- Šis vaistas skirtas Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Vaistas gali jiems pakenkti (net tiems, kurių ligos simptomai yra tokie patys kaip Jūsų) .

- Jeigu pasireiškė sunkus šalutinis poveikis arba pastebėjote šiame lapelyje nenurodytą šalutinį poveikį, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

Lapelio turinys

1. Kas yra Montelukast-ratiopharm 10 mg ir kam jis vartojamas

2. Kas žinotina prieš vartojant Montelukast-ratiopharm 10 mg

3. Kaip vartoti Montelukast-ratiopharm 10 mg

4. Galimas šalutinis poveikis

5. Kaip laikyti Montelukast-ratiopharm 10 mg

6. Kita informacija

1. KAS YRA MONTELUKAST-RATIOPHARM 10 MG IR KAM JIS VARTOJAMAS

Montelukastas yra leukotrienų receptorių antagonistas. Jis blokuoja plaučiuose natūraliai atsirandančias medžiagas, vadinamas leukotrienais, kurie Jūsų vaikui sukelia kvėpavimo takų susiaurėjimą ir patinimą (uždegimą) ir gali nulemti astmos simptomus.

Gydytojas paskyrė montelukastą Jūsų astmos gydymui. Montelukastas vartojamas:

· pacientų gydymui, kurių astmos požymiai nepakankamai kontroliuojami jau vartojamais vaistais ir kuriems reikalingas papildomas gydymas. Jeigu Jūs vartojate montelukastą astmai gydyti, montelukastas taip pat gali palengvinti sezoninės alergijos simptomus.

· siekiant išvengti fizinio krūvio sukeliamos astmos simptomų.

2. KAS ŽINOTINA PRIEŠ VARTOJANT MONTELUKAST-RATIOPHARM 10 MG

Montelukasto vartoti negalima

· jeigu Jums yra alergija (padidėjęs jautrumas) montelukastui arba bet kuriai pagalbinei Montelukast-ratiopharm 10 mg tablečių medžiagai.

Specialių atsargumo priemonių reikia

Patikrinkite ar žemiau aprašyti įspėjimai Jums yra taikomi šiuo metu ir ar jie buvo anksčiau.

Pasakykite gydytojui:

· jeigu Jūs jau vartojate kitus vaistus astmai gydyti. Montelukastu negalima pakeisti kitų vaistų, kuriuos paskyrė Jūsų gydytojas.

· jeigu Jums astma arba kvėpavimas pablogėja arba Jums reikia vartoti beta adrenoreceptorių agonistų inhaliatorių (dar vadinamų bronchus plečiančiais arba inhaliuojamaisiais priepuolį lengvinančiais vaistiniais preparatais) dažniau nei įprastai.

Montelukastas nepadės ūminiam astmos priepuoliui nutraukti ir tokiu atveju jo vartoti niekada negalima. Pasireiškus priepuoliui, turite tiksliai vykdyti gydytojo nurodymus. Labai svarbu visada su savimi turėti lengvai prieinamų vaistų priepuoliui nutraukti (pvz., trumpai veikiančių beta adrenoreceptorių agonistų, kurie dar vadinami bronchus plečiančiais arba inhaliuojamaisiais priepuolį lengvinančiais vaistiniais preparatais).

· Jeigu Jums atsiranda bet kurių išvardytų simptomų derinys: į gripą panašus susirgimas, sustiprėjęs dusulys, neįprastas dilgčiojimas (adatėlių badymas) ar galūnių tirpimas ir (arba) bėrimas. Jeigu šie simptomai yra ilgalaikiai arba sunkėja, nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos. Labai mažai daliai pacientų, vartojančių vaistų nuo astmos, įskaitant montelukastą, pasireiškė reta būklė (Churg-Strauss‘o sindromas), sukelianti šiuos simptomus.

· Jeigu žinote, kad aspirinas arba tam tikri nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) sukelia astmos paūmėjimą. Reikia vengti vartoti šiuos vaistus.

Kitų vaistų vartojimas

Montelukastas gali turėti įtakos kitų vaistų poveikiui. Savo ruožtu, kai kurie vaistai gali turėti įtakos montelukasto poveikiui.

Montelukasto poveikis gali susilpnėti, kai jis vartojamas kartu su:

· tam tikrais vaistais, vartojamais epilepsijai gydyti (fenitoinu ir fenobarbitaliu).

· vaistu, vartojamu tuberkuliozei ir kai kurioms kitoms infekcijoms gydyti (rifampicinu).

Jeigu Jūs vartojate arba neseniai vartojote vaistų, išvardytų anksčiau arba bet kokių kitų vaistų, įskaitant įsigytus be recepto, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

Montelukasto vartojimas su maistu ir gėrimais

Montelukastą galima gerti valgio metu ar nevalgius.

Nėštumas ir žindymo laikotarpis

Montelukasto nėštumo metu ar įtariant nėštumą vartoti negalima, nebent taip paskiria gydytojas neabejotinai būtinais atvejais. Moterims, vartojančioms montelukastą, žindyti negalima. Tyrimai su gyvūnais parodė, kad montelukastas išsiskiria su moters pienu.

Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas

Manoma, kad montelukastas neveikia Jūsų gebėjimo vairuoti automobilį arba valdyti mechanizmus. Tačiau kiekvieno žmogaus reakcija į vaistą gali skirtis. Montelukastas (labi retai) gali sukelti galvos svaigimą ir mieguistumą. Jeigu jaučiatės apsvaigęs, pavargęs, mieguistas ar apskritai negaluojate, nevairuokite ar nevaldykite mechanizmų, kol vėl pasijusite gerai.

Svarbi informacija apie kai kurias pagalbines Montelukast-ratiopharm 10 mg medžiagas

Montelukasto tablečių sudėtyje yra pieno cukraus - laktozės. Jeigu gydytojas Jums yra sakęs, kad netoleruojate kokių nors angliavandenių, pavyzdžiui laktozės, kreipkitės į jį prieš pradėdami vartoti šį vaistą.

3. KAIP VARTOTI MONTELUKAST-RATIOPHARM 10 MG

Montelukastą visada vartokite tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Montelukasto tabletės

· Turi būti vartojamos per burną.

· Turi būti vartojamos net kai Jums nėra astmos simptomų ar jeigu ištinka astmos priepuolis.

· Galima vartoti valgio metu ar nevalgius

Dozavimas

Įprasta dozė 15 metų ir vyresniems paaugliams ir suaugusiems yra viena tabletė per parą, kurią reikia pavartoti vakare.

Jūsų gydytojas paskirs skirtingo stiprumo tabletes vaikams ir paaugliams iki 15 metų amžiaus.

Jeigu Jūs esate vyresnio amžiaus ar Jums yra inkstų susirgimas arba lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, dozės koreguoti nereikia. Jeigu Jums yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, gydytojas nuspręs ar Jūs galite vartoti montelukastą.

Pavartojus per didelę dozę

Jeigu Jūs pavartojote per didelę montelukasto dozę, nedelsdami kreipkitės į gydytoją ar vaistininką.

Jeigu Jūs pavartojote per daug montelukasto, gali pasireikšti šie simptomai: pilvo skausmas, mieguistumas, troškulys, galvos skausmas, vėmimas ir padidėjęs psichomotorinis aktyvumas (įskaitant dirglumą, neramumą, susijaudinimą, įskaitant agresyvų elgesį ir tremorą).

Pamiršus pavartoti montelukastą

Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę. Praleiskite pamirštą dozę ir išgerkite kitą tabletę įprastu laiku.

Nustojus vartoti montelukastą

Nenustokite vartoti montelukastą, net jeigu simptomų nėra, išskyrus atvejus, kai taip liepė gydytojas. Montelukastas gydo Jums astmą tik vartojamas nuolat.

Jūsų gydytojas Jums patars kaip ilgai reikia vartoti montelukastą, kad būtų tinkamai Jums užtikrinta astmos kontrolė.

Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

4. galimAS ŠALUTINIS poveikiS

Montelukastas, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.

Nedelsdami turite pranešti gydytojui, jeigu Jūsų vaikui pasireiškia vienas arba daugiau iš šių simptomų:

Astma sergantiems pacientams, kurie buvo gydomi montelukastu, labai retai buvo gaunama pranešimų apie tokių simptomų derinį, kaip į gripą panašus susirgimas, sustiprėjęs dusulys, neįprastas dilgčiojimas (adatėlių badymas) ar galūnių tirpimas ir (arba) bėrimas (Churg-Strauss‘o sindromas) (žr. 2 sk. „Specialių atsargumo priemonių reikia“).

Klinikinių tyrimų metu nustatytas toliau išvardytas šalutinis poveikis

Dažnas (pasireiškia daugiau kaip 1 iš 100, bet mažiau kaip 1 iš 10 pacientų)

· pilvo skausmas

· galvos skausmas

Dažniausiai jis buvo nestiprus ir pasireiškė dažniau pacientams, vartojusiems montelukastą, negu placebą (tabletę, neturinčią vaistinės medžiagos).

Be to, vaistui patekus į rinką, pranešta apie toliau išvardytą šalutinį poveikį

Padidėjęs polinkis į kraujavimą, palpitacijos, galvos svaigimas, mieguistumas, nenormalaus dilgčiojimo (adatėlių badymas) pojūčiai (parestezijos), tirpimas (hipestezija), traukuliai, viduriavimas, burnos sausmė, virškinimo sutrikimas(dispepsija), pykinimas, vėmimas∙ kraujosruvos, jautrūs raudoni guzai po oda (mazginė raudonė), sąnarių skausmas(artralgija), raumenų skausmas (mialgija), raumenų mėšlungis, silpnumas ir nuovargis, bendras negalavimas, patinimas dėl skysčių užsilaikymo (edema), alerginės reakcijos, įskaitant patinimą veido, lūpų, liežuvio ir (arba) gerklės (angioneurozinė edema), apsunkintą kvėpavimą (anafilaksija) ar rijimą, niežulį, bėrimą ar dilgėlinę, kepenų uždegimas, haliucinacijos, miego sutrikimai, įskaitant košmarus, nemiga, dirglumas, susijaudinimas, įskaitant agresyvų elgesį, neramumas, drebulys, nerimas, liūdesio jausmas (depresija), savižudiškos mintys ir veiksmai

Jeigu pasireiškė sunkus šalutinis poveikis arba pastebėjote šiame lapelyje nenurodytą šalutinį poveikį, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

5. KAIP LAIKYTI MONTELUKAST-RATIOPHARM 10 mg

Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje.

Ant pakuotės po "Tinka iki" nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, Montelukast-ratiopharm 10 mg vartoti negalima. Pirmieji du skaitmenys nurodo mėnesį, o paskutiniai keturi skaitmenys nurodo metus. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

Vaistų negalima išpilti į kanalizaciją arba išmesti kartu su buitinėmis atliekomis. Kaip tvarkyti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.

6. KITA INFORMACIJA

Montelukast-ratiopharm 10 mg sudėtis

- Veiklioji medžiaga yra montelukastas.

Vienoje tabletėje yra 10 mg montelukasto (montelukasto natrio druskos pavidalu).

- Pagalbinės medžiagos tabletės šerdyje yra celiuliozė, laktozės monohidratas (89,3 mg), kroskarmeliozės natrio druska, mažai pakeista hidroksipropilceliuliozė (E 463) ir magnio stearatas.

Pagalbinės medžiagos tabletės plėvelėje yra hipromeliozė (E 464), hidroksipropilceliuliozė (E 463), titano dioksidas (E 171), geltonasis geležies oksidas (E 172) ir raudonasis geležies oksidas (E 172).

Montelukast-ratiopharm 10 mg išvaizda ir kiekis pakuotėje

Montelukasto tabletės yra gelsvai rusvos, apvalios tabletės. Vienoje jų pusėje išraižyta „M9UT” ir “10”.

Lizdinės plokštelės, kuriose yra po 7, 10, 14, 20, 28, 30, 50, 56, 60, 98, 100, 140, 200 plėvele dengtų tablečių ir vienadozės lizdinės plokštelės, kuriose yra 1x49, 1x50, 1x56 plėvele dengtų tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

Rinkodaros teisės turėtojas ir gamintojas

Rinkodaros teisės turėtojas:

ratiopharm GmbH

Graf-Arco-Straβe 3

D-89079 Ulm

Vokietija

Gamintojas:

Synthon BV

Microweg 22

6545 CM Nijmegen

Nyderlandai

Synthon Hispania S.L.

Castello 1

Poligono Las Salinas

08830 Sant Boi de Llobregat

Ispanija

Sanico NV

Industriezone 4

Veedijk 59

2300 Turnhout

Belgija

Merckle GmbH

Ludwig-Merckle-Strasse 3,

89143 Blaubeuren

Vokietija

Jeigu apie šį vaistą norite sužinoti daugiau, kreipkitės į vietinį rinkodaros teisės turėtojo atstovą.

ratiopharm International

Subačiaus g. 23 -2/ Rasų g. 2 – 2

LT – 11350, Vilnius

Tel.: (8-5) 212 3295

Faksas: (8-5) 2608737

Šis pakuotės lapelis paskutinį kartą patvirtintas 2009-12-28

Naujausia pakuotės lapelio redakcija pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT) interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Montelukast-ratiopharm 10 mg plėvele dengtos tabletės

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 10 mg montelukasto (montelukasto natrio druskos pavidalu).

Pagalbinė medžiaga: vienoje tabletėje yra 89,3 mg laktozės monohidrato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ forma

Plėvele dengta tabletė.

10 mg plėvele dengtos tabletės yra gelsvai rusvos, apvalios, iš abiejų pusių išgaubtos tabletės. Vienoje jų pusėje išraižyta „M9UT” ir “10”.

4. klinikinĖ informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Papildomas astmos gydymas tiems pacientams, kuriems lengva arba vidutinio sunkumo nuolatinė astma nepakankamai kontroliuojama inhaliuojamaisiais kortikosteroidais, ar tiems, kuriems pagal poreikį vartojami trumpo poveikio beta adrenoreceptorių agonistai nepakankamai kontroliuoja klinikinius astmos simptomus. Tiems astma sergantiems pacientams, kuriems montelukastas skiriamas astmai gydyti, montelukastas taip pat gali palengvinti sezoninio alerginio rinito simptomus.

Astmos profilaktika pacientams, kuriems vyrauja fizinio krūvio sukeltas bronchų spazmas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Vartoti per burną

15 metų ir vyresniems paaugliams ir suaugusiems, kurie serga astma arba vienu metu serga astma ir sezoniniu alerginiu rinitu, dozė yra viena 10 mg plėvele dengta tabletė per parą, kurią reikia išgerti vakare.

Bendrosios rekomendacijos

Montelukasto gydomasis poveikis astmos kontrolės rodikliams pasireiškia per vieną parą. Montelukastą galima gerti valgio metu ar nevalgius. Pacientams reikia patarti tęsti montelukasto vartojimą net tada, kai jų astmos būklė kontroliuojama, taip pat, kai astma pasunkėja.

Pacientams, kuriems yra inkstų nepakankamumas arba lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, dozės koreguoti nereikia. Nėra duomenų apie vaisto vartojimą pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas. Dozė vienoda tiek vyrams, tiek moterims.

10 mg plėvele dengtų tablečių negalima vartoti kartu su kitais vaistiniais preparatais, kurių veiklioji medžiaga yra ta pati – montelukastas.

Gydymas montelukastu kartu su kitais vaistais nuo astmos

Montelukastas gali būti skiriamas pacientui jau esamam gydymui papildyti.

Inhaliuojamieji kortikosteroidai

Montelukastas gali būti skiriamas papildomai tiems pacientams, kuriems kiti vaistai, tokie kaip inhaliuojamieji kortikosteroidai, nepakankamai kontroliuoja klinikinius simptomus. Montelukastas neturėtų pakeisti inhaliuojamųjų kortikosteroidų (Žr. 4.4 skyrių.).

5 mg kramtomąsias tabletes galima vartoti nuo 6 iki 14 metų vaikams ir paaugliams.

4 mg kramtomąsias tabletes galima vartoti nuo 2 iki 5 metų vaikams.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pacientams reikia patarti niekada nevartoti per burną montelukasto ūminiams astmos priepuoliams gydyti ir šiam tikslui visada turėti po ranka įprastus atitinkamus ūminiu atveju gelbstinčius vaistus. Jei įvyksta ūminis priepuolis, turėtų būti vartojamas inhaliuojamasis trumpo poveikio beta adrenoreceptorių agonistas. Pacientai turėtų keiptis į gydytoją patarimo kaip įmanoma greičiau, jei reikia daugiau trumpo poveikio beta adrenoreceptorių agonistų inhaliacijų negu įprastai.

Montelukastu negalima staigiai pakeisti inhaliuojamųjų arba geriamųjų kortikosteroidų. Nėra duomenų, kurie įrodytų, kad galima sumažinti per burną vartojamų kortikosteroidų dozę, kartu vartojant montelukastą.

Pacientams, vartojantiems vaistus nuo astmos, taip pat ir montelukastą, retai gali pasireikšti sisteminė eozinofilija, kartais pasireiškianti klinikiniais vaskulito požymiais, atitinkančiais Churg-Strauss‘o sindromą – būklę, dažnai gydomą sisteminio poveikio kortikosteroidais. Šie atvejai dažniausiai, bet ne visada, buvo susiję su per burną vartojamų kortikosteroidų dozės sumažinimu ar jų nutraukimu. Galimybė, kad leukotrienų receptorių antagonistų vartojimas susijęs su Churg-Strauss‘o sindromo pasirodymu, negali būti nei atmesta, nei įrodyta. Gydytojai turi būti pasirengę, jei pacientams pasireikštų eozinofilija, vaskulitinis bėrimas, pasunkėję plaučių simptomai, širdies komplikacijos ir (arba) neuropatija. Reikia iš naujo įvertinti pacientus, kuriems pasireiškia šių simptomų, bei jų gydymo schemas.

Pacientams, sergantiems aspirino sukelta astma ir gydomiems montelukastu, reikia vengti vartoti aspirino ir kitų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo.

Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas-galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Montelukastas gali būti vartojamas kartu su kitais įprastiniais astmos profilaktikai ar ilgalaikiam gydymui skiriamais vaistais. Tiriant vaistų sąveiką, rekomenduojama montelukasto dozė kliniškai svarbaus poveikio toliau išvardytų vaistinių preparatų farmakokinetikai neturėjo: teofilino, prednizono, prednizolono, geriamųjų kontraceptikų (etinilestradiolio/noretindrono 35/1), terfenadino, digoksino ir varfarino.

Plotas po koncentracijos plazmoje kreive (AUC) montelukastui sumažėjo apie 40 % pacientams, kuriems kartu buvo skiriama fenobarbitalio. Kadangi montelukastą metabolizuoja CYP 3A4, ypatingai atsargiems reikia būti vaikams, kai montelukastas skiriamas kartu su CYP 3A4 induktoriais, tokiais kaip fenitoinas, fenobarbitalis ir rifampicinas.

Tyrimai in vitro parodė, kad montelukastas yra stiprus CYP 2C8 inhibitorius. Vis dėlto montelukasto ir roziglitazono (tiriamojo substrato, atspindinčio CYP 2C8 pirmiausiai metabolizuojamus vaistinius preparatus) klinikinio vaistų sąveikos tyrimo duomenys įrodė, kad montelukastas CYP 2C8 in vivo neslopina. Todėl nesitikima, kad montelukastas žymiai pakeistų šio fermento metabolizuojamų vaistinių preparatų (pvz., paklitakselio, roziglitazono ir repaglinido) metabolizmą.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Vartojimas nėštumo metu

Nedaugelio nėštumo stebėjimo duomenys nenurodo priežastinio ryšio tarp montelukasto vartojimo ir raidos anomalijų (t.y. galūnių defektų), apie kurias buvo retų pranešimų vaistiniam preparatui patekus į pasaulinę rinką. Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė toksinį poveikį reprodukcijai, kurį sukėlė tik labai didelės dozės. (žr. 5.3 skyrių).

Montelukastą nėštumo metu galima vartoti tik neabejotinai būtinais atvejais.

Žindymo laikotarpis

Nežinoma, ar montelukastas išsiskiria su moters pienu. Tyrimai su žiurkėmis įrodė, kad montelukastas išsiskiria su pienu (žr. 5.3 skyrių). Montelukasto žindymo laikotarpiu vartoti negalima, nes duomenų apie saugumą kūdikiams nėra.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Nesitikima, kad montelukastas paveiktų gebėjimą vairuoti ar valdyti mechanizmus. Tačiau labai retai buvo pranešta apie mieguistumą.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Montelukastas buvo įvertintas šiuose klinikiniuose tyrimuose:

§ 10 mg plėvele dengtos tabletės – dalyvavo apie 4000 suaugusių nuo15 metų ir vyresnių pacientų;

§ 10 mg plėvele dengtos tabletės – dalyvavo apie 400 suaugusių nuo 15 metų ir vyresnių pacientų, sergančių astma ir sezoniniu alerginiu rinitu.

§ 5 mg kramtomosios tabletės – dalyvavo apie 1255 vaikų nuo 6 iki 14 metų;

Nepageidaujamas poveikis suskirstytas pagal dažnį: labai dažnas (≥1/10); dažnas (nuo ≥1/100 iki <1/10); nedažnas (nuo ≥1/1 000 iki <1/100); retas (nuo ≥1/10 000 iki <1/1000); labai retas (<1/10 000) ir dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Apie šias su vaisto vartojimu susijusias nepageidaujamas reakcijas pacientams, gydytiems montelukastu, klinikiniuose tyrimuose pranešta dažnai (> 1/100, < 1/10), ir dažniau kaip placebą vartojusiems pacientams:

Organų sistemos klasė

15 metų ir vyresni

suaugę pacientai

(du 12 savaičių trukmės tyrimai;

n=795)

Vaikai

nuo 6 iki 14 metų

(vienas 8 savaičių trukmės tyrimas; n=201)

(du 56 savaičių trukmės tyrimai; n=120)

Nervų sistemos sutrikimai

galvos skausmas

Virškinimo trakto sutrikimai

pilvo skausmas

Klinikiniuose tyrimuose, kuriuose dalyvavo nedaug pacientų, pratęsus gydymą iki 2 metų suaugusiesiems ir iki 6 mėnesių vaikams nuo 6 iki 14 metų, saugumo pobūdis nepasikeitė.

Toliau išvardytos nepageidaujamos reakcijos buvo nustatytos vaistui patekus į rinką:

Širdies sutrikimai

palpitacijos

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

padidėjęs polinkis į kraujavimą

Nervų sistemos sutrikimai

galvos svaigimas, mieguistumas, parestezija ir (arba) hipestezija, traukuliai

Virškinimo trakto sutrikimai

viduriavimas, burnos sausmė, dispepsija, pykinimas, vėmimas

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Angioneurozinė edema, kraujosruvos, dilgėlinė, niežulys, bėrimas, mazginė raudonė

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

sąnarių skausmas, raumenų skausmas, įskaitant raumenų mėšlungį

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

astenija ir (arba) nuovargis, negalavimas, edema

Imuninės sistemos sutrikimai

padidėjusio jautrumo reakcijos, įskaitant anafilaksiją, eozinofilinę kepenų infiltraciją

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

padidėjęs transaminazių (ALT, AST) aktyvumas serume, cholestazinis hepatitas

Psichikos sutrikimai

neįprasti sapnai, įskaitant košmarus, haliucinacijos, nemiga, padidėjęs psichomotorinis aktyvumas dirglumas, nerimas, neramumas, susijaudinimą, įskaitant agresyvų elgesį, tremoras, depresija, savižudiškas mąstymas ir elgesys (savižudybė) labai retais atvejais.

Labai retai pranešta apie Churg-Strauss‘o sindromą (CSS) gydant montelukastu pacientus, kurie serga astma (žr. 4.4 skyrių).

4.9 Perdozavimas

Simptomai

Vaistui patekus į rinką ir montelukasto klinikinių tyrimų metu buvo pranešimų apie ūminį perdozavimą. Suaugusiesiems ir vaikams, kurie vartojo didesnę kaip 1000 mg dozę (maždaug 61 mg/kg 42 mėnesių vaikui). Stebėti klinikiniai ir laboratoriniai požymiai atitiko suaugusiųjų ir vaikų saugumo pobūdį. Daugumoje pranešimų apie perdozavimą nepranešama apie nepageidaujamus reiškinius. Dažniausiai pasireiškę nepageidaujami reiškiniai atitiko montelukasto saugumo pobūdį ir buvo pilvo skausmas, mieguistumas, troškulys, galvos skausmas, vėmimas ir padidėjęs psichomotorinis aktyvumas.

Gydymas

Nėra specialios informacijos, kaip gydyti perdozavus montelukastą. Lėtinės astmos tyrimų metu suaugusiems pacientams 22 savaites buvo skiriama montelukasto iki 200 mg per parą ir trumpalaikių tyrimų metu apie vieną savaitę – iki 900 mg per parą, bet kliniškai reikšmingų šalutinių reiškinių nebuvo.

Nežinoma, ar montelukastas dializuojasi atliekant peritoninę dializę arba hemodializę.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: leukotrienų receptorių antagonistai

ATC kodas – R03D C03.

Cisteinil-leukotrienai (LTC₄, LTD₄, LTE₄) yra stiprūs uždegimo eikozanoidai, išskiriami įvairių ląstelių, taip pat mastocitų (putliųjų ląstelių) bei eozinofilų. Šie svarbūs proastminiai mediatoriai susijungia su cisteinil-leukotrienų (CysLT) receptoriais, kurie aptinkami žmogaus kvėpavimo takuose ir sukelia kvėpavimo takuose įvairių pokyčių, įskaitant bronchų spazmą, gleivių sekreciją, kraujagyslių pralaidumo padidėjimą ir eozinofilų susikaupimą.

Sergant alerginiu rinitu, dėl alergeno poveikio nosies gleivinėje atsipalaiduoja CysLT ir ankstyvos, ir vėlyvos reakcijos fazės metu, ir tada pasireiškia alerginio rinito simptomai. Intranazalinė provokacija CysLT padidino nosies kvėpavimo takų pasipriešinimą bei nosies obstrukcijos simptomus.

Montelukastas yra veiklus per burną vartojamas junginys, turintis didelį afinitetą ir būdamas selektyvus, jungiasi su CysLT₁ receptoriais. Klinikiniuose tyrimuose net tokia maža kaip 5 mg montelukasto dozė slopina bronchų spazmą po LTD₄ inhaliacijos. Pavartojus montelukasto, po 2 valandų pasireiškė bronchų dilatacija.Prie šio poveikio papildomai prisidėjo ir bronchų dilatacija, sukelta beta adrenoreceptorių agonisto. Gydymas montelukastu slopino ir ankstyvos, ir vėlyvos fazės bronchų spazmą, išprovokuotą antigeno. Vartojant montelukastą, palyginus su placebu, periferiniame kraujyje sumažėjo eozinofilų suaugusiesiems ir vaikams. Kitame tyrime, vartojant montelukastą, labai sumažėjo eozinofilų kvėpavimo takuose (tiriant skrepliuose). Suaugusiesiems ir vaikams nuo 2 iki 14 metų vartojant montelukastą, palyginus su placebu, periferiniame kraujyje sumažėjo eozinofilų, kuomet astmos klinikinių simptomų kontrolė pagerėjo.

Tyrimuose su suaugusiaisiais, vartojant 10 mg montelukasto vieną kartą per parą, palyginus su placebu, labai pagerėjo rytinis FEV₁ (10,4% palyginus su 2,7% pokyčiu nuo pradinio lygio), rytinis didžiausias iškvėpimo tėkmės greitis (PEFR) (24,5 l/min palyginus su 3,3 l/min pokyčiu nuo pradinio lygio) ir labai sumažėjo bendras beta adrenoreceptorių agonistų vartojimas (‑26,1% palyginus su ‑4,6% pokyčiu nuo pradinio lygio).

Reikšmingai pagerėjo pacientų pranešamų dienos ir nakties astmos simptomų skalė, palyginus su placebu.

Tyrimai su suaugusiaisiais įrodė, kad montelukastas sustiprina kartu vartojamų inhaliuojamųjų kortikosteroidų klinikinį poveikį (FEV₁procentinis pokytis nuo pradinio lygio atitinkamai vartojant inhaliuojamąjį beklometazoną ir montelukastą palyginus su beklometazono vartojimu: 5,43 % ir 1,04 %; vartojant beta adrenoreceptorių agonistą: ‑8,70 % ir 2,64 %). Palyginus su inhaliuojamuoju beklometazonu (200 µg du kartus per parą per rezervuarą), vartojant montelukastą, pradinis atsakas buvo greitesnis, nors per 12 savaičių tyrimą vidutinis gydomasis poveikis, gydant beklometazonu, buvo didesnis (FEV₁ procentinis pokytis nuo pradinio lygio atitinkamai vartojant montelukastą palyginus su beklometazono vartojimu: 7,49% ir 13,3%; vartojant beta adrenoreceptorių agonistą: ‑28,28% ir ‑43,89%). Tačiau didelei daliai pacientų, gydytų montelukastu, palyginus su gydymu beklometazonu, klinikinis atsakas buvo panašus (pvz., 50 % pacientų, gydytų beklometazonu, FEV₁ pagerėjo vidutiniškai 11% ir daugiau virš pradinio lygio, kuomet 42% montelukastu gydytų pacientų pasiekė tokį pat atsaką).

Buvo atliekamas klinikinis tyrimas, vertinant montelukasto poveikį, skiriant simptominį sezoninio alerginio rinito gydymą suaugusiems, 15 metų ir vyresniems pacientams, sergantiems astma ir tuo pačiu metu pasireiškiančiu sezoniniu alerginiu rinitu. Šio tyrimo metu skiriant 10 mg plėvele dengtų montelukasto tablečių vieną kartą per parą stebėta statistiškai reikšmingai pagerėję paros rinito simptomų balai, lyginant su placebu. Paros rinito simptomų balai yra vidutinis dienos nosies simptomų balų (nosies užgulimo, išskyrų tekėjimo iš nosies, čiaudėjimo, nosies niežėjimo rodiklių vidutinės reikšmės) ir nakties simptomų balų (vidutinio nosies užgulimo pasireiškimo atsibudus, užmigimo sunkumo ir prabudimų nakties metu rodiklių vidutinės reikšmės) vidurkis. Bendrasis pacientų ir gydytojų alerginio rinito vertinimas reikšmingai pagerėjo, lyginant su placebu. Astmos gydymo veiksmingumo vertinimas nebuvo pirminis šio tyrimo tikslas.

8 savaičių trukmės tyrime, kuriame dalyvavo vaikai nuo 6 iki 14 metų, vartojant 5 mg vieną kartą per parą montelukasto, palyginus su placebu, reikšmingai pagerėjo kvėpavimo funkcija (FEV₁ – 8,71 % palyginus su 4,16 % pokyčiu nuo pradinio lygio, rytinis PEFR – 27,9 l/min. palyginus su 17,8 l/min. pokyčiu nuo pradinio lygio) ir sumažėjo beta adrenoreceptorių agonistų pagal poreikį vartojimas (‑11,7 % palyginus su +8,2 % pokyčiu nuo pradinio lygio).

12 savaičių tyrime, vartojant montelukastą suaugusiesiems, reikšmingai sumažėjo fizinio krūvio sukeliamas bronchų spazmas (exercise-induced bronchoconstriction, EIB) (didžiausias FEV₁ sumažėjimas, vartojant montelukastą, – 22,33 % palyginus su 32,40 %, vartojant placebą; laikas, per kurį FEV₁ grįžo iki lygio, besiskiriančio ne daugiau kaip 5 % nuo pradinio lygio, – 44,22 min. ir 60,64 min.). Šis poveikis nekito per visą 12 savaičių tyrimo laikotarpį. EIB sumažėjimas taip pat pasireiškė trumpalaikiame tyrime, kuriame dalyvavo vaikai nuo 6 iki 14 metų (didžiausias FEV₁ sumažėjimas – 18,27 % ir 26,11 %; laikas, per kurį FEV₁ grįžo iki lygio, besiskiriančio ne daugiau kaip 5 % nuo pradinio lygio, – 17,76 min. ir 27,98 min.). Abiejuose tyrimuose gydomasis poveikis pasireiškė vieną kartą per parą vartojimo laikotarpio pabaigoje.

Aspirinui jautriems pacientams, kurie serga astma, kartu vartojantiems inhaliuojamuosius ir (arba) geriamuosius kortikosteroidus, gydant montelukastu, palyginus su placebu, labai pagerėjo astmos kontrolė (FEV₁ – 8,55 % palyginus su -1,74 % pokyčiu nuo pradinio lygio ir sumažėjo bendras beta adrenoreceptorių agonistų vartojimas: -27,78 % palyginus su 2,09 % pokyčiu nuo pradinio lygio).

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Pavartotas per burną montelukastas greitai absorbuojasi. Suaugusiam pacientui pavartojus 10 mg plėvele dengtą tabletę nevalgius, vidutinė didžiausia koncentracija plazmoje (C_max) būna po 3 valandų (T_max). Per burną vartojamo vaisto vidutinis biologinis prieinamumas yra 64 %. Įprastinis maistas jam ir C_max įtakos neturi. Vaisto saugumas ir veiksmingumas įrodytas klinikiniuose tyrimuose, kuriuose 10 mg plėvele dengtos tabletės buvo vartojamos nepriklausomai nuo maitinimosi laiko.

Suaugusiems pacientams, pavartojusiems 5 mg kramtomąją tabletę nevalgius, C_max susidaro po 2 valandų. Per burną vartojamo vaisto vidutinis biologinis prieinamumas yra 73 %. Įprastinis maistas jį sumažina iki 63 %.

Vaikams nuo 2 iki 5 metų, pavartojusiems 4 mg kramtomąją tabletę nevalgius, C_max susidaro po 2 valandų. Vidutinė C_maxyra 66 % didesnė, o vidutinė C_min– mažesnė negu suaugusiesiems, vartojantiems 10 mg tabletes.

Pasiskirstymas

Daugiau kaip 99 % montelukasto susijungia su plazmos baltymais. Montelukasto pasiskirstymo tūris, kai susidaro pusiausvyrinė koncentracija, vidutiniškai yra 8‑11 litrų. Radioaktyviai žymėto montelukasto tyrimai su žiurkėmis įrodė, kad jo nedaug praeina pro hematoencefalinį barjerą. Be to, praėjus 24 valandoms po vartojimo, radioaktyviai žymėtos medžiagos koncentracija visuose kituose audiniuose buvo labai maža.

Biotransformacija

Montelukastas yra intensyviai metabolizuojamas. Atliekant stabilumo tyrimus, nei vaikams, nei suaugusiesiems, vartojantiems gydomąsias montelukasto dozes, neaptinkama patvarių metabolitų kraujo plazmoje.

Tyrimai in vitro, vartojant žmogaus kepenų mikrosomas, rodo, kad, metabolizuojant montelukastą, dalyvauja citochromai P450 3A4, 2A6 ir 2C9. Tolesnių tyrimų su žmogaus kepenų mikrosomomis in vitro duomenimis, gydomosios montelukasto koncentracijos plazmoje neslopina citochromų P450 3A4, 2C9, 1A2, 2A6, 2C19 ar 2D6. Metabolitų įtaka montelukasto gydomajam poveikiui yra minimali.

Eliminacija

Sveikų suaugusiųjų montelukasto plazmos klirenso vidurkis yra 45 ml/min. Po pavartotos radioaktyviai žymėto montelukasto dozės, 86 % radioaktyviosios medžiagos buvo nustatyta 5 paras rinktose fekalijose ir < 0,2 % – šlapime. Tai vertinant kartu su biologinio prieinamumo duomenimis, paaiškėja, kad per burną vartojamas montelukastas ir jo metabolitai pasišalina beveik vien tik su tulžimi.

Pacientų apibūdinimas

Vyresniems pacientams, taip pat tiems pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų nepakankamumas, dozės specialiai parinkti nereikia. Neatlikta tyrimų su pacientais, kuriems yra inkstų nepakankamumas. Kadangi montelukastas ir jo metabolitai pasišalina su tulžimi, nebūtina koreguoti dozės pacientams, kuriems yra inkstų nepakankamumas. Nėra klinikinių duomenų apie montelukasto farmakokinetiką pacientams, kuriems yra sunkus kepenų nepakankamumas (Child-Pugh rodiklis > 9).

Didelės montelukasto dozės (nuo 20 iki 60 kartų didesnės už rekomenduojamas suaugusiųjų dozes) sumažino teofilino koncentraciją plazmoje. Šio poveikio ne

APKLAUSA/ KONKURSAS

HexaPortal v1.7