Prenewel 4 mg/1,25 mg tabletės
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
Vienoje tabletėje yra 4 mg tert-butilamino perindoprilio (atitinka 3,34 mg perindoprilio) ir 1,25 mg indapamido.
Pagalbinė medžiaga: vienoje tabletėje yra 67,48 mg laktozės.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. FARMACINĖ FORMA
Tabletė.
Tabletės yra pailgos, baltos, šiek tiek abipus išgaubtos, nuožulniais kraštais.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1 Terapinės indikacijos
Pirminės hipertenzijos gydymas tuo atveju, jeigu vien perindopriliu kraujo spaudimas kontroliuojamas nepakankamai.
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Vaistinis preparatas skirtas vartoti per burną.
Siekiant individualizuoti rekomenduojamą veiksmingą dozę, jei įmanoma, pradžioje kiekvienos veikliosios medžiagos dozę reikia nustatyti atskirai.
Įprastinė dozė yra viena Prenewel 4 mg/1,25 mg tabletė. Ją reikia gerti kartą per parą, geriausia ryte, prieš valgį.
Dozavimas, jei inkstų funkcija sutrikusi (žr. 4.4 skyrių)
Jei inkstų funkcijos sutrikimas sunkus (kreatinino klirensas <30 ml/min.), Prenewel 4 mg/1,25 mg tablečių vartoti draudžiama.
Jei inkstų funkcijos sutrikimas vidutinio sunkumo (kreatinino klirensas 30‑60 ml/min.), maksimali perinoprilio paros dozė negali būti didesnė kaip 2 mg, todėl rekomenduojama pradėti gydyti tinkamomis mažomis atskirų veikliųjų medžiagų dozėmis.
Jei kreatinino klirensas didesnis kaip 60 ml/min., dozės koreguoti nereikia.
Gydymo metu būtina stebėti paciento būklę bei dažnai (pvz., kas 2 mėnesiai) nustatinėti kalio bei kreatinino koncentraciją serume.
Dozavimas, jei kepenų funkcija sutrikusi (žr. 4.3, 4,4 ir 5.2 skyrius)
Jei yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, šio vaistinio preparato vartoti draudžiama.
Jei kepenų funkcijos sutrikimas vidutinio sunkumo, dozės keisti nereikia.
Vaikams ir paaugliams
Prenewel 4 mg/1,25 mg tablečių veiksmingumas ir saugumas vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams netirtas, todėl jiems šio vaistinio preparato vartoti nerekomenduojama
Senyviems ligoniams
Gydymo pradžioje reikia vartoti mažas atskirų veikliųjų medžiagų dozes arba, jei įmanoma, kartą per parą (geriausia ryte, prieš valgį) gerti vieną Prenewel 2 mg/0,625 mg tabletę. Jei reikia, po mėnesio perindoprilio paros dozę galima atsargiai didinti iki 4 mg (žr. 4.4 skyrių).
4.3 Kontraindikacijos
Su perindopriliu siejamos kontraindikacijos
- Padidėjęs jautrumas perindopriliui arba bet kuriam kitokiam AKF inhibitoriui.
- Buvusi su AKF inhibitorių vartojimu susijusi angioneurozinė (Kvinkės) edema.
- Įgimta arba idiopatinė angioneurozinė edema.
- Nėštumo laikotarpis (žr. 4.6. skyrių).
Su indapamidu siejamos kontraindikacijos
- Padidėjęs jautrumas indapamidui ar sulfonamidams.
- Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas <30 ml/min.).
- Hepatinė encefalopatija.
- Sunkus kepenų pažeidimas.
- Hipokaliemija.
- Žindymo laikotarpis (žr. 4.6 skyrių).
Su perindoprilio bei indapamido deriniu siejamos kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas bet kuriai pagalbinei medžiagai.
Kadangi trūksta gydymo patirties, Prenewel tablečių draudžiama vartoti:
- dialize gydomiems pacientams;
- ligoniams, kuriems yra negydomas dekompensuotas širdies funkcijos nepakankamumas.
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Specialūs įspėjimai
Su Prenewel 4 mg/1,25 mg tabletėmis siejami specialūs įspėjimai
Gydymo maža (2 mg/0,625 mg) Prenewel doze metu nepageidaujamų reakcijų, išskyrus hipokaliemiją (žr. 4.8 skyrių), dažnumas, palyginanti su dažniu vartojant mažiausią patvirtintą atskirų veikliųjų medžiagų dozę, reikšmingai nesumažėjo.
Negalima paneigti, kad vartojant dviejų skirtingų antihipertenzinių preparatų, kuriais pacientas anksčiau nesigydė, padidės idiosinkrazinių reakcijų dažnis. Siekiant kuo labiau sumažinti minėto poveikio riziką, būtina atidžiai stebėti ligonio būklę.
Ličio preparatai
Ličio preparatų vartoti kartu su perindoprilio ir indapamido deriniu paprastai nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių).
Su perindopriliu siejami specialūs įspėjimai
Neutropenija, agranulocitozė, trombocitopenija, anemija
Gauta duomenų, kad neutropenijos atsiradimo dažnis priklauso nuo AKF inhibitoriaus tipo ir dozės bei klinikinės paciento būklės. Jeigu nėra kitokių rizikos veiksnių, neutropenija pasireiškia retai, tačiau ji gali atsirasti žmonėms, sergantiems kraujagyslių kolagenoze (pvz., sistemine raudonąja vilklige, sklerodermija), kurių inkstų funkcija sutrikusi arba ligoniams, kurie vartoja imuninę sistemą slopinančių preparatų. AKF inhibitoriaus vartojimą nutraukus, simptomai išnyksta.
Geriausias būdas apsisaugoti nuo minėtų sutrikimų yra tikslus nustatytos dozės vartojimas. Vis dėlto jeigu tokius ligonius planuojama gydyti AKF inhibitoriais, būtina atidžiai nustatyti galimos naudos ir rizikos santykį.
Žmonėms, kuriems buvo paveldėtas G6-FD trūkumas, buvo pavienių hemolizinės anemijos atvejų.
Angioneurozinė (Kvinkės) edema
Retais atvejais pacientams, vartojusiems AKF inhibitorių, įskaitant perindoprilį, pasireiškė angioneurozinė veido, galūnių, lūpų, gleivinės, liežuvio, tikrojo balso aparato ir (arba) gerklų edema. Tokiu atveju reikia nedelsiant nutraukti perindoprilio vartojimą ir ligonį stebėti tol, kol simptomai visiškai išnyks. Būtina turėti parengtas tinkamas gydymo priemones.
Nors veido ir lūpų patinimas paprastai praeina negydomas, tokius simptomus galima palengvinti antihistamininiais preparatais. Angioneurozinė edema, susijusi su gerklų edema gali būti mirtina, kadangi edemai apėmus liežuvį, tikrąjį balso aparatą ar gerklas, gali pasireikšti kvėpavimo takų obstrukcija. Tokiu atveju reikia nedelsiant po oda suleisti 0,3‑0,5 ml epinefrino tirpalo (1:1000) ir imtis kitokių tinkamų gydymo priemonių. Tokie ligoniai AKF inhibitorių vartojimą privalo nutraukti (žr. 4.3 skyrių). Jei pacientui anksčiau buvo su AKF inhibitorių vartojimu nesusijusi Kvinkės edema, jos rizika vartojant minėtų preparatų, gali padidėti. Juodaodžiams AKF inhibitoriai angioneurozinę edemą sukelia dažniau negu nejuodaodžiams. Žmonėms, kuriems angioneurozinė edema buvo atsiradusi ne dėl AKF inhibitorių vartojimo, jos pasireiškimo rizika gydymo šiais preparatais metu gali būti didesnė.
Anafilaktoidinė reakcija desensibilizacijos metu
AKF inhibitorių vartojusiems ligoniams desensibilizacijos plėviasparnių vabzdžių (pvz., bičių, vapsvų) nuodais metu pavieniais atvejais pasireiškė gyvybei pavojinga užsitęsusi anafilaktoidinė padidėjusio jautrumo reakcija. Alergiškus pacientus, kuriems atliekama desensibilizacija, AKF inhibitoriais reikia gydyti atsargiai, o ligonių, kuriems taikoma nuodų imunoterapija, jais gydyti negalima. Jeigu likus mažiausiai 24 valandoms iki desensibilizacijos AKF inhibitorių vartojimas laikinai nutraukiamas, minėtos reakcijos galima išvengti.
Su membranų naudojimu susijusi anafilaksinė reakcija
AKF inhibitoriais gydomiems pacientams, kurių dializės metu buvo naudotos didelio laidumo membranos arba kuriems mažo tankio lipoproteinų (MTL) aferezė buvo atliekama naudojant dekstrano sulfatą, buvo ilgalaikės gyvybei pavojingos anafilaktoidinės reakcijos atvejų. Ligoniams, kuriems atliekamos minėtos procedūros, AKF inhibitorių vartoti negalima. Jei būtina slopinti AKF bei atlikti MTL aferezę, anafilaksinės reakcijos galima išvengti laikinai nutraukus AKF inhibitorių vartojimą, likus mažiausiai 24 valandoms iki procedūros.
Kalį organizme sulaikantys diuretikai, druskų pakaitalai, kuriuose yra kalio
Kalį organizme sulaikančių diuretikų ar kalio druskų kartu su perindopriliu vartoti paprastai nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių).
Su indapamidu siejami specialūs įspėjimai
Jeigu kepenų funkcijos sutrikimas sunkus, tiazidiniai ir į juos panašūs diuretikai gali skatinti hepatinės encefalopatijos atsiradimą. Jai pasireiškus, diuretikų vartojimą būtina nedelsiant nutraukti.
Sultopridas
Sultoprido vartoti kartu su indapamidu paprastai nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių).
Atsargumo priemonės
Su Prenewel 4 mg/1,25 mg tabletėmis siejamos atsargumo priemonės
Inkstų funkcijos sutrikimas
Jeigu yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas <30 ml/min.), Prenewel vartoti draudžiama. Hipertenzija sergantiems pacientams, kuriems inkstų ligos prieš pradedant gydyti nebuvo, tačiau kurių inkstų funkciją atspindintys tyrimai rodo, jog ji sutrikusi, gydymą būtina nutraukti. Inkstų funkcijai sunormalėjus, vėl gydyti galima maža doze arba tik viena iš veikliųjų medžiagų.
Tokių ligonių kalio ir kreatinino koncentraciją serume reikia tirti reguliariai: pirmą kartą - po dviejų savaičių, vėliau kas 2 mėnesiai. Inkstų funkcijos nepakankamumas dažniausiai atsirasdavo pacientams, kurie sirgo sunkiu širdies funkcijos nepakankamumu arba inkstų ligos (pvz., inksto arterijos stenozės) sukeltu inkstų funkcijos nepakankamumu.
Jei yra abipusė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė, šio vaistinio preparato paprastai vartoti nerekomenduojama.
Hipotenzija bei vandens ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimas
Ligoniams, kurių organizme trūksta elektrolitų ir (arba) skysčių (ypač jei yra inksto arterijos stenozė), gali staigiai pasireikšti hipotenzija. Būtina nuolat stebėti, ar tokiems ligoniams neatsiranda skysčių ir elektrolitų kiekio sumažėjimo (pvz., sukelto vėmimo arba viduriavimo) organizme požymių ir simptomų bei matuoti elektrolitų koncentraciją plazmoje.
Jeigu pasireiškia pernelyg didelė hipotenzija, į veną reikia infuzuoti izotoninio natrio chlorido tirpalo.
Jeigu pasireiškė laikina hipotenzija, gydymą galima tęsti. Kai kraujo spaudimas ir skysčio kiekis organizme sunormalinamas, galima gydyti arba mažesne doze, arba tik viena iš veikliųjų medžiagų.
Hipokaliemija
Vaistinio preparato sudėtyje esantis perindoprilis nuo indapamido sukeliamos hipokaliemijos neapsaugo (jos rizika ypač padidėja, jeigu yra cukrinis diabetas arba inkstų funkcijos nepakankamumas). Kaip ir vartojant kitokių antihipertenzinių preparatų, kuriuose yra diuretikų, gydymo Prenewel metu reikia reguliariai nustatinėti kalio koncentraciją serume.
Specialus perspėjimas apie pagalbines medžiagas
Laktozė
Prenewel 4 mg/1,25 mg tabletėse yra laktozės monohidrato. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas –galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.
Su perindopriliu siejamos atsargumo priemonės
Kosulys
Vartojant AKF inhibitorių, dažnai pasireikia sausas kosulys, išnykstantis nutraukus gydymą. Reikia turėti omenyje, kad tokio simptomo priežastis gali būti jatrogeninė. Jei manoma, kad gydymas AKF inhibitoriumi būtinas, reikia apsvarstyti preparato vartojimo tęsimą.
Staigios hipotenzijos ir (arba) ūminio inkstų funkcijos nepakankamumo rizika (jei yra širdies nepakankamumas arba skysčių ir elektrolitų kiekio organizme trūkumas)
Pacientams, kurių organizme yra vandens ir (arba) elektrolitų kiekio trūkumas (sukeltas pvz., dėl druskos kiekio maiste ribojamo, ilgalaikio gydymo diuretikais, stipraus vėmimo ar viduriavimo), kurių pradinis kraujo spaudimas buvo mažas, kuriems buvo inkstų arterijos stenozė, stazinis širdies nepakankamumas arba kepenų cirozė su edema ir ascitu, labai padidėjo renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos aktyvumas. Tokiems ligoniams AKF inhibitoriai, slopindami minėtą sistemą (ypač po pirmos dozės išgėrimo bei per pirmas dvi gydymo savaites), gali staiga sumažinti kraujo spaudimą ir (arba) padidinti kreatinino koncentraciją serume bei sukelti inkstų funkcijos nepakankamumą. Inkstų funkcijos nepakankamumas gali atsirasti staiga (toks sutrikimas nedažnas) arba palaipsniui. Tokius ligonius reikia pradėti gydyti mažesne doze, kurią didinti reikia palaipsniui.
Vaikai ir paaugliai
Klinikinių duomenų apie vaikų ir jaunesnių kaip 18 metų paauglių gydymo vien perindopriliu arba jo deriniu su kita veikliąja medžiaga veiksmingumą bei toleravimą nepakanka.
Senyvi pacientai
Prieš gydymą būtina ištirti inkstų funkciją ir nustatyti kalio koncentraciją serume. Kad nepasireikštų hipotenzijos, perindoprilio dozę reikia koreguoti atsižvelgiant į kraujo spaudimo pokyčius. Senyviem pacientams, ypač ligoniams, kurių organizme trūksta elektrolitų ir skysčių, rekomenduojama vartoti mažą pradinę dozę.
Ligoniai, sergantys ateroskleroze
Hipotenzija gali pasireikšti visiems pacientams, todėl išemine širdies liga arba smegenų kraujagyslių sutrikimu sergančius ligonius būtina gydyti ypač atsargiai, jiems pradinė dozė turi būti kiek įmanoma mažesnė arba kiekvienos veikliosios medžiagos dozė turi būti nustatyta atskirai.
Renovaskulinė hipertenzija
Renovaskulinę hipertenziją reikia gydyti revaskuliarizacija. Vis dėlto pacientams, kurie laukia koreguojamosios operacijos arba kuriems jos atlikti neįmanoma, AKF inhibitoriai gali būti naudingi. Jei yra arba įtariama, kad yra inksto arterijos stenozė, ligonį būtina pradėti gydyti ligoninėje, skirti mažą dozę bei dažnai tirti inkstų funkciją ir nustatinėti kalio koncentraciją kraujyje. Kai kuriems tokiems ligoniams gali pasireikšti funkcinis inkstų nepakankamumas, kuris paprastai būna laikinas (vaistinio preparato vartojimą nutraukus, jis paprastai praeina).
Kitų rizikos grupių pacientai
Jeigu yra sunkus širdies nepakankamumas (IV NYHA funkcinės klasės) arba nuo insulino priklausomas cukrinis diabetas (susijęs su polinkiu į spontaninę hiperkaliemiją), gydyti būtina pradėti atidžiai stebint medikui. Pradinė dozė turi būti maža. Jei yra hipertenzija ar vainikinės kraujotakos nepakankamumas (išeminė širdies liga), pradedant vartoti AKF inhibitorių, gydymo beta adrenoreceptorių blokatoriais nutraukti nereikia.
Anemija
Pacientams, kuriems persodintas inkstas arba kurie dializuojami, gali atsirasti anemija. Hemoglobino koncentracija daugiau sumažėja tiems pacientams, kuriems prieš gydymą ji buvo didelė. Toks poveikis nuo preparato dozės dydžio nepriklauso, bet yra susijęs su AKF inhibitorių veikimo būdu.
Toks nedidelis hemoglobino koncentracijos sumažėjimas pasireiškia 1‑6 gydymo AKF inhibitoriumi mėnesį, vėliau hemoglobino koncentracija nekinta. Nutraukus preparato vartojimą, hemoglobino koncentracija vėl tampa normali. Gydymą dažniausiai galima tęsti, tačiau reikia reguliariai tirti kraują.
Chirurginė operacija
Jei pacientui sukeliama bendroji anestezija (ypač jei vartojama kraujo spaudimą mažinančių anestetikų), AKF inhibitoriai gali sukelti hipotenziją. Dėl to, jeigu įmanoma, perindoprilio ar kitokio AKF inhibitoriaus vartojimą rekomenduojama nutraukti iki operacijos likus 2 dienoms.
Aortos stenozė ar hipertrofinė kardiomiopatija
Jeigu yra aortos stenozė arba hipertrofinė kardiomiopatija ir širdies išstumiamo kraujo tūris mažas (yra kraujo tekėjimo iš kairiojo širdies skilvelio obstrukcija), AKF inhibitoriais reikia gydyti atsargiai.
Kepenų funkcijos nepakankamumas
AKF inhibitorių vartojimas siejamas su retai pasireiškiančiu sindromu, prasidedančiu cholestazine gelta ir progresuojančiu į žaibinę kepenų nekrozę (kartais net mirtiną). Šio sindromo atsiradimo mechanizmas nežinomas. Jeigu gydant AKF inhibitoriais atsiranda gelta arba gerokai padaugėja kepenų fermentų, preparato vartojimą reikia nutraukti ir pacientą tinkamai ištirti (žr. 4.8 skyrių).
Hiperkaliemija
Kai kuriais AKF inhibitoriais, įskaitant perindoprilį, gydomų ligonių kraujo serume padidėjo kalio koncentracija. Hiperkaliemijos pasireiškimo rizika yra pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas ar nekontroliuojamas cukrinis diabetas, kurie vartoja kalį organizme sulaikančių diuretikų, kalio papildų, druskų pakaitalų, kuriuose yra kalio, arba preparatų, didinančių kalio koncentraciją serume, pvz., heparino. Jeigu minėtų preparatų kartu su perindopriliu vartoti būtina, patariama reguliariai matuoti kalio koncentraciją serume. Jei kalio koncentracija plazmoje yra padidėjusi, šio vaistinio preparato paprastai vartoti nerekomenduojama.
Su indapamidu siejamos atsargumo priemonės
Vandens ir elektrolitų pusiausvyra
Natrio koncentracija serume
Prieš gydymą bei reguliariai jo metu būtina tirti natrio koncentraciją serume. Visi diuretikai gali sukelti hiponatremiją, kartais lemiančią sunkias pasekmes. Pradžioje natrio koncentracijos sumažėjimas simptomų gali nesukelti, todėl būtina reguliariai ją nustatinėti. Senyviems bei ciroze sergantiems pacientams koncentraciją būtina tirti dažniau (žr. 4.8 bei 4.9 skyrius).
Kalio koncentracija serume
Svarbiausias nepageidaujamas tiazidų ir į juos panašių diuretikų poveikis yra kalio kiekio mažėjimas organizme, sukeliantis hipokaliemiją. Nuo jos (kalio koncentracija <3,4 mmol/l) būtina saugoti didelės rizikos grupių ligonius (nepaisant to, ar jie vartoja vieno, ar kelių preparatų): senyvus ir (arba) prastai besimaitinančius žmones, pacientus, sergančius kepenų ciroze su edema ir ascitu, vainikinės kraujotakos sutrikimu ar širdies funkcijos nepakankamumu.
Tokiems pacientams hipokaliemija stiprina toksinį širdį veikiančių glikozidų poveikį bei didina širdies ritmo sutrikimo riziką.
Ligoniams, kurių QT intervalas pailgėjęs (nepriklausomai nuo to, ar tai įgimtas, ar jatrogeninis sutrikimas), irgi kyla širdies ritmo surikimo rizika. Hipokaliemija bei bradikardija yra sunkios gyvybei pavojingos aritmijos, ypač polimorfinės paroksizminės sklivelinės tachikardijos, atsiradimą skatinantys veiksniai.
Pirmosiomis dvejomis gydymo savaitėmis bei vėliau reikia dažnai matuoti kalio koncentraciją serume. Pirmąjį tyrimą būtina atlikti pirmą gydymo savaitę. Diagnozavus hipokaliemiją, ją būtina koreguoti.
Kalcio koncentracija serume
Tiazidai ir į juos panašūs diuretikai gali mažinti kalcio išsiskyrimą su šlapimu ir laikinai šiek tiek padidinti kalcio koncentraciją plazmoje. Jeigu ji padidėja labai, tai gali būti nediagnozuoto hiperparatiroidizmo požymis. Tokių pacientų gydymą būtina nutraukti bei ištirti prieskydinių liaukų funkciją.
Gliukozės koncentracija kraujyje
Būtina stebėti cukriniu diabetu sergančių pacientų, ypač jei yra hipokaliemija, gliukozės koncentraciją kraujyje.
Šlapimo rūgštis
Jeigu yra hiperurikemija, gali padidėti polinkis į podagros priepuolius.
Inkstų funkcija bei diuretikai
Visavertis tiazidų ir į juos panašių diuretikų poveikis pasireiškia tik tada, jeigu inkstų funkcija yra normali arba tik šiek tiek sutrikusi (kreatinino koncentracija suaugusių žmonių plazmoje mažesnė kaip maždaug 25 mg/l, t. y. <220 mikromolių/l). Senyviems žmonėms kreatinino koncentraciją plazmoje būtina perskaičiuoti atsižvelgiant į amžių, kūno svorį ir lytį. Naudojama Cockroft formulė: Clcr = (140 − amžius) x kūno svoris /0,814 x kreatinino koncentracija serume (amžius metais, kūno svoris kilogramais, kreatinino koncentracija serume mikromoliais/l).
Ši formulė tinka senyviems vyrams. Moterims gautą rezultatą reikia padauginti iš 0,85.
Gydymo pradžioje diuretikų sukelta hipovolemija (antrinė dėl padidėjusio natrio ir vandens netekimo) sumažina glomerulų filtraciją, todėl padidėja šlapalo bei kreatinino koncentracija kraujyje. Jeigu inkstų funkcija normali, toks laikinas inkstų funkcijos nepakankamumas nepageidaujamų pasekmių nesukelia, tačiau jei inkstų funkcijos nepakankamumas jau buvo, jis gali pasunkėti.
Sportininkai
Sportininkus reikia informuoti, kad vaistiniame preparate esanti veiklioji medžiaga gali lemti teigiamą dopingo testo rezultatą.
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Galima su perindoprilio bei indapamido deriniu siejama sąveika
Vaistiniai preparatai, kurių kartu vartoti nerekomenduojama
Ličio preparatai
Ličio kartu su AKF inhibitoriais vartojusiems pacientams buvo nepraeinančio ličio koncentracijos serume padidėjimo ir toksinio poveikio atvejų. Kartu vartojami diuretikai gali dar labiau padidinti ličio koncentraciją ir AKF inhibitorių sukeltą toksinio jo poveikio padidėjimo riziką. Perindoprilio vartoti kartu su