelti piktybinį neurolepsinį sindromą (jis reiškiasi hipertermija, raumenų rigidiškumu, sąmonės kitimu, vegetacinės nervų sistemos nepastovumu). Pavojus būna didesnis, esant didesnei vaisto dozei. Šis sindromas gali baigtis mirtimi, ypač jei pacientas serga organine smegenų liga, yra protiškai atsilikęs, piktnaudžiauja opiatais ir alkoholiu.

Gydymas: reikia liautis vartoti neuroleptikus. Gydoma simptomiškai, taikomosios bendrosios palaikomosios priemonės.
Galima vartoti dantroleną ir bromokriptiną.
Vartojant geriamuosius neuroleptikus simptomai gali išlikti daugiau nei savaitę, nustojus juos vartoti ir kiek ilgiau – baigus vartoti vaisto depo formas.

Kaip ir kitus neuroleptikus, flupentiksolio dekanoatą būtina atsargiai skirti pacientams, kuriems yra organinis smegenų sindromas, traukulių ir progresuojanti kepenų liga.

Sujaudintiems ar pernelyg aktyviems ligoniams nepatartina skirti flupentiksolio dekanoato mažesnių dozių, kadangi nuo jo aktyvuojančio poveikio gali dar sustiprėti šie simptomai.

Kaip ir kiti psichotropiniai vaistai, flupentiksolio dekanoatas gali pakeisti insulino ir gliukozės atsaką, dėl to gali tekti koreguoti sergančiųjų diabetu antidiabetinį gydymą diabetu.

Ilgai, ypač didelėmis dozėmis gydomus ligonius reikia atidžiai stebėti ir periodiškai spręsti, ar galima sumažinti palaikomąją dozę.

Atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu žmonėms, sergantiems demencija ir vartojantiems kai kurių atipinių antipsichozinių vaistinių preparatų, nustatytas 3-kartus padidėjęs cerebrovaskulinių nepageidaujamų reiškinių pavojus. Padidėjusio pavojaus atsiradimo mechanizmas nėra žinomas. Žmonėms, vartojantiems kitokių antipsichozinių preparatų ar sergantiems kitomis psichinėmis ligomis, padidėjusio pavojaus negalima atmesti. Todėl flupentiksolio dekanoato reikia vartoti atsargiai ligoniams, turintiems insulto rizikos veiksnių.

Kaip ir kiti vaistiniai preparatai, priklausantys antipsichozinių preparatų terapinei klasei, flupentiksolio dekanoatas gali sukelti QT intervalo pailgėjimą. Pastovus QT intervalo pailgėjimas padidina atsparių gydymui aritmijų atsiradimo pavojų. Todėl, į aritmiją linkusiems ligoniams (kuriems yra hipokalemija, hipomagnezemija ar paveldėtas polinkis) ir pacientams, kuriems buvo kardiovaskulinių sutrikimų, pvz., QT intervalo pailgėjimas, ryški bradikardija (< 50 kartų per minutę), nesenai įvykęs ūminis miokardo infarktas, nekompensuotas širdies nepakankamumas arba širdies aritmija, flupentiksolio dekanoato reikia vartoti atsargiai. Reikia vengti vartoti kartu su kitais antipsichoziniais preparatais (žr. 4.5 skyrių).

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Atsargumo priemonės, kurių reikia vartojant kartu su kitais preparatais
Flupentiksolio dekanoatas gali stiprinti slopinamąjį alkoholio, barbitūratų ir kitų slopinančių CNS vaistų poveikį.
Neuroleptikai gali stiprinti ar silpninti antihipertenzinių vaistų poveikį; antihipertenzinis guanetidino ir panašių vaistų veikimas silpnėja.
Kartu su ličiu vartojami neuroleptikai didina neurotoksinio poveikio pavojų.
Tricikliai antidepresantai ir neuroleptikai slopina vienas kito metabolizmą.
Flupentiksolio dekanoatas gali silpninti levodopos ir adrenerginių vaistų poveikį.
Kartu vartojamas metoklopramidas ir piperazinas didina ekstrapiramidinių simptomų atsiradimo pavojų.

Kartu vartojant kitokių preparatų, galinčių reikšmingai pailginti QT intervalą, antipsichozinio gydymo metu atsiradęs QT intervalo pailgėjimas gali dar padidėti. Todėl reikia vengti tokių vaistų skirti kartu.
Jie priklauso šioms klasėms:
• Ia ir III klasės antiaritminiai preparatai (pvz., chinidinas, amiodaronas, sotalolis, dofetilidas);
• kaikurie antipsichoziniai preparatai (pvz., tioridazinas);
• kaikurie makrolidai (pvz., eritromicinas);
• kaikurie antihistamininiai preparatai (pvz., terfenadinas, astemizolis);
• kaikurie chinolonų grupės antibiotikai (pvz., gatifloksacinas, moksifloksacinas).

Šis sąrašas nėra išsamus, reikia vengti kartu vartoti ir kitokių vaistinių preparatų (pvz., cisaprido, ličio) galinčių reikšmingai pailginti QT intervalą.

Flupentiksolio dekanoatą su vaistininiais preparatais, sukeliančiais elektrolitų pusiausvyros sutrikimus, tokiais kaip tiazidiniai diuretikai (hipokalemija), ir vaistiniais preparatais, didinančiais flupentixolio dekanoato koncentraciją plazmoje, reikia vartoti atsargiai, nes gali padidėti QT intervalo pailgėjimo ar atsparių gydymui aritmijų atsiradimo pavojus (žr. 4.4 skyrių).

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas
Flupentiksolio dekanoato nereikėtų skirti nėštumo metu, nebent laukiama nauda motinai esti didesnė už galimą pavojų vaisiui.
Nėštumo pabaigoje ir per gimdymą neuroleptikais gydytų motinų naujagimiai gali gimti intoksikuoti: vangūs, drebantys ar sujaudinti, jų būklė pagal Apgar skalę būna blogesnė.

Bandymai su gyvūnais neparodė žalingo poveikio vaisiui ar visam reprodukcijos procesui.

Žindymo laikotarpis
Kadangi motinos piene aptinkamos mažos flupentiksolio koncentracijos, todėl menkai tikėtina, kad vartojamas gydomosiomis dozėmis jis veiktų kūdikį. Kūdikio gaunama dozė yra mažesnė negu 0,5% motinos išgeriamos dozės kūno svorio vienetui (mg/kg).
Jei gydymas flupentiksolio dekanoatu yra kliniškai svarbus, galima ir toliau žindyti kūdikį, bet jį, ypač pirmąsias 4 savaites po gimimo, būtina stebėti.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Flupentiksolio dekanoatas – tai vaistas, kuris mažomis ir vidutinėmis dozėmis (iki 100 mg/kas antrą savaitę) nepasižymi raminamuoju veikimu.
Ligoniai, kuriems skiriami psichotropiniai vaistai, gali patirti dėmesio ir koncentracijos sutrikimų tiek dėl pačios ligos, tiek dėl vaisto ar abiejų veiksnių derinio. Todėl juos privalu įspėti apie pakitusį gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamų reiškinių dažnis ir stiprumas yra didžiausias praėjus gydyti ir sumažėja tęsiant gydymą.

Kelias pirmąsias dienas po injekcijos ir tik pradėjus gydyti gali atsirasti ekstrapiramidinių sutrikimų.
Daugeliu atvejų šiuos nepageidaujamus reiškinius galima pakankamai kontroliuoti sumažinant dozę ir/ar skiriant antiparkinsoninių vaistų. Nuolat profilaktiškai vartoti antiparkinsoninius vaistus nepatartina.
Antiparkinsoniniai vaistai nesumažina vėlyvosios diskinezijos ir gali ją pabloginti. Rekomenduojama sumažinti dozę ar, jei yra galimybė, nustoti jais gydyti.
Jei nuolat esti akatizija, rekomenduojami benzodiazepinai ar propranololis.
Nemiga (trumpalaikė) dažniausiai atsiranda keičiant gydymą iš neuroleptikų, pasižyminčių sedaciniu poveikiu.

Klinikinių tyrimų rezultatai

Pateikiant duomenis, taikoma šį tvarka:
MedDRA“ organų sistemų klasė/ atitinkantis terminas
Labai dažni (≥1/10); dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10); nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100);
reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000); labai reti (<1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

MedDRA“ organų sistemų klasė Dažnis Atitinkantis terminas
Tyrimai nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100) padidėjęs kūno svoris
Nervų sistemos sutrikimai labai dažni (≥1/10) ekstrapiramidinės sistemos sutrikimai, parkinsonizmas, drebulys, akatizija
dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10) distonija, diskinezija, kalbos sutrikimas
nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100) galvos svaigimas
Akių sutrikimai dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10) okulogiracija
nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100) sutrikusi akomodacija
Virškinimo trakto sutrikimai dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10) seilėtekis, disfagija
nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100) vidurių užkietėjimas
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100) apetito sumažėjimas
Kraujagyslių sutrikimai dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10) hipotenzija
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10) nuovargis, astenija
Psichikos sutrikimai dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10) depresija, nemiga, sujaudinimas
nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100) agresija

Pranešimai po vaisto patekimo į rinką

Buvo aprašytas piktybinio neurolepsinio sindromo atvejis.

Kai kuriems ilgai gydomiems pacientams gali pasireikšti vėlyvoji diskinezija. Antiparkinsoniniai vaistai nesumažina jos simptomų ir gali juos dar pabloginti. Rekomenduojama mažinti vaisto dozę ar jo išvis nebevartoti.

Buvo pastebėti keli laikini kepenų funkcijos rodiklių pakitimai.

Vartojant flupentiksolio dekanoato, kaip ir kitų antipsichozinių preparatų terapinei klasei priklausančių vaistų, retais atvejais nustatytas QT intervalo pailgėjimas, skilvelinės aritmijos – skilvelių virpėjimas, skilvelinės tachikardijos, Torsades de Pointes ir staigios nepaaiškinamos mirtys (žr. 4.4 skyrių).

4.9 Perdozavimas

Dėl vaisto vartojimo būdo perdozavimo simptomai yra mažai tikėtini.

Simptomai
Mieguistumas, koma, ekstrapiramidiniai simptomai, traukuliai, šokas, hipertermija ar hipotermija.

Perdozavimo atveju, kai kartu buvo vartojama kitų širdį veikiančių vaistinių preparatų, buvo gauta pranešimų apie EKG pakitimus, QT intervalo pailgėjimą, Torsades de Pointes, širdies sustojimą ir skilvelines aritmijas.

Gydymas

Gydymas simptominis ir palaikomasis. Taikomos priemonės, palaikančios kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Epinefrino (adrenalino) nereikėtų skirti, nes vėliau tai gali sukelti kraujospūdžio mažėjimą. Traukulius galima gydyti diazepamu, ekstrapiramidinius simptomus - biperidenu.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – neuroleptikai (antipsichoziniai), ATC kodas: N 05 AF 01

Cis(Z) - Flupentiksolis yra tioksantenų grupės neuroleptikas.

Antipsichozinis neuroleptikų veikimas atsiranda dėl dopamino receptorius blokuojančio poveikio ir taip pat galbūt dėl 5-HT (5-hidroksitriptamino) receptorių blokavimo. In vitro ir in vivo cis(Z)-flupentiksolis pasižymi dideliu afinitetu dopamino D1 ir D2 receptoriams, o fliufenazinas beveik selektyviai veikia D2 receptorius in vivo. Atipinis antipsichozinis vaistas klozapinas kaip cis(Z)-flupentiksolis vienodai veikia D1 ir D2 receptorius tiek in vitro, tiek in vivo.

Cis(Z)-flupentiksolis 1 adrenoreceptorius ir 5HT2 receptorius veikia silpniau negu chlorprotiksenas, didelės fenotiazino darinių dozės bei klozapinas, bet neveikia cholinerginių muskarino receptorių. Jis turi neryškių antihistamininių savybių ir nepasižymi 2 adrenoreceptorius blokuojančiu veikimu.

Visų neuroleptikų poveikio elgesiui tyrimų metu įrodyta, kad cis(Z)-flupentiksolis yra stipriai veikiantis (dopamino receptorius blokuojantis) neuroleptikas. Nustatyta, kad yra ryšys tarp tyrimų in vivo, poveikio D2 receptoriams in vitro ir vidutinės geriamosios antipsichozinės dienos dozės.

D1 receptorių jaudinimas arba D2 receptorių blokavimas sukelia žiurkėms perioralinius judesius. Cis(Z)-flupentiksolis slopina šiuos judesius. Tyrimai su beždžionėmis parodė, kad oralinė hiperkinezija daugiau susijusi su D1 receptorių stimuliavimu ir mažiau su D2 receptorių padidėjusiu jautrumu. Todėl galima manyti, kad D1 receptorių jaudinimas žmogui sukelia diskineziją, kuria galima slopinti blokuojant D1 receptorius.

Flupentiksolis , atsižvelgiant į dozę, kaip ir kiti neuroleptikai padidina prolaktino koncentraciją serume.

Farmakologiniai tyrimai aiškiai parodė, kad cis(Z)-flupentiksolio dekanoato aliejinis tirpalas veikia ilgiau neuroleptiškai ir, kad vartojant depo formą ilgiau reikia mažesnio vaisto kiekio, kad būtų gautas reikiamas efektas, negu kasdien geriant flupentiksolį. Tik didelės vaisto dozės nestipriai ir trumpą laiką barbitūratais sukeltą pelių miegą. Mažai tikėtina, kad galima sąveika su anestetikais ligoniams, vartojantiems ilgai veikiančius preparatus.

Klinikinėje praktikoje flupentiksolio dekanoatas tinka palaikomajam lėtinių psichinių ligų gydymui. Antipsichozinis poveikis sustiprėja didinant vaisto dozę. Mažos ir vidutinės dozės (iki 100 mg kas dvi savaites) nesukelia raminamojo poveikio, tačiau skiriant didesnes dozes gali būti nespecifinė sedacija.

Flupentiksolio dekanoatas ypač tinka gydyti ligoniams, kurie yra apatiški, depresiški, nenori gydytis ar savavališkai nutraukia gydymą.

Flupentiksolio dekanoatas leidžia nenutrūkstamai tęsti gydymą ypač tų pacientų, kurie negali reguliariai gerti vaistų. Flupentiksolio dekanoatas padeda išvengti ligos atkryčio, kai ligonis vengia vartoti geriamus vaistus.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija
Esterifikuojant cis(Z)-flupentiksolį su dekanoato rūgštimi, cis(Z)-flupentiksolis virsta didelio lipofiliškumo medžiagą - cis(Z)-flupentiksolio dekanoatu. Ištirpintas aliejuje ir sušvirkštas į raumenis, esteris lėtai iš aliejaus patenka į audinių skystį, kur jis greitai hidrolizuojamas, išlaisvinant aktyvųjį cis(Z)-flupentiksolį.

Įšvirkštus vaistus į raumenis, maksimali koncentracija serume susidaro po 3 7 dienų. Dėl 3 savaičių pusinės eliminacijos periodo (įvertinant išsilaisvinimą iš depo), pastovi koncentracija pasiekiama po beveik 3 mėnesių gydymo.

Pasiskirstymas
Menamas pasiskirstymo tūris (Vd) yra apie 14,1 l/kg.
Su plazmos baltymais susijungia apie 99% vaisto.

Biotransformacija
Yra trys pagrindiniai cis(Z)-flupentiksolio metabolizmo būdai: sulfoksidinimas, šoninės grandinės N- dealkilinimas ir konjugacija su gliukurono rūgštimi. Metabolitai neturi psichofarmakologinio poveikio. Smegenyse ir kituose audiniuose cis(Z)-flupentiksolio būna daugiau negu jo metabolitų.

Eliminacija
Cis(Z)-flupentiksolio pusinės eliminacijos periodas (T1/2) yra apie 35 valandos, vidutinis sisteminis vaisto klirensas (ClS) - apie 0,29 l/min. Didžioji cis(Z)-flupentiksolio dalis išsiskiria su išmatomis, tik tam tikras kiekis - su šlapimu. Kai pacientams buvo duota tričiu žymėto flupentiksolio, nustatyta, kad su išmatomis išsiskiria 4 kartus daugiau vaisto negu su šlapimu.

Su maitinančių motinų pienu išsiskiria mažai cis(Z)-flupentiksolio. Vaisto koncentracijos serume ir motinos piene santykis yra 1:3.

Kinetika
Vaisto kinetika yra linijinė. Pastovi vaisto koncentracija serume, švirkščiant cis(Z)-flupentiksolį atitinkantį 40 mg cis(Z)-flupentiksolio dekanoato kas 2 savaites, yra apie 6 nmol/l.

Vyresnio amžiaus ligoniai
Vyresniems ligoniams vaisto farmakokinetika nebuvo tirta. Tačiau tioksantenų grupės vaisto zuklopentiksolio farmakokinetikos rodikliai nepriklauso nuo ligonių amžiaus.

Inkstų funkcijos nepakankamumas
Įvertinus aukščiau aprašytus duomenis apie vaisto eliminaciją, galima teigti, kad inkstų funkcijos nepakankamumas neveiks vaisto koncentracijos serume.

Kepenų funkcijos nepakankamumas
Duomenų nėra.

Farmakokinetikos ir farmakodinamikos santykis
Priešinjekcinė koncentracija serume (plazmoje)1 3 ng/ml (2 8 nmol/l) ir didžiausias bei mažiausias svyravimas < 2,5 yra rekomenduojami palaikomajam pacientų, sergančių lengva ar vidutinio sunkumo šizofrenija, gydymui.
Farmakokinetiškai 40 mg cis(Z)-flupentiksolio dekanoato dozė kas 2 savaites atitinka geriamajai 10 mg per dieną flupentiksolio dozei.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ūminis toksiškumas
Flupentiksolio ūminis toksiškumas mažas.

Lėtinis toksiškumas
Atliekant lėtinio toksiškumo tyrimus, pavojaus skiriant flupentiksolį gydomosiomis dozėmis, nenustatyta.

Reprodukcinis toksiškumas
Toksinio poveikio reprodukcinei funkcijai tyrimai rodo, kad skirti gydymą cis(Z)-flupentiksolio dekanoatu vaisingo amžiaus moterims nepavojinga.

Kancerogeniškumas
Flupentiksolis neveikia kancerogeniškai.

Vietinis toksiškumas
Vietiškai vaistas toleruojamas gerai. Vietinis raumenų pažeidimas atsiranda po vandeninio neuroleptikų tirpalo injekcijos. Sušvirkštus į raumenis aliejinio cis(Z)-flupentiksolio dekanoato tirpalo triušiams, buvo pastebėta tik lengva hemoragija ir edema.


6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Vidutinio ilgio grandinės trigliceridai

6.2 Nesuderinamumas

Flupentiksolio dekanoato negalima maišyti su kitomis depo vaistų formomis, pagamintomis sezamo aliejaus pagrindu, nes tai sukels akivaizdžius visų susijusių preparatų farmakokinetikos pokyčius.

6.3 Tinkamumo laikas

4 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti žemesnėje kaip 25 C temperatūroje.
Ampules laikyti išorinėje dėžutėje tam, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Bespalvio stiklo (I tipo) ampulės po 1 ml.
Dėžutės 1x1 ml.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.


7. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

H. Lundbeck A/S
Ottiliavej 9
DK-2500 Copenhagen,
Danija


8. RINKODAROS TEISĖS NUMERIAI

LT/1/98/0086/003


9. RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA

1998-06-02


10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA


2007-11-07

Naujausia vaistinio preparato charakteristikų santraukos redakcija pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT) interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/


1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Fluanxol Depot 100 mg/ml injekcinis tirpalas


2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

1 ml yra 100 mg cis(Z)-flupentiksolio dekanoato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.


3. FARMACINĖ FORMA

Injekcinis tirpalas.

20 mg/ml: skaidrus, bespalvis arba blyškiai gelsvas aliejus, praktiškai be nuosėdų.
100 mg/ml: skaidrus, bespalvis arba blyškiai gelsvas aliejus, praktiškai be nuosėdų.


4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Palaikomasis šizofrenijos ir kitų psichozių gydymas, ypač kai yra haliucinacijų, kliedesių ir mąstymo sutrikimų, taip pat apatija, vangumas, depresija ir nepastovaus vaistų vartojimo tikimybė.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Suaugusieji
Dozė ir pertrauka tarp injekcijų parenkamos kiekvienam pacientui individualiai taip, kad, esant mažiausiam nepageidaujamam poveikiui, būtų kuo daugiau nuslopinta psichozės simptomų.

Flupentiksolio dekanoatas 20 mg/ml
Palaikomajam gydymui normaliai skiriama 20 40 mg dozė (1 2 ml) kas 2 ar 4 savaites, atsižvelgiant į efektą.
Kai kuriems pacientams gali reikėti didesnių dozių ar trumpesnių intervalų tarp injekcijų. 20 mg/ml flupentiksolio dekanoato dozė netinka ligoniams, kurių gydymui reikia raminamojo poveikio. Daugiau kaip 2 ml vaisto reikia švirkšti į dvi skirtingas vietas.

Jei reikia daugiau kaip 2 3 ml 20 mg/ml tirpalo, patartina vartoti labiau koncentruotą tirpalą (100 mg/ml fliupentiksolio dekanoato).

Pasunkėjus ligai ar jai atkritus, galima švirkšti vienkartinę 400 mg vaisto dozę kas dvi savaites (ypatingais atvejais trumpą laikotarpį - kas savaitę).

Flupentiksolio dekanoatas 100 mg/ml
Dozės ribos yra nuo 50 mg (0,5 ml) kas keturias savaites iki 300 mg (3 ml) kas dvi savaites, tačiau kai kuriems ligoniams tenka vartoti iki 400 mg (4 ml) kartą per savaitę. Švirkščiant daugiau nei 2 ml, reikia leisti į dvi skirtingas vietas.

Taikant injekcijoms koncentruotą tirpalą paprastai po 4 6 mėnesių, išnyksta ūmių psichozinių simptomai ir galima palaipsniui grįžti prie mažesnės palaikomosios dozės.

Pereiti nuo gydymo geriamuoju flupentiksoliu prie palaikomojo gydymo flupentiksolio dekanoatu reikia pagal sekančią schemą:

x mg per os per dieną atitinka 4x mg dekanoato kas 2 savaites.
x mg per os per dieną atitinka 8x mg dekanoato kas 4 savaites.

Geriamą flupentiksolį reikia vartoti savaitę po pirmosios injekcijos, vis mažinant dozę.

Ligoniams, pereinant nuo kitų ilgai veikiančių preparatų, 40 mg flupentiksolio dekanoato dozė atitinka 25 mg flufenazino dekanoato, 200 mg zuklopentiksolio dekanoato ar 50 mg haloperidolio dekanoato.

Flupentiksolio dozę ir injekcijų dažnį reikia parinkti individualiai, atsižvelgiant į gydomąjį poveikį.

Vyresnio amžiaus ligoniai
Pagyvenusiems ligoniams paprastai skiriama mažiausia gydomoji dozė.

Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos nepakankamumas, skiriama įprastinė flupentiksolio dekanoato dozė.

Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Patartina kruopščiai parinkti dozę ir, jei įmanoma, tirti vaisto koncentraciją serume.

Vaikai
Flupentiksolio dekanoato nerekomenduojama skirti vaikams, nes nėra pakankamos klinikinės patirties.

Vartojimo būdas

Flupentiksolio dekanoato švirkščiama į viršutinį išorinį sėdmens raumenų kvadratą. Didesnę kaip 2 ml injekciją reikia švirkšti į dvi skirtingas vietas. Vietiškai vaistas toleruojamas gerai.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai (žr. 6.1 skyrių).

Kolapsas, įvairios kilmės sąmonės slopinimas ( pvz., apsinuodijimas alkoholiu, barbitūratais ar opiatais), komos būsena, kraujo diskrazija, feochromocitoma.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Visi neuroleptikai gali sukelti piktybinį neurolepsinį sindromą (jis reiškiasi hipertermija, raumenų rigidiškumu, sąmonės kitimu, vegetacinės nervų sistemos nepastovumu). Pavojus būna didesnis, esant didesnei vaisto dozei. Šis sindromas gali baigtis mirtimi, ypač jei pacientas serga organine smegenų liga, yra protiškai atsilikęs, piktnaudžiauja opiatais ir alkoholiu.

Gydymas: reikia liautis vartoti neuroleptikus. Gydoma simptomiškai, taikomosios bendrosios palaikomosios priemonės.
Galima vartoti dantroleną ir bromokriptiną.
Vartojant geriamuosius neuroleptikus simptomai gali išlikti daugiau nei savaitę, nustojus juos vartoti ir kiek ilgiau – baigus vartoti vaisto depo formas.

Kaip ir kitus neuroleptikus, flupentiksolio dekanoatą būtina atsargiai skirti pacientams, kuriems yra organinis smegenų sindromas, traukulių ir progresuojanti kepenų liga.

Sujaudintiems ar pernelyg aktyviems ligoniams nepatartina skirti flupentiksolio dekanoato mažesnių dozių, kadangi nuo jo aktyvuojančio poveikio gali dar sustiprėti šie simptomai.

Kaip ir kiti psichotropiniai vaistai, flupentiksolio dekanoatas gali pakeisti insulino ir gliukozės atsaką, dėl to gali tekti koreguoti sergančiųjų diabetu antidiabetinį gydymą diabetu.

Ilgai, ypač didelėmis dozėmis gydomus ligonius reikia atidžiai stebėti ir periodiškai spręsti, ar galima sumažinti palaikomąją dozę.

Atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu žmonėms, sergantiems demencija ir vartojantiems kai kurių atipinių antipsichozinių vaistinių preparatų, nustatytas 3-kartus padidėjęs cerebrovaskulinių nepageidaujamų reiškinių pavojus. Padidėjusio pavojaus atsiradimo mechanizmas nėra žinomas. Žmonėms, vartojantiems kitokių antipsichozinių preparatų ar sergantiems kitomis psichinėmis ligomis, padidėjusio pavojaus negalima atmesti. Todėl flupentiksolio dekanoato reikia vartoti atsargiai ligoniams, turintiems insulto rizikos veiksnių.

Kaip ir kiti vaistiniai preparatai, priklausantys antipsichozinių preparatų terapinei klasei, flupentiksolio dekanoatas gali sukelti QT intervalo pailgėjimą. Pastovus QT intervalo pailgėjimas padidina atsparių gydymui aritmijų atsiradimo pavojų. Todėl, į aritmiją linkusiems ligoniams (kuriems yra hipokalemija, hipomagnezemija ar paveldėtas polinkis) ir pacientams, kuriems buvo kardiovaskulinių sutrikimų, pvz., QT intervalo pailgėjimas, ryški bradikardija (< 50 kartų per minutę), nesenai įvykęs ūminis miokardo infarktas, nekompensuotas širdies nepakankamumas arba širdies aritmija, flupentiksolio dekanoato reikia vartoti atsargiai. Reikia vengti vartoti kartu su kitais antipsichoziniais preparatais (žr. 4.5 skyrių).

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Atsargumo priemonės, kurių reikia vartojant kartu su kitais preparatais
Flupentiksolio dekanoatas gali stiprinti slopinamąjį alkoholio, barbitūratų ir kitų slopinančių CNS vaistų poveikį.
Neuroleptikai gali stiprinti ar silpninti antihipertenzinių vaistų poveikį; antihipertenzinis guanetidino ir panašių vaistų veikimas silpnėja.
Kartu su ličiu vartojami neuroleptikai didina neurotoksinio poveikio pavojų.
Tricikliai antidepresantai ir neuroleptikai slopina vienas kito metabolizmą.
Flupentiksolio dekanoatas gali silpninti levodopos ir adrenerginių vaistų poveikį.
Kartu vartojamas metoklopramidas ir piperazinas didina ekstrapiramidinių simptomų atsiradimo pavojų.

Kartu vartojant kitokių preparatų, galinčių reikšmingai pailginti QT intervalą, antipsichozinio gydymo metu atsiradęs QT intervalo pailgėjimas gali dar padidėti. Todėl reikia vengti tokių vaistų skirti kartu.
Jie priklauso šioms klasėms:
• Ia ir III klasės antiaritminiai preparatai (pvz., chinidinas, amiodaronas, sotalolis, dofetilidas);
• kaikurie antipsichoziniai preparatai (pvz., tioridazinas);
• kaikurie makrolidai (pvz., eritromicinas);
• kaikurie antihistamininiai preparatai (pvz., terfenadinas, astemizolis);
• kaikurie chinolonų grupės antibiotikai (pvz., gatifloksacinas, moksifloksacinas).

Šis sąrašas nėra išsamus, reikia vengti kartu vartoti ir kitokių vaistinių preparatų (pvz., cisaprido, ličio) galinčių reikšmingai pailginti QT intervalą.

Flupentiksolio dekanoatą su vaistininiais preparatais, sukeliančiais elektrolitų pusiausvyros sutrikimus, tokiais kaip tiazidiniai diuretikai (hipokalemija), ir vaistiniais preparatais, didinančiais flupentixolio dekanoato koncentraciją plazmoje, reikia vartoti atsargiai, nes gali padidėti QT intervalo pailgėjimo ar atsparių gydymui aritmijų atsiradimo pavojus (žr. 4.4 skyrių).

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas
Flupentiksolio dekanoato nereikėtų skirti nėštumo metu, nebent laukiama nauda motinai esti didesnė už galimą pavojų vaisiui.
Nėštumo pabaigoje ir per gimdymą neuroleptikais gydytų motinų naujagimiai gali gimti intoksikuoti: vangūs, drebantys ar sujaudinti, jų būklė pagal Apgar skalę būna blogesnė.

Bandymai su gyvūnais neparodė žalingo poveikio vaisiui ar visam reprodukcijos procesui.

Žindymo laikotarpis
Kadangi motinos piene aptinkamos mažos flupentiksolio koncentracijos, todėl menkai tikėtina, kad vartojamas gydomosiomis dozėmis jis veiktų kūdikį. Kūdikio gaunama dozė yra mažesnė negu 0,5% motinos išgeriamos dozės kūno svorio vienetui (mg/kg).
Jei gydymas flupentiksolio dekanoatu yra kliniškai svarbus, galima ir toliau žindyti kūdikį, bet jį, ypač pirmąsias 4 savaites po gimimo, būtina stebėti.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Flupentiksolio dekanoatas – tai vaistas, kuris mažomis ir vidutinėmis dozėmis (iki 100 mg/kas antrą savaitę) nepasižymi raminamuoju veikimu.
Ligoniai, kuriems skiriami psichotropiniai vaistai, gali patirti dėmesio ir koncentracijos sutrikimų tiek dėl pačios ligos, tiek dėl vaisto ar abiejų veiksnių derinio. Todėl juos privalu įspėti apie pakitusį gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamų reiškinių dažnis ir stiprumas yra didžiausias praėjus gydyti ir sumažėja tęsiant gydymą.

Kelias pirmąsias dienas po injekcijos ir tik pradėjus gydyti gali atsirasti ekstrapiramidinių sutrikimų.
Daugeliu atvejų šiuos nepageidaujamus reiškinius galima pakankamai kontroliuoti sumažinant dozę ir/ar skiriant antiparkinsoninių vaistų. Nuolat profilaktiškai vartoti antiparkinsoninius vaistus nepatartina.
Antiparkinsoniniai vaistai nesumažina vėlyvosios diskinezijos ir gali ją pabloginti. Rekomenduojama sumažinti dozę ar, jei yra galimybė, nustoti jais gydyti.
Jei nuolat esti akatizija, rekomenduojami benzodiazepinai ar propranololis.
Nemiga (trumpalaikė) dažniausiai atsiranda keičiant gydymą iš neuroleptikų, pasižyminčių sedaciniu poveikiu.

Klinikinių tyrimų rezultatai

Pateikiant duomenis, taikoma šį tvarka:
MedDRA“ organų sistemų klasė/ atitinkantis terminas
Labai dažni (≥1/10); dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10); nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100);
reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000); labai reti (<1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

MedDRA“ organų sistemų klasė Dažnis Atitinkantis terminas
Tyrimai nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100) padidėjęs kūno svoris
Nervų sistemos sutrikimai labai dažni (≥1/10) ekstrapiramidinės sistemos sutrikimai, parkinsonizmas, drebulys, akatizija
dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10) distonija, diskinezija, kalbos sutrikimas
nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100) galvos svaigimas
Akių sutrikimai dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10) okulogiracija
nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100) sutrikusi akomodacija
Virškinimo trakto sutrikimai dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10) seilėtekis, disfagija
nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100) vidurių užkietėjimas
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100) apetito sumažėjimas
Kraujagyslių sutrikimai dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10) hipotenzija
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10) nuovargis, astenija
Psichikos sutrikimai dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10) depresija, nemiga, sujaudinimas
nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100) agresija

Pranešimai po vaisto patekimo į rinką

Buvo aprašytas piktybinio neurolepsinio sindromo atvejis.

Kai kuriems ilgai gydomiems pacientams gali pasireikšti vėlyvoji diskinezija. Antiparkinsoniniai vaistai nesumažina jos simptomų ir gali juos dar pabloginti. Rekomenduojama mažinti vaisto dozę ar jo išvis nebevartoti.

Buvo pastebėti keli laikini kepenų funkcijos rodiklių pakitimai.

Vartojant flupentiksolio dekanoato, kaip ir kitų antipsichozinių preparatų terapinei klasei priklausančių vaistų, retais atvejais nustatytas QT intervalo pailgėjimas, skilvelinės aritmijos – skilvelių virpėjimas, skilvelinės tachikardijos, Torsades de Pointes ir staigios nepaaiškinamos mirtys (žr. 4.4 skyrių).

4.9 Perdozavimas

Dėl vaisto vartojimo būdo perdozavimo simptomai yra mažai tikėtini.

Simptomai
Mieguistumas, koma, ekstrapiramidiniai simptomai, traukuliai, šokas, hipertermija ar hipotermija.

Perdozavimo atveju, kai kartu buvo vartojama kitų širdį veikiančių vaistinių preparatų, buvo gauta pranešimų apie EKG pakitimus, QT intervalo pailgėjimą, Torsades de Pointes, širdies sustojimą ir skilvelines aritmijas.

Gydymas

Gydymas simptominis ir palaikomasis. Taikomos priemonės, palaikančios kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Epinefrino (adrenalino) nereikėtų skirti, nes vėliau tai gali sukelti kraujospūdžio mažėjimą. Traukulius galima gydyti diazepamu, ekstrapiramidinius simptomus - biperidenu.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – neuroleptikai (antipsichoziniai), ATC kodas: N 05 AF 01

Cis(Z) - Flupentiksolis yra tioksantenų grupės neuroleptikas.

Antipsichozinis neuroleptikų veikimas atsiranda dėl dopamino receptorius blokuojančio poveikio ir taip pat galbūt dėl 5-HT (5-hidroksitriptamino) receptorių blokavimo. In vitro ir in vivo cis(Z)-flupentiksolis pasižymi dideliu afinitetu dopamino D1 ir D2 receptoriams, o fliufenazinas beveik selektyviai veikia D2 receptorius in vivo. Atipinis antipsichozinis vaistas klozapinas kaip cis(Z)-flupentiksolis vienodai veikia D1 ir D2 receptorius tiek in vitro, tiek in vivo.

Cis(Z)-flupentiksolis 1 adrenoreceptorius ir 5HT2 receptorius veikia silpniau negu chlorprotiksenas, didelės fenotiazino darinių dozės bei klozapinas, bet neveikia cholinerginių muskarino receptorių. Jis turi neryškių antihistamininių savybių ir nepasižymi 2 adrenoreceptorius blokuojančiu veikimu.

Visų neuroleptikų poveikio elgesiui tyrimų metu įrodyta, kad cis(Z)-flupentiksolis yra stipriai veikiantis (dopamino receptorius blokuojantis) neuroleptikas. Nustatyta, kad yra ryšys tarp tyrimų in vivo, poveikio D2 receptoriams in vitro ir vidutinės geriamosios antipsichozinės dienos dozės.

D1 receptorių jaudinimas arba D2 receptorių blokavimas sukelia žiurkėms perioralinius judesius. Cis(Z)-flupentiksolis slopina šiuos judesius. Tyrimai su beždžionėmis parodė, kad oralinė hiperkinezija daugiau susijusi su D1 receptorių stimuliavimu ir mažiau su D2 receptorių padidėjusiu jautrumu. Todėl galima manyti, kad D1 receptorių jaudinimas žmogui sukelia diskineziją, kuria galima slopinti blokuojant D1 receptorius.

Flupentiksolis , atsižvelgiant į dozę, kaip ir kiti neuroleptikai padidina prolaktino koncentraciją serume.

Farmakologiniai tyrimai aiškiai parodė, kad cis(Z)-flupentiksolio dekanoato aliejinis tirpalas veikia ilgiau neuroleptiškai ir, kad vartojant depo formą ilgiau reikia mažesnio vaisto kiekio, kad būtų gautas reikiamas efektas, negu kasdien geriant flupentiksolį. Tik didelės vaisto dozės nestipriai ir trumpą laiką barbitūratais sukeltą pelių miegą. Mažai tikėtina, kad galima sąveika su anestetikais ligoniams, vartojantiems ilgai veikiančius preparatus.

Klinikinėje praktikoje flupentiksolio dekanoatas tinka palaikomajam lėtinių psichinių ligų gydymui. Antipsichozinis poveikis sustiprėja didinant vaisto dozę. Mažos ir vidutinės dozės (iki 100 mg kas dvi savaites) nesukelia raminamojo poveikio, tačiau skiriant didesnes dozes gali būti nespecifinė sedacija.

Flupentiksolio dekanoatas ypač tinka gydyti ligoniams, kurie yra apatiški, depresiški, nenori gydytis ar savavališkai nutraukia gydymą.

Flupentiksolio dekanoatas leidžia nenutrūkstamai tęsti gydymą ypač tų pacientų, kurie negali reguliariai gerti vaistų. Flupentiksolio dekanoatas padeda išvengti ligos atkryčio, kai ligonis vengia vartoti geriamus vaistus.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija
Esterifikuojant cis(Z)-flupentiksolį su dekanoato rūgštimi, cis(Z)-flupentiksolis virsta didelio lipofiliškumo medžiagą - cis(Z)-flupentiksolio dekanoatu. Ištirpintas aliejuje ir sušvirkštas į raumenis, esteris lėtai iš aliejaus patenka į audinių skystį, kur jis greitai hidrolizuojamas, išlaisvinant aktyvųjį cis(Z)-flupentiksolį.

Įšvirkštus vaistus į raumenis, maksimali koncentracija serume susidaro po 3 7 dienų. Dėl 3 savaičių pusinės eliminacijos periodo (įvertinant išsilaisvinimą iš depo), pastovi koncentracija pasiekiama po beveik 3 mėnesių gydymo.

Pasiskirstymas
Menamas pasiskirstymo tūris (Vd) yra apie 14,1 l/kg.
Su plazmos baltymais susijungia apie 99% vaisto.

Biotransformacija
Yra trys pagrindiniai cis(Z)-flupentiksolio metabolizmo būdai: sulfoksidinimas, šoninės grandinės N- dealkilinimas ir konjugacija su gliukurono rūgštimi. Metabolitai neturi psichofarmakologinio poveikio. Smegenyse ir kituose audiniuose cis(Z)-flupentiksolio būna daugiau negu jo metabolitų.

Eliminacija
Cis(Z)-flupentiksolio pusinės eliminacijos periodas (T1/2) yra apie 35 valandos, vidutinis sisteminis vaisto klirensas (ClS) - apie 0,29 l/min. Didžioji cis(Z)-flupentiksolio dalis išsiskiria su išmatomis, tik tam tikras kiekis - su šlapimu. Kai pacientams buvo duota tričiu žymėto flupentiksolio, nustatyta, kad su išmatomis išsiskiria 4 kartus daugiau vaisto negu su šlapimu.

Su maitinančių motinų pienu išsiskiria mažai cis(Z)-flupentiksolio. Vaisto koncentracijos serume ir motinos piene santykis yra 1:3.

Kinetika
Vaisto kinetika yra linijinė. Pastovi vaisto koncentracija serume, švirkščiant cis(Z)-flupentiksolį atitinkantį 40 mg cis(Z)-flupentiksolio dekanoato kas 2 savaites, yra apie 6 nmol/l.

Vyresnio amžiaus ligoniai
Vyresniems ligoniams vaisto farmakokinetika nebuvo tirta. Tačiau tioksantenų grupės vaisto zuklopentiksolio farmakokinetikos rodikliai nepriklauso nuo ligonių amžiaus.

Inkstų funkcijos nepakankamumas
Įvertinus aukščiau aprašytus duomenis apie vaisto eliminaciją, galima teigti, kad inkstų funkcijos nepakankamumas neveiks vaisto koncentracijos serume.

Kepenų funkcijos nepakankamumas
Duomenų nėra.

Farmakokinetikos ir farmakodinamikos santykis
Priešinjekcinė koncentracija serume (plazmoje) 1 3 ng/ml (2 8 nmol/l) ir didžiausias bei mažiausias svyravimas < 2,5 yra rekomenduojami palaikomajam pacientų, sergančių lengva ar vidutinio sunkumo šizofrenija, gydymui.
Farmakokinetiškai 40 mg cis(Z)-flupentiksolio dekanoato dozė kas 2 savaites atitinka geriamajai 10 mg per dieną flupentiksolio dozei.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ūminis toksiškumas
Flupentiksolio ūminis toksiškumas mažas.

Lėtinis toksiškumas
Atliekant lėtinio toksiškumo tyrimus, pavojaus skiriant flupentiksolį gydomosiomis dozėmis, nenustatyta.

Reprodukcinis toksiškumas
Toksinio poveikio reprodukcinei funkcijai tyrimai rodo, kad skirti gydymą cis(Z)-flupentiksolio dekanoatu vaisingo amžiaus moterims nepavojinga.

Kancerogeniškumas
Flupentiksolis neveikia kancerogeniškai.

Vietinis toksiškumas
Vietiškai vaistas toleruojamas gerai. Vietinis raumenų pažeidimas atsiranda po vandeninio neuroleptikų tirpalo injekcijos. Sušvirkštus į raumenis aliejinio cis(Z)-flupentiksolio dekanoato tirpalo triušiams, buvo pastebėta tik lengva hemoragija ir edema.


6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Vidutinio ilgio grandinės trigliceridai

6.2 Nesuderinamumas

Flupentiksolio dekanoato negalima maišyti su kitomis depo vaistų formomis, pagamintomis sezamo aliejaus pagrindu, nes tai sukels akivaizdžius visų susijusių preparatų farmakokinetikos pokyčius.

6.3 Tinkamumo laikas

4 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti žemesnėje kaip 25 C temperatūroje.
Ampules laikyti išorinėje dėžutėje tam, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Bespalvio stiklo (I tipo) ampulės po 1 ml.
Dėžutės 1x1 ml

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.


7. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

H. Lundbeck A/S
Ottiliavej 9
DK-2500 Copenhagen,
Danija


8. RINKODAROS TEISĖS NUMERIAI

LT/1/98/0086/004


9. RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA

1998-06-02


10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA

2007-11-07

Naujausia vaistinio preparato charakteristikų santraukos redakcija pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT) interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/

 

APKLAUSA/ KONKURSAS
Klausimas:
Ar Jus veikia mėnulio pilnatis?
Atsakymai:
Taip, sunkiau užmigti
Taip, aplinkinių elgesys tampa keistas
Manęs neveikia
Rezultatai
 
2009 © Infomed.lt Visos teisės saugomos įstatymo. Kontaktai | Reklama
HexaPortal v1.7