Ieškoti
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės
   

PACLITAXEL ACTAVIS 6MG/ML KONC. INF. TIRP. 16.7ML

Vaistai
  Gamintojas:
ACTAVIS

PAKUOTĖS LAPELIS: INFORMACIJA VARTOTOJUI

Paclitaxel Actavis 6 mg/ml koncentratas infuziniam tirpalui
Paklitakselis


Prieš pradėdami vartoti šį vaistą, atidžiai perskaitykite visą informacinį lapelį.
- Neišmeskite lapelio, nes vėl gali prireikti jį perskaityti.
- Jeigu kiltų bet kokių klausimų, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
- Šis vaistas skirtas Jums. Kitiems žmonėms jo duoti negalima. Vaistas gali jiems pakenkti net tokiu atveju, jeigu jų ligos simptomai yra tokie patys kaip Jūsų.
- Jeigu pasireiškia stiprus šalutinis poveikis arba jeigu atsiranda šiame lapelyje neminėtas šalutinis poveikis, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.


Lapelio turinys
1. Kas yra Paclitaxel Actavis ir kam jis vartojamas
2. Kas žinotina prieš vartojant Paclitaxel Actavis
3. Kaip vartoti Paclitaxel Actavis
4. Galimas šalutinis poveikis
5. Kaip laikyti Paclitaxel Actavis
6. Kita informacija

Paclitaxel Actavis koncentratą infuziniam tirpalui infuzuoja tik slaugytojas arba gydytojas. Jie atsakys į visus klausimus, kurių Jums iškils, perskaičius šį pakuotės lapelį.

1. KAS YRA PACLITAXEL ACTAVIS IR KAM JIS VARTOJAMAS

Šis medicininis preparatas naudojamas vėžiui gydyti. Tai gali būti krūtų ar kiaušidžių vėžys (progresavęs ar plintantis kiaušidžių vėžys, progresavęs ar plintantis krūtų vėžys). Šis preparatas gali būti naudojamas ir tam tikram plaučių vėžiui (progresavęs nesmulkialąstis plaučių vėžys, PNPL) gydyti pacientams, kurių negalima gydyti chirurgiškai ar chemoterapija, Paklitakselis gali būti naudojamas ir tam tikram vėžiui, vadinamam Kapoši sarkoma, kuris gali būti susijęs su AIDS (Įgytas imuninio deficito sindromu), kurį sukelia ŽIV liga, kur kitas gydymas, pavyzdžiui antraciklinų lipososminėmis formomis, buvo neveiksmingas.
Paklitakselis stabdo ląstelių dalijimasi ir naudojamas vėžio ląstelių augimui stabdyti.


2. KAS ŽINOTINA PRIEŠ VARTOJANT PACLITAXEL ACTAVIS

Paclitaxel ACTAVIS vartoti negalima:

- jeigu yra alergija (padidėjęs jautrumas) paklitakseliui arba bet kuriai pagalbinei Paclitaxel Nucleus medžiagai. Viena pagalbinė medžiaga, t. y. makrogolglicerolio ricinoleatas, gali sukelti sunkią alerginę reakciją;
- jeigu esate nėščia arba krūtimi maitinate kūdikį;
- jeigu per mažas baltųjų kraujo kūnelių (neutrofilų) kiekis (jį pamatuos gydytojas arba slaugytojas)
- jeigu sergant Kapoši sarkoma pasireiškia sunki nekontroliuojama infekcinė liga.

Jeigu dėl vartojimo kyla neaiškumų, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Specialių atsargumo priemonių reikia:

- jeigu sergate širdies ar kepenų liga;
- jeigu paklitakselio infuzijos metu arba netrukus po jos pasireiškia viduriavimas (pseudomembraninis kolitas);
- jeigu sergant Kapoši sarkoma pasireiškia sunkus gleivinės (į išorę atsiveriančių kūno kanalų vidinio paviršiaus membranos) uždegimas;
- jeigu buvo rankų arba kojų nervų sutrikimų, pvz., nutirpimas, dilgčiojimas, deginimas (periferinė neuropatija);
- jeigu yra kraujo sutrikimų, pvz., kai kurių kraujo ląstelių kiekio pokyčių;
- jeigu gydymo Paclitaxel Nucleus metu taikoma plaučių radioterapija.

Kitų vaistų vartojimas

Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų, įskaitant įsigytus be recepto, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Kompleksinio gydymo metu Paclitaxel Actavis reikia lašinti prieš cisplatiną arba praėjus 24 val. po doksorubicino injekcijos.
Jeigu vartojate vaistinių preparatų, darančių poveikį paklitakselio metabolizmui, pvz., eritromicino, fluoksetino, gemfibrozilio, rifampicino, karbamazepino, fenitoino, fenobarbitalio, efavirenzo, nevirpino ar proteazės inhibitorių (ritonaviro, nelfinaviro) gydymo paklitakseliu metu būtinas specialus atsargumas.

Nėštumas ir žindymo laikotarpis

Jeigu manote, kad esate nėščia, arba planuojate pastoti, Paclitaxel Actavis vartoti negalima, kadangi jis gali pažeisti vaisių.
Prieš pradedant šiuo vaistu gydytis, būtina pasitikrinti, ar nėra nėštumo. Gydymo metu ir 6 mėn. po jo moteris ir jos partneris turi naudotis patikimomis kontracepcijos priemonėmis. Jeigu pastosite gydymo metu, nedelsdama pasakykite gydytojui.
Žindymo laikotarpiu Paclitaxel Actavis vartoti negalima. Gydymo laikotarpiu kūdikio maitinimą krūtimi būtina nutraukti ir be gydytojo leidimo neatnaujinti.

Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas

Priežasčių, dėl kurių tarp gydymo kursų nebūtų galima vairuoti, nėra. Vis dėlto negalima pamiršti, kad Paclitaxel Actavis koncentrate yra alkoholio, todėl tuoj pat po medikamento infuzijos vairuoti nepatariama. Atsiradus galvos svaigimui arba apsvaigimui, vairuoti negalima (kaip ir gydymo kitais medikamentais metu).

Svarbi informacija apie kai kurias pagalbines Paclitaxel Actavis medžiagas

Paclitaxel Actavis koncentrate yra:
- maždaug 50 alkoholio (etanolio). Vienoje dozėje jo yra ne daugiau kaip 20 g. Tai atitinka pusę litro alaus arba didelę stiklinę (210 ml) vyno. Alkoholikams bei didelės rizikos pacientams, pvz., sergantiems kepenų liga ar epilepsija (būna traukulių), toks kiekis gali būti žalingas. Be to, toks alkoholio kiekis gali keisti kitų kartu vartojamų vaistų poveikį;
- makrogolglicerolio ricinoleato, galinčio sukelti sunkią alerginę (padidėjusio jautrumo) reakciją.


3. KAIP VARTOTI PACLITAXEL ACTAVIS

- Gydomosios dozės dydį nustatys gydytojas. Paclitaxel Actavis gydoma gydytojui, kuris gali suteikti daugiu informacijos, prižiūrint. Dozė priklauso nuo vėžio rūšies ir išplitimo bei kūno paviršiaus ploto kvadratiniais metrais (m2). Jį apskaičiuos gydytojas, atsižvelgdamas į Jūsų ūgį ir kūno svorį. Be to, dozė, kuria Jus gydys, priklausys nuo Jūsų kraujo tyrimų duomenų.
- Prieš vartojimą Paclitaxel Actavis koncentratas praskiedžiamas.
- Reikiama Paclitaxel Actavis dozė infuzuojama (lašinama) į veną 3 valandas. Tarp infuzijų paprastai daroma 3 (gydant Kapoši sarkomą,  2) savaičių pertrauka.
- Priklausomai nuo vėžio rūšies ir sunkumo Jus gydys arba vien Paclitaxel Actavis, arba jo ir kitokio vaisto nuo vėžio deriniu.
- Prieš kiekvieną infuziją gydytojas Jus gydys ir kitokiais vaistais (padarys premedikaciją), pvz., deksametazonu, difenhidraminu ir cimetidinu arba ranitidinu. Tokia premedikacija būtina, kadangi ji mažina sunkios alerginės (padidėjusio jautrumo) reakcijos riziką (žr. 4 skyrių “Galimas šalutinis poveikis”).

Pavartojus per didelę Paclitaxel Actavis dozę

Paclitaxel Actavis dozę kruopščiai apskaičiuoja gydytojas, todėl perdozavimas nėra tikėtinas. Vis dėlto, jeigu būtų suleista per didelė dozė, gali pasireikšti stipresnis įprastinis šalutinis poveikis, ypač kraujo sutrikimas, tirpulys ir dilgčiojimas, ypač plaštakų, rankų, kojų, pėdų ar skrandžio sutrikimas, įskaitant vėmimą ir viduriavimą.


4. GALIMAS ŠALUTINIS POVEIKIS

Paclitaxel Actavis, kaip ir visi kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.

Dažniausias šalutinis poveikis yra nuplikimas ir kraujo ląstelių kiekio sumažėjimas. Gydymą paklitakseliu baigus, plaukai atauga, kraujo ląstelių kiekis sunormalėja.

Nedelsiant būtina informuoti gydytoją, jeigu:
- atsiranda neįprastų mėlynių, kraujavimas ar infekcinės ligos požymių, pvz., gerklės skausmas, didelis karščiavimas;
- pasireiškia sunki alerginė reakcija: staigus niežulys, (dilgėlinė), rankų, kojų, kulkšnių, veido, lūpų, burnos ar gerklės sutinimas, galintis pasunkinti rijimą ir kvėpavimą, arba alpulys;
- prasideda dusulys ir sausas kosulys dėl plaučių pažaidos;
- pasireiškia injekcijos vietos reakcija, pvz., lokalus patinimas, skausmas, paraudimas.

Labai dažnas (pasireiškia daugiau negu 1 iš 10 žmonių) šalutinis poveikis

- Kaulų čiulpų funkcijos slopinimas, dėl kurio gali sumažėti kraujo ląstelių kiekis. Tai gali sukelti anemiją.. Dėl to gali prasidėti infekcinė liga (daugiausiai šlapimo organų ir viršutinių kvėpavimo takų) (yra aprašytų mirties atvejų).
- Kraujo plokštelių (trombocitų) kiekio sumažėjimas ir kraujavimas.
- Lengvesnės alerginės (padidėjusio jautrumo) reakcijos, pvz., paraudimas, išbėrimas.
- Rankų ir kojų nervų pažaida (periferinė neuropatija), galinti sukelti odos dilgčiojimą, tirpulį ir (arba) skausmą.
- Mažas kraujospūdis.
- Pykinimas (šleikštuys), vėmimas, viduriavimas.
- Plaukų slinkimas.
- Raumenų ir sąnarių skausmas.
- Gleivinės, pvz., burnos, uždegimas.

Dažnas (pasireiškia daugiau negu 1 iš 100 žmonių) šalutinis poveikis

- Lėtas širdies ritmas (pulsas).
- Lengvi nagų ir odos pokyčiai, kurie greitai išnyksta.
- Skausmingas injekcijos vietos sutinimas ir uždegimas, dėl kurio gali sukietėti audiniai (kartais gali pasireikšti celiulitas, odos sustorėjimas ir randėjimas, t. y. odos fibrozė, odos ląstelių žūtis, t. y. odos nekrozė).
- Kraujo tyrimų, rodančių, kaip veikia kepenys, duomenų pokytis.

Nedažnas (pasireiškia mažiau negu 1 iš 100 žmonių) šalutinis poveikis

- Šokas dėl kraujo užkrėtimo.
- Sunki alerginė (padidėjusio jautrumo) reakcija, pasireiškianti kraujospūdžio padidėjimu arba sumažėjimu, veido sutinimu, kvėpavimo pasunkėjimu, odos išbėrimu, šalčio krėtimu, nugaros ir krūtinės skausmu, dažnu širdies ritmu, pilvo, rankų ar kojų skausmu, prakaitavimu.
- Sunkus širdies sutrikimas, pvz., širdies raumens degeneracija (kardiomiopatija), sunkus širdies ritmo sutrikimas, net alpulys. Širdies priepuolis (miokardo infarktas).
- Kraujospūdžio padidėjimas.
- Kraujo krešulių atsiradimas (trombozė), su kraujo krešulių atsiradimu susijęs venos uždegimas.
- Odos pageltimas (gelta).

Retas (pasireiškia mažiau negu 1 iš 1 000 žmonių) šalutinis poveikis

- Plaučių uždegimas.
- Tam tikrų baltųjų kraujo kūnelių kiekio sumažėjimas, susijęs su karščiavimu (su karščiavimu susijusi neutropenija).
- Sunki alerginė (anafilaksinė) reakcija.
- Nervų sistemos pažaida, galinti sukelti rankų ir kojų raumenų silpnumą.
- Sunkus kvėpavimas, skysčio sankaupa ant plaučių, plaučių uždegimas ar kitoks jų veiklos sutrikimas (fibrozė, plaučių arterijos embolija), ženklus plaučių funkcijos sutrikimas (kvėpavimo nepakankamumas).
- Niežėjimas, išbėrimas, odos paraudimas.
- Silpnumas, aukšta kūno temperatūra (karščiavimas), dehidracija, edema, negalavimas.
- Kraujo užkrėtimas.
- Žarnų nepraeinamumas, plonosios arba storosios žarnos sienelės prakiurimas, pilvaplėvės uždegimas (peritonitas), žarnų uždegimas dėl nepakankamo aprūpinimo krauju, kasos uždegimas.
- Kreatinino kiekio kraujyje padidėjimas.

Labai retas (pasireiškia mažiau negu 1 iš 10 000 žmonių) šalutinis poveikis

- Ūminė leukemija (kraujo vėžys), mielodisplazinis sindromas (kitoks kraujo ląstelių rinkinys).
- Gyvybei pavojinga alerginė reakcija (anafilaksinis šokas).
- Apetito praradimas, šokas dėl kraujospūdžio sumažėjimo, kosulys.
- Nervų sistemos pažaida, galinti sukelti žarnų paralyžių ir kraujospūdžio kritimą, stojantis iš sėdimos ar gulimos padėties, traukuliai (epilepsiniai), mėšlungis, sumišimas, galvos svaigimas, smegenų veiklos ar struktūros pokyčiai, galvos skausmas, gebos koordinuoti raumenų judesius praradimas.
- Regos aštrumo ar kitoks regos sutrikimas, paprastai pacientams, gydomiems didele doze.
- Klausos susilpnėjimas arba apkurtimas, spengimas ausyse, galvos sukimasis (vertigo).
- Širdies ritmo sutrikimas ( prieširdžių virpėjimas, supraventrikulinė tachikardija).
- Kraujo krešulių pasaito arterijoje atsiradimas, pseudomembraninis kolitas (specifinių bakterijų sukeltas storosios žarnos uždegimas), stemplės uždegimas, vidurių užkietėjimas, skysčio sankaupa pilvaplėvės ertmėje.
- Sunkus storosios žarnos uždegimas, pasireiškiantis karščiavimu, viduriavimu vandeningomis arba kraujingomis išmatomis ir spazminiais pilvo skausmais (neutropeninis kolitas).
- Kepenų ląstelių žūtis (kepenų nekrozė), sumišimas ir kitokie kepenų veiklos sutrikimo sukelti simptomai (kepenų encelopatija, kartu su aprašytais mirties atvejais.)
- Dilgėlinė (urtikarija), odos pleiskanojimas ir lupimasis, paprastai kartu ir paraudimas.
- Sunkus odos ir gleivinės uždegiminis išbėrimas (daugiaformė eritema , Stivenso ir Džonsono sindromas ar net toksinė epidermio nekrolizė).
- Nagų pokyčiai (gydymo metu rankas ir kojas reikia saugoti nuo saulės šviesos).

Jeigu pasireiškė sunkus šalutinis poveikis arba pastebėjote šiame lapelyje nenurodytą šalutinį poveikį, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.


5. KAIP LAIKYTI PACLITAXEL ACTAVIS

Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje.

Buteliuką laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

Ant kartoninės dėžutės, po „Tinka iki“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, Paclitaxel Actavis vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.

Vaistų negalima išpilti į kanalizaciją arba išmesti kartu su buitinėmis atliekomis. Kaip tvarkyti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.


6. KITA INFORMACIJA

Paclitaxel Actavis sudėtis

- Veiklioji medžiaga yra paklitakselis. 1 ml koncentrato infuziniam tirpalui yra 6 mg paklitakselio.
- Pagalbinės medžiagos yra bevandenė citrinų rūgštis, makrogolglicerolio hidroksistearatas ir bevandenis etanolis.

Paclitaxel Actavis išvaizda ir kiekis pakuotėje
Paclitaxel Actavis 6 mg/ml koncentratas infuziniam tirpalui yra skaidrus, bespalvis arba šviesiai geltonas šiek tiek klampus skystis, tiekiamas stikliniais buteliukais.

Pakuotės dydis
Vienas 5 ml (30 mg/5 ml) buteliukas
Vienas 16,7 ml (100 mg/16,7 ml) buteliukas
Vienas 25 ml (150 mg/25 ml) buteliukas
Vienas 50 ml (300 mg/50 ml) buteliukas

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

Rinkodaros teisės turėtojas ir gamintojas

Rinkodaros teisės turėtojas
Actavis Group PTC ehf
Reykjavikurvegi 76-78
220 Hafnarfjordur
Islandija

Gamintojas
Actavis Nordic A/S
Ornegardsvej 16
DK-2820 Gentofte
Danija

Arba

S.C. Sindan- Pharma S.R.L
11 Ion Mihalache Blvd
011171 Bucharest
Rumunija

Jeigu apie šį vaistą norite sužinoti daugiau, kreipkitės į vietinį rinkodaros teisės turėtojo atstovą.

UAB „Actavis Baltics“, Vytauto 8/7-6, LT-08118 Vilnius-4, tel.:+370 5 260 9615


Šis pakuotės lapelis paskutinį kartą patvirtintas 2008-09-29


Naujausia pakuotės lapelio redakcija pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT) interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/


---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Žemiau pateikta informacija skirta tik sveikatos priežiūros specialistams


CITOSTATINIS PREPARATAS


Darbo su vaistiniu preparatu instrukcija
Su Paclitaxel Actavis, kaip ir kitais citostatikais, reikia elgtis atsargiai. Koncentratą turi skiesti įgudęs darbuotojas tam skirtoje vietoje, aseptinėmis sąlygomis. Būtina saugotis, kad medikamento nepatektų ant odos ar gleivinės. Ant odos ar gleivinės patekęs paklitakselio tirpalas gali sukelti dilgčiojimą, paraudimą ir deginimą. Jo įkvėpus, gali pasireikšti dusulys, krūtinės skausmas, gerklės deginimas ir pykinimas.

Saugos priemonės, ruošiant Paclitaxel Actavis infuzinį tirpalą
1. Reikia naudotis apsaugine kamera, būti su apsauginėmis pirštinėmis ir chalatu. Jeigu apsauginės kameros nėra, būtina užsidengti burną ir užsidėti akinius.
2. Atvertas talpykles, pvz., injekcinius ir infuzinius buteliukus, naudotas adatas, švirkštus, kateterius, vamzdelius ir citostatiko likutį reikia laikyti pavojingomis atliekomis ir tvarkyti laikantis vietinių PAVOJINGŲ ATLIEKŲ tvarkymo reikalavimų.
3. Preparato išsiliejus, būtina elgtis taip:
- būti su apsauginiais drabužiais;
- surinkti stiklo šukes ir sumesti į PAVOJINGŲ ATLIEKŲ talpyklę;
- užterštą paviršių gerai nuplauti dideliu kiekiu šalto vandens;
- nuplautą paviršių kruopščiai nušluostyti ir naudotas šluostes sumesti į PAVOJINGŲ ATLIEKŲ talpyklę.
4 Jeigu Paclitaxel Actavis patenka ant odos, pradžioje užterštą vietą reikia gerai nuplauti dideliu kiekiu bėgančio vandens, po to vandeniu ir muilu. Jei medikamento patenka ant gleivinės, užterštą vietą reikia gerai nuplauti vandeniu. Jeigu juntamas nemalonus pojūtis, reikia kreiptis į gydytoją.
5 Jeigu Paclitaxel Actavis patenka į akis, jas reikia gerai praplauti dideliu kiekiu šalto vandens ir tuoj pat kreiptis į akių gydytoją.

Infuzinio tirpalo ruošimas
Dozę iš buteliuko siurbti taip vadinama uždara sistema, pvz., Chemo-Dispensing Pin ar panašia, negalima, kadangi gali suirti buteliuko kamštis ir dėl to galimas sterilumo netekimas.

Preparato skiedimui, laikymui ir infuzavimui reikia naudoti įrangą, kurioje PVC nėra (žr. poskyrį „Nesuderinamumas“).

Prieš infuziją Paclitaxel Actavis 6 mg/ml koncentratą infuziniam tirpalui būtina aseptinėmis sąlygomis praskiesti. Galima skiesti šiais skiedikliais: 0,9 natrio chlorido infuziniu tirpalu, 5 gliukozės infuziniu tirpalu, infuziniu tirpalu, kuriame yra 0,9 natrio chlorido ir 5 gliukozės arba infuziniu Ringerio tirpalu, kuriame yra 5 gliukozės, tiek, kad koncentracija būtų 0,3 - 1,2 mg/ml.

Gauta pranešimų, kad retais atvejais infuzijos metu, paprastai baigiantis 24 valandų infuzijai, praskiestame tirpale atsiranda nuosėdų. Nors priežastis netirta, manoma, kad jų gali atsirasti dėl praskiesto tirpalo persotinimo. Kad sumažėtų nusėdimo rizika, paklitakselį reikia infuzuoti kuo greičiau po praskiedimo. Per stipriai kratyti, vibruoti ar drebinti preparato negalima.
Dėl pagalbinių preparato medžiagų, kurios filtruojant nepašalinamos, praskiestas tirpalas gali tapti drumstas. Kad sumažėtų nusėdimo rizika, Paclitaxel Actavis reikia infuzuoti kuo greičiau po praskiedimo.

Infuzijos technika
Infuzinis Paclitaxel Actavis tirpalas lašinamas į veną. Jį būtina lašinti per infuzinės sistemos filtrą, kurio membranos mikroporos yra  0,22 μm (dirbtinai infuzuojant intravenine sistema, kurioje yra filtrai, preparato aktyvumas reikšmingai nesumažėjo).
Prieš infuziją reikia gerai praplauti infuzinę sistemą. Infuzijos metu reikia reguliariai sekti tirpalo išvaizdą. Jeigu atsiranda nuosėdų, infuziją būtina nutraukti.

Stabilumas ir laikymo sąlygos
Neatidaryti buteliukai. Buteliukus reikia laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos. Buteliukus laikant šaldytuve, koncentrate gali atsirasti nuosėdų, kurios ištirpsta (buteliuką šiek tiek pakračius arba ne), kai koncentratas tampa kambario temperatūros. Dėl nuosėdų medikamento kokybė nekinta. Jeigu koncentratas drumstas arba jame yra netirpstančių nuosėdų, buteliuką reikia sunaikinti.
Tinkamumo laikas nurodytas išorinės kartoninės dėžutės ir buteliuko etiketėje. Nurodytai datai praėjus, preparato vartoti negalima.

Atidaryti buteliukai. Mikrobiologiniu požiūriu, atidarytą buteliuką 25C temperatūroje galima laikyti ne ilgiau kaip 28 paras. Jeigu preparato laikymo trukmė ar sąlygos kitokios, atsako vartotojas.

Praskiestas koncentratas. Praskiesto 5  gliukozės ar Ringerio injekciniu tirpalu, kuriame yra 5 gliukozės, koncentrato, laikomo 5C arba 25C temperatūroje, cheminės ir fizinės savybės nekinta 7 paras, praskiesto 0,9 natrio chlorido injekciniu tirpalu  14 parų. Mikrobiologiniu požiūriu, praskiestą koncentratą reikia lašinti nedelsiant. Jeigu jis tuoj pat nevartojamas, už laikymo trukmę ir sąlygas atsako vartotojas, tačiau ilgiau negu 24 val. 2C - 8C temperatūroje laikyti negalima, nebent koncentratas būtų skiedžiamas kontroliuojamomis ir patvirtintomis aseptinėmis sąlygomis.
Praskiestas koncentratas tinka vartoti tik vieną kartą.

Nesuderinamumas
Kad DEHP, kurio gali atsipalaiduoti iš plastikinių infuzinių maišelių, sistemų ar kitos įrangos, pacientą veiktų mažiau, praskiestą Paclitaxel Actavis koncentratą reikia laikyti buteliukuose, kurių sudėtyje nėra PVC (stikliniuose, polipropileniniuose) arba plastikiniuose (polipropileniniuose, poliolefininiuose) maišeliuose ir infuzuoti sistemomis, kurių vidinis paviršius dengtas polietilenu. Naudojant filtrų įrangą kurių įtekamieji ir ištekamieji vamzdeliai yra pagaminti iš PVC, daug DEHP neatsipalaiduoja

Atliekų tvarkymas
Visas medžiagas, kurios buvo naudotos koncentratui skiesti ir praskiestam tirpalui lašinti arba kurios kitu metu lietėsi prie paklitakselio tirpalo, būtina tvarkyti laikantis vietinių citotoksinių medžiagų tvarkymo reikalavimų.


 

I PRIEDAS

PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA


1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Paclitaxel Actavis 6 mg/ml koncentratas infuziniam tirpalui


2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

1 ml koncentrato infuziniam tirpalui yra 6 mg paklitakselio.

Viename 5 ml buteliuke yra 30 mg paklitakselio.
Viename 16,7 ml buteliuke yra 100 mg paklitakselio.
Viename 25 ml buteliuke yra 150 mg paklitakselio.
Viename 50 ml buteliuke yra 300 mg paklitakselio.

Pagalbinės medžiagos: makrogolglicerolio ricinoleatas (527 mg/ml), bevandenis etanolis (385 mg/ml).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.


3. FARMACINĖ FORMA

Koncentratas infuziniam tirpalui.
Koncentratas yra skaidrus, bespalvis arba gelsvas šiek tiek klampus tirpalas, kurio pH yra 3,3 – 4,3, osmoliariškumas  4 000 mosm/l.


4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Kiaušidžių karcinoma
 Pirmojo pasirinkimo progresavusios kiaušidžių karcinomos arba jos likučio ( 1 cm) po pradinės laparotomijos chemoterapija kartu su cisplatina.
 Antrojo pasirinkimo metastazinės kiaušidžių karcinomos chemoterapija tuo atveju, jeigu įprastinis gydymas, įskaitant gydymą platinos preparatais, buvo neveiksmingas.

Krūties karcinoma
Adjuvantinė terapija. Paclitaxel Actavis gydoma limfmazgius apėmusi krūties karcinoma po gydymo antraciklinais ir ciklofosfamidu (AC). Adjuvantinis gydymas Paclitaxel Actavis laikytinas tęstinio gydymo AC alternatyva.

Pradinė terapija. Paclitaxel Actavis kartu su antraciklinais (jeigu jie tinka) arba trastuzumabu (jeigu imunohistocheminiu būdu nustatoma, kad žmogaus epidermio augimo faktoriaus receptorių 2 (angl. HER-2) ekspresija yra 3+, ir jeigu gydymas antraciklinais netinka) gydoma vietiškai išplitusi arba metastazinė krūties karcinoma (žr. 4.4 ir 5.1 skyrių).

Monoterapija. Vien Paclitaxel Actavis gydoma metastazinė krūties karcinoma tuo atveju, jeigu įprastinis gydymas, įskaitant gydymą antraciklinu, buvo neveiksmingas arba netinka.

Išplitusi nesmulkialąstelinė plaučių karcinoma
Paklitakseliu kartu su cisplatina gydoma nesmulkialąstelinė plaučių karcinoma tuo atveju, jeigu gydymas operacija ir (arba) radioterapija netinka.

Su AIDS susijusi Kapoši sarkoma
Paclitaxel Actavis gydoma progresavusi su AIDS susijusi Kapoši sarkoma (KS) tuo atveju, jeigu gydymas antraciklinų liposominėmis formomis buvo neveiksmingas.
Šią indikaciją paremia riboti veiksmingumo duomenys. Trumpa reikšmingų tyrimų apžvalga pateikta 5.1 skyriuje.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Prieš pradedant gydyti paklitakseliu, kiekvienam pacientui reikia atlikti premedikaciją kortikosteroidais, antihistamininiais preparatais ir H2 receptorių blokatoriais (žr. žemiau esančią lentelę).

Vaistinis preparatas Dozė Vartojimo laikas
Deksametazonas 20 mg gerti arba leisti į veną Gerti likus maždaug 12 val. ir 6 val., leisti į veną  likus 30 min. arba 60 min. iki paklitakselio infuzijos
Difenhidraminas 50 mg leisti į veną Likus 30 – 60 min. iki paklitakselio infuzijos
Cimetidinas
arba
ranitidinas 300 mg leisti į veną
arba
50 mg leisti į veną Likus 30 – 60 min. iki paklitakselio infuzijos

 Pacientams, kuriems yra KS, 8 – 20 mg
 arba kitas lygiavertis antihistamininis preparatas, pvz., chlorfenaminas

Paruoštą Paclitaxel Actavis tirpalą reikia infuzuoti per filtrą, kurio membranos mikroporos yra  0,22 μm (žr. 6.6 skyrių).

Pirmojo pasirinkimo kiaušidžių karcinomos chemoterapija
Nors tiriamas ir kitoks dozavimo metodas, Paclitaxel Actavis rekomenduojama skirti kartu su cisplatina. Priklausomai nuo infuzijos trukmės rekomenduojami du paklitakselio dozavimo būdai:
- kas 3 savaitės į veną per 3 val. lašinti 175 mg/m2 kūno paviršiaus paklitakselio dozę, o po to lašinti 75 mg/m2 kūno paviršiaus cisplatinos dozę;
- kas 3 savaitės į veną per 24 val. lašinti 135 mg/m2 kūno paviršiaus paklitakselio dozę, o po to lašinti 75 mg/m2 kūno paviršiaus cisplatinos dozę (žr. 5.1 skyrių).

Antrojo pasirinkimo kiaušidžių karcinomos chemoterapija
Rekomenduojama paklitakselio dozė yra 175 mg/m2 kūno paviršiaus. Ji kas 3 savaitės lašinama į veną per 3 val.

Adjuvantinė krūties karcinomos chemoterapija
Rekomenduojama paklitakselio dozė yra 175 mg/m2 kūno paviršiaus. Ji kas 3 savaitės lašinama į veną per 3 val. Iš viso taikomi 4 tokio gydymo kursai po AC terapijos.

Pirmojo pasirinkimo krūties karcinomos chemoterapija
Gydant paklitakseliu ir doksorubicinu (50 mg/m2 kūno paviršiaus doze), paklitakselio dozę reikia lašinti praėjus 24 val. po doksorubicino infuzijos. Rekomenduojama paklitakselio dozė yra 220 mg/m2 kūno paviršiaus. Ji kas 3 savaitės lašinama į veną per 3 val. (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).

Gydant paklitakseliu ir trastuzumabu, rekomenduojama paklitakselio dozė yra 175 mg/m2 kūno paviršiaus. Ji kas 3 savaitės lašinama į veną per 3 val. (žr. 5.1 skyrių). Tokio gydymo metu paklitakselio galima pradėti lašinti kitą dieną po pirmos trastuzumabo dozės suleidimo arba tuoj pat po kitos dozės suleidimo tuo atveju, jeigu ankstesnę trastuzumabo dozę pacientas toleravo gerai (detali trastuzumabo dozavimo informacija pateikta Herceptin charakteristikų santraukoje).

Antrojo pasirinkimo krūties karcinomos chemoterapija
Rekomenduojama paklitakselio dozė yra 175 mg/m2 kūno paviršiaus. Ji kas 3 savaitės lašinama į veną per 3 val.

Išplitusios nesmulkialąstelinės plaučių karcinomos chemoterapija
Rekomenduojama kas 3 savaitės į veną per 3 val. lašinti 175 mg/m2 kūno paviršiaus paklitakselio dozę, o po jos lašinti 80 mg/m2 kūno paviršiaus cisplatinos dozę.

Su AIDS susijusios Kapoši sarkomos chemoterapija
Rekomenduojama kas 2 savaitės į veną per 3 valandas lašinti 100 mg/m2 kūno paviršiaus paklitakselio dozę.

Tolesnė paklitakselio dozė nustatoma, atsižvelgiant į tai, kaip ligonis preparatą toleruoja.

Kartotinai paklitakselio negalima lašinti tol, kol neutrofilų nebus  1500/mm3 (gydant KS   1 000/mm3), trombocitų   100 000/mm3 (gydant KS   75 000/mm3). Jei pasireiškia sunki neutropenija (neutrofilų 7 paras arba ilgiau būna  500/mm3) ar sunki periferinė neuropatija, tolesnių gydymo kursų dozę reikia mažinti 20 (gydant KS  25) (žr. 4.4 skyrių).

Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Duomenų, kuriais remiantis būtų galima rekomenduoti keisti dozę ligoniams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, nepakanka (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Jeigu yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, paklitakseliu gydyti negalima.


4.3 Kontraindikacijos

Paclitaxel Actavisvartoti draudžiama:
• žmonėms, kuriems buvo pasireiškusi sunki padidėjusio jautrumo reakcija paklitakseliui arba bet kuriai pagalbinei Paclitaxel Actavis koncentrato medžiagai, ypač makrogolglicerolio ricinoleatui (polioksietilintam ricinos aliejui)(žr. 4.4 skyrių);
• nėščioms ir kūdikį krūtimi maitinančioms moterims (žr. 4.6 skyrių);
• ligoniams, kurių kraujyje prieš pradedat gydyti neutrofilų yra  1500/mm3 (pacientams, kuriems yra KS,   1 000/mm3);
• KS sergantiems ligoniams, kuriems yra sunki nekontroliuojama infekcinė liga.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Paklitakselio reikia lašinti prižiūrint gydytojui, turinčiam vėžio gydymo chemoterapiniais preparatais patirties. Kadangi galima reikšminga padidėjusio jautrumo reakcija, todėl gydant šiuo vaistiniu preparatu, būtina turėti tinkamą palaikomojo gydymo įrangą.

Prieš paklitakselio infuziją ligoniui būtina atlikti premedikaciją kortikosteroidais, antihistamininiais preparatais bei H2 receptorių blokatoriais (žr. 4.2 skyrių).

Kompleksinės terapijos metu paklitakselį reikia infuzuoti prieš cisplatiną (žr. 4.5 skyrių).

Reikšminga padidėjusio jautrumo reakcija, pasireiškianti dusuliu ir hipotenzija, dėl kurių būtinas gydymas, angioneurozine edema ar išplitusia dilgėline, atsirado mažiau negu 1 pacientų, kuriems paklitakselio buvo infuzuota po tinkamos premedikacijos. Šias reakcijas tikriausiai sukelia histaminas. Pasireiškus sunkiai padidėjusio jautrumo reakcijai, paklitakselio infuziją būtina nedelsiant nutraukti ir pradėti simptominį gydymą. Tokį ligonį vėl gydyti paklitakseliu negalima.

Kaulų čiulpų funkcijos slopinimas (pirmiausiai neutropenija) yra toksinis poveikis, dėl kurio tenka riboti dozę. Gydant paklitakseliu, reikia dažnai matuoti kraujo ląstelių kiekį. Kitos dozės negalima lašinti tol, kol neutrofilų nebus  1500/mm3 (gydant KS   1 000/mm3), trombocitų   100 000/mm3 (gydant KS   75 000/mm3). Klinikinio tyrimo metu daugumas KS sergančių ligonių buvo gydomi ir granulocitų kolonijas stimuliuojančiu faktoriumi (angl. G-CSF).

Sunkus širdies laidumo sutrikimas. Gydant vien paklitakseliu, toks sutrikimas atsiranda retai. Jei paklitakselio infuzijos metu pasireiškia reikšmingas laidumo sutrikimas, jį būtina tinkamomis priemonėmis pašalinti, o lašinant kitas dozes – nepertraukiamai sekti širdies veiklą. Paklitakselio infuzijos metu kai kuriems pacientams pasireiškė hipotenzija, hipertenzija ar bradikardija. Dažniausiai šie sutrikimai būdavo besimptomiai, jų gydyti paprastai nereikėdavo. Paklitakselio infuzijos metu, ypač pirmą valandą, rekomenduojama dažnai sekti ligonio gyvybinius požymius. Nesmulkialąsteline plaučių karcinoma sergantiems ligoniams sunkių kardiovaskulinės sistemos funkcijos sutrikimų atsirado dažniau, negu sergantiems krūties ar kiaušidžių karcinoma.
Klinikinių tyrimų metu vienam KS sergančiam pacientui pasireiškė nuo paklitakselio poveikio priklausomas širdies nepakankamumas.

Jeigu metastazinis krūties vėžys iš pradžių gydomas paklitakseliu ir kartu doksorubicinu arba trastuzumabu, reikia sekti širdies funkciją. Prieš tokį kompleksinį gydymą reikia ištirti paciento širdies funkciją: susipažinti su ligos istorija, atlikti fizinį ištyrimą, padaryti EKG, echokardiogramą ir (arba) MUGA skenavimą. Širdies funkciją reikia tirti ir gydymo metu (pvz., kas 3 mėn.). Toks sekimas gali padėti nustatyti, kurių pacientų širdies funkcija sutriko. Gydytojas, nustatydamas skilvelių funkcijos tyrimų dažnį, turi atidžiai įvertinti bendrą antraciklinų dozę (mg/m2 kūno paviršiaus ploto). Tyrimu nustačius, kad yra širdies funkcijos pablogėjimas, net ir besimptomis, gydytojas turi atidžiai įvertinti tolesnio gydymo klinikinės naudos ir širdies pažaidos, įskaitant nepraeinančią, galimybės santykį. Jeigu gydymas tęsiamas, širdies funkciją reikia tirti dažniau (pvz., kas 1 – 2 gydymo kursai). Detalesnės informacijos galima rasti Herceptin ir doksorubicino charakteristikų santraukose.

Nors periferinė neuropatija pasireiškia dažnai, tačiau jos simptomai sunkūs būna retai. Jeigu pasireiškia sunki neuropatija, visų tolesnių gydymo kursų metu rekomenduojama lašinti 20 (gydant KS  25) mažesnę paklitakselio dozę. Taikant pirmojo pasirinkimo nesmulkialąstelinės plaučių karcinomos arba kiaušidžių vėžio terapiją paklitakselio (jo dozė į veną infuzuota per 3 val.) ir cisplatinos deriniu, sunkus toksinis poveikis nervų sistemai pasireikšdavo dažniau, negu gydant vien paklitakseliu arba ciklofosfamidu ir po jo infuzuojama cisplatina.

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, yra didesnė toksinio poveikio, ypač III-IV laipsnio mieloidinio audinio funkcijos slopinimo, rizika. Kad ligoniams, kuriems yra lengvas kepenų funkcijos sutrikimas, per 3 val. infuzuojamas paklitakselis sukeltų stipresnį toksinį poveikį, duomenų nėra. Ilgesnės infuzijos metu pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo arba sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, galimas stipresnis mieloidinio audinio funkcijos slopinimas. Būtina atidžiai sekti, ar neprasideda stiprus šio audinio funkcijos slopinimas (žr. 4.2 skyrių). Duomenų, kuriais remiantis būtų galima rekomenduoti keisti dozę ligoniams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, nepakanka (žr. 5.2 skyrių).

Apie ligonių, kuriems yra sunki cholestazė, gydymą šiuo medikamentu duomenų nėra. Pacientų, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, paklitakseliu gydyti negalima.

Kadangi viename Paclitaxel Actavis koncentrato mililitre yra 385 mg etanolio, reikia nepamiršti galimo jo poveikio centrinei nervų sistemai ir kitokio poveikio.

Būtina specialiai saugoti, kad paklitakselio nepatektų į arteriją, kadangi lokalaus toleravimo tyrimų metu gyvūnams į arteriją suleistas medikamentas sukėlė sunkią audinių reakciją.

Retais atvejais, net pacientams, kurie antibiotikų gydymo metu nevartojo, pasireikšdavo pseudomembraninis kolitas. Jeigu gydymo paklitakseliu metu arba greitai po jo prasideda stiprus arba užsitęsęs viduriavimas, reikia nustatyti, ar nėra šio sutrikimo.

Gydymą paklitakseliu derinant su plaučių radioterapija, nepriklausomai nuo jų chronologinės tvarkos skatinamas intersticinio pneumonito pasireiškimas.

Gydymo paklitakseliu metu vaisingo amžiaus vyrams ir moterims būtinos veiksmingos kontracepcijos priemonės. Po gydymo vyrams jomis būtina naudotis dar 6 mėn., moterims  1 mėn. (žr. 4.6 skyrių). Jeigu yra navikas, kuriame yra hormoninių receptorių, hormoninių kontraceptinių preparatų vartoti negalima.

Nuo KS gydomiems ligoniams sunkus mukozitas pasireiškia retai. Jeigu jis sunkus, reikia 25
mažinti paklitakselio dozę.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Premedikacija cimetidinu paklitakselio klirensui įtakos nedaro.

Pirmojo pasirinkimo kiaušidžių chemoterapijos metu paklitakselio rekomenduojama infuzuoti prieš cisplatiną. Taip vartojamo paklitakselio saugumas yra toks pat kaip monoterapijos juo metu. Paklitakselio infuzavus po cisplatinos, pasireikšdavo stipresnis mieloidinio audinio funkcijos slopinimas ir maždaug 20 sumažėdavo paklitakselio klirensas. Paklitakseliu ir cisplatina gydant lytinių organų vėžį, inkstų nepakankamumo rizika gali būti didesnė, negu gydant vien cisplatina.

Kadangi darant trumpą pertrauką tarp paklitakselio ir doksorubicino infuzijų gali sumažėti doksorubicino ir aktyvaus jo metabolito eliminacija, todėl pradinio metastazinio krūties vėžio gydymo metu paklitakselio reikia infuzuoti praėjus 24 val. po doksorubicino suleidimo (žr. 5.2 skyrių).

Paklitakselio metabolizmą iš dalies katalizuoja citochromo P 450 sistemos CYP 2C8 ir 3A4 izofermentai (žr. 5.2 skyrių). Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad paklitakselio metabolizmas į 6-
-hidroksipaklitakselį, veikiant CYP 3A4, yra svarbiausias medikamento metabolizmo būdas žmogaus organizme. Stipraus poveikio CYP 3A4 inhibitorius ketokonazolas kartu vartojamo paklitakselio eliminacijos pacientų organizme neslopina, todėl šiais medikamentais galima gydyti kartu nekeičiant dozės. Informacijos apie galimą paklitakselio ir kitų CYP 3A4 substratų bei inhibitorių sąveiką yra mažai. Vadinasi, kartu su CYP 2C8 arba CYP 3A4 izofermentų inhibitoriais (pvz., eritromicinu, fluoksetinu, gemfibroziliu) arba induktoriais (pvz., rifampicinu, karbamazepinu, fenitoinu, fenobarbitaliu, efavirenzu, nevirapinu) paklitakselio reikia vartoti atsargiai.

Tyrimų, kurių metu KS sergantys ligoniai buvo gydomi paklitakseliu ir kartu daugeliu kitokių medikamentų, rezultatai rodo, jog nelfinaviras ir ritonaviras reikšmingai mažina sisteminį paklitakselio klirensą, o indinaviras tokio poveikio nedaro. Kokia sąveika galima su kitais proteazės inhibitoriais, informacijos nepakanka, todėl proteazės inhibitorių vartojančius pacientus paklitakseliu reikia gydyti atsargiai.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Poveikis vaisingumui
Tyrimų metu paklitakselis mažino žiurkių vaisingumą.

Nėštumas
Daugeliu tyrimų įrodyta, kad paklitakseliui būdingas teratogeninis, embriotoksinis ir mutageninis poveikis. Ypač jo embriotoksinės ir fetotoksinės savybės atskleistos tyrimų su triušiais metu.

Reikiamų duomenų apie paklitakselio vartojimą nėštumo metu nėra. Paklitakselis, kaip ir kiti citostatikai, sukelia kenksmingą poveikį vaisiui. Paclitaxel Actavis negalima vartoti nėštumo metu (žr. 4.3 skyrių). Vaisingo amžiaus moterys turi naudoti veiksmingą kontracepcijos metodą gydymo metu ir bent 6 mėn. po jo.

Žindymo laikotarpis
Ar paklitakselio patenka į motinos pieną, nežinoma. Žindyvėms šio preparato vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Gydymo paklitakseliu metu kūdikio maitinimą krūtimi būtina nutraukti.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Paklitakselis gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia, tačiau negalima pamiršti, kad vaisto sudėtyje yra alkoholio (žr. 4.4 ir 6.1 skyrius). Dėl preparate esančio alkoholio gebėjimas vairuoti ir valdyti mechanizmus gali sumažėti.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Toliau pateikta informacija yra paremta klinikinių tyrimų, kurių metu 812 solidiniu naviku sergančių pacientų buvo taikyta paklitakselio monoterapija, duomenų baze. Kadangi KS sergančių žmonių grupė yra labai specifiška, šio skyriaus gale pateikti klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo 107 pacientai, duomenys.

Jeigu nenurodyta kitaip, nepageidaujamo poveikio dažnis ir sunkumas ligoniams, paklitakseliu gydomiems nuo nesmulkialąstelinio plaučių vėžio, kiaušidžių ar krūties karcinomos, paprastai buvo panašus. Amžius nė vienam pastebėtam toksiniam poveikiui aiškios įtakos neturėjo.

Dažniausias reikšmingas toksinis poveikis buvo kaulų čiulpų funkcijos slopinimas. Sunki neutropenija (< 500 ląstelių/mm3) pasireiškė 28% ligonių, tačiau su karščiavimo priepuoliais nebuvo susijusi.  7 paras sunki neutropenija truko tik 1 tiriamųjų. Trombocitopenija pasireiškė 11% pacientų. Tyrimo metu 3% pacientų bent kartą mažiausias trombocitų kiekis buvo < 50 000 ląstelių/mm3. Anemija pasireiškė 64% ligonių, sunki (Hb < 5 mmol/dl) buvo tik 6. Anemijos dažnis ir sunkumas priklauso nuo bazinio hemoglobino kiekio.

Gydant paklitakseliu ir cisplatina, toksinis poveikis nervų sistemai, daugiausiai periferinė neuropatija, ligoniams, kuriems per 3 val. buvo infuzuojama 175 mg/m2 kūno paviršiaus paklitakselio dozė, buvo dažnesnė ir sunkesnė (neurotoksinis poveikis pasireiškė 85, sunkus buvo 15), negu tiriamiesiems, kuriems per 24 val. buvo infuzuojama 135 mg/m2 kūno paviršiaus dozė. Kiaušidžių ar nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu sergantiems ligoniams, kuriems į veną per 3 val. buvo infuzuojama paklitakselio dozė, o po jos cisplatina, sunkus toksinis poveikis nervų sistemai pasireiškė dažniau. Periferinė neuropatija gali pasireikšti po pirmo gydymo kurso ir sunkėti, didėjant paklitakselio ekspozicijai organizme. Keliems pacientams dėl periferinės neuropatijos gydymą paklitakseliu reikėjo nutraukti. Preparato vartojimą nutraukus, jutimų pažaidos simptomai per kelis mėnesius paprastai palengvėdavo arba išnykdavo. Jeigu prieš pradedant gydyti yra neuropatija, atsiradusi dėl ankstesnio gydymo, paklitakseliu gydyti nedraudžiama.

Artralgija arba mialgija pasireiškė 60% ligonių, sunki buvo 13%.

Reikšminga padidėjusio jautrumo reakcija, galinti būti mirtina (hipotenzija, kurią būtina gydyti, angioneurozinė edema, kvėpavimo distresas, kurį reikia šalinti bronchų plečiamaisiais preparatais, arba išplitusi dilgėlinė) pasireiškė dviem ligoniams ( 1). Lengva padidėjusio jautrumo reakcija kilo 34 tiriamųjų (17 visų gydymo kursų). Lengvos reakcijos, daugiausiai paraudimo ir išbėrimo, gydyti nereikėjo. Dėl jos gydymo paklitakseliu nutraukti irgi nereikėjo.

Preparato leidžiant į veną, injekcijos vietos reakcija gali pasireikšti lokalizuota edema, skausmu, eritema ir sukietėjimu. Dėl ekstravazacijos kartais galimas celiulitas. Buvo odos pleiskanojimo ir lupimosi, kartais susijusių su ekstravazacija, atvejų. Gali kisti odos spalva. Suleidus paklitakselio į kitą vietą, retais atvejais odos reakcija atsinaujindavo ankstesnėje medikamento ekstravazacijos vietoje („atminties“ reakcija). Specifinis ekstravazacijos sukeltos reakcijos gydymas nežinomas.

Toliau pateiktoje lentelėje išvardintas nepageidaujamas poveikis, nepaisant sunkumo, pasireiškęs klinikinio tyrimo, kurio metu 812 pacientų nuo metastazinio vėžio buvo gydyti vien paklitakseliu, infuzuojamu į veną per 3 val., bei medikamentu gydant po to, kai jis pateko į rinką.

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažni ( 1/10), dažni (nuo  1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo  1/1 000 iki < 1/100), reti (nuo  1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Infekcijos ir infestacijos
Labai dažni: infekcinė liga (dažniausiai šlapimo organų ir viršutinių kvėpavimo takų), buvo mirtinų atvejų
Nedažni: sepsinis šokas
Reti: pneumonija, peritonitas, sepsis

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Labai dažni: mieloidinio audinio funkcijos slopinimas, neutropenija, anemija, trombocitopenija, leukopenija, kraujavimas
Reti: su karščiavimu susijusi neutropenija
Labai reti: ūminė mieloleukozė, mielodisplazinis sindromas

Imuninės sistemos sutrikimai

Labai dažni: silpna padidėjusio jautrumo reakcija (daugiausiai paraudimas ir išbėrimas)
Nedažni: reikšminga padidėjusio jautrumo reakcija, kurią būtina gydyti (pvz., hipotenzija, angioneurozinė edema, kvėpavimo distresas, išplitusi dilgėlinė, šalčio krėtimas, nugaros, krūtinės, pilvo bei galūnių skausmas, prakaitavimas, hipertenzija
Reti: anafilaksinė reakcija
Labai reti: anafilaksinis šokas

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Labai reti: anoreksija
Psichikos sutrikimai
Labai reti: konfūzija
Nervų sistemos sutrikimai
Labai dažni: toksinis poveikis nervų sistemai (daugiausiai periferinė neuropatija)
Reti: motorinių nervų neuropatija (gali lemti nedidelį distalinį silpnumą)
Labai reti: autonominių nervų neuropatija, lemianti paralyžinį žarnų nepraeinamumą ir ortostatinę hipotenziją, didieji traukulių priepuoliai, konvulsijos, encefalopatija, galvos svaigimas ir skausmas, ataksija

Akių sutrikimai
Labai reti: optinio nervo ir (arba) regėjimo pažaida (mirgančioji skotoma), ypač pacientams, gydomiems didesne doze negu rekomenduojama
Ausų ir labirintų sutrikimai
Labai reti: ototoksinis poveikis, apkurtimas, spengimas ausyse, galvos sukimasis (vertigo)

Širdies sutrikimai

Dažni: bradikardija
Nedažni: kardiomiopatija, besimptomė skilvelinė tachikardija, tachikardija ir kartu bigeminija, AV blokada ir sinkopė, miokardo infarktas
Labai reti: prieširdžių virpėjimas, supraventrikulinė tachikardija
Kraujagyslių sutrikimai
Labai dažni: hipotenzija
Nedažni: hipertenzija, trombozė, tromboflebitas
Labai reti: šokas
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Reti, dispnėja, pleuros eksudacija, intersticinė pneumonija, plaučių fibrozė , plaučių arterijos embolija, kvėpavimo nepakankamumas
Labai reti: kosulys
Virškinimo trakto sutrikimai

Labai dažni: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, gleivinės uždegimas
Reti: žarnų obstrukcija ar perforacija, išeminis kolitas, pankreatitas
Labai reti: mezenterinių kraujagyslių trombozė, pseudomembraninis kolitas, ezofagitas, vidurių užkietėjimas, ascitas, neutropeninis kolitas
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai
Labai reti: kepenų nekrozė, hepatinė encefalopatija (buvo mirtinų atvejų)
Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Labai dažni: alopecija
Dažni: trumpalaikiai lengvi nagų ir odos pokyčiai
Reti: niežėjimas, išbėrimas, eritema
Labai reti: Stivenso ir Džonsono sindromas, epidermio nekrolizė, daugiaformė eritema, eksfoliacinis dermatitas, dilgėlinė, onicholizė (gydymo metu pacientui būtina rankų ir kojų apsauga nuo saulės)

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Labai dažni: artralgija, mialgija

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Dažni: injekcijos vietos reakcija (įskaitant lokalizuotą edemą, skausmą, eritemą ir sukietėjimą, kartais dėl ekstravazacijos galimas celiulitas, odos fibrozė ir nekrozė)
Reti: astenija, pireksija, dehidracija, edema, negalavimas
Tyrimai Dažni: didelis aspartataminotransferazės ar šarminės fosfatazės kiekio padidėjimas
Nedažni: didelis bilirubino kiekio padidėjimas
Reti: kreatinino kiekio padidėjimas kraujyje

Krūties vėžiu sergantiems pacientams, kuriems adjuvantinė terapija paklitakseliu buvo taikyta po gydymo AC, toksinis poveikis neurosensorikai, padidėjusio jautrumo reakcija, artralgija, mialgija, anemija, infekcinė liga, karščiavimas, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas pasireiškė dažniau, negu gydytiems vien AC. Vis dėlto šių reiškinių dažnis nebuvo didesnis negu monoterapijos paklitakseliu metu (žr. aukščiau).

Kompleksinė terapija
Toliau pateikti dviejų plačių tyrimų, kurių metu daugiau kaip 1050 pacienčių buvo taikyta pirmojo pasirinkimo kompleksinė (paklitakseliu ir cisplatina) kiaušidžių karcinomos terapija, dviejų III fazės tyrimų, kurių metu buvo taikyta pirmojo pasirinkimo metastazinio krūties vėžio chemoterapija (vieno tyrimo metu 267 pacientės buvo gydytos paklitakseliu ir doksorubicinu, antro tyrimo metu 188 pacientės buvo gydytos paklitakseliu ir trastuzumabu) ir dviejų III fazės tyrimų, kurių metu 360 pacientų, sergančių progresavusiu nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu, buvo gydomi paklitakseliu ir cisplatina, rezultatai (žr. 5.1 skyrių).

Taikant pirmojo pasirinkimo kompleksinę kiaušidžių vėžio chemoterapiją, ligonėms, kurioms pradžioje per 3 valandas į veną buvo infuzuota paklitakselio dozė, o po jos cisplatinos, toksinis poveikis nervų sistemai, artralgija, mialgija ir jautrumo padidėjimas pasireikšdavo dažniau ir būdavo sunkesni, o mieloidinio audinio funkcijos slopinimas atsirasdavo rečiau ir būdavo silpnesnis, negu pacientėms, kurioms cisplatinos buvo infuzuota po ciklofosfamido.

Taikant pirmojo pasirinkimo kompleksinę metastazinio krūties vėžio chemoterapiją, ligoniams, kuriems, praėjus 24 val. po doksorubicino infuzijos, į veną per 3 val. buvo infuzuojama 220 mg/m2 kūno paviršiaus paklitakselio dozė, neutropenija, anemija, periferinė neuropatija, artralgija, mialgija, astenija, karščiavimas ir viduriavimas pasireikšdavo dažniau ir būdavo sunkesni, o pykinimas ir vėmimas atsirasdavo rečiau ir būdavo silpnesnis, negu pacientams, kurie buvo gydomi įprastiniu būdu (FAC): 500 mg/m2 kūno paviršiaus 5-fluorouracilo doze, 50 mg/m2 kūno paviršiaus doksorubicino doze ir 500 mg/m2 kūno paviršiaus ciklofosfamido doze. Mažesniam pykinimo ir vėmimo dažniui ir sunkumui gydymo paklitakselio ir doksorubicino deriniu metu įtakos gali turėti kortikosteroidų vartojimas.

Taikant pirmojo pasirinkimo kompleksinę metastazinio krūties vėžio chemoterapiją į veną per 3 val. infuzuojama paklitakselio doze ir trastuzumabu, šie reiškiniai (nepriklausomai nuo to, ar juos sukėlė paklitakselis, ar trastuzumabas) buvo dažnesni, negu gydant vien paklitakseliu: širdies nepakankamumas (atitinkamai 8 ir 1), infekcinė liga (atitinkamai 46 ir 27), šalčio krėtimas (atitinkamai 42 ir 4), karščiavimas (atitinkamai 47 ir 23), kosulys (atitinkamai 42 ir 22), išbėrimas (atitinkamai 39 ir 18), artralgija (atitinkamai 37 ir 21), tachikardija (atitinkamai 12 ir 4), viduriavimas (atitinkamai 45 ir 30), hipertenzija (atitinkamai 11 ir 3), epistaksė (atitinkamai 18 ir 4), spuogai (atitinkamai 11 ir 3), paprastoji pūslelinė (atitinkamai 12 ir 3), atsitiktinis susižeidimas (atitinkamai 13 ir 3), nemiga (atitinkamai 25 ir 13), rinitas (atitinkamai 22 ir 5), sinusitas (atitinkamai 21 ir 7) ir injekcijos vietos reakcija (atitinkamai 7 ir 1). Kai kurių reiškinių dažnio skirtumą galėjo lemti tai, kad paklitakselio ir trastuzumabo deriniu buvo gydyta ilgiau negu vien paklitakseliu. Gydant paklitakselio ir trastuzumabo deriniu ar vien paklitakseliu, sunkių nepageidaujamų reiškinių dažnis buvo panašus.

Metastazinį krūties vėžį gydant doksorubicino ir paklitakselio deriniu, širdies susitraukimai sutriko (išstūmimo frakcija sumažėjo  20) 15, gydant FAC  10. Stazinis širdies nepakankamumas pasireiškė  1 tiek vienos, tiek kitos grupės tiriamųjų. Trastuzumabo ir paklitakselio deriniu gydomiems pacientams, kurie anksčiau buvo gydyti antraciklinais, širdies funkcijos sutrikimas pasireiškė dažniau ir buvo sunkesnis, negu gydant vien paklitakseliu (NYHA I/II klasės: atitinkamai 10 ir 0; NYHA III/IV klasės: atitinkamai 2 ir 1), su mirtimi jis buvo susijęs retai (žr. trastuzumabo charakteristikų santrauką). Iš viso tokių atvejų buvo retai, pacientai į įprastinį gydymą reagavo.

Ligoniams, kuriems gydymo metu buvo taikoma ir radioterapija, buvo spindulinio pneumonito atvejų.

Su AIDS susijusi Kapoši sarkoma
Remiantis klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo 107 pacientai, duomenimis, gydant KS arba kitokius solidinius navikus vien paklitakseliu, nepageidaujamo poveikio dažnis ir sunkumas paprastai yra panašūs, išskyrus poveikį kraujui ir kepenims (žr. toliau).

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Svarbiausias toksinis poveikis, dėl kurio reikėjo riboti dozę, buvo kaulų čiulpų funkcijos slopinimas. Svarbiausias toksinis poveikis kraujui yra neutropenija. Pirmojo gydymo kurso metu sunki neutropenija (neutrofilų  500/mm3) pasireiškė 20 pacientų, visu gydymo laikotarpiu  39.  7 paras neutropenija išsilaikė 41 tiriamųjų, 30 – 35 paras  8. Visiems stebimiems pacientams neutropenija per 35 paras išnyko. 4 laipsnio neutropenija, išsilaikanti  7 paras, pasireiškė 22 pacientų.

Su paklitakselio poveikiu susijęs karščiavimas prasidėjo 14 pacientų (1,3 visų gydymo kursų metu). Gydant paklitakseliu, buvo 3 nuo medikamento poveikio priklausomi sepsio atvejai (2,8), kurie buvo mirtini.

Trombocitopenija pasireiškė 50 ligonių, 9 jų ji buvo sunki (trombocitų  50 000/mm3). Gydymo metu bent kartą trombocitų kiekis  75 000 ląstelių/mm3 buvo 14 tiriamųjų. Nuo paklitakselio poveikio priklausomų kraujavimo epizodų buvo  3 pacientų, tačiau kraujavimas buvo lokalizuotas.

Anemija (Hb  11 g/dl) pasireiškė 61 tiriamųjų, sunki (Hb  8 g/dl) buvo 10. Eritrocitų transfuzijos reikėjo 21 tiriamųjų.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai
28, 43 ir 44 pacientų, kurių kepenų funkcija prieš pradedant gydyti buvo normali ( 50 vartojo proteazės inhibitorių), padidėjo atitinkamai bilirubino, šarminės fosfatazės ir aspartataminotransferazės kiekis kraujyje. Kiekvieno šio parametro padidėjimas buvo didelis tik 1 pacientų.

4.9 Perdozavimas

Paklitakselio priešnuodis nežinomas. Svarbiausios perdozavimo komplikacijos turėtų būti kaulų čiulpų funkcijos slopinimas, toksinis poveikis periferinei nervų sistemai ir mukozitas.


5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė  augaliniai alkaloidai ir kiti natūralūs preparatai, taksanai, ATC kodas  L01CD01.

Paklitakselis yra naujas vaistinis preparatas, veikiantis mikrovamzdelius. Jis skatina tubulino dimerus grupuotis į mikrovamzdelius ir juos stabilizuoja, blokuodamas depolimerizaciją. Dėl to slopinama normali dinaminė mikrovamzdelių tinklo reorganizacija, būtina gyvybinėms ląstelės funkcijoms interfazės ir mitozės metu. Be to, dėl paklitakselio poveikio viso ląstelės ciklo ir mitozės metu formuojasi nenormalūs mikrovamzdelių pluoštai.

Paklitakselio veiksmingumas ir saugumas pirmojo pasirinkimo kiaušidžių karcinomos chemoterapijos metu nustatinėtas dviem plačiais atsitiktinių imčių kontroliniais (poveikis lygintas su 750 mg/m2 kūno paviršiaus ciklofosfamido ir 75 mg/m2 kūno paviršiaus cisplatinos dozių poveikiu) tyrimais. Tyrimo (BMS CA 139-209) metu daugiau negu 650 pacienčių, kurioms buvo II b-c, III arba IV stadijos pirminis kiaušidžių vėžys, buvo taikyti daugiausiai 9 gydymo kursai paklitakselio ir cisplatinos deriniu (pradžioje į veną per 3 val infuzuota 175 mg/m2 kūno paviršiaus paklitakselio dozė, po to infuzuota 75 mg/m2 kūno paviršiaus cisplatinos dozė), kitai  lyginamuoju preparatu. Kitame plačiame tyrime (GOG-111/BMS CA 139-022) dalyvavo daugiau negu 400 pacienčių, kurioms buvo III arba IV stadijos pirminis kiaušidžių vėžys, kurių organizme po operacijos vėžinio audinio buvo likę  1 cm arba kurioms buvo tolimųjų metastazių. Vienai tokių moterų grupei buvo taikyti ne daugiau kaip 6 gydymo kursai paklitakselio ir cisplatinos deriniu (pradžioje į veną per 24 val. infuzuota 135 mg/m2 kūno paviršiaus paklitakselio dozė, o po jos infuzuota 75 mg/m2 kūno paviršiaus cisplatinos dozė), kitai  lyginamuoju preparatu. Nors dviem skirtingais metodais dozuoto paklitakselio sukeltas poveikis tiesiogiai nelygintas, tačiau tiek vieno, tiek kito tyrimo metu pacienčių, gydytų paklitakselio ir cisplatinos deriniu, palyginti su gydytų lyginamaisiais preparatais, atsako į gydymą dažnis buvo reikšmingai didesnis, o laikas iki ligos progresavimo ir išgyvenamumo trukmė ilgesni. Progresavusiu kiaušidžių vėžiu sergančioms pacientėms, kurioms pradžioje į veną per 3 val. buvo infuzuojama paklitakselio dozė, o po jos cisplatina, toksinis poveikis nervų sistemai, artralgija bei mialgija pasireiškė dažniau, o melodinio audinio funkcijos slopinimas buvo silpnesnis, negu pacientėms, gydomoms ciklofosfamido ir cisplatinos deriniu.

Adjuvantinio krūties karcinomos gydymo paklitakseliu tyrime dalyvavo 3121 krūties karcinoma sergantys pacientai, kurių limfmazgiai buvo apimti. Pacientams po 4 gydymo kursų doksorubicino ir ciklofosfamido deriniu (CALGB 9344, BMS CA 139-223) buvo taikyta adjuvantinė terapija paklitakseliu arba chemoterapija netaikyta. Vidutinė tiriamųjų sekimo trukmė buvo 69 mėn. Iš viso paklitakseliu gydytiems pacientams ligos recidyvo ir mirties rizika buvo reikšmingai, t. y. atitinkamai 18 (p  0,0014) ir 19 (p  0,0044), mažesnė negu gydytiems vien AC. Retrospektyvios analizės duomenimis, gydymas paklitakseliu buvo naudingas visų pogrupių pacientėms. Pacientams, kurių navike hormoninių receptorių nebuvo arba kurių navikas buvo nežinomas, ligos recidyvo rizika sumažėjo 28 (95 PI: 0,59 – 0,86), kurių auglyje hormoninių receptorių buvo  9 (95 PI: 0,78 – 1,07). Tęstinio, t. y. ilgesnio negu 4 kursų, gydymo AC poveikis tyrimo metu nenustatinėtas. Remiantis vien šio tyrimo duomenimis, išvados, kad gautų rezultatų skirtumą lemia skirtinga gydymo trukmė (AC gydyta 4 kursus, AC ir paklitakseliu 8 kursus), daryti negalima. Vadinasi, pagalbinį gydymą paklitakseliu reikėtų laikyti tęstinio gydymo AC alternatyva.

Kitame plačiame klinikiniame adjuvantinio gydymo paklitakseliu tyrime (jo dizainas buvo panašus į anksčiau aprašyto) dalyvavo 3060 krūties vėžiu sergančių pacientų, kurių limfmazgiai buvo apimti. Pacientai atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstyti į dvi grupes: vienos grupės tiriamieji po 4 gydymo kursų AC (NSABP B-28, BMS CA 139-270) buvo taikomi 4 gydymo kursai didesne, t. y. 225 mg/m2 kūno paviršiaus, paklitakselio doze, kitai pastarasis gydymas nebuvo taikomas. Vidutiniu stebėjimo laikotarpiu, t. y. 64 mėnesius, paklitakseliu gydytiems pacientams ligos recidyvo rizika buvo reikšmingai, t. y. 17, mažesnė, negu gydytiems vien AC (p  0,006), be to, gydymas paklitakseliu buvo susijęs su mirties rizikos sumažėjimu 7 (95 PI: 0,78 – 1,12). Visų pogrupių tiriamųjų analizės duomenys rodo gydymo paklitakseliu naudą. Šio tyrimo metu pacientams, kurių navike buvo hormoninių receptorių, ligos recidyvo rizika sumažėjo 23 (95 PI: 0,6 – 0,92), kurių navike tokių receptorių nebuvo  10 (95 PI: 0,7 – 1,11).

Paklitakselio veiksmingumas ir saugumas pirmojo pasirinkimo metastazinio krūties vėžio terapijos metu buvo nustatinėjamas dviejų pagrindžiamųjų III fazės atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų, atliktų atviru būdu, metu.
Pirmo tyrimo (BMS CA 139-278) metu buvo lyginti gydymo doksorubicinu (50 mg/m2 kūno paviršiaus), suleistu į veną boliusu, praėjus 24 val. po per 3 val. į veną sulašintos 220 mg/m2 kūno paviršiaus paklitakselio dozės (AT), ir įprastinio gydymo 500 mg/m2 kūno paviršiaus 5-fluorouracilo doze, 50 mg/m2 kūno paviršiaus doksorubicino doze ir 500 mg/m2 kūno paviršiaus ciklofosfamido doze (FAC) rezultatai. Preparatų vienu ir kitu atveju buvo leidžiama kas 3 savaitės, iš viso taikyti 8 gydymo kursai. Šiame atsitiktinių imčių tyrime dalyvavo 267 metastaziniu krūties vėžiu sergantys pacientais, kuriems anksčiau adjuvantinė chemoterapija nebuvo taikyta arba buvo taikyta chemoterapija ne antraciklinais. Gauti rezultatai rodo, jog AT ar FAC gydytiems pacientams laikas iki ligos progresavimo skiriasi reikšmingai (jis yra atitinkamai 8,2 mėn. ir 6,2 mėn., p  0,029. Vidutinė išgyvenamumo trukmė rodo, kad gydymas paklitakseliu ir doksorubicinu buvo naudingesnis už gydymą FAC (ji buvo atitinkamai 23 mėn. ir 18 mėn., p  0,004). 44 AT gydomų pacienčių ir 48 gydomų FAC sekimo metu buvo taikoma chemoterapija, taksanais buvo gydytos atitinkamai 7 ir 50 šių tiriamųjų. AT gydomų pacientų į gydymą reagavo reikšmingai daugiau, negu gydomų FAC (atitinkamai 68 ir 55). Visiškas atsakas pasireiškė 19 paklitakselio ir doksorubicino deriniu gydytų pacientų ir 8 gydytų FAC. Vėliau visi veiksmingumo rezultatai buvo patvirtinti koduotu būdu atliktos nepriklausomos peržiūros metu.

Kito pagrindžiamojo veiksmingumo ir saugumo tyrimo metu kompleksinės chemoterapijos paklitakseliu ir Herceptin veiksmingumas ir saugumas buvo vertinamas atlikus planuoto tyrimo HO648g pogrupio (metastaziniu krūties vėžiu sergantys pacientai, kuriems anksčiau buvo taikyta adjuvantinė terapija antraciklinais) duomenų analizę. Kompleksinės Herceptin ir paklitakselio chemoterapijos veiksmingumas pacientams, kuriems anksčiau adjuvantinė chemoterapija antraciklinais nebuvo taikyta, neįrodytas. Tyrimo, kuriame dalyvavo 188 pacientai, sergantys krūties vėžiu, kurio HER2 ekspresija, nustatyta imunohistocheminiu būdu buvo 2 arba 3 ir kurie anksčiau buvo gydyti antraciklinais, metu kompleksinis gydymas trastuzumabu (pradžioje 4 mg įsotinamoji dozė, po to po 2 mg/kg kūno svorio kas savaitė) ir paklitakseliu (per 3 val. infuzuojama 175 mg/m2 kūno paviršiaus doze kas 3 savaitės) buvo lyginamas su gydymu vien paklitakseliu (175 mg/m2 kūno paviršiaus), infuzuojamu per 3 val. į veną. Paklitakselio kas 3 savaitės infuzuota ne mažiau kaip 6 kursus, o trastuzumabo kas savaitė buvo leidžiama iki ligos progresavimo pradžios Tyrimo rezultatai rodo, jog kompleksinis gydymas paklitakseliu ir trastuzumabu yra reikšmingai naudingesnis negu gydymas vien paklitakseliu, atsižvelgiant į laiką, per kurį liga pradeda progresuoti (atitinkamai 6,9 mėn. ir 3 mėn.), atsako į gydymą dažnį (atitinkamai 41 ir 17) ir atsako trukmę (atitinkamai 10,5 mėn. ir 4,5 mėn.). Gydant paklitakseliu ir trastuzumabu, reikšmingiausias toksinis poveikis buvo širdies funkcijos sutrikimas (žr. 4.8 skyrių).

Progresavusios nesmulkialąstelinės plaučių karcinomos gydymas 175 mg/m2 kūno paviršiaus paklitakselio doze, po kurios infuzuota 80 mg/m2 kūno paviršiaus cisplatinos dozė, nustatinėtas dviem III fazės tyrimais (paklitakseliu gydyti 367 pacientai). Abu tyrimai buvo atsitiktinių imčių. Vieno tyrimo metu poveikis lygintas su 100 mg/m2 kūno paviršiaus cisplatinos dozės, kito  su 100 mg/m2 kūno paviršiaus tenipozido dozės, po kurios buvo infuzuota 80 mg/m2 kūno paviršiaus cisplatinos dozė (lyginamaisiais preparatais gydyti 367 pacientai). Abiejų tyrimų rezultatai yra panašūs. Atsižvelgiant į pirmaeilę vertinamąją baigtį, t. y. mirštamumą, skirtumo tarp gydymo paklitakseliu ar lyginamuoju preparatu nebuvo (paklitakseliu gydytų ligonių vidutinė išgyvenamumo trukmė buvo atitinkamai 8,1 mėn. ir 9,9 mėn., gydytų lyginamaisiais preparatais  atitinkamai 8,6 mėn. ir 9,9 mėn.). Ligonių išgyvenamumo be ligos progresavimo trukmė reikšmingai irgi nesiskyrė. Atsižvelgiant į atsako į gydymą dažnį, gydymo paklitakselio ir cisplatinos deriniu nauda buvo reikšmingesnė. Gyvenimo kokybės tyrimo duomenys rodo, kad atsižvelgiant į apetito praradimą, gydymas paklitakseliu buvo naudingesnis, atsižvelgiant į periferinę neuropatiją  mažiau naudingas (p  0,008).

Paklitakselio veiksmingumas ir saugumas gydant su AIDS susijusią Kapoši sarkomą nustatinėtas nelyginamuoju tyrimu, kuriame dalyvavo 107 progresavusia KS sergantys pacientai, anksčiau gydyti sisteminio poveikio chemoterapiniais preparatais. Pirmaeilė vertinamoji baigtis buvo aukščiausio laipsnio auglio atsakas. 63 iš 107 tiriamųjų buvo atsparūs liposominiams antraciklinams. Jie buvo pagrindinė grupė nustatinėjant preparato veiksmingumą. Po 15 gydymo kursų sėkmingo rezultato (visiškas arba dalinis auglio atsakas) dažnis liposominiams antraciklinams atspariems pacientams buvo 57% (PI: 44 – 70 %). Daugiau negu pusei jų atsakas buvo pastebimas jau po pirmųjų trijų gydymo kursų. Tų liposominiams antraciklinams atsparių ligonių, kurie niekada nebuvo gydyti proteazės inhibitoriais (55,6 %), ir tų, kurie vienu iš jų buvo gydyti bent 2 mėn. prieš terapiją paklitakseliu (60,9 %), atsako į gydymą dažnis buvo vienodas. Pagrindinės grupės ligoniams vidutinis laikas, per kurį auglys pradėjo progresuoti, buvo 468 paros (95 % PI: 257-NE). Paklitakseliu gydomų ligonių vidutinę išgyvenamumo trukmę apskaičiuoti neįmanoma, tačiau pagrindinės grupės pacientų mažiausia 95 % riba buvo 617 parų.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Į veną sulašinto paklitakselio koncentracijos mažėjimas kraujo plazmoje yra dvifazis.

Paklitakselio farmakokinetika buvo tiriama per 3 val. ar per 24 val. į veną sulašinus atitinkamai 135 mg/m2 kūno paviršiaus ir 175 mg/m2 kūno paviršiaus dozę. Vidutinis apskaičiuotas galutinės pusinės eliminacijos laikas buvo 3 - 52,7 val., vidutinis, apskaičiuotas ne pagal skyrius, bendras organizmo klirensas – 11,6 – 24 l/val./m2. Didėjant paklitakselio koncentracijai kraujo plazmoje, bendras organizmo klirensas mažėja. Vidutinis pasiskirstymo tūris tuo metu, kai apykaita pusiausvyrinė, yra 198 – 688 l/m2, vadinasi, preparatas plačiai pasiskirsto ne kraujagyslėse arba (ir) prisijungia prie audinių. Didinant per 3 valandas infuzuojamą dozę, farmakokinetika tampa netiesinė. Padidinus dozę 30 (nuo 135 mg/m2 kūno paviršiaus iki 175 mg/m2 kūno paviršiaus), didžiausia koncentracija kraujo plazmoje (angl. Cmax) padidėja 75 , plotas po koncentracijos plazmoje priklausomai nuo laiko kreive (angl. AUC0-)  81 .

19 KS sergančių žmonių į veną per 3 val. infuzavus 100 mg/m2 kūno paviršiaus dozę, vidutinė Cmax buvo 1 530 ng/ml (svyravimo ribos: 761 – 2 860 ng/ml), vidutinis AUC  5 619 ng/val./ml (svyravimo ribos: 2 609 – 9 428 ng/val./ml), klirensas  20,6 l/val./m2 (svyravimo ribos: 11 - 38 l/val./m2), pasiskirstymo tūris  291 l//m2 (svyravimo ribos: 121 – 638 l/m2, galutinės pusinės eliminacijos laikas  maždaug 23,7 val. (svyravimo ribos: 12 – 33 val.).

Sisteminė paklitakselio ekspozicija to paties žmogaus organizme skiriasi mažai. Po dauginių gydymo kursų preparato kaupimosi organizme nepastebėta.

Tyrimais in vitro nustatyta, kad prie žmogaus kraujo serumo baltymų prisijungia 89 – 98 paklitakselio. Cimetidinas, ranitidinas, deksametazonas ar difenhidraminas įtakos paklitakselio prisijungimui prie baltymų nedaro.

Paklitakselio eliminacija žmogaus organizme galutinai neištirta. Nepakitusio medikamento su šlapimu išsiskiria 1,3 - 12,6 dozės, vadinasi, ne inkstų klirensas yra didelis. Svarbiausi paklitakselio eliminacijos būdai gali būti metabolizmas kepenyse ir išsiskyrimas su tulžimi. Atrodo, kad paklitakselį metabolizuoja daugiausiai citochromo P 450 sistemos fermentai. Suleidus radioaktyviaisiais izotopais žymėto paklitakselio, su išmatomis išsiskyrė maždaug 26, 2 ir 6 radioaktyvumo, susijusio su atitinkamai 6 alfa hidroksipaklitakseliu, 3’-para-hidroksipaklitakseliu ir 6 alfa 3’para-
-hidroksipaklitakseliu. Šių metabolitų gamybą katalizuoja atitinkamai CYP 2C8, CYP 3A4 ir CYP 2C8 bei CYP 3A4 kartu.

Kokią įtaką daro inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimas per 3 valandas į veną sulašinto paklitakselio eliminacijai, specifiniais tyrimais nenustatinėta. Vieno hemodializuojamo ligonio organizme per 3 valandas sulašintos 135 mg/m2 kūno paviršiaus paklitakselio dozės farmakokinetikos parametrai buvo farmakokinetikos parametrų nedializuojamų žmonių organizme ribose.

Klinikinių tyrimų metu pacientų, gydytų paklitakselio ir doksorubicino deriniu, organizme doksorubicino ir jo metabolitų pasiskirstymas ir eliminacija truko ilgiau. Paklitakselio infuzavus tuoj pat po doksorubicino, pastarojo preparato ekspozicija kraujo plazmoje buvo 30 didesnė, negu infuzavus po 24 val.

Paklitakselį derinant su kitais vaistiniais preparatais, reikia susipažinti su cisplatinos, doksorubicino ar trastuzumabo charakteristikų santrauka.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ar paklitakselis sukelia kancerogeninį poveikį, tyrimais nenustatinėta, tačiau remiantis medikamento veikimo būdu, galima teigti, jog jis gali sukelti ir kancerogeninį, ir genotoksinį poveikį. Tyrimų in vivo ir su žinduolių sistemomis in vitro metu paklitakselis darė mutageninį poveikį.


6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Bevandenė citrinų rūgštis
Makrogolglicerolio ricinoleatas
Bevandenis etanolis

6.2 Nesuderinamumas

Paclitaxel Actavis koncentrate esantis makrogolglicerolio ricinoleatas, liesdamas plastikinę polivinilchloridinę (PVC) talpyklę, gali atpalaiduoti di-(2-etilheksil)ftalato (DEHP). Vadinasi, preparato skiedimui, laikymui ir infuzavimui reikia naudoti įrangą, kurioje PVC nėra.

6.3 Tinkamumo laikas

Neatidaryti buteliukai
3 metai

Atidaryti buteliukai (prieš praskiedimą)
Mikrobiologiniu požiūriu, atidarytą buteliuką 25C temperatūroje galima laikyti ne ilgiau kaip 28 paras. Jeigu preparato laikymo trukmė ar sąlygos kitokios, atsako vartotojas.

Praskiestas koncentratas.
Praskiesto 5  gliukozės ar Ringerio injekciniu tirpalu, kuriame yra 5 gliukozės, koncentrato, laikomo 5C arba 25C temperatūroje, cheminės ir fizinės savybės nekinta 7 paras, praskiesto 0,9 natrio chlorido injekciniu tirpalu  14 parų. Mikrobiologiniu požiūriu, praskiestą koncentratą reikia vartoti nedelsiant. Jeigu jis tuoj pat nevartojamas, už laikymo trukmę ir sąlygas atsako vartotojas, tačiau ilgiau negu 24 val. 2C - 8C temperatūroje laikyti negalima, nebent koncentratas būtų skiedžiamas kontroliuojamomis ir valiuotomis aseptinėmis sąlygomis.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Buteliuką laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
Kaip laikyti praskiestą koncentratą, nurodyta 6.3 skyriuje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Stikliniai (I tipo Eur. Farm.) buteliukai, užkimšti brombutilo gumos kamščiu, kuris uždengtas metaliniu (aliumininiu) dangteliu, apjuostu polipropileniniu žiedu.

Buteliukas bus supakuotas su plastikine apsaugine plėvele arba be jos.

Pakuotės dydžiai
Vienas 5 ml (30 mg/5 ml) buteliukas.
Vienas 16,7 ml (100 mg/16,7 ml) buteliukas.
Vienas 25 ml (150 mg/25 ml) buteliukas.
Vienas 50 ml (300 mg/50 ml) buteliukas.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Darbo su vaistiniu preparatu instrukcija
Su Paclitaxel Actavis, kaip ir kitais citostatikais, reikia elgtis atsargiai. Koncentratą turi skiesti įgudęs darbuotojas tam skirtoje vietoje, aseptinėmis sąlygomis. Būtina mūvėti tinkamomis apsauginėmis pirštinėmis. Būtina saugotis, kad medikamento nepatektų ant odos ar gleivinės. Ant odos patekusį preparatą būtina nuplauti vandeniu ir muilu, ant gleivinės – dideliu kiekiu vandens. Ant odos ar gleivinės patekęs paklitakselio tirpalas gali sukelti dilgčiojimą, paraudimą ir deginimą. Jo įkvėpus, gali pasireikšti dusulys, krūtinės skausmas, gerklės deginimas ir pykinimas.

Nepraimtus buteliukus laikant šaldytuve, koncentrate gali atsirasti nuosėdų, kurios ištirpsta (buteliuką šiek tiek pakračius arba ne), kai koncentratas tampa kambario temperatūros. Dėl nuosėdų medikamento kokybė nekinta. Jeigu koncentratas drumstas arba jame yra netirpstančių nuosėdų, buteliuką reikia sunaikinti.

Kartotinai į praimtą buteliuką, laikomą 25C temperatūroje, kišant adatą ir siurbiant koncentrato, cheminės ir fizinės medikamento savybės nekinta 28 paras. Jeigu preparato laikymo trukmė ar sąlygos kitokios, atsako vartotojas.

Infuzinio tirpalo ruošimas
Dozę iš buteliuko siurbti taip vadinama uždara sistema, pvz., Chemo-Dispensing Pin ar panašia, negalima, kadangi gali suirti buteliuko kamštis ir dėl to galimas sterilumo netekimas.

Prieš infuziją Paclitaxel Actavis koncentratą reikia aseptinėmis sąlygomis praskiesti. Galima skiesti šiais skiedikliais: 0,9 natrio chlorido infuziniu tirpalu, 5 gliukozės infuziniu tirpalu, infuziniu tirpalu, kuriame yra 0,9 natrio chlorido ir 5 gliukozės arba infuziniu Ringerio tirpalu, kuriame yra 5 gliukozės, tiek, kad koncentracija būtų 0,3 - 1,2 mg/ml.

Praskiesto 5 gliukozės infuziniu tirpalu arba Ringerio tirpalu, kuriame yra 5 gliukozės, koncentrato, laikomo 5C arba 25 C temperatūroje, fizinės ir cheminės savybės nekinta 7 paras, praskiesto 0,9 natrio chlorido infuziniu tirpalu  14 parų. Mikrobiologiniu požiūriu, praskiestą medikamentą reikia lašinti nedelsiant. Jeigu jis tuoj pat nevartojamas, už laikymo trukmę ir sąlygas atsako vartotojas, tačiau ilgiau negu 24 val. 2C - 8C temperatūroje laikyti negalima, nebent koncentratas būtų skiedžiamas kontroliuojamomis ir patvirtintomis aseptinėmis sąlygomis.
Praskiestas medikamentas tinka vartoti tik kartą.

Dėl pagalbinių preparato medžiagų, kurios filtruojant nepašalinamos, praskiestas tirpalas gali tapti drumstas. Kad sumažėtų nusėdimo rizika, Paclitaxel Actavis reikia infuzuoti kuo greičiau po praskiedimo. Paklitakselio tirpalą reikia lašinti per infuzinės sistemos filtrą, kurio membranos mikroporos yra  0,22 μm. Infuzuojant per tokį filtrą, preparato aktyvumas reikšmingai nesumažėja.

Gauta pranešimų, kad retais atvejais infuzijos metu, paprastai baigiantis 24 valandų infuzijai, praskiestame tirpale atsiranda nuosėdų. Nors priežastis netirta, manoma, kad jų gali atsirasti dėl praskiesto tirpalo persotinimo. Kad sumažėtų nusėdimo rizika, paklitakselį reikia infuzuoti kuo greičiau po praskiedimo. Per stipriai kratyti, vibruoti ar drebinti preparato negalima. Prieš infuziją reikia gerai praplauti infuzinę sistemą. Infuzijos metu reikia sekti tirpalo išvaizdą. Jeigu atsiranda nuosėdų, infuziją būtina nutraukti.

Kad DEHP, kurio gali atsipalaiduoti iš plastikinių infuzinių maišelių, sistemų ar kitos įrangos, pacientą veiktų mažiau, praskiestą Paclitaxel Actavis koncentratą reikia laikyti buteliukuose, kurių sudėtyje nėra PVC (stikliniuose, polipropileniniuose) arba plastikiniuose (polipropileniniuose, poliolefininiuose) maišeliuose ir infuzuoti sistemomis, kurių vidinis paviršius dengtas polietilenu. Naudojant filtrų įrangą kurių įtekamieji ir ištekamieji vamzdeliai yra pagaminti iš PVC, daug DEHP neatsipalaiduoja (žr. 6.2 skyrių).

Saugos priemonės, ruošiant Paclitaxel Actavis infuzinį tirpalą
1. Reikia naudotis apsaugine kamera, būti su apsauginėmis pirštinėmis ir chalatu. Jeigu apsauginės kameros nėra, būtina užsidengti burną ir užsidėti akinius.
2. Moterims, kurios yra arba gali būti nėščios, su šiuo vaistiniu preparatu dirbti negalima.
3. Atvertas talpykles, pvz., injekcinius ir infuzinius buteliukus, naudotas adatas, švirkštus, kateterius, vamzdelius ir citostatiko likutį reikia laikyti pavojingomis atliekomis ir tvarkyti laikantis vietinių PAVOJINGŲ ATLIEKŲ tvarkymo reikalavimų.
4. Preparato išsiliejus, būtina elgtis taip:
- būti su apsauginiais drabužiais;
- surinkti stiklo šukes ir sumesti į PAVOJINGŲ ATLIEKŲ talpyklę;
- užterštą paviršių gerai nuplauti dideliu kiekiu šalto vandens;
- nuplautą paviršių kruopščiai nušluostyti ir naudotas šluostes sumesti į PAVOJINGŲ ATLIEKŲ talpyklę.
5. Jeigu Paclitaxel Actavis patenka ant odos, pradžioje užterštą vietą reikia gerai nuplauti dideliu kiekiu bėgančio vandens, po to vandeniu ir muilu. Jei medikamento patenka ant gleivinės, užterštą vietą reikia gerai nuplauti vandeniu. Jeigu juntamas nemalonus pojūtis, reikia kreiptis į gydytoją.
6. Jeigu Paclitaxel Actavis patenka į akis, jas reikia gerai praplauti dideliu kiekiu šalto vandens ir tuoj pat kreiptis į akių gydytoją.

Atliekų tvarkymas
Visas medžiagas, kurios buvo naudotos koncentratui skiesti ir praskiestam tirpalui lašinti arba kurios kitu metu lietėsi prie paklitakselio tirpalo, būtina tvarkyti laikantis vietinių citotoksinių medžiagų tvarkymo reikalavimų.
Nesuvartotą preparatą ir atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.


7. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Actavis Group PTC ehf
Reykjavikurvegi 76-78
220 Hafnarfjordur
Islandija


8. RINKODAROS PAŽYMĖJIMO NUMERIS

LT/1/08/1039/001 – buteliukas (5 ml/30 mg)
LT/1/08/1039/002 – buteliukas (16,7 ml/100 mg)
LT/1/08/1039/003 – buteliukas (25 ml/150 mg)
LT/1/08/1039/004 – buteliukas (50 ml/300 mg)


9. RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA

2008-03-06


10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA

2008-09-29


Naujausia vaistinio preparato charakteristikų santraukos redakcija pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT) interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/


























II PRIEDAS

A. GAMYBOS LICENCIJOS TURĖTOJAS, ATSAKINGAS UŽ SERIJŲ IŠLEIDIMĄ

B. RINKODAROS TEISĖS SĄLYGOS

C. SPECIFINIAI ĮPAREIGOJIMAI RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJUI

A. GAMYBOS LICENCIJOS TURĖTOJAS, ATSAKINGAS UŽ SERIJŲ IŠLEIDIMĄ

Gamybos licencijos turėtojo, atsakingo už serijų išleidimą, pavadinimas ir adresas

Actavis Nordic A/S
Ornegårdsvej 16,
DK-2820 Gentofte
Danija

Arba

S.C. Sindan- Pharma S.R.L
11 Ion Mihalache Blvd
011171 Bucharest
Rumunija


B. RINKODAROS TEISĖS SĄLYGOS

• TIEKIMO IR VARTOJIMO SĄLYGOS AR APRIBOJIMAI, TAIKOMI RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJUI

Receptinis vaistinis preparatas.

• SĄLYGOS AR APRIBOJIMAI, SKIRTI SAUGIAM IR VEIKSMINGAM VAISTINIO PREPARATO VARTOJIMUI UŽTIKRINTI

Nebūtini.

• KITOS SĄLYGOS

Nebūtinos.


C. SPECIFINIAI ĮPAREIGOJIMAI RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJUI

Nebūtini.
























III PRIEDAS

ŽENKLINIMAS IR PAKUOTĖS LAPELIS
























A. ŽENKLINIMAS

INFORMACIJA ANT IŠORINĖS PAKUOTĖS

KARTONINĖ DĖŽUTĖ


1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Paclitaxel Actavis 6 mg/ml koncentratas infuziniam tirpalui
Paclitaxelum


2. VEIKLIOJI MEDŽIAGA IR JOS KIEKIS

1 ml koncentrato yra 6 mg paklitakselio.
Viename 5 ml buteliuke yra 30 mg paklitakselio.
Viename 16,7 ml buteliuke yra 100 mg paklitakselio.
Viename 25 ml buteliuke yra 150 mg paklitakselio.
Viename 50 ml buteliuke yra 300 mg paklitakselio.


3. PAGALBINIŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS

Sudėtyje yra: bevandenės citrinos rūgšties, makrogolglicerolio ricinoleato, bevandenio etanolio


4. FARMACINĖ FORMA IR KIEKIS PAKUOTĖJE

Koncentratas infuziniam tirpalui.
1 X 5 ml buteliukas.
1 X 16,7 ml buteliukas.
1 X 25 ml buteliukas.
1 X 50 ml buteliukas.


5. VARTOJIMO METODAS IR BŪDAS

Vartoti į veną.
Prieš vartojimą būtina praskiesti.
Prieš vartojimą perskaitykite pakuotės lapelį.


6. SPECIALUS ĮSPĖJIMAS, KAD VAISTINĮ PREPARATĄ BŪTINA LAIKYTI VAIKAMS NEPASIEKIAMOJE IR NEPASTEBIMOJE VIETOJE

Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje.


7. KITAS SPECIALUS ĮSPĖJIMAS (JEI REIKIA)

Citotoksinis preparatas


8. TINKAMUMO LAIKAS

Tinka iki


9. SPECIALIOS LAIKYMO SĄLYGOS

Buteliuką laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.


10. SPECIALIOS ATSARGUMO PRIEMONĖS DĖL NESUVARTOTO VAISTINIO PREPARATO AR JO ATLIEKŲ TVARKYMO (JEI REIKIA)

Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.


11. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJO PAVADINIMAS IR ADRESAS

Actavis Group PTC ehf
Reykjavikurvegi 76-78
220 Hafnarfjordur
Islandija


12. RINKODAROS TEISĖS NUMERIS

LT/1/08/1039/001 – buteliukas (5 ml/30 mg)
LT/1/08/1039/002 – buteliukas (16,7 ml/100 mg)
LT/1/08/1039/003 – buteliukas (25 ml/150 mg)
LT/1/08/1039/004 – buteliukas (50 ml/300 mg)


13. SERIJOS NUMERIS

Serija


14. PARDAVIMO (IŠDAVIMO) TVARKA

Receptinis vaistinis preparatas.


15. VARTOJIMO INSTRUKCIJA


16. INFORMACIJA BRAILIO RAŠTU



MINIMALI INFORMACIJA ANT MAŽŲ VIDINIŲ PAKUOČIŲ
Buteliuko etiketė

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Paclitaxel Actavis 6 mg/ml koncentratas inf

 

APKLAUSA/ KONKURSAS
Klausimas:
Ar Jus veikia mėnulio pilnatis?
Atsakymai:
Taip, sunkiau užmigti
Taip, aplinkinių elgesys tampa keistas
Manęs neveikia
Rezultatai
 
2009 © Infomed.lt Visos teisės saugomos įstatymo. Kontaktai | Reklama
HexaPortal v1.7