Ieškoti
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės
   

LAMICTAL DISP. CHEW. 50MG TAB. N28

Vaistai
  Gamintojas:
GLAXOSMITHKLINE CONSUMER

PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Lamictal 2 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės
Lamictal 5 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės
Lamictal 25 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės
Lamictal 50 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės
Lamictal 100 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės
Lamictal 200 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje Lamictal 2 mg disperguojamoje/kramtomojoje tabletėje yra 2 mg lamotrigino.
Vienoje Lamictal 5 mg disperguojamojoje/kramtomojoje tabletėje yra 5 mg lamotrigino.
Vienoje Lamictal 25 mg disperguojamojoje/kramtomojoje tabletėje yra 25 mg lamotrigino.
Vienoje Lamictal 50 mg disperguojamojoje/kramtomojoje tabletėje yra 50 mg lamotrigino.
Vienoje Lamictal 100 mg disperguojamojoje/kramtomojoje tabletėje yra 100 mg lamotrigino.
Vienoje Lamictal 200 mg disperguojamojoje/kramtomojoje tabletėje yra 200 mg lamotrigino.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.3. FARMACINĖ FORMA

Disperguojamoji/kramtomoji tabletė.

2 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės
Balta arba beveik balta, apvali, juodųjų serbentų kvapo tabletė. Vienos tabletės pusės kraštai nuožulnūs ir yra užrašas ,,LTG” virš ,,2“. Kitoje pusėje nupieštos statmenai persidengiančios taisyklingo ovalo formos . Tabletės gali būti šiek tiek taškuotos.

5 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės
Balta arba beveik balta, pailga, abipus išgaubta, juodųjų serbentų kvapo tabletė, kurios vienoje pusėje yra užrašas ,,GS CL2”, o kitoje ,,5”. Tabletės gali būti šiek tiek taškuotos.

25 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės
Balta arba beveik balta, daugiabriaunė, taisyklingo ovalo formos, juodųjų serbentų kvapo tabletė, kurios vienoje pusėje yra užrašas ,,GS CL5”, o kitoje ,,25”. Tabletės gali būti šiek tiek taškuotos.

50 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės
Balta arba beveik balta, daugiabriaunė, taisyklingo ovalo formos, juodųjų serbentų kvapo tabletė, kurios vienoje pusėje yra užrašas ,,GS CX7”, o kitoje ,,50”. Tabletės gali būti šiek tiek taškuotos.

100 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės
Balta arba beveik balta, daugiabriaunė, taisyklingo ovalo formos, juodųjų serbentų kvapo tabletė, kurios vienoje pusėje yra užrašas ,,GS CL7”, o kitoje ,,100”. Tabletės gali būti šiek tiek taškuotos.

200 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės
Balta arba beveik balta, daugiabriaunė, taisyklingo ovalo formos, juodųjų serbentų kvapo tabletė, kurios vienoje pusėje yra užrašas ,,GSEC5”, o kitoje ,,200”. Tabletės gali būti šiek tiek taškuotos.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Epilepsija

Suaugusieji bei 13 metų ir vyresni paaugliai
- Papildomas židininių ir generalizuotų priepuolių, įskaitant toninius kloninius priepuolius, gydymas arba monoterapija.
- Priepuoliai Lennox-Gastaut sindromo atvejais. Lamictal skiriamas kaip papildomas gydymas, bet Lennox-Gastaut sindromo atveju gali būti skiriamas ir kaip pradinis antiepilepsinis vaistinis preparatas (AEV).

212 metų vaikai ir paaugliai
- Papildomas židininių ir generalizuotų priepuolių, įskaitant toninius kloninius priepuolius ir priepuolius, susijusius su Lennox-Gastaut sindromu, gydymas.
- Įprastinių absanso priepuolių monoterapija.

Bipolinis sutrikimas

18 metų ir vyresni suaugusieji
- Depresijos epizodų profilaktika pacientams, sergantiems bipoliniu I tipo sutrikimu, kuriems vyrauja depresijos epizodai (žr. 5.1 skyrių).

Ūminių manijos ar depresijos epizodų gydyti Lamictal negalima.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Lamictal disperguojamąsiasi/kramtomąsias tabletes galima kramtyti, tirpinti mažame vandens kiekyje (tokiame, kurio pakanka visai tabletei apsemti) arba nuryti visą užgeriant nedideliu vandens kiekiu.

Jeigu apskaičiuotoji lamotrigino dozė (pvz., gydant epilepsija sergančius vaikus ar pacientus, kurie serga kepenų funkcijos sutrikimu) neatitinka visos tabletės, reikia skirti vartoti tokią dozę, kuri atitinka mažesnį kiekį sveikų tablečių.

Gydymo atnaujinimas

Atnaujindamas gydymą Lamictal, kuris dėl bet kurių priežasčių buvo nutrauktas, vaistinį preparatą skiriantis gydytojas turi įvertinti, ar būtinas laipsniškas dozės didinimas iki palaikomosios dozės, nes vartojant dideles pradines dozes arba lamotrigino dozę didinant greičiau nei rekomenduojama, kyla sunkaus išbėrimo rizika (žr. 4.4 skyrių). Kuo didesnė pertrauka, tuo labiau būtina apsvarstyti laipsnišką dozės didinimą iki palaikomosios dozės. Jeigu pertrauka po lamotrigino vartojimo pabaigos ilgesnė nei penki pusinės eliminacijos periodai (žr. 5.2 skyrių), Lamictal dozę reikia palaipsniui didinti iki palaikomosios dozės pagal atitinkamą schemą.

Nerekomenduojama atnaujinti gydymą Lamictal pacientams, kurie jį nutraukė dėl išbėrimo, susijusio su ankstesniu gydymu lamotriginu, išskyrus tuos atvejus, kai laukiama nauda aiškiai persveria riziką.

Epilepsija

Rekomenduojamas dozės didinimas ir palaikomosios dozės suaugusiesiems, 13 metų ir vyresniems paaugliams (1 lentelė) bei 212 metų vaikams ir paaugliams (2 lentelė) pateikiamos toliau. Vartoti didesnių pradinės ir palaikomosios dozių negalima, nes atsiranda išbėrimo pavojus (žr. 4.4 skyrių).

Jeigu nutraukiamas kartu vartojamų AEV vartojimas arba pradedama kartu vartoti kitų AEV ar vaistinių preparatų pagal gydymo schemas, pagal kurias vartojama lamotrigino, reikia įvertinti, kokią įtaką tai turės lamotrigino farmakokinetikai (žr. 4.5 skyrių).

1 lentelė. Rekomenduojamos epilepsijos gydymo schemos suaugusiesiems ir 13 metų bei vyresniems paaugliams

Gydymo schema
1 + 2 savaitės
3 + 4 savaitės
Įprasta palaikomoji dozėMonoterapija

25 mg per parą
(vieną kartą per parą).
50 mg per parą
(vieną kartą per parą).
100200 mg per parą
(vieną kartą per parą arba padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).

Nustatant palaikomąją dozę, dozę galima kas vieną ar dvi savaites didinti ne daugiau kaip po 50100 mg, kol pasireiškia optimalus atsakas į gydymą.

Kai kuriems pacientams numatytam atsakui sukelti gali prireikti vartoti 500 mg paros dozę.Papildomas gydymas KARTU SU valproatu (lamotrigino gliukuronizacijos inhibitorius [žr. 4.5 skyrių]).

Šią gydymo schemą galima taikyti kartu su valproatu, neatsižvelgiant į kitus kartu vartojamus vaistinius preparatus.
12,5 mg per parą
(vartoti po 25 mg kas antrą parą).
25 mg per parą
(vieną kartą per parą).
100200 mg per parą
(vieną kartą per parą arba padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).

Nustatant palaikomąją dozę, dozę galima kas vieną ar dvi savaites didinti ne daugiau kaip po 2550 mg, kol pasireiškia optimalus atsakas į gydymą.Papildomas gydymas BE valproato, KARTU SU lamotrigino gliukuronizaciją sužadinančiais vaistiniais preparatais (žr. 4.5 skyrių).

Šią dozavimo schemą galima taikyti be valproato, bet kartu su:

fenitoinu,
karbamazepinu,
fenobarbitaliu,
primidonu,
rifampicinu,
lopinaviru/ritonaviru.

50 mg per parą
(vieną kartą per parą).
100 mg per parą
(padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).
200400 mg per parą
(padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).

Nustatant palaikomąją dozę, dozę galima kas vieną ar dvi savaites didinti ne daugiau kaip po 100 mg, kol pasireiškia optimalus atsakas į gydymą.

Kai kuriems pacientams numatytam atsakui sukelti gali prireikti vartoti 700 mg paros dozę.

Papildomas gydymas BE valproato ir BE lamotrigino gliukuronizaciją sužadinančių vaistinių preparatų (žr. 4.5 skyrių).

Šią dozavimo schemą reikia taikyti kartu su kitais vaistiniais preparatais, kurie reikšmingai neslopina ar nesužadina lamotrigino gliukuronizacijos.

25 mg per parą
(vieną kartą per parą).
50 mg per parą
(vieną kartą per parą).
100200 mg per parą
(vieną kartą per parą arba padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).

Nustatant palaikomąją dozę, dozę galima kas vieną ar dvi savaites didinti ne daugiau kaip po 50100 mg, kol pasireiškia optimalus atsakas į gydymą.

Pacientams, kurie vartoja vaistinių preparatų, kurių farmakokinetinė sąveika su lamotriginu iki šiol nežinoma (žr. 4.5 skyrių), reikia taikyti gydymo schemą, rekomenduojamą skiriant lamotriginą kartu su valproatu.2 lentelė. Rekomenduojamos epilepsijos gydymo schemos 212 metų vaikams ir paaugliams (visa paros dozė mg/kg kūno svorio per parą)

Gydymo schema
1 + 2 savaitės
3 + 4 savaitės
Įprasta palaikomoji dozėĮprastų absanso priepuolių monoterapija
0,3 mg/kg per parą (vieną kartą per parą arba padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).
0,6 mg/kg per parą (vieną kartą per parą arba padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).
110 mg/kg per parą, nors kai kuriems pacientams norimam atsakui sukelti gali prireikti didesnių dozių (iki 15 mg/kg per parą)
(vieną kartą per parą arba padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).

Nustatant palaikomąją dozę, dozę galima kas vieną ar dvi savaites didinti ne daugiau kaip po 0,6 mg/kg per parą, kol pasireiškia optimalus atsakas į gydymą.

Papildomas gydymas KARTU SU valproatu (lamotrigino gliukuronizacijos inhibitorius [žr. 4.5 skyrių]).

Šią gydymo schemą galima taikyti kartu su valproatu, neatsižvelgiant į kitus kartu vartojamus vaistinius preparatus.
0,15 mg/kg per parą * (vieną kartą per parą).
0,3 mg/kg per parą (vieną kartą per parą).
15 mg/kg per parą
(vieną kartą per parą arba padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).

Nustatant palaikomąją dozę, dozę galima kas vieną ar dvi savaites didinti ne daugiau kaip po 0,3 mg/kg per parą, kol pasireiškia optimalus atsakas į gydymą. Didžiausia palaikomoji paros dozė yra 200 mg.

Papildomas gydymas BE valproato, KARTU SU lamotrigino gliukuronizaciją sužadinančiais vaistiniais preparatais (žr. 4.5 skyrių).

Šią dozavimo schemą galima taikyti be valproato, bet kartu su:

fenitoinu,
karbamazepinu,
fenobarbitaliu,
primidonu,
rifampicinu,
lopinaviru/ritonaviru.

0,6 mg/kg per parą (padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).
1,2 mg/kg per parą (padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).
515 mg/kg per parą
(vieną kartą per parą arba padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).

Nustatant palaikomąją dozę, dozę galima kas vieną ar dvi savaites didinti ne daugiau kaip po 1,2 mg per parą, kol pasireiškia optimalus atsakas į gydymą. Didžiausia palaikomoji paros dozė yra 400 mg.

Papildomas gydymas BE valproato ir BE lamotrigino gliukuronizaciją sužadinančių vaistinių preparatų (žr. 4.5 skyrių).

Šią dozavimo schemą galima taikyti kartu su kitais vaistiniais preparatais, kurie reikšmingai neslopina ar nesužadina lamotrigino gliukuronizacijos.
0,3 mg/kg per parą (vieną kartą per parą arba padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).
0,6 mg/kg per parą (vieną kartą per parą arba padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).
110 mg/kg per parą
(vieną kartą per parą arba padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).

Nustatant palaikomąją dozę, dozę galima kas vieną ar dvi savaites didinti ne daugiau kaip po 0,6 mg/kg per parą, kol pasireiškia optimalus atsakas į gydymą. Didžiausia palaikomoji paros dozė yra 200 mg.

Pacientams, kurie vartoja vaistinių preparatų, kurių farmakokinetinė sąveika su lamotriginu iki šiol nežinoma (žr. 4.5 skyrių), reikia taikyti gydymo schemą,rekomenduojamą skiriant lamotriginą kartu su valproatu.

2 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės (tai mažiausias rinkoje esančio vaistinio preparato stiprumas).
<* Jeigu valproatą vartojančiam pacientui apskaičiuotoji dozė yra 1 mg ar didesnė, bet mažesnė kaip 2 mg, Lamictal 2 mg disperguojamąsias/kramtomąsias tabletes pirmas dvi savaites galima vartoti kas antrą parą. Jeigu valproatą vartojančiam pacientui apskaičiuotoji dozė yra mažesnė kaip 1 mg, Lamictal skirti negalima.>

5 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės (jeigu 2 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės netiekiamos, tai Lamictal 5 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės yra mažiausias rinkoje esančio vaistinio preparato stiprumas).
<* Jeigu valproatą vartojančiam pacientui apskaičiuotoji dozė yra 2,5 mg ar didesnė, bet mažesnė kaip 5 mg, Lamictal 5 mg disperguojamąsias/kramtomąsias tabletes pirmas dvi savaites galima vartoti kas antrą parą. Jeigu valproatą vartojančiam pacientui apskaičiuotoji dozė yra mažesnė kaip 2,5 mg, Lamictal skirti negalima.>Kad būtų pastoviai palaikoma gydomoji dozė, reikia stebėti vaiko svorį ir, jam pakitus, koreguoti dozę. Tikėtina, kad 26 metų vaikams prireiks palaikomosios dozės, kuri artima didžiausiai rekomenduojamai.

Jeigu taikant papildomą gydymą, pasiekiama epilepsijos kontrolė, kartu vartojamų AEV vartojimą galima nutraukti ir pacientams toliau taikyti Lamictal monoterapiją.

5 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės (jeigu 2 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės netiekiamos, tai Lamictal 5 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės yra mažiausias rinkoje esančio vaistinio preparato stiprumas).


Jaunesni kaip 2 metų vaikai
Kūdikių ir vaikų nuo 1 mėnesio iki 2 metų amžiaus židininių priepuolių papildomo gydymo lamotriginu saugumo ir veiksmingumo duomenys riboti (žr. 4.4 skyrių). Duomenų apie jaunesnius kaip 1 mėnesio kūdikius nėra. Taigi Lamictal nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 2 metų kūdikiams. Jeigu atsižvelgiant į paciento būklę, vis dėlto nusprendžiama gydyti šiuo vaistiniu preparatu, žr. 4.4, 5.1 ir 5.2 skyrius.

Bipolinis sutrikimas

Rekomenduojamas dozės didinimas ir palaikomosios dozės 18 metų ir vyresniems suaugusiesiems pateikiamos toliau esančiose lentelėse. Pereinamojo laikotarpio schemose pateikiamas lamotrigino dozės didinimas per šešias savaites iki palaikomosios stabilizuojamosios dozės (3 lentelė), atsižvelgiant į paciento būklę, vėliau kitų psichotropinių vaistinių preparatų ir (arba) AEV vartojimą galima nutraukti (4 lentelė). Dozės keitimas, pradėjus vartoti kartu kitų psichotropinių vaistinių preparatų ir (arba) AEV irgi pateikiamas toliau (5 lentelė). Vartoti didesnių pradinės ir palaikomosios dozių negalima, nes atsiranda išbėrimo pavojus (žr. 4.4 skyrių).
3 lentelė. Rekomenduojamas dozės didinimas ir suminė palaikomoji stabilizuojamoji paros dozė 18 metų ir vyresniems suaugusiesiems, kuriems diagnozuotas bipolinis sutrikimas

Gydymo schema
1 + 2 savaitės
3 + 4 savaitės
5 savaitė
Numatyta stabilizuojamoji dozė (6 savaitė) *Monoterapija lamotriginu ARBA papildomas gydymas BE valproato ir BE lamotrigino gliukuronizaciją sužadinančių vaistinių preparatų (žr. 4.5 skyrių).

Šią dozavimo schemą galima taikyti kartu su kitais vaistiniais preparatais, kurie reikšmingai neslopina ar nesužadina lamotrigino gliukuronizacijos.

25 mg per parą
(vieną kartą per parą).
50 mg per parą
(vieną kartą per parą arba padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).
100 mg per parą
(vieną kartą per parą arba padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).
200 mg per parą – įprasta numatyta dozė, kuri sukelia optimalų atsaką
(vieną kartą per parą arba padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).

Klinikinių tyrimų metu buvo vartojamos 100400 mg paros dozės.Papildomas gydymas KARTU SU valproatu (lamotrigino gliukuronizacijos inhibitorius [žr. 4.5 skyrių]).

Šią gydymo schemą galima taikyti kartu su valproatu, neatsižvelgiant į kitus kartu vartojamus vaistinius preparatus.
12,5 mg per parą
(vartoti po 25 mg kas antrą parą).
25 mg per parą
(vieną kartą per parą).
50 mg per parą
(vieną kartą per parą arba padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).
100 mg per parą – įprasta numatyta dozė, kuri sukelia optimalų atsaką
(vieną kartą per parą arba padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).

Atsižvelgiant į klinikinį atsaką, galima vartoti didžiausią 200 mg paros dozę.Papildomas gydymas BE valproato, KARTU SU lamotrigino gliukuronizaciją sužadinančiais vaistiniais preparatais (žr. 4.5 skyrių).

Šią dozavimo schemą galima taikyti be valproato, bet kartu su:

fenitoinu,
karbamazepinu,
fenobarbitaliu,
primidonu,
rifampicinu,
lopinaviru/ritonaviru.

50 mg per parą
(vieną kartą per parą).
100 mg per parą
(padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).
200 mg per parą
(padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).
6-tą savaitę vartoti 300 mg per parą, jeigu reikia, optimaliam atskui pasiekti 7-tą savaitę dozę galima padidinti iki įprastos numatytos 400 mg paros dozės
(padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).

Pacientams, kurie vartoja vaistinių preparatų, kurių farmakokinetinė sąveika su lamotriginu iki šiol nežinoma (žr. 4.5 skyrių), reikia taikyti gydymo schemą, rekomenduojamą skiriant lamotriginą kartu su valproatu.* Numatyta stabilizuojamoji dozė kinta priklausomai nuo klinikinio atsako.
4 lentelė. Suminė palaikomoji stabilizuojamoji paros dozė, nutraukus kartu vartojamų vaistinių preparatų vartojimą, 18 metų ir vyresniems suaugusiesiems, kuriems diagnozuotas bipolinis sutrikimas
Kai tik pasiekiama numatyta palaikomoji stabilizuojamoji paros dozė, kitų vaistinių preparatų vartojimą reikia nutraukti taip, kaip nurodyta toliau.

Gydymo schema
Šiuo metu vartojama stabilizuojamoji lamotrigino dozė (prieš nutraukimą)

1 savaitė (po nutraukimo)
2 savaitė
Nuo 3 savaitės*Nutraukus valproato vartojimą (lamotrigino gliukuronizacijos inhibitorius [žr. 4.5 skyrių]), atsižvelgiant į pradinę lamotrigino dozę.

Nutraukus valproato vartojimą, stabilizuojamąją dozę reikia padvigubinti, bet didinti daugiau kaip po 100 mg per savaitę negalima.
100 mg per parą

200 mg per parą

Vartoti tą pačią dozę (200 mg per parą)
(padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).
200 mg per parą

300 mg per parą

400 mg per parą

Vartoti tą pačią dozę (400 mg per parą)Nutraukus lamotrigino gliukuronizaciją sužadinančių vaistinių preparatų vartojimą (žr. 4.5 skyrių), atsižvelgiant į pradinę lamotrigino dozę.

Šią dozavimo schemą galima taikyti, nutraukus šių vaistinių preparatų vartojimą:

fenitoino,
karbamazepino,
fenobarbitalio,
primidono,
rifampicino,
lopinaviro/ritonaviro.

400 mg per parą

400 mg per parą
300 mg per parą
200 mg per parą300 mg per parą

300 mg per parą
225 mg per parą
150 mg per parą200 mg per parą

200 mg per parą
150 mg per parą
100 mg per parą

Nutraukus vaistinių preparatų, kurie reikšmingai NESLOPINA ar NESUŽADINA lamotrigino gliukuronizacijos, vartojimą (žr. 4.5 skyrių).

Šią dozavimo schemą galima taikyti, nutraukus kitų vaistinių preparatų, kurie reikšmingai neslopina ar nesužadina lamotrigino gliukuronizacijos, vartojimą.

Vartoti numatytą dozę, kuri buvo pasiekta, didinant dozę (200 mg per parą padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus)
(dozės ribos nuo 100 iki 400 mg per parą).Pacientams, kurie vartoja vaistinių preparatų, kurių farmakokinetinė sąveika su lamotriginu iki šiol nežinoma (žr. 4.5 skyrių), reikia taikyti gydymo schemą, rekomenduojamą lamotriginą skiriant kartu su valproatu.* Jeigu reikia, dozę galima didinti iki 400 mg paros dozės.
5 lentelė. Lamotrigino paros dozės keitimas 18 metų ir vyresniems suaugusiesiems, kuriems diagnozuotas bipolinis sutrikimas, pradėjus kartu vartoti kitų vaistinių preparatų.

Lamotrigino paros dozės keitimo, pradėjus kartu vartoti kitų vaistinių preparatų, patirties nėra. Tačiau, remiantis sąveikos su kitais vaistiniais preparatais tyrimų duomenimis, galima pateikti toliau išvardytas rekomendacijas.

Gydymo schema
Šiuo metu vartojama stabilizuojamoji lamotrigino dozė (prieš pradedant vartoti kartu)

1 savaitė (pradėjus vartoti kartu)

2 savaitė
Nuo 3 savaitėsPradėjus kartu vartoti valproatą (lamotrigino gliukuronizacijos inhibitorius [žr. 4.5 skyrių]), atsižvelgiant į pradinę lamotrigino dozę.

Šią gydymo schemą galima taikyti pradėjus vartoti kartu valproatą, neatsižvelgiant į kitus kartu vartojamus vaistinius preparatus.
200 mg per parą

100 mg per parą
Vartoti tą pačią dozę (100 mg per parą)300 mg per parą

150 mg per parą
Vartoti tą pačią dozę (150 mg per parą)400 mg per parą

200 mg per parą
Vartoti tą pačią dozę (200 mg per parą)

Pradėjus kartu vartoti lamotrigino gliukuronizaciją sužadinančių vaistinių preparatų pacientams, kurie NEVARTOJA valproato (žr. 4.5 skyrių), atsižvelgiant į pradinę lamotrigino dozę.

Šią dozavimo schemą galima taikyti nevartojant valproato, pradėjus kartu vartoti:

fenitoiną,
karbamazepiną,
fenobarbitalį,
primidoną,
rifampiciną,
lopinavirą/ritonavirą.200 mg per parą

200 mg per parą
300 mg per parą
400 mg per parą150 mg per parą

150 mg per parą
225 mg per parą
300 mg per parą100 mg per parą
100 mg per parą
150 mg per parą
200 mg per parą

Pradėjus kartu vartoti vaistinių preparatų, kurie reikšmingai NESLOPINA ar NESUŽADINA lamotrigino gliukuronizacijos (žr. 4.5 skyrių).

Šią dozavimo schemą galima taikyti, pradėjus kartu vartoti kitų vaistinių preparatų, kurie reikšmingai neslopina ar nesužadina lamotrigino gliukuronizacijos.

Vartoti numatytą dozę, kuri buvo pasiekta, didinant dozę (200 mg per parą, dozės ribos nuo 100 iki 400 mg per parą).

Pacientams, kurie vartoja vaistinių preparatų, kurių farmakokinetinė sąveika su lamotriginu iki šiol nežinoma (žr. 4.5 skyrių), reikia taikyti gydymo schemą, rekomenduojamą lamotriginą skiriant kartu su valproatu.Lamictal vartojimo nutraukimas pacientams, kuriems diagnozuotas bipolinis sutrikimas
Klinikinių tyrimų duomenimis, staigiai nutraukus lamotrigino vartojimą, palyginti su placebu, nepageidaujamų reakcijų nepadažnėjo, jos nepasunkėjo ir nenustatyta kitokio tipo nepageidaujamų reakcijų. Dėl to pacientai gali gydymą Lamictal baigti laipsniškai nemažindami dozės.

Vaikai ir jaunesni kaip 18 metų paaugliai
Lamictal nerekomenduojama vartoti vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nėra (žr. 4.4 skyrių).

Bendrosios Lamictal dozavimo rekomendacijos specialių grupių pacientams

Moterys, kurios vartoja hormoninių kontraceptikų
Vartojant kartu etinlestradiolio/levonorgestrelio (30 mikrogramų/150 mikrogramų) derinį, lamotrigino klirensas būna maždaug du kartus greitesnis, dėl to sumažėja lamotrigino koncentracijos. Padidinus dozę, geriausiam gydomajam poveikiui sukelti gali prireikti vartoti didesnę (beveik du kartus) palaikomąją lamotrigino dozę. Nustatyta, kad per savaitę, kurios metu kontraceptinių tablečių negeriama, lamotrigino koncentracija padidėja du kartus. Negalima atmesti, kad nepasireikš nuo dozės priklausomų nepageidaujamų reiškinių. Dėl to reikia apgalvotai skirti pirmaeilę kontracepciją be pertraukų, kurių metu kontraceptinių tablečių negeriama (pavyzdžiui, nepertraukiamą hormoninę kontracepciją ar nehormoninius kontracepcijos metodus, žr. 4.4 ir 4.5 skyrius).

Kaip pradėti vartoti hormoninius kontraceptikus pacientėms, kurios jau vartoja palaikomąją lamotrigino dozę, bet NEVARTOJA lamotrigino gliukuronizaciją sužadinančių vaistinių preparatų
Daugeliu atvejų lamotrigino palaikomąją dozę reikia padidinti iki dviejų kartų (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Pradėjus vartoti hormoninius kontraceptikus, atsižvelgiant į individualų atsaką, lamotrigino paros dozę kas savaitę rekomenduojama didinti po 50100 mg. Dozės didinti greičiau nei rekomenduojama negalima, išskyrus atvejus, kai tai būtina atsižvelgiant į ligonio būklę. Prieš pradedant vartoti ir pradėjus vartoti hormoninius kontraceptikus, reikia ištirti lamotrigino koncentraciją serume, kad būtų patvirtinta, jog išlieka ankstesnė lamotrigino koncentracija. Jeigu būtina, dozę reikia keisti. Moterims, kurios vartoja hormoninių kontraceptikų, kuriuos vartojant, daroma vienos savaitės pertrauka, (tablečių negeriama), 3-čią aktyvaus gydymo savaitę reikia tikrinti lamotrigino koncentraciją serume, t. y. nuo 15-tos iki 21-os tablečių gėrimo ciklo dienos. Taigi reikia numatyti pirmaeilės kontracepcijos be savaitės, kai kontraceptinių tablečių nevartojama, galimybę (pvz., skirti vartoti hormoninius kontraceptikus be pertraukų arba nehormoninį kontracepcijos metodą, žr. 4.4 ir 4.5 skyrius).

Kaip nutraukti hormoninių kontraceptikų vartojimą pacientėms, kurios jau vartoja palaikomąją lamotrigino dozę, bet NEVARTOJA lamotrigino gliukuronizaciją sužadinančių vaistinių preparatų
Daugeliu atvejų lamotrigino palaikomąją dozę reikia sumažinti iki 50 % (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Per tris savaites lamotrigino paros dozę rekomenduojama palaipsniui sumažinti po 50100 mg kiekvieną savaitę (negalima mažinti daugiau kaip po 25 % visos paros dozės per savaitę), išskyrus atvejus, kai dėl klinikinio atsako reikia kitaip. Prieš nutraukiant ir nutraukus hormoninių kontraceptikų vartojimą, galima ištirti lamotrigino koncentraciją serume, norint įsitikinti, jog išlieka ankstesnė lamotrigino koncentracija. Moterims, kurios nori nutraukti hormoninių kontraceptikų, kuriuos vartojant, vieną savaitę tablečių negeriama, vartojimą, 3-čią aktyvaus gydymo savaitę reikia tikrinti lamotrigino koncentraciją serume, t. y. nuo 15-tos iki 21-os tablečių gėrimo ciklo dienos. Baigus nepertraukiamą kontraceptinių tablečių vartojimą, pirmą savaitę mėginių lamotrigino koncentracijos po kontraceptinių tablečių vartojimo pabaigos nustatymui imti nereikia.

Kaip pradėti vartoti lamotriginą pacientėms, kurios jau vartoja hormoninių kontraceptikų
Dozę didinti reikia pagal normalias lentelėse pateikiamas dozavimo rekomendacijas.

Kaip pradėti arba nutraukti hormoninių kontraceptikų vartojimą pacientėms, kurios jau vartoja palaikomąją lamotrigino dozę ir VARTOJA lamotrigino gliukuronizaciją sužadinančių vaistinių preparatų
Gali neprireikti keisti rekomenduojamą palaikomąją lamotrigino dozę.

Senyvi asmenys (vyresni kaip 65 metų)
Rekomenduojamos dozavimo schemos keisti nereikia. Lamotrigino farmakokinetika šios amžiaus grupės pacientų organizme reikšmingai nesiskyrė nuo jaunesnių suaugusiųjų (žr. 5.2 skyrių).

Inkstų funkcijos sutrikimas
Lamictal vartoti pacientams, kurie serga inkstų funkcijos nepakankamumu, reikia atsargiai. Pacientams, kuriems yra galutinė inkstų funkcijos nepakankamumo stadija, pradinę lamotrigino dozę reikia skirti, atsižvelgiant į kitus kartu vartojamus vaistinius preparatus. Jeigu pacientas serga reikšmingu inkstų funkcijos sutrikimu, gali būti veiksminga sumažinti palaikomąją vaistinio preparato dozę (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).

Kepenų funkcijos sutrikimas
Pacientams, kurie serga vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu (B klasės pagal Child-Pugh), pradinę, didinimo ir palaikomąsias dozes paprastai reikia sumažinti maždaug 50 %, o pacientams, kurie serga sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu (C klasės pagal Child-Pugh) – 75 %. Didinimo ir palaikomąją dozes reikia koreguoti, atsižvelgiant į klinikinį atsaką (žr. 5.2 skyrių).

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei vaistinio preparato medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Odos išbėrimas

Pranešama apie nepageidaujamas odos reakcijas, kurių dažniausiai atsiranda per pirmąsias 8 savaites, pradėjus gydyti lamotriginu. Išbėrimas dažniausiai būna lengvas ir išnyksta savaime, bet gauta pranešimų ir apie sunkų išbėrimą, dėl kurio pacientus teko gydyti ligoninėje ir nutraukti lamotrigino vartojimą. Tarp jų buvo gyvybei pavojingo išbėrimo atvejų, pavyzdžiui, Stevens-Johnson sindromas ir toksinė epidermio nekrolizė (žr. 4.8 skyrių).

Tyrimuose dalyvavusiems suaugusiesiems, kurie vartojo lamotriginą pagal dabartines dozavimo rekomendacijas, sunkus odos išbėrimas pasireiškė maždaug 1 iš 500 epilepsija sergančių ligonių. Maždaug pusė šių atvejų buvo Stevens-Johnson sindromas (1 iš 1000). Klinikinių tyrimų su bipoliniu sutrikimu sergančiais pacientais duomenimis, sunkaus odos išbėrimo dažnis yra maždaug 1 iš 1000.

Vaikams sunkaus odos išbėrimo rizika yra didesnė nei suaugusiesiems. Turimi tyrimų duomenys rodo, kad epilepsija sergančių vaikų gydymo ligoninėje dėl išbėrimų dažnis yra nuo 1 iš 300 iki 1 iš 100.

Vaikams išbėrimas iš pradžių gali būti klaidingai palaikytas infekcija, dėl to, jeigu per pirmas aštuonias gydymo lamotriginu savaites atsiranda išbėrimo ir karščiavimo simptomų, gydytojai turi pagalvoti, kad tai gali būti reakcija į gydymą lamotriginu.

Atrodo, kad bendrosios išbėrimo rizikos papildomas padidėjimas labai priklauso:

nuo didelės pradinės lamotrigino dozės ir greitesnio nei rekomenduojamas lamotrigino dozės didinimo (žr. 4.2 skyrių);
valproato vartojimo kartu (žr. 4.2 skyrių).

Pacientus, kuriems anksčiau vartojant kitų AEV pasireiškė alergija ar išbėrimas, reikia gydyti atsargiai, nes tokiems pacientams vartojant lamotriginą maždaug tris kartus dažniau atsiranda nesunkus išbėrimas nei pacientams, kuriems anksčiau tokių reiškinių nebuvo.

Visus išbertus pacientus (suaugusiuosius ir vaikus) reikia tuojau pat ištirti ir nedelsiant nutraukti Lamictal vartojimą, išskyrus atvejus, kai neabejojama, kad išbėrimas nesusijęs su gydymu lamotriginu. Pacientams, kuriems gydymas buvo nutrauktas dėl išbėrimo, susijusio su ankstesniu lamotrigino vartojimu, Lamictal vartojimo atnaujinti nerekomenduojama, išskyrus atvejus, kai laukiama nauda neabejotinai persveria riziką.

Be to, nustatyta, kad išbėrimu pasireiškė padidėjusio jautrumo sindromas, kuriam būdingi įvairūs sisteminiai simptomai, įskaitant karščiavimą, limfmazgių padidėjimą, veido edemą, pakitimus kraujyje ir kepenų funkcijos sutrikimus (žr. 4.8 skyrių). Šis sindromas būna įvairaus sunkumo ir retais atvejais gali sukelti diseminuotąją intravaskulinę koaguliaciją (DIK) bei daugelio organų funkcijos nepakankamumą. Svarbu, kad ankstyvieji jautrumo padidėjimo simptomai (pvz.: karščiavimas, limfmazgių padidėjimas) gali pasireikšti net be išbėrimo. Jeigu atsiranda tokių požymių ar simptomų, pacientą reikia nedelsiant ištirti ir, jeigu nenustatoma kitokios jų atsiradimo priežasties, Lamictal vartojimą nutraukti.

Būklės pasunkėjimas ir savižudybės rizika

Pagal įvairias indikacijas AEV gydytiems pacientams pasireiškė mintys apie savižudybę ir savižudiškas elgesys. Placebu kontroliuojamųjų AEV atsitiktinių imčių tyrimų duomenų metaanalizė taip pat parodė minčių apie savižudybę ir savižudiško elgesio rizikos nežymų padidėjimą. Šios rizikos mechanizmas nežinomas, ir turimi duomenys nepaneigia su lamotrigino vartojimu susijusio rizikos padidėjimo.

Taigi reikia stebėti, ar pacientams neatsiranda minčių apie savižudybę ir su savižudybe siejamo elgesio apraiškų, ir apsvarstyti tinkamą gydymą. Pacientams (ir jų globėjams) reikia patarti, kad kreiptųsi medicininės pagalbos, jeigu atsiranda minčių apie savižudybę ir savižudiško elgesio apraiškų.

Bipoliniu sutrikimu sergančių pacientų depresijos simptomai gali pasunkėti ir (arba) tokiems pacientams atsirasti savižudiško elgesio apraiškų, nesvarbu, vartoja jie ar nevartoja vaistinių preparatų nuo bipolinio sutrikimo, įskaitant Lamictal. Taigi reikia atidžiai stebėti, ar pacientų, kurie gydomi Lamictal dėl bipolinio sutrikimo, būklė nesunkėja (įskaitant naujų simptomų atsiradimą) ir ar jiems nepasireiškia polinkis į savižudybę, ypač gydymo pradžioje arba pakeitus dozę. Kai kuriems pacientams, pavyzdžiui, tiems, kuriems anksčiau buvo savižudiško elgesio arba minčių apie savižudybę apraiškų, jauniems suaugusiesiems ir pacientams, kurie prieš pradedant gydymą daug mąstė apie savižudybę, minčių apie savižudybę ir bandymo žudytis rizika yra didesnė, taigi juos gydymo metu reikia atidžiai stebėti.

Jeigu paciento būklė pasunkėja (įskaitant naujų simptomų atsiradimą) ir (arba) pasireiškia mintys apie savižudybę ar savižudiškas elgesys, ypač tais atvejais, kai simptomai sunkūs, atsiranda staiga arba anksčiau pacientui tokių simptomų nebuvo, reikia apsvarstyti galimybę keisti gydymo schemą, įskaitant vaistinio preparato vartojimo nutraukimą.

Hormoniniai kontraceptikai

Hormoninių kontraceptikų vartojimo įtaka lamotrigino veiksmingumui
Vartojant kartu etinlestradiolio/levonorgestrelio (30 mikrogramų/150 mikrogramų) derinį, lamotrigino klirensas būna maždaug du kartus greitesnis, dėl to sumažėja lamotrigino koncentracijos (žr. 4.5 skyrių). Sumažėjus lamotrigino koncentracijai sutrinka priepuolių kontrolė. Palaipsniui padidinus dozę, geriausiam gydomajam poveikiui sukelti daugeliu atvejų gali prireikti vartoti didesnę (beveik du kartus) palaikomąją lamotrigino dozę. Nutraukus hormoninių kontraceptikų vartojimą, lamotrigino klirensas gali perpus sulėtėti. Lamotrigino koncentracijos padidėjimas gali būti susijęs su nuo dozės priklausomais nepageidaujamais reiškiniais. Atsižvelgiant į tai, pacientus reikia stebėti.

Moterims, kurios nevartoja lamotrigino gliukuronizaciją sužadinančių vaistinių preparatų ir vartoja hormoninių kontraceptikų, kuriuos vartojant vieną savaitę daroma pertrauka, kurios metu kontraceptinių tablečių negeriama, per šią savaitę gali palaipsniui laikinai padidėti lamotrigino koncentracijos (žr. 4.2 skyrių). Tokie lamotrigino koncentracijos pokyčiai gali būti susiję su nepageidaujamu poveikiu. Dėl to reikia apsvarstyti galimybę skirti pirmaeilę kontracepciją be pertraukų, kurių metu kontraceptinių tablečių negeriama (pavyzdžiui, nepertraukiamą hormoninę kontracepciją ar nehormoninius kontracepcijos metodus).

Kitokių geriamųjų kontraceptikų ar PHT sąveikos su lamotriginu tyrimų neatlikta, bet jie gali panašiai veikti lamotrigino farmakokinetikos rodmenis.

Lamotrigino įtaka hormoninių kontraceptikų veiksmingumui
Sąveikos tyrimas, kuriame dalyvavo 16 sveikų savanorių, parodė, kad lamotriginą vartojant kartu su hormoniniu kontraceptiku (etinilestradiolio ir levonorgestrelio deriniu), vidutiniškai pagreitėjo levonorgestrelio klirensas bei pakito FSH ir LH koncentracijos serume (žr. 4.5 skyrių). Šių pokyčių įtaka kiaušidžių ovuliaciniam aktyvumui nežinoma. Tačiau tikimybės, kad dėl tokių pokyčių kontracepcijos veiksmingumas kai kurių pacienčių, vartojančių hormoninių vaistinių preparatų kartu su lamotriginu, organizme gali sumažėti, paneigti negalima. Dėl to reikia perspėti pacientes, kad tuojau pat pasakytų apie visus menstruacijų ciklo pokyčius, pavyzdžiui, nereguliarų kraujavimą.

Dihidrofolatų reduktazė

Lamotriginas šiek tiek slopina dihidrofolio rūgšties reduktazę, taigi, taikant ilgalaikį gydymą, gali pasireikšti sąveika su folatų metabolizmu (žr. 4.6 skyrių). Tačiau ilgą laiką lamotriginą vartojusių žmonių hemoglobino koncentracija, vidutinis eritrocitų tūris bei folatų koncentracija serume ir eritrocituose (vartojant ne ilgiau kaip vienerius metus) ar folatų koncentracija eritrocituose (vartojant ne ilgiau kaip 5 metus) reikšmingai nepakito.

Inkstų funkcijos nepakankamumas

Vienkartinės dozės tyrimų su žmonėmis, kuriems diagnozuota galutinė inkstų funkcijos nepakankamumo stadija, duomenimis, lamotrigino koncentracija plazmoje reikšmingai nepakito. Tačiau tikėtinas didesnis metabolitų gliukuronidų kaupimasis. Dėl to ligonius, sergančius inkstų funkcijos nepakankamumu, reikia gydyti atsargiai.

Pacientai, kurie vartoja kitokių vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra lamotrigino

Pacientams, kurie jau vartoja bet kurių kitų vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra lamotrigino, Lamictal vartoti nepasitarus su gydytoju negalima.

Vaikų raida

Duomenų apie lamotrigino įtaką vaikų augimui, lytiniam brendimui ir pažinimo, emocijų bei elgsenos raidai nėra.

Atsargumo priemonės, susijusios su epilepsija

Staigus lamotrigino, kaip ir kitų AEV, vartojimo nutraukimas gali skatinti atoveiksmio priepuolius. Lamictal dozę reikia mažinti palaipsniui per dvi savaites, išskyrus atvejus, kai dėl saugumo vaistinio preparato vartojimą reikia nutraukti staigiai (pvz., dėl išbėrimo).

Literatūroje yra pranešimų, kad sunkūs traukulių priepuoliai, įskaitant epilepsinę būklę, gali sukelti rabdomiolizę, dauginius organų funkcijos sutrikimus ir diseminuotąją intravaskulinę koaguliaciją, kartais net mirtinus. Nustatyta panašių atvejų, susijusių su lamotrigino vartojimu.

Vietoj būklės pagerėjimo gali pasireikšti kliniškai reikšmingas priepuolių padažnėjimas. Pacientams, kuriems pasireiškia daugiau nei vieno tipo priepuolių, bent vieno tipo priepuolių sureguliavimo nauda persveria nustatytą bet kurio kito tipo priepuolių pasunkėjimą.

Lamotriginas gali sunkinti miokloninius priepuolius.

Duomenys rodo, kad vartojant kartu su izofermentus sužadinančiais vaistiniais preparatais pasireiškęs atsakas yra silpnesnis nei vartojant kartu su izofermentus nesužadinančiais antiepilepsiniais vaistiniais preparatais. Šio reiškinio reikšmė neaiški.

Lamotriginu gydant įprastus absansų priepuolius vaikams, veiksmingumas gali būti palaikomas ne visiems pacientams.

Atsargumo priemonės, susijusios su bipoliniu sutrikimu

Vaikai ir jaunesni kaip 18 metų paaugliai
Vaikų ir paauglių, sergančių didžiąja depresija ir kitais psichikos sutrikimais, gydymas antidepresantais susijęs su minčių apie savižudybę ir savižudiško elgesio apraiškomis.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Sąveikos tyrimai atlikti tik suaugusiesiems.

Lamotrigino metabolizmą veikia fermentai UDFgliukuroniltransferazės. Kad lamotriginas kliniškai reikšmingai sužadintų ar slopintų kepenų fermentus, dalyvaujančius oksidaciniame vaistinių preparatų metabolizme, neįrodyta. Lamotrigino sąveikos su vaistiniais preparatais, kurių metabolizmą veikia citochromo P450 izofermentai, nesitikima. Lamotriginas gali vidutiniškai sužadinti savo paties metabolizmą, bet kliniškai reikšmingų padarinių nesitikima.

6 lentelė. Kitų vaistinių preparatų įtaka lamotrigino gliukuronizacijai

Vaistiniai preparatai, kurie reikšmingai slopina lamotrigino gliukuronizaciją
Vaistiniai preparatai, kurie reikšmingai sužadina lamotrigino gliukuronizaciją
Vaistiniai preparatai, kurie reikšmingai neslopina ar nesužadina lamotrigino gliukuronizacijos

Valproatas
Fenitoinas
OkskarbazepinasKarbamazepinas
FelbamatasFenobarbitalis
GabapentinasPrimidonas
LevetiracetamasRifampicinas
PregabalinasLopinaviras/ritonaviras
TopiramatasEtinilestradiolio/levonorgestrelio derinys *
Zonizamidas
Litis
Buproprionas
Olanzapinas* Kitokių geriamųjų kontraceptikų ar PHT sąveikos su lamotriginu tyrimų neatlikta, bet jie gali panašiai veikti lamotrigino farmakokinetikos rodmenis (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

Sąveika su antiepilepsiniais vaistiniais preparatais

Valproatas, kuris slopina lamotrigino gliukuronizaciją, slopina lamotrigino metabolizmą ir beveik du kartus pailgina vidutinį lamotrigino pusinės eliminacijos periodą. Pacientams, kurie vartoja kartu valproatą, reikia taikyti tinkamą gydymo schemą (žr. 4.2 skyrių).

Tam tikri AEV (pvz., fenitoinas, karbamazepinas, fenobarbitalis, primidonas), kurie aktyvina vaistinių preparatų metabolizmą veikiančius fermentus, sužadina lamotrigino gliukuronizaciją ir paspartina lamotrigino metabolizmą. Pacientams kurie vartoja kartu fenitoiną, karbamazepiną, fenobarbitalį ar primidoną, reikia taikyti tinkamą gydymo schemą (žr. 4.2 skyrių).

Pacientams, kurie vartoja karbamazepiną, pradėjus vartoti lamotriginą, nustatyta centrinės nervų sistemos sutrikimų, įskaitant, galvos svaigimą, ataksiją, dvejinimąsi akyse, miglotą matymą ir pykinimą. Šie reiškiniai dažniausiai išnyko, sumažinus karbamazepino dozę. Panašus poveikis nustatytas lamotrigino ir karbamazepino tyrimų su sveikais savanoriais metu, bet dozės sumažinimas netirtas.

Literatūroje yra duomenų apie lamotrigino koncentracijos sumažėjimą, kai lamotriginas buvo vartojamas kartu su okskarbazepinu. Tačiau prospektyviųjų tyrimų su sveikais suaugusiais savanoriais, kurie vartojo 200 mg lamotrigino ir 1200 mg okskarbazepino dozes, duomenimis okskarbazepinas neveikė lamotrigino metabolizmo, o lamotriginas neveikė okskarbazepino metabolizmo. Taigi pacientams kurie kartu vartoja okskarbazepiną, reikia taikyti gydymą pagal papildomo gydymo lamotriginu be valproato ir be lamotrigino gliukuronizaciją sužadinančių vaistinių preparatų schemas (žr. 4.2 skyrių).

Tyrimų su sveikais savanoriais duomenimis, felbamato (1200 mg du kartus per parą) vartojimas kartu su lamotriginu (100 mg du kartus per parą 10 dienų) kliniškai reikšmingos įtakos lamotrigino farmakokinetikai nedarė.

Remiantis retrospektyvios analizės duomenimis, tiriant koncentracijas plazmoje, pacientų, kurie vartojo lamotriginą kartu su gabapentinu arba be gabapentino, nustatyta, kad gabapentinas įtakos lamotrigino tariamajam klirensui neturėjo.

Klinikinių placebu kontroliuojamųjų tyrimų metu tirta galima levetiracetamo ir lamotrigino sąveika, nustatant abiejų vaistinių preparatų koncentracijas serume. Šie duomenys rodo, kad lamotriginas neveikia levetiracetamo farmakokinetikos, o levetiracetamas neturi įtakos lamotrigino farmakokinetikai.

Kartu vartojamas pregabalinas (po 200 mg 3 kartus per parą) neveikė lamotrigino nusistovėjusių mažiausių koncentracijų plazmoje. Farmakokinetinė lamotrigino sąveika su pregabalinu nepasireiškia.

Topiramatas nekeičia lamotrigino koncentracijų plazmoje. Vartojant lamotriginą, topiramato koncentracijos padidėjo 15 %.

Tyrimo su epilepsija sergančiais pacientais duomenimis, 35 dienas zonizamidą (200400 mg per parą) vartojant kartu su lamotriginu (150500 mg per parą), reikšmingo poveikio lamotrigino farmakokinetikai nebuvo.

Nustatyta kitų AEV koncentracijų plazmoje pokyčių, tačiau kontroliuojamieji tyrimai lamotrigino poveikio kitų kartu vartojamų AEV koncentracijai plazmoje neparodė. Tyrimų in vitro duomenys rodo, kad lamotriginas kitų AEV iš prisijungimo prie baltymų vietų neišstumia.

Sąveika su kitais psichiką veikiančiais vaistiniais preparatais

Pavartojus kartu 100 mg lamotrigino paros dozę, ličio farmakokinetika sveikų asmenų, 6 dienas du kartus per parą vartojusių po 2 g bevandenio ličio gliukonato, organizme nepakito.

Išgertos kartotinės bupropiono dozės statistiškai reikšmingai neveikė vienkartinės lamotrigino dozės farmakokinetikos 12 asmenų organizme, tik šiek tiek padidėjo lamotrigino gliukuronido AUC.

Tyrimų su sveikais suaugusiais savanoriais duomenimis, 15 mg olanzapino dozė sumažino lamotrigino AUC ir Cmax atitinkami vidutiniškai 24 % ir 20 %. Kad tokio dydžio pokyčiai bus kliniškai reikšmingi, dažniausiai nesitikima. 200 mg lamotrigino dozė olanzapino farmakokinetikai poveikio nedarė.

Išgertos kartotinės 400 mg lamotrigino paros dozės kliniškai reikšmingo poveikio vienkartinės 2 mg risperidono dozės farmakokinetikai 14 sveikų suaugusių savanorių organizme nedarė. Vartojant 2 mg risperidono dozę kartu su lamotriginu, 12 iš 14 savanorių pranešė apie somnolenciją, palyginti su 1 iš 20 vieną risperidoną vartojusių pacientų ir nei vieno, vartojusių vieną lamotriginą.

Tyrimai in vitro rodo, kad vartojant kartu amitriptiliną, bupropioną, klonazepamą, haloperidolį ar lorazepamą, šiek tiek slopinamas svarbiausio lamotrigino metabolito 2Ngliukuronido susidarymas. Šie tyrimai taip pat parodė, kad klozapinas, fluoksetinas, fenelzinas, risperidonas, sertralinas ar trazodonas greičiausiai neslopina lamotrigino metabolizmo. Be to, bufuralolio metabolizmo tyrimai su žmogaus kepenų mikrosomų preparatais rodo, kad lamotriginas nemažina vaistinių preparatų, kurių metabolizmą daugiausia veikia CYP2D6, klirenso.

Sąveika su hormoniniais kontraceptikais

Hormoninių kontraceptikų įtaka lamotrigino farmakokinetikai
Tyrimo su 16 savanorių moterų duomenimis, vartojant 30 mikrogramų etinilestradiolio/ 150 mikrogramų levonorgestrelio dozes turinčių sudėtinių kontraceptinių tablečių, maždaug du kartus padidėjo išgerto lamotrigino klirensas, dėl to vidutiniškai 52 % sumažėjo lamotrigino AUC ir 39 % – Cmax. Per savaitę, kurios metu daroma pertrauka ir kontraceptinių tablečių negeriama, lamotrigino koncentracijos serume padidėjo ir šios savaitės pabaigoje tapo tokia, kokia buvo prieš pradedant vartoti kontraceptiką ir vidutiniškai du kartus didesnė, nei vartojant vaistinius preparatus kartu (žr. 4.4 skyrių). Vien dėl hormoninių kontraceptikų vartojimo rekomenduojamos lamotrigino dozės didinimo schemos keisti nebūtina, tačiau daugeliu atvejų, pradedant vartoti hormoninių kontraceptikų arba baigus jų vartojimą, palaikomą lamotrigino dozę gali prireikti padidinti arba sumažinti (žr. 4.2 skyrių).

Lamotrigino įtaka hormoninių kontraceptikų farmakokinetikai
Tyrimo su 16 savanorių moterų duomenimis, nusistovėjus koncentracijai 300 mg lamotrigino dozė neveikė sudėtinių kontraceptinių tablečių sudėtyje esančio etinilestradiolio farmakokinetikos. Išgerto preparato sudėtyje esančio levonorgestrelio klirensas šie tiek padidėjo, dėl to vidutiniškai 19 % sumažėjo levonorgestrelio AUC ir 12 % - Cmax. FSH, LF ir estradiolio serume matavimai šio tyrimo metu parodė, kad kiaušidžių hormoninio aktyvumo slopinimas kai kurių moterų organizme šiek tiek susilpnėjo, nors progesterono koncentracijos serume matavimai nei vienos iš 16 tiriamųjų organizme ovuliaciją rodančių hormoninių pokyčių neparodė. Šiek tiek padidėjusio levonorgestrelio klirenso ir FSH bei LH pokyčių serume įtaka kiaušidžių ovuliaciniam aktyvumui nežinoma (žr. 4.4 skyrių). Didesnių kaip 300 mg lamotrigino paros dozių poveikio tyrimų ir tyrimų su kitokiais moteriškų lytinių hormonų preparatais neatlikta.

Sąveika su kitais vaistiniais preparatais

Tyrimo, kuriame dalyvavo 10 savanorių vyrų, duomenimis, rifampicinas didino lamotrigino klirensą ir mažino lamotrigino pusinės eliminacijos periodą, nes sužadino gliukuronizaciją veikiančius kepenų fermentus. Pacientams, kurie kartu vartoja rifampiciną, reikia taikyti tinkamą gydymo schemą (žr. 4.2 skyrių).

Tyrimo su sveikais savanoriais duomenimis, lopinaviras/ritonaviras greičiausiai dėl gliukuronizacijos sužadinimo maždaug dvigubai sumažino lamotrigino koncentracijas plazmoje. Pacientams, kurie kartu vartoja lopinavirą/ritonavirą, reikia taikyti tinkamą gydymo schemą (žr. 4.2 skyrių).

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Rizika, kuri apskritai susijusi su antiepilepsinių vaistinių preparatų vartojimu

Vaisingoms moterims būtina specialisto konsultacija. Moterims, kurios planuoja pastoti, gydymą AEV reikia peržiūrėti. Nuo epilepsijos gydomoms moterims AEV vartojimo staigiai nutraukti negalima, nes tai gali sukelti nutraukimo priepuolių ir turėti sunkių pasekmių moteriai ir vaisiui.

Naujagimiams motinų, kuriuos nėštumo metu gydomos AEV, apsigimimų rizika yra 23 kartus didesnė, palyginti su numatyta maždaug 3 % apsigimimų rizika bendrojoje populiacijoje. Dažniausiai diagnozuojamas apsigimimas yra įgimtas lūpos plyšys (kiškio lūpa), širdies ir kraujagyslių ydos ir nervinio vamzdelio defektai. Gydymas keliais AEV susijęs su didesne apsigimimų rizika nei monoterpija, taigi, jeigu galima, geriau taikyti monoterapiją.

Rizika susijusi su lamotriginu

Nėštumas
Epidemiologiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo maždaug 2000 moterų, kurioms nėštumo metu buvo taikyta monoterapija lamotriginu, apsigimimų rizikos padidėjimo nepaneigė. Vienu atveju aprašytas kiškio lūpos atvejų padažnėjimas. Kiti duomenys šio reiškinio nepatvirtino. Tyrimai su gyvūnais parodė toksinį poveikį vystymuisi (žr. 5.3 skyrių).

Jeigu nusprendžiama, kad nėštumo metu gydyti Lamictal būtina, rekomenduojama vartoti mažiausią galimą vaistinio preparato dozę.

Lamotriginas šiek tiek slopina dihidrofolatų reduktazę, taigi dėl folio rūgšties sumažėjimo organizme teoriškai gali didėti embriono ir vaisiaus pažaidos rizika (žr. 4.4 skyrių). Planuojant nėštumą ir ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu galima vartoti folio rūgštį.

Fiziologiniai pokyčiai nėštumo metu gali veikti lamotrigino koncentracijas ir (arba) gydomąjį poveikį. Nustatyta, kad nėštumo metu lamotrigino koncentracijos plazmoje būna mažesnės, dėl to gali sutrikti priepuolių reguliavimas. Po gimdymo lamotrigino koncentracijos serume gali greitai padidėti, dėl to kilti nuo dozės priklausomų nepageidaujamų reiškinių rizika. Taigi prieš pastojant, nėštumo metu ir po gimdymo (iš karto po gimdymo ir vėliau) reikia stebėti lamotrigino koncentracijas serume. Jeigu būtina, dozę reikia keisti, kad lamotrigino koncentracija serume būtų tokia pat, kokia buvo prieš pastojant, arba keisti atsižvelgiant į organizmo atsaką. Be to, po gimdymo reikia stebėti, ar neatsiranda nuo dozės priklausomo nepageidaujamo poveikio.

Žindymo laikotarpis
Duomenys rodo, kad lamotrigino prasiskverbia į motinos pieną. Kai kurių žindomų kūdikių serume gali atsirasti lamotrigino koncentracijos, kurioms esant gali pasireikšti farmakologinis poveikis.

Reikia įvertinti, ar laukiama žindymo nauda persveria galimą nepageidaujamo poveikio kūdikiui riziką. Jeigu lamotriginu gydoma motina nusprendžia žindyti kūdikį, reikia stebėti, ar kūdikiui nepasireiškia nepageidaujamas poveikis.

Vaisingumas
Tyrimai su gyvūnais vaisingumo sutrikimo vartojant lamotriginą neparodė (žr. 5.3 skyrių).

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Atsakas į gydymą visais AEV yra individualus, taigi su pacientais, kurie dėl epilepsijos gydomi Lamictal, gydytojas turi aptarti specifines problemas, susijusias su vairavimu ir epilepsija.

Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Du tyrimai su savanoriais parodė, kad lamotrigino poveikis tiksliai okulomotorinei koordinacijai, akių judesiams, kūno pusiausvyrai ir subjektyviam sedaciniam poveikiui nesiskyrė nuo placebo. Klinikinių lamotrigino tyrimų metu nustatyta neurologinių nepageidaujamų reakcijų, pavyzdžiui, galvos svaigimas ir dvejinimasis akyse. Taigi prieš pradėdami vairuoti ar valdyti mechanizmus, pacientai turi įvertinti, kaip gydymas Lamictal veikia juos.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Remiantis turimais duomenimis, atskirai išvardytas nepageidaujamas poveikis, nustatytas epilepsijos ir bipolinio sutrikimo atveju. Tačiau vertinant lamotrigino saugumą, reikia atsižvelgti į abiejų skyrių duomenis.

Nepageidaujamas poveikis išvardytas naudojant šiuos dažnio apibūdinimus: labai dažni (> 1/10), dažni (nuo > 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo > 1/1000 iki < 1/100), reti (nuo > 1/10 000 iki < 1/1000), labai reti (< 1/10,000).

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.

Epilepsija

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Labai reti: kraujo sutrikimai, įskaitant neutropeniją, leukopeniją, anemiją, trombocitopeniją, pancitopeniją, aplazinę anemiją, agranuliocitozę.

Kraujo sutrikimai gali būti susiję arba nesusiję su padidėjusio jautrumo sindromu (žr. Imuninės sistemos sutrikimai **).

Imuninės sistemos sutrikimai
Labai reti: padidėjusio jautrumo sindromas ** (įskaitant tokius simptomus, kaip karščiavimas limfmazgių padidėjimas, veido edema, kraujo ir kepenų sutrikimai, diseminuotoji intravaskulinė koaguliacija, daugybinis organų nepakankamumas).

** Padidėjusio jautrumo sindromas, kuris susijęs su įvairiais sisteminiais simptomais, pavyzdžiui, karščiavimu, limfmazgių padidėjimu, veido edema, kraujo ir kepenų sutrikimais, be kitų simptomų gali pasireikšti išbėrimu. Sindromas gali būti įvairaus sunkumo ir retais atvejais sukelti diseminuotąją intravaskulinę koaguliaciją bei daugybinį organų nepakankamumą. Svarbu prisiminti, kad pasireiškus pirmiesiems jautrumo padidėjimo požymiams (pvz., karščiavimui, limfmazgių padidėjimui), iš pradžių išbėrimų gali ir nebūti. Jeigu atsirado tokių požymių ar simptomų, pacientą reikia nedelsiant ištirti ir, jeigu negalima nustatyti kitokios jų atsiradimo priežasties, nutraukti Lamictal vartojimą.

Psichikos sutrikimai
Dažni: agresyvumas, dirglumas.
Labai reti: sumišimas, haliucinacijos, tikai.

Nervų sistemos sutrikimai
Klinikinių monoterapijos tyrimų metu
Labai dažni: galvos skausmas.
Dažni: somnolencija, galvos svaigimas, drebulys, nemiga.
Nedažni: ataksija.
Reti: nistagmas.

Kita klinikinė patirtis
Labai dažni: somnolencija, ataksija, galvos svaigimas, galvos skausmas.
Dažni: nistagmas, drebulys, nemiga.
Labai reti: ažitacija, pusiausvyros sutrikimas, judėjimo sutrikimai, Parkinsono ligos pasunkėjimas, ekstrapiramidinis poveikis, choreoatetozė, priepuolių padažnėjimas.

Gauta pranešimų, kad lamotriginas gali sunkinti parkinsoninius simptomus pacientams, kurie prieš pradedant gydymą, sirgo Parkinsono liga. Pavieniais atvejais nustatytas ekstrapiramidinis poveikis ir choreoatetozė pacientams, kuriems anksčiau šios būklės nebuvo.

Akių sutrikimai
Klinikinių monoterapijos tyrimų metu
Nedažni: dvejinimasis akyse, miglotas matymas.

Kita klinikinė patirtis
Labai dažni: dvejinimasis akyse, miglotas matymas.
Reti: konjunktyvitas.

Virškinimo trakto sutrikimai
Klinikinių monoterapijos tyrimų metu
Dažni: pykinimas, vėmimas, viduriavimas.

Kita klinikinė patirtis
Labai dažni: pykinimas, vėmimas.
Dažni: viduriavimas.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai
Labai reti: kepenų funkcijos nepakankamumas, kepenų funkcijos sutrikimas, kepenų funkcijos rodmenų padidėjimas.

Kepenų funkcijos sutrikimas paprastai būna susijęs su padidėjusio jautrumo reakcijomis, bet pavieniais atvejais pasireiškė be jautrumo padidėjimo požymių.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Labai dažni: odos išbėrimas.
Reti: Stevens-Johnson sindromas.
Labai reti: toksinė epidermio nekrolizė.

Klinikinių dvigubai aklu būdu atliktų papildomo gydymo tyrimų, kuriuose dalyvavo suaugusieji, duomenimis, odos išbėrimas pasireiškė iki 10 % pacientų, vartojusių lamotriginą, ir 5 % pacientų, vartojusių placebą. Dėl odos išbėrimo gydymą lamotriginu nutraukė 2 % pacientų. Išbėrimas, paprastai makulopapulinis, dažniausiai atsirado per aštuonias savaites nuo gydymo pradžios ir išnyko, nutraukus Lamictal vartojimą (žr. 4.4 skyrių).

Nustatytas sunkus, gyvybei pavojingas odos išbėrimas, įskaitant Stevens-Johnson sindromą bei toksinę epidermio nekrolizę (Lyell sindromą). Nutraukus gydymą lamotriginu, daugeliu atvejų būklė išnyko, tačiau kai kuriems pacientams liko neišnykstančių randų ir retais atvejais tokie sutrikimai baigėsi paciento mirtimi (žr. 4.4 skyrių).

Bendra išbėrimo rizika labai priklauso nuo:

didelės pradinės lamotrigino dozės ir spartesnio nei rekomenduojamo lamotrigino dozės didinimo (žr. 4.2 skyrių);
valproato vartojimo kartu (žr. 4.2 skyrių).

Be to, padidėjusio jautrumo sindromas, kuris pasireiškia įvairiais sisteminiais simptomais, be kitų simptomų gali pasireikšti išbėrimu (žr. Imuninės sistemos sutrikimai **).

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai
Labai reti: į sisteminę raudonąją vilkligę panaši reakcija.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Dažni: nuovargis.

Bipolinis sutrikimas

Vertinant bendrąsias lamotrigino saugumo savybes, be toliau išvardyto nepageidaujamo poveikio, reikia atsižvelgti ir į nepageidaujamą poveikį, kuris nustatytas epilepsija sergantiems pacientams.

Nervų sistemos sutrikimai
Bipolinio sutrikimo tyrimų metu
Labai dažni: galvos skausmas.
Dažni: ažitacija, somnolencija, galvos svaigimas.

Virškinimo trakto sutrikimai
Bipolinio sutrikimo tyrimų metu
Dažni: burnos džiūvimas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Bipolinio sutrikimo tyrimų metu
Labai dažni: odos išbėrimas.
Reti: Stevens-Johnson sindromas.

Įvertinus visų bipolinio sutrikimo gydymo lamotriginu tyrimų (kontroliuojamųjų ir nekontroliuojamųjų) duomenis, odos išbėrimas pasireiškė 12 % lamotriginą vartojusių pacientų. Tuo tarpu klinikinių kontroliuojamųjų tyrimų, kuriuose dalyvavo bipoliniu sutrikimu sergantys pacientai, duomenimis, odos išbėrimas pasireiškė 8 % lamotriginą vartojusių pacientų ir 6 % pacientų, kurie vartojo placebą.

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai
Bipolinio sutrikimo tyrimų metu
Dažni: artralgija.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Bipolinio sutrikimo tyrimų metu
Dažni: skausmas, nugaros skausmas.

4.9 Perdozavimas

Simptomai ir požymiai

Nustatyta ūminio apsinuodijimo, pavartojus 1020 kartų didesnes už didžiausią gydomąją vaistinio preparato dozę atvejai. Vaistinio preparato perdozavimas sukėlė tokius simptomus: nistagmą, ataksiją, sąmonės sutrikimą, komą.

Gydymas

Perdozavus vaistinio preparato, pacientą reikia guldyti į ligonin
I PRIEDAS

PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Lamictal 2 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės
Lamictal 5 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės
Lamictal 25 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės
Lamictal 50 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės
Lamictal 100 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės
Lamictal 200 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje Lamictal 2 mg disperguojamoje/kramtomojoje tabletėje yra 2 mg lamotrigino.
Vienoje Lamictal 5 mg disperguojamojoje/kramtomojoje tabletėje yra 5 mg lamotrigino.
Vienoje Lamictal 25 mg disperguojamojoje/kramtomojoje tabletėje yra 25 mg lamotrigino.
Vienoje Lamictal 50 mg disperguojamojoje/kramtomojoje tabletėje yra 50 mg lamotrigino.
Vienoje Lamictal 100 mg disperguojamojoje/kramtomojoje tabletėje yra 100 mg lamotrigino.
Vienoje Lamictal 200 mg disperguojamojoje/kramtomojoje tabletėje yra 200 mg lamotrigino.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.3. FARMACINĖ FORMA

Disperguojamoji/kramtomoji tabletė.

2 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės
Balta arba beveik balta, apvali, juodųjų serbentų kvapo tabletė. Vienos tabletės pusės kraštai nuožulnūs ir yra užrašas ,,LTG” virš ,,2“. Kitoje pusėje nupieštos statmenai persidengiančios taisyklingo ovalo formos . Tabletės gali būti šiek tiek taškuotos.

5 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės
Balta arba beveik balta, pailga, abipus išgaubta, juodųjų serbentų kvapo tabletė, kurios vienoje pusėje yra užrašas ,,GS CL2”, o kitoje ,,5”. Tabletės gali būti šiek tiek taškuotos.

25 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės
Balta arba beveik balta, daugiabriaunė, taisyklingo ovalo formos, juodųjų serbentų kvapo tabletė, kurios vienoje pusėje yra užrašas ,,GS CL5”, o kitoje ,,25”. Tabletės gali būti šiek tiek taškuotos.

50 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės
Balta arba beveik balta, daugiabriaunė, taisyklingo ovalo formos, juodųjų serbentų kvapo tabletė, kurios vienoje pusėje yra užrašas ,,GS CX7”, o kitoje ,,50”. Tabletės gali būti šiek tiek taškuotos.

100 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės
Balta arba beveik balta, daugiabriaunė, taisyklingo ovalo formos, juodųjų serbentų kvapo tabletė, kurios vienoje pusėje yra užrašas ,,GS CL7”, o kitoje ,,100”. Tabletės gali būti šiek tiek taškuotos.

200 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės
Balta arba beveik balta, daugiabriaunė, taisyklingo ovalo formos, juodųjų serbentų kvapo tabletė, kurios vienoje pusėje yra užrašas ,,GSEC5”, o kitoje ,,200”. Tabletės gali būti šiek tiek taškuotos.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Epilepsija

Suaugusieji bei 13 metų ir vyresni paaugliai
- Papildomas židininių ir generalizuotų priepuolių, įskaitant toninius kloninius priepuolius, gydymas arba monoterapija.
- Priepuoliai Lennox-Gastaut sindromo atvejais. Lamictal skiriamas kaip papildomas gydymas, bet Lennox-Gastaut sindromo atveju gali būti skiriamas ir kaip pradinis antiepilepsinis vaistinis preparatas (AEV).

212 metų vaikai ir paaugliai
- Papildomas židininių ir generalizuotų priepuolių, įskaitant toninius kloninius priepuolius ir priepuolius, susijusius su Lennox-Gastaut sindromu, gydymas.
- Įprastinių absanso priepuolių monoterapija.

Bipolinis sutrikimas

18 metų ir vyresni suaugusieji
- Depresijos epizodų profilaktika pacientams, sergantiems bipoliniu I tipo sutrikimu, kuriems vyrauja depresijos epizodai (žr. 5.1 skyrių).

Ūminių manijos ar depresijos epizodų gydyti Lamictal negalima.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Lamictal disperguojamąsiasi/kramtomąsias tabletes galima kramtyti, tirpinti mažame vandens kiekyje (tokiame, kurio pakanka visai tabletei apsemti) arba nuryti visą užgeriant nedideliu vandens kiekiu.

Jeigu apskaičiuotoji lamotrigino dozė (pvz., gydant epilepsija sergančius vaikus ar pacientus, kurie serga kepenų funkcijos sutrikimu) neatitinka visos tabletės, reikia skirti vartoti tokią dozę, kuri atitinka mažesnį kiekį sveikų tablečių.

Gydymo atnaujinimas

Atnaujindamas gydymą Lamictal, kuris dėl bet kurių priežasčių buvo nutrauktas, vaistinį preparatą skiriantis gydytojas turi įvertinti, ar būtinas laipsniškas dozės didinimas iki palaikomosios dozės, nes vartojant dideles pradines dozes arba lamotrigino dozę didinant greičiau nei rekomenduojama, kyla sunkaus išbėrimo rizika (žr. 4.4 skyrių). Kuo didesnė pertrauka, tuo labiau būtina apsvarstyti laipsnišką dozės didinimą iki palaikomosios dozės. Jeigu pertrauka po lamotrigino vartojimo pabaigos ilgesnė nei penki pusinės eliminacijos periodai (žr. 5.2 skyrių), Lamictal dozę reikia palaipsniui didinti iki palaikomosios dozės pagal atitinkamą schemą.

Nerekomenduojama atnaujinti gydymą Lamictal pacientams, kurie jį nutraukė dėl išbėrimo, susijusio su ankstesniu gydymu lamotriginu, išskyrus tuos atvejus, kai laukiama nauda aiškiai persveria riziką.

Epilepsija

Rekomenduojamas dozės didinimas ir palaikomosios dozės suaugusiesiems, 13 metų ir vyresniems paaugliams (1 lentelė) bei 212 metų vaikams ir paaugliams (2 lentelė) pateikiamos toliau. Vartoti didesnių pradinės ir palaikomosios dozių negalima, nes atsiranda išbėrimo pavojus (žr. 4.4 skyrių).

Jeigu nutraukiamas kartu vartojamų AEV vartojimas arba pradedama kartu vartoti kitų AEV ar vaistinių preparatų pagal gydymo schemas, pagal kurias vartojama lamotrigino, reikia įvertinti, kokią įtaką tai turės lamotrigino farmakokinetikai (žr. 4.5 skyrių).

1 lentelė. Rekomenduojamos epilepsijos gydymo schemos suaugusiesiems ir 13 metų bei vyresniems paaugliams

Gydymo schema
1 + 2 savaitės
3 + 4 savaitės
Įprasta palaikomoji dozėMonoterapija

25 mg per parą
(vieną kartą per parą).
50 mg per parą
(vieną kartą per parą).
100200 mg per parą
(vieną kartą per parą arba padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).

Nustatant palaikomąją dozę, dozę galima kas vieną ar dvi savaites didinti ne daugiau kaip po 50100 mg, kol pasireiškia optimalus atsakas į gydymą.

Kai kuriems pacientams numatytam atsakui sukelti gali prireikti vartoti 500 mg paros dozę.Papildomas gydymas KARTU SU valproatu (lamotrigino gliukuronizacijos inhibitorius [žr. 4.5 skyrių]).

Šią gydymo schemą galima taikyti kartu su valproatu, neatsižvelgiant į kitus kartu vartojamus vaistinius preparatus.
12,5 mg per parą
(vartoti po 25 mg kas antrą parą).
25 mg per parą
(vieną kartą per parą).
100200 mg per parą
(vieną kartą per parą arba padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).

Nustatant palaikomąją dozę, dozę galima kas vieną ar dvi savaites didinti ne daugiau kaip po 2550 mg, kol pasireiškia optimalus atsakas į gydymą.Papildomas gydymas BE valproato, KARTU SU lamotrigino gliukuronizaciją sužadinančiais vaistiniais preparatais (žr. 4.5 skyrių).

Šią dozavimo schemą galima taikyti be valproato, bet kartu su:

fenitoinu,
karbamazepinu,
fenobarbitaliu,
primidonu,
rifampicinu,
lopinaviru/ritonaviru.

50 mg per parą
(vieną kartą per parą).
100 mg per parą
(padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).
200400 mg per parą
(padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).

Nustatant palaikomąją dozę, dozę galima kas vieną ar dvi savaites didinti ne daugiau kaip po 100 mg, kol pasireiškia optimalus atsakas į gydymą.

Kai kuriems pacientams numatytam atsakui sukelti gali prireikti vartoti 700 mg paros dozę.

Papildomas gydymas BE valproato ir BE lamotrigino gliukuronizaciją sužadinančių vaistinių preparatų (žr. 4.5 skyrių).

Šią dozavimo schemą reikia taikyti kartu su kitais vaistiniais preparatais, kurie reikšmingai neslopina ar nesužadina lamotrigino gliukuronizacijos.

25 mg per parą
(vieną kartą per parą).
50 mg per parą
(vieną kartą per parą).
100200 mg per parą
(vieną kartą per parą arba padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).

Nustatant palaikomąją dozę, dozę galima kas vieną ar dvi savaites didinti ne daugiau kaip po 50100 mg, kol pasireiškia optimalus atsakas į gydymą.

Pacientams, kurie vartoja vaistinių preparatų, kurių farmakokinetinė sąveika su lamotriginu iki šiol nežinoma (žr. 4.5 skyrių), reikia taikyti gydymo schemą, rekomenduojamą skiriant lamotriginą kartu su valproatu.2 lentelė. Rekomenduojamos epilepsijos gydymo schemos 212 metų vaikams ir paaugliams (visa paros dozė mg/kg kūno svorio per parą)

Gydymo schema
1 + 2 savaitės
3 + 4 savaitės
Įprasta palaikomoji dozėĮprastų absanso priepuolių monoterapija
0,3 mg/kg per parą (vieną kartą per parą arba padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).
0,6 mg/kg per parą (vieną kartą per parą arba padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).
110 mg/kg per parą, nors kai kuriems pacientams norimam atsakui sukelti gali prireikti didesnių dozių (iki 15 mg/kg per parą)
(vieną kartą per parą arba padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).

Nustatant palaikomąją dozę, dozę galima kas vieną ar dvi savaites didinti ne daugiau kaip po 0,6 mg/kg per parą, kol pasireiškia optimalus atsakas į gydymą.

Papildomas gydymas KARTU SU valproatu (lamotrigino gliukuronizacijos inhibitorius [žr. 4.5 skyrių]).

Šią gydymo schemą galima taikyti kartu su valproatu, neatsižvelgiant į kitus kartu vartojamus vaistinius preparatus.
0,15 mg/kg per parą * (vieną kartą per parą).
0,3 mg/kg per parą (vieną kartą per parą).
15 mg/kg per parą
(vieną kartą per parą arba padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).

Nustatant palaikomąją dozę, dozę galima kas vieną ar dvi savaites didinti ne daugiau kaip po 0,3 mg/kg per parą, kol pasireiškia optimalus atsakas į gydymą. Didžiausia palaikomoji paros dozė yra 200 mg.

Papildomas gydymas BE valproato, KARTU SU lamotrigino gliukuronizaciją sužadinančiais vaistiniais preparatais (žr. 4.5 skyrių).

Šią dozavimo schemą galima taikyti be valproato, bet kartu su:

fenitoinu,
karbamazepinu,
fenobarbitaliu,
primidonu,
rifampicinu,
lopinaviru/ritonaviru.

0,6 mg/kg per parą (padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).
1,2 mg/kg per parą (padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).
515 mg/kg per parą
(vieną kartą per parą arba padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).

Nustatant palaikomąją dozę, dozę galima kas vieną ar dvi savaites didinti ne daugiau kaip po 1,2 mg per parą, kol pasireiškia optimalus atsakas į gydymą. Didžiausia palaikomoji paros dozė yra 400 mg.

Papildomas gydymas BE valproato ir BE lamotrigino gliukuronizaciją sužadinančių vaistinių preparatų (žr. 4.5 skyrių).

Šią dozavimo schemą galima taikyti kartu su kitais vaistiniais preparatais, kurie reikšmingai neslopina ar nesužadina lamotrigino gliukuronizacijos.
0,3 mg/kg per parą (vieną kartą per parą arba padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).
0,6 mg/kg per parą (vieną kartą per parą arba padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).
110 mg/kg per parą
(vieną kartą per parą arba padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).

Nustatant palaikomąją dozę, dozę galima kas vieną ar dvi savaites didinti ne daugiau kaip po 0,6 mg/kg per parą, kol pasireiškia optimalus atsakas į gydymą. Didžiausia palaikomoji paros dozė yra 200 mg.

Pacientams, kurie vartoja vaistinių preparatų, kurių farmakokinetinė sąveika su lamotriginu iki šiol nežinoma (žr. 4.5 skyrių), reikia taikyti gydymo schemą,rekomenduojamą skiriant lamotriginą kartu su valproatu.

2 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės (tai mažiausias rinkoje esančio vaistinio preparato stiprumas).
<* Jeigu valproatą vartojančiam pacientui apskaičiuotoji dozė yra 1 mg ar didesnė, bet mažesnė kaip 2 mg, Lamictal 2 mg disperguojamąsias/kramtomąsias tabletes pirmas dvi savaites galima vartoti kas antrą parą. Jeigu valproatą vartojančiam pacientui apskaičiuotoji dozė yra mažesnė kaip 1 mg, Lamictal skirti negalima.>

5 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės (jeigu 2 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės netiekiamos, tai Lamictal 5 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės yra mažiausias rinkoje esančio vaistinio preparato stiprumas).
<* Jeigu valproatą vartojančiam pacientui apskaičiuotoji dozė yra 2,5 mg ar didesnė, bet mažesnė kaip 5 mg, Lamictal 5 mg disperguojamąsias/kramtomąsias tabletes pirmas dvi savaites galima vartoti kas antrą parą. Jeigu valproatą vartojančiam pacientui apskaičiuotoji dozė yra mažesnė kaip 2,5 mg, Lamictal skirti negalima.>Kad būtų pastoviai palaikoma gydomoji dozė, reikia stebėti vaiko svorį ir, jam pakitus, koreguoti dozę. Tikėtina, kad 26 metų vaikams prireiks palaikomosios dozės, kuri artima didžiausiai rekomenduojamai.

Jeigu taikant papildomą gydymą, pasiekiama epilepsijos kontrolė, kartu vartojamų AEV vartojimą galima nutraukti ir pacientams toliau taikyti Lamictal monoterapiją.

5 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės (jeigu 2 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės netiekiamos, tai Lamictal 5 mg disperguojamosios/kramtomosios tabletės yra mažiausias rinkoje esančio vaistinio preparato stiprumas).


Jaunesni kaip 2 metų vaikai
Kūdikių ir vaikų nuo 1 mėnesio iki 2 metų amžiaus židininių priepuolių papildomo gydymo lamotriginu saugumo ir veiksmingumo duomenys riboti (žr. 4.4 skyrių). Duomenų apie jaunesnius kaip 1 mėnesio kūdikius nėra. Taigi Lamictal nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 2 metų kūdikiams. Jeigu atsižvelgiant į paciento būklę, vis dėlto nusprendžiama gydyti šiuo vaistiniu preparatu, žr. 4.4, 5.1 ir 5.2 skyrius.

Bipolinis sutrikimas

Rekomenduojamas dozės didinimas ir palaikomosios dozės 18 metų ir vyresniems suaugusiesiems pateikiamos toliau esančiose lentelėse. Pereinamojo laikotarpio schemose pateikiamas lamotrigino dozės didinimas per šešias savaites iki palaikomosios stabilizuojamosios dozės (3 lentelė), atsižvelgiant į paciento būklę, vėliau kitų psichotropinių vaistinių preparatų ir (arba) AEV vartojimą galima nutraukti (4 lentelė). Dozės keitimas, pradėjus vartoti kartu kitų psichotropinių vaistinių preparatų ir (arba) AEV irgi pateikiamas toliau (5 lentelė). Vartoti didesnių pradinės ir palaikomosios dozių negalima, nes atsiranda išbėrimo pavojus (žr. 4.4 skyrių).
3 lentelė. Rekomenduojamas dozės didinimas ir suminė palaikomoji stabilizuojamoji paros dozė 18 metų ir vyresniems suaugusiesiems, kuriems diagnozuotas bipolinis sutrikimas

Gydymo schema
1 + 2 savaitės
3 + 4 savaitės
5 savaitė
Numatyta stabilizuojamoji dozė (6 savaitė) *Monoterapija lamotriginu ARBA papildomas gydymas BE valproato ir BE lamotrigino gliukuronizaciją sužadinančių vaistinių preparatų (žr. 4.5 skyrių).

Šią dozavimo schemą galima taikyti kartu su kitais vaistiniais preparatais, kurie reikšmingai neslopina ar nesužadina lamotrigino gliukuronizacijos.

25 mg per parą
(vieną kartą per parą).
50 mg per parą
(vieną kartą per parą arba padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).
100 mg per parą
(vieną kartą per parą arba padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).
200 mg per parą – įprasta numatyta dozė, kuri sukelia optimalų atsaką
(vieną kartą per parą arba padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).

Klinikinių tyrimų metu buvo vartojamos 100400 mg paros dozės.Papildomas gydymas KARTU SU valproatu (lamotrigino gliukuronizacijos inhibitorius [žr. 4.5 skyrių]).

Šią gydymo schemą galima taikyti kartu su valproatu, neatsižvelgiant į kitus kartu vartojamus vaistinius preparatus.
12,5 mg per parą
(vartoti po 25 mg kas antrą parą).
25 mg per parą
(vieną kartą per parą).
50 mg per parą
(vieną kartą per parą arba padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).
100 mg per parą – įprasta numatyta dozė, kuri sukelia optimalų atsaką
(vieną kartą per parą arba padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).

Atsižvelgiant į klinikinį atsaką, galima vartoti didžiausią 200 mg paros dozę.Papildomas gydymas BE valproato, KARTU SU lamotrigino gliukuronizaciją sužadinančiais vaistiniais preparatais (žr. 4.5 skyrių).

Šią dozavimo schemą galima taikyti be valproato, bet kartu su:

fenitoinu,
karbamazepinu,
fenobarbitaliu,
primidonu,
rifampicinu,
lopinaviru/ritonaviru.

50 mg per parą
(vieną kartą per parą).
100 mg per parą
(padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).
200 mg per parą
(padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).
6-tą savaitę vartoti 300 mg per parą, jeigu reikia, optimaliam atskui pasiekti 7-tą savaitę dozę galima padidinti iki įprastos numatytos 400 mg paros dozės
(padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).

Pacientams, kurie vartoja vaistinių preparatų, kurių farmakokinetinė sąveika su lamotriginu iki šiol nežinoma (žr. 4.5 skyrių), reikia taikyti gydymo schemą, rekomenduojamą skiriant lamotriginą kartu su valproatu.* Numatyta stabilizuojamoji dozė kinta priklausomai nuo klinikinio atsako.
4 lentelė. Suminė palaikomoji stabilizuojamoji paros dozė, nutraukus kartu vartojamų vaistinių preparatų vartojimą, 18 metų ir vyresniems suaugusiesiems, kuriems diagnozuotas bipolinis sutrikimas
Kai tik pasiekiama numatyta palaikomoji stabilizuojamoji paros dozė, kitų vaistinių preparatų vartojimą reikia nutraukti taip, kaip nurodyta toliau.

Gydymo schema
Šiuo metu vartojama stabilizuojamoji lamotrigino dozė (prieš nutraukimą)

1 savaitė (po nutraukimo)
2 savaitė
Nuo 3 savaitės*Nutraukus valproato vartojimą (lamotrigino gliukuronizacijos inhibitorius [žr. 4.5 skyrių]), atsižvelgiant į pradinę lamotrigino dozę.

Nutraukus valproato vartojimą, stabilizuojamąją dozę reikia padvigubinti, bet didinti daugiau kaip po 100 mg per savaitę negalima.
100 mg per parą

200 mg per parą

Vartoti tą pačią dozę (200 mg per parą)
(padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus).
200 mg per parą

300 mg per parą

400 mg per parą

Vartoti tą pačią dozę (400 mg per parą)Nutraukus lamotrigino gliukuronizaciją sužadinančių vaistinių preparatų vartojimą (žr. 4.5 skyrių), atsižvelgiant į pradinę lamotrigino dozę.

Šią dozavimo schemą galima taikyti, nutraukus šių vaistinių preparatų vartojimą:

fenitoino,
karbamazepino,
fenobarbitalio,
primidono,
rifampicino,
lopinaviro/ritonaviro.

400 mg per parą

400 mg per parą
300 mg per parą
200 mg per parą300 mg per parą

300 mg per parą
225 mg per parą
150 mg per parą200 mg per parą

200 mg per parą
150 mg per parą
100 mg per parą

Nutraukus vaistinių preparatų, kurie reikšmingai NESLOPINA ar NESUŽADINA lamotrigino gliukuronizacijos, vartojimą (žr. 4.5 skyrių).

Šią dozavimo schemą galima taikyti, nutraukus kitų vaistinių preparatų, kurie reikšmingai neslopina ar nesužadina lamotrigino gliukuronizacijos, vartojimą.

Vartoti numatytą dozę, kuri buvo pasiekta, didinant dozę (200 mg per parą padalyti į dvi lygias dozes ir suvartoti per du kartus)
(dozės ribos nuo 100 iki 400 mg per parą).Pacientams, kurie vartoja vaistinių preparatų, kurių farmakokinetinė sąveika su lamotriginu iki šiol nežinoma (žr. 4.5 skyrių), reikia taikyti gydymo schemą, rekomenduojamą lamotriginą skiriant kartu su valproatu.* Jeigu reikia, dozę galima didinti iki 400 mg paros dozės.
5 lentelė. Lamotrigino paros dozės keitimas 18 metų ir vyresniems suaugusiesiems, kuriems diagnozuotas bipolinis sutrikimas, pradėjus kartu vartoti kitų vaistinių preparatų.

Lamotrigino paros dozės keitimo, pradėjus kartu vartoti kitų vaistinių preparatų, patirties nėra. Tačiau, remiantis sąveikos su kitais vaistiniais preparatais tyrimų duomenimis, galima pateikti toliau išvardytas rekomendacijas.

Gydymo schema
Šiuo metu vartojama stabilizuojamoji lamotrigino dozė (prieš pradedant vartoti kartu)

1 savaitė (pradėjus vartoti kartu)

2 savaitė
Nuo 3 savaitėsPradėjus kartu vartoti valproatą (lamotrigino gliukuronizacijos inhibitorius [žr. 4.5 skyrių]), atsižvelgiant į pradinę lamotrigino dozę.

Šią gydymo schemą galima taikyti pradėjus vartoti kartu valproatą, neatsižvelgiant į kitus kartu vartojamus vaistinius preparatus.
200 mg per parą

100 mg per parą
Vartoti tą pačią dozę (100 mg per parą)300 mg per parą

150 mg per parą
Vartoti tą pačią dozę (150 mg per parą)400 mg per parą

200 mg per parą
Vartoti tą pačią dozę (200 mg per parą)

Pradėjus kartu vartoti lamotrigino gliukuronizaciją sužadinančių vaistinių preparatų pacientams, kurie NEVARTOJA valproato (žr. 4.5 skyrių), atsižvelgiant į pradinę lamotrigino dozę.

Šią dozavimo schemą galima taikyti nevartojant valproato, pradėjus kartu vartoti:

fenitoiną,
karbamazepiną,
fenobarbitalį,
primidoną,
rifampiciną,
lopinavirą/ritonavirą.200 mg per parą

200 mg per parą
300 mg per parą
400 mg per parą150 mg per parą

150 mg per parą
225 mg per parą
300 mg per parą100 mg per parą
100 mg per parą
150 mg per parą
200 mg per parą

Pradėjus kartu vartoti vaistinių preparatų, kurie reikšmingai NESLOPINA ar NESUŽADINA lamotrigino gliukuronizacijos (žr. 4.5 skyrių).

Šią dozavimo schemą galima taikyti, pradėjus kartu vartoti kitų vaistinių preparatų, kurie reikšmingai neslopina ar nesužadina lamotrigino gliukuronizacijos.

Vartoti numatytą dozę, kuri buvo pasiekta, didinant dozę (200 mg per parą, dozės ribos nuo 100 iki 400 mg per parą).

Pacientams, kurie vartoja vaistinių preparatų, kurių farmakokinetinė sąveika su lamotriginu iki šiol nežinoma (žr. 4.5 skyrių), reikia taikyti gydymo schemą, rekomenduojamą lamotriginą skiriant kartu su valproatu.Lamictal vartojimo nutraukimas pacientams, kuriems diagnozuotas bipolinis sutrikimas
Klinikinių tyrimų duomenimis, staigiai nutraukus lamotrigino vartojimą, palyginti su placebu, nepageidaujamų reakcijų nepadažnėjo, jos nepasunkėjo ir nenustatyta kitokio tipo nepageidaujamų reakcijų. Dėl to pacientai gali gydymą Lamictal baigti laipsniškai nemažindami dozės.

Vaikai ir jaunesni kaip 18 metų paaugliai
Lamictal nerekomenduojama vartoti vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nėra (žr. 4.4 skyrių).

Bendrosios Lamictal dozavimo rekomendacijos specialių grupių pacientams

Moterys, kurios vartoja hormoninių kontraceptikų
Vartojant kartu etinlestradiolio/levonorgestrelio (30 mikrogramų/150 mikrogramų) derinį, lamotrigino klirensas būna maždaug du kartus greitesnis, dėl to sumažėja lamotrigino koncentracijos. Padidinus dozę, geriausiam gydomajam poveikiui sukelti gali prireikti vartoti didesnę (beveik du kartus) palaikomąją lamotrigino dozę. Nustatyta, kad per savaitę, kurios metu kontraceptinių tablečių negeriama, lamotrigino koncentracija padidėja du kartus. Negalima atmesti, kad nepasireikš nuo dozės priklausomų nepageidaujamų reiškinių. Dėl to reikia apgalvotai skirti pirmaeilę kontracepciją be pertraukų, kurių metu kontraceptinių tablečių negeriama (pavyzdžiui, nepertraukiamą hormoninę kontracepciją ar nehormoninius kontracepcijos metodus, žr. 4.4 ir 4.5 skyrius).

Kaip pradėti vartoti hormoninius kontraceptikus pacientėms, kurios jau vartoja palaikomąją lamotrigino dozę, bet NEVARTOJA lamotrigino gliukuronizaciją sužadinančių vaistinių preparatų
Daugeliu atvejų lamotrigino palaikomąją dozę reikia padidinti iki dviejų kartų (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Pradėjus vartoti hormoninius kontraceptikus, atsižvelgiant į individualų atsaką, lamotrigino paros dozę kas savaitę rekomenduojama didinti po 50100 mg. Dozės didinti greičiau nei rekomenduojama negalima, išskyrus atvejus, kai tai būtina atsižvelgiant į ligonio būklę. Prieš pradedant vartoti ir pradėjus vartoti hormoninius kontraceptikus, reikia ištirti lamotrigino koncentraciją serume, kad būtų patvirtinta, jog išlieka ankstesnė lamotrigino koncentracija. Jeigu būtina, dozę reikia keisti. Moterims, kurios vartoja hormoninių kontraceptikų, kuriuos vartojant, daroma vienos savaitės pertrauka, (tablečių negeriama), 3-čią aktyvaus gydymo savaitę reikia tikrinti lamotrigino koncentraciją serume, t. y. nuo 15-tos iki 21-os tablečių gėrimo ciklo dienos. Taigi reikia numatyti pirmaeilės kontracepcijos be savaitės, kai kontraceptinių tablečių nevartojama, galimybę (pvz., skirti vartoti hormoninius kontraceptikus be pertraukų arba nehormoninį kontracepcijos metodą, žr. 4.4 ir 4.5 skyrius).

Kaip nutraukti hormoninių kontraceptikų vartojimą pacientėms, kurios jau vartoja palaikomąją lamotrigino dozę, bet NEVARTOJA lamotrigino gliukuronizaciją sužadinančių vaistinių preparatų
Daugeliu atvejų lamotrigino palaikomąją dozę reikia sumažinti iki 50 % (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Per tris savaites lamotrigino paros dozę rekomenduojama palaipsniui sumažinti po 50100 mg kiekvieną savaitę (negalima mažinti daugiau kaip po 25 % visos paros dozės per savaitę), išskyrus atvejus, kai dėl klinikinio atsako reikia kitaip. Prieš nutraukiant ir nutraukus hormoninių kontraceptikų vartojimą, galima ištirti lamotrigino koncentraciją serume, norint įsitikinti, jog išlieka ankstesnė lamotrigino koncentracija. Moterims, kurios nori nutraukti hormoninių kontraceptikų, kuriuos vartojant, vieną savaitę tablečių negeriama, vartojimą, 3-čią aktyvaus gydymo savaitę reikia tikrinti lamotrigino koncentraciją serume, t. y. nuo 15-tos iki 21-os tablečių gėrimo ciklo dienos. Baigus nepertraukiamą kontraceptinių tablečių vartojimą, pirmą savaitę mėginių lamotrigino koncentracijos po kontraceptinių tablečių vartojimo pabaigos nustatymui imti nereikia.

Kaip pradėti vartoti lamotriginą pacientėms, kurios jau vartoja hormoninių kontraceptikų
Dozę didinti reikia pagal normalias lentelėse pateikiamas dozavimo rekomendacijas.

Kaip pradėti arba nutraukti hormoninių kontraceptikų vartojimą pacientėms, kurios jau vartoja palaikomąją lamotrigino dozę ir VARTOJA lamotrigino gliukuronizaciją sužadinančių vaistinių preparatų
Gali neprireikti keisti rekomenduojamą palaikomąją lamotrigino dozę.

Senyvi asmenys (vyresni kaip 65 metų)
Rekomenduojamos dozavimo schemos keisti nereikia. Lamotrigino farmakokinetika šios amžiaus grupės pacientų organizme reikšmingai nesiskyrė nuo jaunesnių suaugusiųjų (žr. 5.2 skyrių).

Inkstų funkcijos sutrikimas
Lamictal vartoti pacientams, kurie serga inkstų funkcijos nepakankamumu, reikia atsargiai. Pacientams, kuriems yra galutinė inkstų funkcijos nepakankamumo stadija, pradinę lamotrigino dozę reikia skirti, atsižvelgiant į kitus kartu vartojamus vaistinius preparatus. Jeigu pacientas serga reikšmingu inkstų funkcijos sutrikimu, gali būti veiksminga sumažinti palaikomąją vaistinio preparato dozę (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).

Kepenų funkcijos sutrikimas
Pacientams, kurie serga vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu (B klasės pagal Child-Pugh), pradinę, didinimo ir palaikomąsias dozes paprastai reikia sumažinti maždaug 50 %, o pacientams, kurie serga sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu (C klasės pagal Child-Pugh) – 75 %. Didinimo ir palaikomąją dozes reikia koreguoti, atsižvelgiant į klinikinį atsaką (žr. 5.2 skyrių).

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei vaistinio preparato medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Odos išbėrimas

Pranešama apie nepageidaujamas odos reakcijas, kurių dažniausiai atsiranda per pirmąsias 8 savaites, pradėjus gydyti lamotriginu. Išbėrimas dažniausiai būna lengvas ir išnyksta savaime, bet gauta pranešimų ir apie sunkų išbėrimą, dėl kurio pacientus teko gydyti ligoninėje ir nutraukti lamotrigino vartojimą. Tarp jų buvo gyvybei pavojingo išbėrimo atvejų, pavyzdžiui, Stevens-Johnson sindromas ir toksinė epidermio nekrolizė (žr. 4.8 skyrių).

Tyrimuose dalyvavusiems suaugusiesiems, kurie vartojo lamotriginą pagal dabartines dozavimo rekomendacijas, sunkus odos išbėrimas pasireiškė maždaug 1 iš 500 epilepsija sergančių ligonių. Maždaug pusė šių atvejų buvo Stevens-Johnson sindromas (1 iš 1000). Klinikinių tyrimų su bipoliniu sutrikimu sergančiais pacientais duomenimis, sunkaus odos išbėrimo dažnis yra maždaug 1 iš 1000.

Vaikams sunkaus odos išbėrimo rizika yra didesnė nei suaugusiesiems. Turimi tyrimų duomenys rodo, kad epilepsija sergančių vaikų gydymo ligoninėje dėl išbėrimų dažnis yra nuo 1 iš 300 iki 1 iš 100.

Vaikams išbėrimas iš pradžių gali būti klaidingai palaikytas infekcija, dėl to, jeigu per pirmas aštuonias gydymo lamotriginu savaites atsiranda išbėrimo ir karščiavimo simptomų, gydytojai turi pagalvoti, kad tai gali būti reakcija į gydymą lamotriginu.

Atrodo, kad bendrosios išbėrimo rizikos papildomas padidėjimas labai priklauso:

nuo didelės pradinės lamotrigino dozės ir greitesnio nei rekomenduojamas lamotrigino dozės didinimo (žr. 4.2 skyrių);
valproato vartojimo kartu (žr. 4.2 skyrių).

Pacientus, kuriems anksčiau vartojant kitų AEV pasireiškė alergija ar išbėrimas, reikia gydyti atsargiai, nes tokiems pacientams vartojant lamotriginą maždaug tris kartus dažniau atsiranda nesunkus išbėrimas nei pacientams, kuriems anksčiau tokių reiškinių nebuvo.

Visus išbertus pacientus (suaugusiuosius ir vaikus) reikia tuojau pat ištirti ir nedelsiant nutraukti Lamictal vartojimą, išskyrus atvejus, kai neabejojama, kad išbėrimas nesusijęs su gydymu lamotriginu. Pacientams, kuriems gydymas buvo nutrauktas dėl išbėrimo, susijusio su ankstesniu lamotrigino vartojimu, Lamictal vartojimo atnaujinti nerekomenduojama, išskyrus atvejus, kai laukiama nauda neabejotinai persveria riziką.

Be to, nustatyta, kad išbėrimu pasireiškė padidėjusio jautrumo sindromas, kuriam būdingi įvairūs sisteminiai simptomai, įskaitant karščiavimą, limfmazgių padidėjimą, veido edemą, pakitimus kraujyje ir kepenų funkcijos sutrikimus (žr. 4.8 skyrių). Šis sindromas būna įvairaus sunkumo ir retais atvejais gali sukelti diseminuotąją intravaskulinę koaguliaciją (DIK) bei daugelio organų funkcijos nepakankamumą. Svarbu, kad ankstyvieji jautrumo padidėjimo simptomai (pvz.: karščiavimas, limfmazgių padidėjimas) gali pasireikšti net be išbėrimo. Jeigu atsiranda tokių požymių ar simptomų, pacientą reikia nedelsiant ištirti ir, jeigu nenustatoma kitokios jų atsiradimo priežasties, Lamictal vartojimą nutraukti.

Būklės pasunkėjimas ir savižudybės rizika

Pagal įvairias indikacijas AEV gydytiems pacientams pasireiškė mintys apie savižudybę ir savižudiškas elgesys. Placebu kontroliuojamųjų AEV atsitiktinių imčių tyrimų duomenų metaanalizė taip pat parodė minčių apie savižudybę ir savižudiško elgesio rizikos nežymų padidėjimą. Šios rizikos mechanizmas nežinomas, ir turimi duomenys nepaneigia su lamotrigino vartojimu susijusio rizikos padidėjimo.

Taigi reikia stebėti, ar pacientams neatsiranda minčių apie savižudybę ir su savižudybe siejamo elgesio apraiškų, ir apsvarstyti tinkamą gydymą. Pacientams (ir jų globėjams) reikia patarti, kad kreiptųsi medicininės pagalbos, jeigu atsiranda minčių apie savižudybę ir savižudiško elgesio apraiškų.

Bipoliniu sutrikimu sergančių pacientų depresijos simptomai gali pasunkėti ir (arba) tokiems pacientams atsirasti savižudiško elgesio apraiškų, nesvarbu, vartoja jie ar nevartoja vaistinių preparatų nuo bipolinio sutrikimo, įskaitant Lamictal. Taigi reikia atidžiai stebėti, ar pacientų, kurie gydomi Lamictal dėl bipolinio sutrikimo, būklė nesunkėja (įskaitant naujų simptomų atsiradimą) ir ar jiems nepasireiškia polinkis į savižudybę, ypač gydymo pradžioje arba pakeitus dozę. Kai kuriems pacientams, pavyzdžiui, tiems, kuriems anksčiau buvo savižudiško elgesio arba minčių apie savižudybę apraiškų, jauniems suaugusiesiems ir pacientams, kurie prieš pradedant gydymą daug mąstė apie savižudybę, minčių apie savižudybę ir bandymo žudytis rizika yra didesnė, taigi juos gydymo metu reikia atidžiai stebėti.

Jeigu paciento būklė pasunkėja (įskaitant naujų simptomų atsiradimą) ir (arba) pasireiškia mintys apie savižudybę ar savižudiškas elgesys, ypač tais atvejais, kai simptomai sunkūs, atsiranda staiga arba anksčiau pacientui tokių simptomų nebuvo, reikia apsvarstyti galimybę keisti gydymo schemą, įskaitant vaistinio preparato vartojimo nutraukimą.

Hormoniniai kontraceptikai

Hormoninių kontraceptikų vartojimo įtaka lamotrigino veiksmingumui
Vartojant kartu etinlestradiolio/levonorgestrelio (30 mikrogramų/150 mikrogramų) derinį, lamotrigino klirensas būna maždaug du kartus greitesnis, dėl to sumažėja lamotrigino koncentracijos (žr. 4.5 skyrių). Sumažėjus lamotrigino koncentracijai sutrinka priepuolių kontrolė. Palaipsniui padidinus dozę, geriausiam gydomajam poveikiui sukelti daugeliu atvejų gali prireikti vartoti didesnę (beveik du kartus) palaikomąją lamotrigino dozę. Nutraukus hormoninių kontraceptikų vartojimą, lamotrigino klirensas gali perpus sulėtėti. Lamotrigino koncentracijos padidėjimas gali būti susijęs su nuo dozės priklausomais nepageidaujamais reiškiniais. Atsižvelgiant į tai, pacientus reikia stebėti.

Moterims, kurios nevartoja lamotrigino gliukuronizaciją sužadinančių vaistinių preparatų ir vartoja hormoninių kontraceptikų, kuriuos vartojant vieną savaitę daroma pertrauka, kurios metu kontraceptinių tablečių negeriama, per šią savaitę gali palaipsniui laikinai padidėti lamotrigino koncentracijos (žr. 4.2 skyrių). Tokie lamotrigino koncentracijos pokyčiai gali būti susiję su nepageidaujamu poveikiu. Dėl to reikia apsvarstyti galimybę skirti pirmaeilę kontracepciją be pertraukų, kurių metu kontraceptinių tablečių negeriama (pavyzdžiui, nepertraukiamą hormoninę kontracepciją ar nehormoninius kontracepcijos metodus).

Kitokių geriamųjų kontraceptikų ar PHT sąveikos su lamotriginu tyrimų neatlikta, bet jie gali panašiai veikti lamotrigino farmakokinetikos rodmenis.

Lamotrigino įtaka hormoninių kontraceptikų veiksmingumui
Sąveikos tyrimas, kuriame dalyvavo 16 sveikų savanorių, parodė, kad lamotriginą vartojant kartu su hormoniniu kontraceptiku (etinilestradiolio ir levonorgestrelio deriniu), vidutiniškai pagreitėjo levonorgestrelio klirensas bei pakito FSH ir LH koncentracijos serume (žr. 4.5 skyrių). Šių pokyčių įtaka kiaušidžių ovuliaciniam aktyvumui nežinoma. Tačiau tikimybės, kad dėl tokių pokyčių kontracepcijos veiksmingumas kai kurių pacienčių, vartojančių hormoninių vaistinių preparatų kartu su lamotriginu, organizme gali sumažėti, paneigti negalima. Dėl to reikia perspėti pacientes, kad tuojau pat pasakytų apie visus menstruacijų ciklo pokyčius, pavyzdžiui, nereguliarų kraujavimą.

Dihidrofolatų reduktazė

Lamotriginas šiek tiek slopina dihidrofolio rūgšties reduktazę, taigi, taikant ilgalaikį gydymą, gali pasireikšti sąveika su folatų metabolizmu (žr. 4.6 skyrių). Tačiau ilgą laiką lamotriginą vartojusių žmonių hemoglobino koncentracija, vidutinis eritrocitų tūris bei folatų koncentracija serume ir eritrocituose (vartojant ne ilgiau kaip vienerius metus) ar folatų koncentracija eritrocituose (vartojant ne ilgiau kaip 5 metus) reikšmingai nepakito.

Inkstų funkcijos nepakankamumas

Vienkartinės dozės tyrimų su žmonėmis, kuriems diagnozuota galutinė inkstų funkcijos nepakankamumo stadija, duomenimis, lamotrigino koncentracija plazmoje reikšmingai nepakito. Tačiau tikėtinas didesnis metabolitų gliukuronidų kaupimasis. Dėl to ligonius, sergančius inkstų funkcijos nepakankamumu, reikia gydyti atsargiai.

Pacientai, kurie vartoja kitokių vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra lamotrigino

Pacientams, kurie jau vartoja bet kurių kitų vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra lamotrigino, Lamictal vartoti nepasitarus su gydytoju negalima.

Vaikų raida

Duomenų apie lamotrigino įtaką vaikų augimui, lytiniam brendimui ir pažinimo, emocijų bei elgsenos raidai nėra.

Atsargumo priemonės, susijusios su epilepsija

Staigus lamotrigino, kaip ir kitų AEV, vartojimo nutraukimas gali skatinti atoveiksmio priepuolius. Lamictal dozę reikia mažinti palaipsniui per dvi savaites, išskyrus atvejus, kai dėl saugumo vaistinio preparato vartojimą reikia nutraukti staigiai (pvz., dėl išbėrimo).

Literatūroje yra pranešimų, kad sunkūs traukulių priepuoliai, įskaitant epilepsinę būklę, gali sukelti rabdomiolizę, dauginius organų funkcijos sutrikimus ir diseminuotąją intravaskulinę koaguliaciją, kartais net mirtinus. Nustatyta panašių atvejų, susijusių su lamotrigino vartojimu.

Vietoj būklės pagerėjimo gali pasireikšti kliniškai reikšmingas priepuolių padažnėjimas. Pacientams, kuriems pasireiškia daugiau nei vieno tipo priepuolių, bent vieno tipo priepuolių sureguliavimo nauda persveria nustatytą bet kurio kito tipo priepuolių pasunkėjimą.

Lamotriginas gali sunkinti miokloninius priepuolius.

Duomenys rodo, kad vartojant kartu su izofermentus sužadinančiais vaistiniais preparatais pasireiškęs atsakas yra silpnesnis nei vartojant kartu su izofermentus nesužadinančiais antiepilepsiniais vaistiniais preparatais. Šio reiškinio reikšmė neaiški.

Lamotriginu gydant įprastus absansų priepuolius vaikams, veiksmingumas gali būti palaikomas ne visiems pacientams.

Atsargumo priemonės, susijusios su bipoliniu sutrikimu

Vaikai ir jaunesni kaip 18 metų paaugliai
Vaikų ir paauglių, sergančių didžiąja depresija ir kitais psichikos sutrikimais, gydymas antidepresantais susijęs su minčių apie savižudybę ir savižudiško elgesio apraiškomis.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Sąveikos tyrimai atlikti tik suaugusiesiems.

Lamotrigino metabolizmą veikia fermentai UDFgliukuroniltransferazės. Kad lamotriginas kliniškai reikšmingai sužadintų ar slopintų kepenų fermentus, dalyvaujančius oksidaciniame vaistinių preparatų metabolizme, neįrodyta. Lamotrigino sąveikos su vaistiniais preparatais, kurių metabolizmą veikia citochromo P450 izofermentai, nesitikima. Lamotriginas gali vidutiniškai sužadinti savo paties metabolizmą, bet kliniškai reikšmingų padarinių nesitikima.

6 lentelė. Kitų vaistinių preparatų įtaka lamotrigino gliukuronizacijai

Vaistiniai preparatai, kurie reikšmingai slopina lamotrigino gliukuronizaciją
Vaistiniai preparatai, kurie reikšmingai sužadina lamotrigino gliukuronizaciją
Vaistiniai preparatai, kurie reikšmingai neslopina ar nesužadina lamotrigino gliukuronizacijos

Valproatas
Fenitoinas
OkskarbazepinasKarbamazepinas
FelbamatasFenobarbitalis
GabapentinasPrimidonas
LevetiracetamasRifampicinas
PregabalinasLopinaviras/ritonaviras
TopiramatasEtinilestradiolio/levonorgestrelio derinys *
Zonizamidas
Litis
Buproprionas
Olanzapinas* Kitokių geriamųjų kontraceptikų ar PHT sąveikos su lamotriginu tyrimų neatlikta, bet jie gali panašiai veikti lamotrigino farmakokinetikos rodmenis (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

Sąveika su antiepilepsiniais vaistiniais preparatais

Valproatas, kuris slopina lamotrigino gliukuronizaciją, slopina lamotrigino metabolizmą ir beveik du kartus pailgina vidutinį lamotrigino pusinės eliminacijos periodą. Pacientams, kurie vartoja kartu valproatą, reikia taikyti tinkamą gydymo schemą (žr. 4.2 skyrių).

Tam tikri AEV (pvz., fenitoinas, karbamazepinas, fenobarbitalis, primidonas), kurie aktyvina vaistinių preparatų metabolizmą veikiančius fermentus, sužadina lamotrigino gliukuronizaciją ir paspartina lamotrigino metabolizmą. Pacientams kurie vartoja kartu fenitoiną, karbamazepiną, fenobarbitalį ar primidoną, reikia taikyti tinkamą gydymo schemą (žr. 4.2 skyrių).

Pacientams, kurie vartoja karbamazepiną, pradėjus vartoti lamotriginą, nustatyta centrinės nervų sistemos sutrikimų, įskaitant, galvos svaigimą, ataksiją, dvejinimąsi akyse, miglotą matymą ir pykinimą. Šie reiškiniai dažniausiai išnyko, sumažinus karbamazepino dozę. Panašus poveikis nustatytas lamotrigino ir karbamazepino tyrimų su sveikais savanoriais metu, bet dozės sumažinimas netirtas.

Literatūroje yra duomenų apie lamotrigino koncentracijos sumažėjimą, kai lamotriginas buvo vartojamas kartu su okskarbazepinu. Tačiau prospektyviųjų tyrimų su sveikais suaugusiais savanoriais, kurie vartojo 200 mg lamotrigino ir 1200 mg okskarbazepino dozes, duomenimis okskarbazepinas neveikė lamotrigino metabolizmo, o lamotriginas neveikė okskarbazepino metabolizmo. Taigi pacientams kurie kartu vartoja okskarbazepiną, reikia taikyti gydymą pagal papildomo gydymo lamotriginu be valproato ir be lamotrigino gliukuronizaciją sužadinančių vaistinių preparatų schemas (žr. 4.2 skyrių).

Tyrimų su sveikais savanoriais duomenimis, felbamato (1200 mg du kartus per parą) vartojimas kartu su lamotriginu (100 mg du kartus per parą 10 dienų) kliniškai reikšmingos įtakos lamotrigino farmakokinetikai nedarė.

Remiantis retrospektyvios analizės duomenimis, tiriant koncentracijas plazmoje, pacientų, kurie vartojo lamotriginą kartu su gabapentinu arba be gabapentino, nustatyta, kad gabapentinas įtakos lamotrigino tariamajam klirensui neturėjo.

Klinikinių placebu kontroliuojamųjų tyrimų metu tirta galima levetiracetamo ir lamotrigino sąveika, nustatant abiejų vaistinių preparatų koncentracijas serume. Šie duomenys rodo, kad lamotriginas neveikia levetiracetamo farmakokinetikos, o levetiracetamas neturi įtakos lamotrigino farmakokinetikai.

Kartu vartojamas pregabalinas (po 200 mg 3 kartus per parą) neveikė lamotrigino nusistovėjusių mažiausių koncentracijų plazmoje. Farmakokinetinė lamotrigino sąveika su pregabalinu nepasireiškia.

Topiramatas nekeičia lamotrigino koncentracijų plazmoje. Vartojant lamotriginą, topiramato koncentracijos padidėjo 15 %.

Tyrimo su epilepsija sergančiais pacientais duomenimis, 35 dienas zonizamidą (200400 mg per parą) vartojant kartu su lamotriginu (150500 mg per parą), reikšmingo poveikio lamotrigino farmakokinetikai nebuvo.

Nustatyta kitų AEV koncentracijų plazmoje pokyčių, tačiau kontroliuojamieji tyrimai lamotrigino poveikio kitų kartu vartojamų AEV koncentracijai plazmoje neparodė. Tyrimų in vitro duomenys rodo, kad lamotriginas kitų AEV iš prisijungimo prie baltymų vietų neišstumia.

Sąveika su kitais psichiką veikiančiais vaistiniais preparatais

Pavartojus kartu 100 mg lamotrigino paros dozę, ličio farmakokinetika sveikų asmenų, 6 dienas du kartus per parą vartojusių po 2 g bevandenio ličio gliukonato, organizme nepakito.

Išgertos kartotinės bupropiono dozės statistiškai reikšmingai neveikė vienkartinės lamotrigino dozės farmakokinetikos 12 asmenų organizme, tik šiek tiek padidėjo lamotrigino gliukuronido AUC.

Tyrimų su sveikais suaugusiais savanoriais duomenimis, 15 mg olanzapino dozė sumažino lamotrigino AUC ir Cmax atitinkami vidutiniškai 24 % ir 20 %. Kad tokio dydžio pokyčiai bus kliniškai reikšmingi, dažniausiai nesitikima. 200 mg lamotrigino dozė olanzapino farmakokinetikai poveikio nedarė.

Išgertos kartotinės 400 mg lamotrigino paros dozės kliniškai reikšmingo poveikio vienkartinės 2 mg risperidono dozės farmakokinetikai 14 sveikų suaugusių savanorių organizme nedarė. Vartojant 2 mg risperidono dozę kartu su lamotriginu, 12 iš 14 savanorių pranešė apie somnolenciją, palyginti su 1 iš 20 vieną risperidoną vartojusių pacientų ir nei vieno, vartojusių vieną lamotriginą.

Tyrimai in vitro rodo, kad vartojant kartu amitriptiliną, bupropioną, klonazepamą, haloperidolį ar lorazepamą, šiek tiek slopinamas svarbiausio lamotrigino metabolito 2Ngliukuronido susidarymas. Šie tyrimai taip pat parodė, kad klozapinas, fluoksetinas, fenelzinas, risperidonas, sertralinas ar trazodonas greičiausiai neslopina lamotrigino metabolizmo. Be to, bufuralolio metabolizmo tyrimai su žmogaus kepenų mikrosomų preparatais rodo, kad lamotriginas nemažina vaistinių preparatų, kurių metabolizmą daugiausia veikia CYP2D6, klirenso.

Sąveika su hormoniniais kontraceptikais

Hormoninių kontraceptikų įtaka lamotrigino farmakokinetikai
Tyrimo su 16 savanorių moterų duomenimis, vartojant 30 mikrogramų etinilestradiolio/ 150 mikrogramų levonorgestrelio dozes turinčių sudėtinių kontraceptinių tablečių, maždaug du kartus padidėjo išgerto lamotrigino klirensas, dėl to vidutiniškai 52 % sumažėjo lamotrigino AUC ir 39 % – Cmax. Per savaitę, kurios metu daroma pertrauka ir kontraceptinių tablečių negeriama, lamotrigino koncentracijos serume padidėjo ir šios savaitės pabaigoje tapo tokia, kokia buvo prieš pradedant vartoti kontraceptiką ir vidutiniškai du kartus didesnė, nei vartojant vaistinius preparatus kartu (žr. 4.4 skyrių). Vien dėl hormoninių kontraceptikų vartojimo rekomenduojamos lamotrigino dozės didinimo schemos keisti nebūtina, tačiau daugeliu atvejų, pradedant vartoti hormoninių kontraceptikų arba baigus jų vartojimą, palaikomą lamotrigino dozę gali prireikti padidinti arba sumažinti (žr. 4.2 skyrių).

Lamotrigino įtaka hormoninių kontraceptikų farmakokinetikai
Tyrimo su 16 savanorių moterų duomenimis, nusistovėjus koncentracijai 300 mg lamotrigino dozė neveikė sudėtinių kontraceptinių tablečių sudėtyje esančio etinilestradiolio farmakokinetikos. Išgerto preparato sudėtyje esančio levonorgestrelio klirensas šie tiek padidėjo, dėl to vidutiniškai 19 % sumažėjo levonorgestrelio AUC ir 12 % - Cmax. FSH, LF ir estradiolio serume matavimai šio tyrimo metu parodė, kad kiaušidžių hormoninio aktyvumo slopinimas kai kurių moterų organizme šiek tiek susilpnėjo, nors progesterono koncentracijos serume matavimai nei vienos iš 16 tiriamųjų organizme ovuliaciją rodančių hormoninių pokyčių neparodė. Šiek tiek padidėjusio levonorgestrelio klirenso ir FSH bei LH pokyčių serume įtaka kiaušidžių ovuliaciniam aktyvumui nežinoma (žr. 4.4 skyrių). Didesnių kaip 300 mg lamotrigino paros dozių poveikio tyrimų ir tyrimų su kitokiais moteriškų lytinių hormonų preparatais neatlikta.

Sąveika su kitais vaistiniais preparatais

Tyrimo, kuriame dalyvavo 10 savanorių vyrų, duomenimis, rifampicinas didino lamotrigino klirensą ir mažino lamotrigino pusinės eliminacijos periodą, nes sužadino gliukuronizaciją veikiančius kepenų fermentus. Pacientams, kurie kartu vartoja rifampiciną, reikia taikyti tinkamą gydymo schemą (žr. 4.2 skyrių).

Tyrimo su sveikais savanoriais duomenimis, lopinaviras/ritonaviras greičiausiai dėl gliukuronizacijos sužadinimo maždaug dvigubai sumažino lamotrigino koncentracijas plazmoje. Pacientams, kurie kartu vartoja lopinavirą/ritonavirą, reikia taikyti tinkamą gydymo schemą (žr. 4.2 skyrių).

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Rizika, kuri apskritai susijusi su antiepilepsinių vaistinių preparatų vartojimu

Vaisingoms moterims būtina specialisto konsultacija. Moterims, kurios planuoja pastoti, gydymą AEV reikia peržiūrėti. Nuo epilepsijos gydomoms moterims AEV vartojimo staigiai nutraukti negalima, nes tai gali sukelti nutraukimo priepuolių ir turėti sunkių pasekmių moteriai ir vaisiui.

Naujagimiams motinų, kuriuos nėštumo metu gydomos AEV, apsigimimų rizika yra 23 kartus didesnė, palyginti su numatyta maždaug 3 % apsigimimų rizika bendrojoje populiacijoje. Dažniausiai diagnozuojamas apsigimimas yra įgimtas lūpos plyšys (kiškio lūpa), širdies ir kraujagyslių ydos ir nervinio vamzdelio defektai. Gydymas keliais AEV susijęs su didesne apsigimimų rizika nei monoterpija, taigi, jeigu galima, geriau taikyti monoterapiją.

Rizika susijusi su lamotriginu

Nėštumas
Epidemiologiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo maždaug 2000 moterų, kurioms nėštumo metu buvo taikyta monoterapija lamotriginu, apsigimimų rizikos padidėjimo nepaneigė. Vienu atveju aprašytas kiškio lūpos atvejų padažnėjimas. Kiti duomenys šio reiškinio nepatvirtino. Tyrimai su gyvūnais parodė toksinį poveikį vystymuisi (žr. 5.3 skyrių).

Jeigu nusprendžiama, kad nėštumo metu gydyti Lamictal būtina, rekomenduojama vartoti mažiausią galimą vaistinio preparato dozę.

Lamotriginas šiek tiek slopina dihidrofolatų reduktazę, taigi dėl folio rūgšties sumažėjimo organizme teoriškai gali didėti embriono ir vaisiaus pažaidos rizika (žr. 4.4 skyrių). Planuojant nėštumą ir ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu galima vartoti folio rūgštį.

Fiziologiniai pokyčiai nėštumo metu gali veikti lamotrigino koncentracijas ir (arba) gydomąjį poveikį. Nustatyta, kad nėštumo metu lamotrigino koncentracijos plazmoje būna mažesnės, dėl to gali sutrikti priepuolių reguliavimas. Po gimdymo lamotrigino koncentracijos serume gali greitai padidėti, dėl to kilti nuo dozės priklausomų nepageidaujamų reiškinių rizika. Taigi prieš pastojant, nėštumo metu ir po gimdymo (iš karto po gimdymo ir vėliau) reikia stebėti lamotrigino koncentracijas serume. Jeigu būtina, dozę reikia keisti, kad lamotrigino koncentracija serume būtų tokia pat, kokia buvo prieš pastojant, arba keisti atsižvelgiant į organizmo atsaką. Be to, po gimdymo reikia stebėti, ar neatsiranda nuo dozės priklausomo nepageidaujamo poveikio.

Žindymo laikotarpis
Duomenys rodo, kad lamotrigino prasiskverbia į motinos pieną. Kai kurių žindomų kūdikių serume gali atsirasti lamotrigino koncentracijos, kurioms esant gali pasireikšti farmakologinis poveikis.

Reikia įvertinti, ar laukiama žindymo nauda persveria galimą nepageidaujamo poveikio kūdikiui riziką. Jeigu lamotriginu gydoma motina nusprendžia žindyti kūdikį, reikia stebėti, ar kūdikiui nepasireiškia nepageidaujamas poveikis.

Vaisingumas
Tyrimai su gyvūnais vaisingumo sutrikimo vartojant lamotriginą neparodė (žr. 5.3 skyrių).

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Atsakas į gydymą visais AEV yra individualus, taigi su pacientais, kurie dėl epilepsijos gydomi Lamictal, gydytojas turi aptarti specifines problemas, susijusias su vairavimu ir epilepsija.

Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Du tyrimai su savanoriais parodė, kad lamotrigino poveikis tiksliai okulomotorinei koordinacijai, akių judesiams, kūno pusiausvyrai ir subjektyviam sedaciniam poveikiui nesiskyrė nuo placebo. Klinikinių lamotrigino tyrimų metu nustatyta neurologinių nepageidaujamų reakcijų, pavyzdžiui, galvos svaigimas ir dvejinimasis akyse. Taigi prieš pradėdami vairuoti ar valdyti mechanizmus, pacientai turi įvertinti, kaip gydymas Lamictal veikia juos.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Remiantis turimais duomenimis, atskirai išvardytas nepageidaujamas poveikis, nustatytas epilepsijos ir bipolinio sutrikimo atveju. Tačiau vertinant lamotrigino saugumą, reikia atsižvelgti į abiejų skyrių duomenis.

Nepageidaujamas poveikis išvardytas naudojant šiuos dažnio apibūdinimus: labai dažni (> 1/10), dažni (nuo > 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo > 1/1000 iki < 1/100), reti (nuo > 1/10 000 iki < 1/1000), labai reti (< 1/10,000).

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.

Epilepsija

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Labai reti: kraujo sutrikimai, įskaitant neutropeniją, leukopeniją, anemiją, trombocitopeniją, pancitopeniją, aplazinę anemiją, agranuliocitozę.

Kraujo sutrikimai gali būti susiję arba nesusiję su padidėjusio jautrumo sindromu (žr. Imuninės sistemos sutrikimai **).

Imuninės sistemos sutrikimai
Labai reti: padidėjusio jautrumo sindromas ** (įskaitant tokius simptomus, kaip karščiavimas limfmazgių padidėjimas, veido edema, kraujo ir kepenų sutrikimai, diseminuotoji intravaskulinė koaguliacija, daugybinis organų nepakankamumas).

** Padidėjusio jautrumo sindromas, kuris susijęs su įvairiais sisteminiais simptomais, pavyzdžiui, karščiavimu, limfmazgių padidėjimu, veido edema, kraujo ir kepenų sutrikimais, be kitų simptomų gali pasireikšti išbėrimu. Sindromas gali būti įvairaus sunkumo ir retais atvejais sukelti diseminuotąją intravaskulinę koaguliaciją bei daugybinį organų nepakankamumą. Svarbu prisiminti, kad pasireiškus pirmiesiems jautrumo padidėjimo požymiams (pvz., karščiavimui, limfmazgių padidėjimui), iš pradžių išbėrimų gali ir nebūti. Jeigu atsirado tokių požymių ar simptomų, pacientą reikia nedelsiant ištirti ir, jeigu negalima nustatyti kitokios jų atsiradimo priežasties, nutraukti Lamictal vartojimą.

Psichikos sutrikimai
Dažni: agresyvumas, dirglumas.
Labai reti: sumišimas, haliucinacijos, tikai.

Nervų sistemos sutrikimai
Klinikinių monoterapijos tyrimų metu
Labai dažni: galvos skausmas.
Dažni: somnolencija, galvos svaigimas, drebulys, nemiga.
Nedažni: ataksija.
Reti: nistagmas.

Kita klinikinė patirtis
Labai dažni: somnolencija, ataksija, galvos svaigimas, galvos skausmas.
Dažni: nistagmas, drebulys, nemiga.
Labai reti: ažitacija, pusiausvyros sutrikimas, judėjimo sutrikimai, Parkinsono ligos pasunkėjimas, ekstrapiramidinis poveikis, choreoatetozė, priepuolių padažnėjimas.

Gauta pranešimų, kad lamotriginas gali sunkinti parkinsoninius simptomus pacientams, kurie prieš pradedant gydymą, sirgo Parkinsono liga. Pavieniais atvejais nustatytas ekstrapiramidinis poveikis ir choreoatetozė pacientams, kuriems anksčiau šios būklės nebuvo.

Akių sutrikimai
Klinikinių monoterapijos tyrimų metu
Nedažni: dvejinimasis akyse, miglotas matymas.

Kita klinikinė patirtis
Labai dažni: dvejinimasis akyse, miglotas matymas.
Reti: konjunktyvitas.

Virškinimo trakto sutrikimai
Klinikinių monoterapijos tyrimų metu
Dažni: pykinimas, vėmimas, viduriavimas.

Kita klinikinė patirtis
Labai dažni: pykinimas, vėmimas.
Dažni: viduriavimas.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai
Labai reti: kepenų funkcijos nepakankamumas, kepenų funkcijos sutrikimas, kepenų funkcijos rodmenų padidėjimas.

Kepenų funkcijos sutrikimas paprastai būna susijęs su padidėjusio jautrumo reakcijomis, bet pavieniais atvejais pasireiškė be jautrumo padidėjimo požymių.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Labai dažni: odos išbėrimas.
Reti: Stevens-Johnson sindromas.
Labai reti: toksinė epidermio nekrolizė.

Klinikinių dvigubai aklu būdu atliktų papildomo gydymo tyrimų, kuriuose dalyvavo suaugusieji, duomenimis, odos išbėrimas pasireiškė iki 10 % pacientų, vartojusių lamotriginą, ir 5 % pacientų, vartojusių placebą. Dėl odos išbėrimo gydymą lamotriginu nutraukė 2 % pacientų. Išbėrimas, paprastai makulopapulinis, dažniausiai atsirado per aštuonias savaites nuo gydymo pradžios ir išnyko, nutraukus Lamictal vartojimą (žr. 4.4 skyrių).

Nustatytas sunkus, gyvybei pavojingas odos išbėrimas, įskaitant Stevens-Johnson sindromą bei toksinę epidermio nekrolizę (Lyell sindromą). Nutraukus gydymą lamotriginu, daugeliu atvejų būklė išnyko, tačiau kai kuriems pacientams liko neišnykstančių randų ir retais atvejais tokie sutrikimai baigėsi paciento mirtimi (žr. 4.4 skyrių).

Bendra išbėrimo rizika labai priklauso nuo:

didelės pradinės lamotrigino dozės ir spartesnio nei rekomenduojamo lamotrigino dozės didinimo (žr. 4.2 skyrių);
valproato vartojimo kartu (žr. 4.2 skyrių).

Be to, padidėjusio jautrumo sindromas, kuris pasireiškia įvairiais sisteminiais simptomais, be kitų simptomų gali pasireikšti išbėrimu (žr. Imuninės sistemos sutrikimai **).

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai
Labai reti: į sisteminę raudonąją vilkligę panaši reakcija.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Dažni: nuovargis.

Bipolinis sutrikimas

Vertinant bendrąsias lamotrigino saugumo savybes, be toliau išvardyto nepageidaujamo poveikio, reikia atsižvelgti ir į nepageidaujamą poveikį, kuris nustatytas epilepsija sergantiems pacientams.

Nervų sistemos sutrikimai
Bipolinio sutrikimo tyrimų metu
Labai dažni: galvos skausmas.
Dažni: ažitacija, somnolencija, galvos svaigimas.

Virškinimo trakto sutrikimai
Bipolinio sutrikimo tyrimų metu
Dažni: burnos džiūvimas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Bipolinio sutrikimo tyrimų metu
Labai dažni: odos išbėrimas.
Reti: Stevens-Johnson sindromas.

Įvertinus visų bipolinio sutrikimo gydymo lamotriginu tyrimų (kontroliuojamųjų ir nekontroliuojamųjų) duomenis, odos išbėrimas pasireiškė 12 % lamotriginą vartojusių pacientų. Tuo tarpu klinikinių kontroliuojamųjų tyrimų, kuriuose dalyvavo bipoliniu sutrikimu sergantys pacientai, duomenimis, odos išbėrimas pasireiškė 8 % lamotriginą vartojusių pacientų ir 6 % pacientų, kurie vartojo placebą.

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai
Bipolinio sutrikimo tyrimų metu
Dažni: artralgija.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Bipolinio sutrikimo tyrimų metu
Dažni: skausmas, nugaros skausmas.

4.9 Perdozavimas

Simptomai ir požymiai

Nustatyta ūminio apsinuodijimo, pavartojus 1020 kartų didesnes už didžiausią gydomąją vaistinio preparato dozę atvejai. Vaistinio preparato perdozavimas sukėlė tokius simptomus: nistagmą, ataksiją, sąmonės sutrikimą, komą.

Gydymas

Perdozavus vaistinio preparato, pacientą reikia guldyti į ligonin

 

APKLAUSA/ KONKURSAS
Klausimas:
Ar Jus veikia mėnulio pilnatis?
Atsakymai:
Taip, sunkiau užmigti
Taip, aplinkinių elgesys tampa keistas
Manęs neveikia
Rezultatai
 
2009 © Infomed.lt Visos teisės saugomos įstatymo. Kontaktai | Reklama
HexaPortal v1.7