Ieškoti
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės
   

SOLAZIN 5MG TAB. N28

Vaistai
  Gamintojas:
NYCOMED

PAKUOTĖS LAPELIS: INFORMACIJA VARTOTOJUI
SOLAZIN 5 mg, tabletės,
SOLAZIN 10 mg, tabletės
Olanzapinas

Prieš pradėdami vartoti šį vaistą, atidžiai perskaitykite visą pakuotės lapelį.
- Neišmeskite lapelio, nes vėl gali prireikti jį perskaityti.
- Jeigu kiltų bet kokių klausimų, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
- Šis vaistas skirtas Jums. Kitiems žmonėms jo duoti negalima. Vaistas gali jiems pakenkti (net tiems, kurių ligos simptomai yra tokie patys kaip Jūsų.
- Jeigu pasireiškė sunkus šalutinis poveikis arba pastebėjote šiame lapelyje nenurodytą šalutinį poveikį, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

Lapelio turinys
1. Kas yra SOLAZIN ir nuo ko jis vartojamas
2. Kas žinotina prieš vartojant SOLAZIN
3. Kaip vartoti SOLAZIN
4. Galimas šalutinis poveikis
5. Kaip laikyti SOLAZIN
6. Kita informacija


1. KAS YRA SOLAZIN IR NUO KO JIS VARTOJAMAS

SOLAZIN priklauso vaistų nuo psichozės grupei.

SOLAZIN gydoma liga, kuriai būdingas nesančių daiktų girdėjimas, matymas ar jautimas, klaidingi įsitikinimai, neįprastas įtarumas ir užsidarymas savyje. Žmonės, sergantys šia liga, gali jaustis prislėgti, apimti nerimo ar įsitempę.

SOLAZIN gydomos būklės, kurioms būdingi šie simptomai: pakilumo jausmas, energijos perteklius, žymiai sumažėjęs miego poreikis, greitas kalbėjimo būdas bei idėjų antplūdis, kartais didelis irzlumas.
Be to, šis vaistas stabilizuoja nuotaiką, todėl saugo nuo su liga susijusio tolesnio luošinančio jos pakilimo arba prislėgimo (depresijos) iki aukščiausio laipsnio.


2. KAS ŽINOTINA PRIEŠ VARTOJANT SOLAZIN

SOLAZIN vartoti draudžiama:

 Jeigu yra alergija (padidėjęs jautrumas) olanzapinui arba bet kuriai pagalbinei SOLAZIN medžiagai. Alerginė reakcija gali pasireikšti bėrimu, niežėjimu, veido, lūpų tinimu ar dusuliu. Jei Jums taip yra buvę, pasakykite gydytojui.
 Jeigu Jūs sergate uždaro kampo glaukoma.

Specialių atsargumo priemonių reikia

 Šios rūšies vaistai gali sukelti neįprastus judesius, ypač veido ir liežuvio. Jei taip atsitiko Jums vartojant SOLAZIN, kreipkitės į gydytoją.
 Labai retai šios grupės vaistai gali sukelti simptomų: karščiavimo, padažnėjusio kvėpavimo, prakaitavimo, raumenų sąstingio ir apsnūdimo ar mieguistumo, derinį. Jei taip atsitiko Jums, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
 SOLAZIN vartoti senyviems demencija sergantiems pacientams nerekomenduojama, nes tai gali sukelti sunkų šalutinį poveikį.

Prieš pradėdami vartoti SOLAZIN, pasakykite gydytojui, jei sergate šiomis ligomis:

 Diabetu
 Širdies liga
 Kepenų ar inkstų liga
 Parkinsono liga
 Epilepsija
 Prostatos liga
 Žarnų nepraeinamumu (paralyžiniu)
 Kraujo liga
 Insultu arba “mini” insultu

Jei Jūs sergate demencija, Jūs arba Jumis besirūpinantis asmuo ar giminaitis turi pranešti Jūsų gydytojui, jei Jums kada nors yra buvęs insultas arba “mini” insultas.

Jei Jums daugiau kaip 65 metai, gydytojas gali reguliariai matuoti Jūsų kraujospūdį.

Kitų vaistų vartojimas:

Kitų vaistų kartu su SOLAZIN galima vartoti tik gydytojo leidimu. Jeigu kartu su SOLAZIN vartosite antidepresantų ar vaistų, mažinančių nerimą arba padedančių užmigti (trankviliantų), galite būti mieguistas.

Jeigu vartojate fluvoksamino (antidepresanto) arba ciprofloksacino (antibiotiko), pasakykite gydytojui, kadangi tokiu atveju gali reikėti keisti SOLAZIN dozę.

Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų, įskaitant įsigytus be recepto, pasakykite gydytojui.
Jį ypač svarbu informuoti, jeigu vartojate medikamentų nuo Parkinsono ligos.

SOLAZIN vartojimas su maistu ir gėrimais

Gydydamiesi SOLAZIN, negerkite jokių alkoholinių gėrimų, nes vartojami kartu jie gali sukelti mieguistumą.

Nėštumas ir žindymo laikotarpis

Pasakykite kuo anksčiau savo gydytojui, jei esate nėščia ar manote, kad pastojote. Nėščiosioms šio vaisto vartoti negalima, nebent tai Jūs aptarsite su gydytoju. Jei žindote kūdikį, šio medikamento vartoti negalima, nes mažas jo kiekis gali patekti į pieną.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas

Vartodami SOLAZIN, galite jaustis apsnūdę. Jei taip atsitiktų, nevairuokite, nevaldykite mechanizmų ir praneškite apie tai gydytojui.

Svarbi informacija apie kai kurias pagalbines SOLAZIN medžiagas
SOLAZIN tabletėse yra laktozės. Jeigu gydytojas Jums yra sakęs, kad netoleruojate kokių nors angliavandenių, kreipkitės į jį prieš pradėdami vartoti šį vaistą.


3. KAIP VARTOTI SOLAZIN

SOLAZIN visada vartokite tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Gydytojas pasakys, po kiek SOLAZIN tablečių gerti ir kiek laiko jų vartoti. Šio vaisto paros dozė yra 5 - 20 mg. Pasitarkite su savo gydytoju, jeigu ligos simptomai atsinaujintų, tačiau nenustokite vartoti SOLAZIN, nebent tai padaryti nurodytų gydytojas.

SOLAZIN tabletes reikia vartoti vieną kartą per parą taip, kaip nurodė gydytojas. Pasistenkite jas gerti kiekvieną dieną tokiu pačiu laiku, nesvarbu, ar valgydami, ar tarp valgių. SOLAZIN tabletės yra geriamasis vaistas. Jas reikia nuryti nekramtytas, užgeriant vandeniu.

Pasijutę geriau, nenustokite vartoti tablečių. Svarbu SOLAZIN vartoti tiek laiko, kiek paskyrė gydytojas.

Jaunesniems kaip 18 metų asmenims SOLAZIN netinka.

Pavartojus per didelę SOLAZIN dozę

Iš karto išgėrus daugiau, negu reikia SOLAZIN tablečių, gali atsirasti tokių simptomų: greitas širdies plakimas, sujaudinimas arba agresyvumas, kalbos sutrikimas, neįprasti judesiai (ypač veido ar liežuvio) bei sąmonės pritemimas. Galimi ir kitokie simptomai: ūmus sumišimas, traukuliai (epilepsiniai), koma, simptomų: karščiavimo, kvėpavimo pagreitėjimo, prakaitavimo, raumenų sąstingio ir apsnūdimo arba mieguistumo, derinys, kvėpavimo sulėtėjimas, aspiracija, didelis arba mažas kraujospūdis, nenormalus širdies ritmas. Taip atsitikus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją ar artimiausią ligoninę. Gydytojui parodykite tablečių pakuotę.

Pamiršus pavartoti SOLAZIN

Tabletes išgerkite tuojau pat prisiminę. Dviejų dozių per dieną gerti negalima.
Jeigu kiltų bet kokių klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.


4. GALIMAS ŠALUTINIS POVEIKIS

SOLAZIN, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems.

Retu šalutiniu poveikiu šiame lapelyje vadinamas toks poveikis, kuris pasireikšdavo daugiau negu 1 pacientui iš 10000, tačiau mažiau negu 1 iš 1000, labai retu − toks, kuris pasireikšdavo mažiau negu 1 pacientui iš 10000.

SOLAZIN gali sukelti šias nepageidaujamas reakcijas: mieguistumą arba didelį nuovargį, kūno svorio didėjimą, svaigulį, alkio jutimą, skysčių susilaikymą, vidurių užkietėjimą, burnos džiūvimą, neramumą, neįprastus judesius (ypač veido raumenų ar liežuvio), drebulį, raumenų sąstingį ar spazmą, kalbos sutrikimą, kai kurių kraujo ląstelių bei cirkuliuojančių lipidų kiekio pokyčius. Labai retai kai kuriems pacientams gali prasidėti kasos uždegimas, pasireiškiantis stipriu skrandžio skausmu, karščiavimu ir pykinimu.

Kai kurie pacientai gydymo pradžioje gali jausti galvos svaigimą arba alpti (kartu suretėja širdies ritmas), ypač atsistoję iš sėdimos ar gulimos padėties. Tai dažniausiai praeina savaime, tačiau jei nepraeina, praneškite gydytojui.

Buvo labai retų pranešimų apie kai kuriems pacientams atsiradusį širdies ritmo sutrikimą, kuris gali būti sunkus.

Retkarčiais SOLAZIN gali sukelti alerginę reakciją (t.y. burnos ir gerklės patinimą, niežulį, išbėrimą), suretinti širdies plakimą, padidinti jautrumą saulės spinduliams. Labai retai pasitaiko kepenų liga bei pailgėjusi ir (ar) skausminga erekcija ar pasunkėjęs šlapinimasis, normalios kūno temperatūros sumažėjimas, kraujo krešulių susidarymas (pvz. giliųjų kojų venų trombozė) ir raumenų liga, pasireiškianti nepaaiškinamu gėlimu ir skausmu. Kai kuriems pacientams gali padidėti gliukozės kiekis kraujyje arba išryškėti ar paūmėti diabetas, kuris gali būti su ketoacidoze (ketonais kraujyje ir šlapime) ar su koma (labai retai).

Labai retai gali ištikti traukuliai, dažniausiai pacientams, kuriems traukulių (epilepsija) yra buvę ir anksčiau

Senyvi demencija sergantys pacientai, vartodami olanzapiną, gali: susirgti insultu, plaučių uždegimu, šlapimo nelaikymu, gali nugriūti, jiems gali atsirasti didžiulis nuovargis, regos haliucinacijos, padidėti kūno temperatūra, parausti oda bei gali būti sunku vaikščioti. Buvo keli šios grupės pacientų mirties atvejai. Sergantiesiems Parkinsono liga SOLAZIN gali pabloginti ligos simptomus.

Kai kurioms moterims, ilgai vartojančioms SOLAZIN, gali: prasidėti pieno sekrecija, išnykti mėnesinės arba sutrikti jų ciklas. Jei taip atsitinka, praneškite gydytojui. Labai retai motinų, paskutiniuoju nėštumo laikotarpiu (paskutiniai 3 mėn.) vartojusių SOLAZIN, naujagimiams gali atsirasti tremoras, mieguistumas ar apsnūdimas

Jeigu pasireiškia stiprus šalutinis poveikis arba atsiranda šiame lapelyje neminėtas šalutinis poveikis, pasakykite gydytojui arba vaistininkui

Jeigu staiga nutrauksite SOLAZIN vartojimą, gali atsirasti tokie simptomai kaip: prakaitavimas, nemiga, tremoras, nerimas ar pykinimas ir vėmimas. Jūsų gydytojas gali patarti palaipsniui mažinti dozę prieš nutraukiant gydymą.


5. KAIP LAIKYTI SOLAZIN

Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje

Ant kartono dėžutės nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, SOLAZIN vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.

Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

Vaistų likučių negalima mesti į kanalizaciją arba kartu su buitinėmis atliekomis. Kaip naikinti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Visa tai padės apsaugoti aplinką.


6. KITA INFORMACIJA

SOLAZIN sudėtyje yra
- Veiklioji medžiaga yra olanzapinas. Vienoje SOLAZIN tabletėje yra 5 mg arba 10 mg olanzapino. Tikslus jos kiekis nurodytas ant Jūsų SOLAZIN tablečių pakuotės.
- Pagalbinės medžiagos: laktozės monohidratas, mikrokristalinė celiuliozė, magnio stearatas, karboksimetilkrakmolo A natrio druska

Kaip atrodo SOLAZIN ir jo pakuotės turinys

SOLAZIN 5 mg tabletės yra apvalios, geltonos, abipusiai išgaubtos, su laužimo vagele vienoje pusėje. Tabletę galima dalyti į dvi lygias puses.

SOLAZIN 10 mg tabletės yra apvalios, geltonos, abipusiai išgaubtos.

SOLAZIN pakuotėje yra 28 arba 56 tabletės.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

Rinkodaros teisės turėtojas

Nycomed SEFA AS
Jaama 55B, 63308 Põlva
Estija

Gamintojai:

AdPharma Sp. z o. o., Pienków 148, 05-152 Czosnów, Lenkija

Laboratorios Adamed Sp. z o. o., Pieńkow 149, 05-152 Czosnów, Lenkija.


Pakuotės lapelis paskutinį kartą patvirtintas 2008-10-17


Naujausia pakuotės lapelio redakcija pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT) interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/



 

I PRIEDAS

PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

SOLAZIN 5 mg tabletės


2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje tabletėje yra 5 mg olanzapino.

Pagalbinės medžiagos: tabletėje yra 75,4 mg laktozės monohidrato.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.


3. FARMACINĖ FORMA

Tabletė.

Apvalios, geltonos, abipusiai išgaubtos, tabletės su laužimo vagele vienoje pusėje.
Tabletę galima dalyti į dvi lygias puses.


4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Šizofrenijos gydymas.
Olanzapinas veiksmingas kliniškai pagerėjusiai būklei palaikyti pacientams, kuriems pradinis gydymas juo buvo sėkmingas.

Vidutinio sunkumo ir sunkaus manijos epizodo gydymas.

Bipolinio sutrikimo pasikartojimo prevencija pacientams, kurių manijos epizodo gydymas olanzapinu buvo sėkmingas (žr. 5.1 skyrių).

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Šizofrenija. Rekomenduojama pradinė olanzapino dozė – 10 mg per parą.

Manijos epizodas. Pradinė olanzapino dozė – 15 mg vieną kartą per parą monoterapijai ir 10 mg per parą skiriant kompleksinę terapiją (žr. 5.1 skyrių).

Bipolinio afektinio sutrikimo pasikartojimo prevencija. Rekomenduojama pradinė olanzapino dozė – 10 mg per parą. Pacientams, kurių manijos epizodas yra gydomas olanzapinu, bipolinio sutrikimo pasikartojimo prevencijai gydymą tęsti tomis pačiomis dozėmis. Jei ištinka naujas manijos, mišrus arba depresijos epizodas , gydymą olanzapinu reikia tęsti (jei reikia - optimizuoti dozę), kartu pagal klinikines indikacijas papildomai skiriant nuotaikos simptomų gydymą.

Olanzapiną skiriant šizofrenijos, manijos epizodo gydymui ir bipolinio afektinio sutrikimo pasikartojimo prevencijai, paros dozė gali būti palaipsniui koreguojama pagal ligonio klinikinę būklę nuo 5 mg iki 20 mg per parą. Didinti dozę iki didesnės nei rekomenduojama pradinė patariama tik kruopščiai kartotinai įvertinus klinikinę ligonio būklę ir ne trumpesniais nei 24 valandų intervalais.
Olanzapiną galima skirti nepriklausomai nuo valgio, kadangi maistas neveikia jo absorbcijos.
Nutraukti gydymą olanzapinu reikėtų palaipsniui mažinant dozę.

Vaikų gydymo šiuo vaistiniu preparatu patirties nėra.

Senyviems pacientams. Mažesnė pradinė dozė (5 mg per parą) paprastai nerekomenduojama, tačiau ją kartais tenka skirti 65 metų ir vyresniems pacientams, dėl tam tikrų klinikinių veiksnių (taip pat žr. 4.4 skyrių).

Pacientams, kuriems yra inkstų ir (ar) kepenų nepakankamumas. Šiems pacientams rekomenduojama skirti mažesnę (5 mg) pradinę dozę. Kai yra vidutinio laipsnio kepenų nepakankamumas (cirozė, A ar B klasė pagal Child-Pugh ), reikia skirti 5 mg pradinę dozę, kurią galima didinti labai atsargiai.

Moterims lyginant su vyrais. Moterims pradinė dozė ir dozių diapazonas neturėtų būti keičiami rutiniškai.

Nerūkantiems pacientams lyginant su rūkančiais. Nerūkantiems pacientams pradinė dozė ir dozių diapazonas neturėtų būti keičiami rutiniškai.

Kai yra daugiau kaip vienas veiksnys, galintis lėtinti metabolizmą (moteriškoji lytis, senyvas amžius, nerūkantysis), pradinė dozė turi būti mažesnė. Prireikus, dozę tokiems pacientams didinti atsargiai.

(Taip pat žr. 4.5 ir 5.2 skyrius)

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei SOLAZIN tablečių medžiagai.
Uždaro kampo glaukomos rizika.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Labai retai SOLAZIN gydomiems pacientams pastebėta hiperglikemija ir/arba cukrinio diabeto išsivystymas arba paūmėjimas , retkarčiais su ketoacidoze ar koma; pasitaikė keletas mirties atvejų. Kai kuriems iš jų prieš tai padidėjo kūno svoris, kuris galėjo būti predisponuojantis veiksnys.
Pacientus, sergančius cukriniu diabetu arba turinčius diabeto rizikos veiksnių, rekomenduojama atidžiai kliniškai stebėti.

Ūminiai simptomai, tokie kaip prakaitavimas, nemiga, tremoras, nerimas, pykinimas ar vėmimas buvo pastebėti labai retai (<0,01%) staiga nutraukus gydymą olanzapinu. Nutraukti gydymą olanzapinu reikėtų palaipsniui mažinant dozę.

Kitos kartu esančios ligos. Olanzapinas in vitro veikia anticholinergiškai, tačiau klinikinių tyrimų patirtis rodo, kad toks nepageidaujamas poveikis pasireiškia retai. Dar mažai yra klinikinės patirties olanzapinu gydant ligonius, sergančius ir kitomis ligomis, todėl jį atsargiai skirti pacientams, kuriems yra prostatos hipertrofija, paralyžinis žarnų nepraeinamumas ar panaši būklė.

Olanzapino nerekomenduojama skirti dopamino agonistų sukeltoms psichozėms gydyti Parkinsono liga sergantiems pacientams. Klinikinių tyrimų metu pastebėta, kad skiriant olanzapiną labai dažnai ir dažniau nei placebo grupėje (taip pat žiūrėti 4.8) Parkinsono ligos simptomai pasunkėjo ir atsirado haliucinacijų, bei olanzapinas nebuvo efektyvesnis lyginant su placebu gydant psichozės simptomus. Šių klinikinių tyrimų metu buvo reikalaujama, kad ligonio pradinė būklė būtų stabili vartojant mažiausias efektyvias vaistų Parkinsono ligai gydyti (dopamino agonistų) dozes ir visų klinikinių tyrimų metu nebūtų keičiami nei vaistai Parkinsono ligai gydyti, nei jų dozės. Gydymas olanzapinu buvo pradėtas nuo 2,5 mg /parą ir tyrėjų nuožiūra palaipsniui didinamas iki maksimalios dozės - 15 mg/parą .

Olanzapinas nėra patvirtintas su demencija susijusių psichozių ir (arba) elgesio sutrikimų gydymui. Nerekomenduojamas būtent šios grupės pacientams dėl mirtingumo ir cerebrovaskulinių sutrikimų rizikos padidėjimo.

Placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu (6-12 savaičių trukmės) su senyvais (vidutinis amžius 78 metai) pacientais, sergančiais demencija ir (arba) elgesio sutrikimais, gydytų olanzapinu pacientų mirčių dažnis buvo 2 kartus didesnis nei gavusių placebą (atitinkamai 3,5 % ir 1,5 %). Didesnis mirčių dažnis nebuvo susijęs su olanzapino doze (vidutinė paros dozė 4,4 mg) ar gydymo trukme. Šios populiacijos grupės pacientų mirtingumo dažnio padidėjimą gydant olanzapinu gali lemti tokie rizikos veiksniai kaip amžius >65 metai, disfagija, sedacija, mitybos sutrikimai ir dehidracija, plaučių ligos (t.y. pneumonija su aspiracija arba be jos), arba kartu vartojami benzodiazepinai. Tačiau mirčių dažnis olanzapinu gydytų pacientų grupėje buvo didesnis negu gavusių placebo pacientų grupėje nepriklausomai nuo šių rizikos veiksnių

Tuose pačiuose klinikiniuose tyrimuose buvo nepageidaujamų cerebrovaskulinių reiškinių (pvz., insultas, praeinantis smegenų išemijos priepuolis), įskaitant mirties atvejus. Olanzapinu gydytiems pacientams smegenų kraujotakos sutrikimų dažnis buvo 3 kartus didesnis nei gavusiems placebą (atitinkamai 1,3 % ir 0,4 %). Visi olanzapinu ir placebu gydyti pacientai, patyrę cerebrovaskulinių nepageidaujamų reiškinių, prieš tyrimą turėjo rizikos veiksnių. Buvo pripažinta, kad >75 metų amžius ir kraujagyslinė arba mišri demencija gydant olanzapinu yra smegenų kraujotakos sutrikimų rizikos veiksniai. Šių tyrimų metu olanzapino efektyvumas nebuvo nustatytas.

Antipsichoziniais vaistais gydomų pacientų klinikinė būklė pagerėja po kelių dienų ar savaičių. Šiuo laikotarpiu pacientus reikia labai atidžiai stebėti.

Dažnai, ypač gydymo pradžioje, laikinai, nesukeldama simptomų, padidėja kepenų transaminazių – ALAT, ASAT – koncentracija. Atsargiai vaistą skirti pacientams, kuriems esti padidėjusi ALAT ir (ar) ASAT koncentracija, yra kepenų nepakankamumo simptomų, nustatytas kepenų barjerinės funkcijos sutrikimas, taip pat gydomiems potencialiai hepatotoksiniais vaistais. Jeigu, gydymo metu nustatoma padidėjusi ALAT ir (ar) ASAT koncentracija, tyrimą kartoti po tam tikro laiko ir prireikus mažinti dozę. Diagnozavus hepatitą, gydymą olanzapinu nutraukti.

Olanzapino, kaip ir kitų neuroleptikų, atsargiai skiriama pacientams, kurių leukocitų ir (ar) neutrofilų skaičius dėl bet kokios priežasties yra sumažėjęs, vartojantiems neutropeniją sukeliančius vaistus, pacientams, kuriems anksčiau yra buvęs vaistų sukeltas kaulų čiulpų slopinimas (toksiškumas) arba kaulų čiulpų slopinimą yra sukėlusi kita liga, spindulinis gydymas ar chemoterapija, taip pat tiems asmenims, kuriems diagnozuojama hipereozinofilija ar mieloproliferacinė liga. Skiriant olanzapiną kartu su valproatu, dažnai pastebėta neutropenija (žr. 4.8 skyrių).

Yra ribotų duomenų apie ličio ir valproato skyrimą kartu su olanzapinu (žr. 5.1 skyrių). Nėra klinikinių duomenų apie olanzapino skyrimą kartu su karbamazepinu, tačiau klinikinis farmakokinetikos tyrimas buvo atliktas (žr. 4.5 skyrių).

Piktybinis neurolepsinis sindromas (PNS). PNS - tai gyvybei pavojingas sindromas, kurį sukelia antipsichoziniai vaistai. Žinomi keli atvejai, kai šį sindromą sukėlė olanzapinas. PNS kliniškai pasireiškia hiperpireksija, raumenų rigidiškumu, psichikos sutrikimais ir nestabilia autonominės nervų sistemos veikla (nereguliariais pulsu ir kraujospūdžiu, tachikardija, prakaitavimu ir širdies ritmo sutrikimu).
Taip pat gali padidėti kreatinfosfokinazės koncentracija, pasireikšti mioglobinurija (rabdomiolizė) ir ūminis inkstų nepakankamumas. Pasireiškus klinikiniams PNS simptomams ar be priežasties labai padidėjus temperatūrai, bet nenustačius kitų klinikinių PNS požymių, visų antipsichozinių vaistų, taip pat olanzapino vartojimą reikia nutraukti.

Olanzapiną atsargiai skirti asmenims, kuriems yra buvę traukulių arba yra traukulių slenkstį mažinančių veiksnių. Olanzapinu gydomiems pacientams traukuliai pasireiškia retai., dažniausiai tokiais atvejais, kai traukulių yra buvę anksčiau arba yra traukulių rizikos veiksnių.

Vėlyvoji diskinezija. Vienerių metų ir trumpesni lyginamieji tyrimai parodė, kad olanzapinas statistiškai patikimai rečiau sukelia diskineziją. Vėlyvosios diskinezijos rizika didėja gydant ilgai, todėl, atsiradus jos požymių, reikia spręsti, ar mažinti vaisto dozę, ar jo nebevartoti. Šie simptomai gali laikinai sustiprėti ar net atsirasti nustojus vartoti vaistą.

Olanzapinas tiesiogiai veikia CNS, todėl ypač atsargiai jį reikia vartoti su kitais centrinio poveikio vaistais ir alkoholiu. In vitro jis veikia antagonistiškai dopaminui, todėl gali slopinti tiesioginių ir netiesioginių dopamino agonistų poveikį.

Olanzapino klinikinių tyrimų metu kai kuriems senyviems pacientams stebėta ortostatinė hipotenzija.
Todėl vyresniems kaip 65 metų pacientams, kaip ir vartojantiems bet kokius antipsichozinius vaistus, rekomenduojama periodiškai matuoti kraujospūdį.

Klinikinių tyrimų metu kliniškai reikšmingas QTc intervalo pailgėjimas (Fridericia QT korekcija [QTcF] ≥500 milisekundžių [ms] bet kuriuo metu po bazinio dydžio nustatymo pacientams, kurių bazinis QTcF<500 ms) olanzapinu gydytiems pacientams buvo nedažnas (nuo 0,1 % iki 1 %), lyginant su placebu nebuvo jokių reikšmingų su tuo susijusių nepageidaujamų širdies reiškinių skirtumų. Tačiau olanzapiną, kaip ir visus antipsichozinius vaistus, reikia atsargiai skirti kartu su vaistais, ilginančiais QTc intervalą, ypač senyviems pacientams, taip pat asmenims, kuriems yra įgimtas ilgo QT sindromas, stazinis širdies nepakankamumas, širdies hipertrofija, hipokalemija ar hipomagnezemija.

Buvo labai retų pranešimų (<0,01 %) apie tai, kad gydymas olanzapinu laikinai buvo susijęs su venų tromboembolija. Priežastinio ryšio tarp gydymo olanzapinu ir venų tromboembolijos nebuvo nustatyta. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šizofrenija sergantys pacientai dažnai turi venų tromboembolijos rizikos veiksnių, reikia nustatyti visus galimus venų tromboembolijos rizikos veiksnius (pvz. pacientų imobilizacija) ir imtis prevencinių priemonių.

Laktozė: SOLAZIN tabletėse yra laktozės. Pacientams, kuriems yra retas paveldimas galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės trūkumas arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija, šio vaistinio preparato vartoti negalima.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Pacientams, kurie vartoja vaistus, galinčius slopinti centrinę nervų sistemą, olanzapiną skirti atsargiai.

Galimas kitų vaistų poveikis olanzapinui. Olanzapiną metabolizuoja CYP1A2, todėl medžiagos, kurios specifiškai indukuoja ar inhibuoja šį izofermentą, gali veikti olanzapino farmakokinetiką.

CYP1A2 indukcija. Olanzapino metabolizmą gali greitinti rūkymas ir karbamazepinas, tai gali mažinti šio vaisto koncentraciją. Olanzapino klirensas padidėja nedaug ar vidutiniškai. Dėl to klinikinių pasekmių paprastai nebūna, tačiau rekomenduojama stebėti paciento būklę ir prireikus didinti olanzapino dozę (žr. 4.2 skyrių).

CYP1A2 inhibicija. Nustatyta, kad fluvoksaminas, specifinis CYP1A2 inhibitorius, reikšmingai slopina olanzapino metabolizmą. Fluvoksaminą vartojančioms nerūkančioms moterims maksimali olanzapino koncentracija Cmax vidutiniškai padidėjo 54%, o jį vartojantiems rūkantiems vyrams – 77%. Olanzapino plotas po koncentracijos-laiko kreive (AUC) vidutiniškai padidėjo atitinkamai 52% ir 108%. Pacientams, vartojantiems fluvoksaminą ar bet kurį kitą CYP1A2 inhibitorių, pvz., ciprofloksaciną, reikia skirti mažesnę pradinę olanzapino dozę. Pradedant gydyti CYP1A2 inhibitoriumi, būtina sumažinti olanzapino dozę.

Sumažėjęs biologinis prieinamumas. Geriamojo olanzapino biologinį prieinamumą 50-60% sumažina kartu vartojama aktyvinta anglis, todėl ją reikia skirti 2 valandom anksčiau arba vėliau olanzapino.

Fluoksetinas (CYP2D6 inhibitorius), vienkartinė antacidinių vaistų (aliuminio, magnio) ar cimetidino dozė reikšmingai olanzapino farmakokinetikos nekeičia.

Galimas olanzapino poveikis kitiems vaistams. Olanzapinas gali slopinti tiesioginių ir netiesioginių dopamino agonistų poveikį.

In vitro olanzapinas neslopina pagrindinių CYP450 izofermentų (pvz., 1A2, 2D6, 2C9, 2C19, 3A4), todėl specifinės sąveikos nesitikima. Tai patvirtina ir tyrimai in vivo, kurių metu nepastebėta šių aktyvių medžiagų: triciklių antidepresantų (daugiausiai metabolizuojamų CYP2D6), varfarino (CYP2C9), teofilino (CYP1A2) ar diazepamo (CYP3A4 ir 2C19) – metabolizmo slopinimo.

Sąveikos nepastebėta ir olanzapiną vartojant kartu su ličiu ar biperidenu.

Stebint terapinę valproato plazmos koncentraciją nenustatyta, kad reikėtų koreguoti valproato dozę pradėjus kartu skirti olanzapiną.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėra adekvačių ir gerai kontroliuojamų olanzapino poveikio nėščiajai tyrimų. Šį vaistą vartojančią moterį reikia įspėti, kad ji praneštų savo gydytojui, jei pastojo ar ketina pastoti. Nėra pakankamai duomenų apie šio vaisto poveikį žmogaus vaisiui, todėl nėščiosioms jo skirti tik tuomet, kai laukiamas efektas pateisins galimą riziką vaisiui.

Buvo gauti labai reti pavieniai pranešimai, kad kūdikiams, kuriuos pagimdė paskutiniojo nėštumo trimestro metu olanzapiną vartojusios moterys, atsirado tremoras, padidėjęs raumenų tonusas, letargija arba mieguistumas.

Klinikiniuose tyrimuose su sveikomis kūdikį krūtimi maitinančiomis moterimis buvo nustatyta, kad olanzapino patenka į moters pieną. Kai vaisto koncentracija plazmoje pastovi, vidutinė kūdikio ekspozicija (mg/kg) yra 1,8% motinos olanzapino dozės (mg/kg). Pacientėms reikia patarti, kad, vartodamos olanzapiną, kūdikio nežindytų.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Tyrimų, kurių metu būtų nustatinėtas preparato poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus, neatlikta. Olanzapinas gali sukelti mieguistumą ir galvos svaigimą, todėl jį vartojantys asmenys turi būti atsargūs valdydami mechanizmus, įskaitant motorines transporto priemones.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Klinikinių tyrimų metu labai dažni nepageidaujami efektai (>10%), susiję su olanzapino vartojimu, buvo patologinis mieguistumas (somnolencija) ir padidėjęs kūno svoris.

Klinikinių tyrimų su senyvais demencija sergančiais pacientais metu gydymas olanzapinu buvo susijęs su mirčių ir nepageidaujamų cerebrovaskulinių reiškinių dažnumo padidėjimu, lyginant su placebu (taip pat žr. 4.4 skyrių). Labai dažnos nepageidaujamos reakcijos (>10 %) susijusios su olanzapino vartojimu buvo sutrikusi eisena ir griuvimas. Dažnos nepageidaujamos reakcijos (1-10 %) buvo pneumonija, padidėjusi kūno temperatūra, letargija, eritema, regos haliucinacijos ir šlapimo nelaikymas.

Klinikinių tyrimų su Parkinsono liga sergančiais pacientais, kuriems buvo vaistų (dopamino agonistų) sukelta psichozė, metu pastebėta, kad skiriant olanzapiną labai dažnai ir dažniau nei placebo grupėje Parkinsono ligos simptomai pasunkėjo ir padaugėjo haliucinacijų.

Vieno klinikinio tyrimo su sergančiaisiais bipoliniu afektiniu sutrikimu, manijos epizodo metu olanzapino skyrimas kartu su valproatu 4,1% padidino neutropenijos dažnį; galimas papildomas rizikos veiksnys buvo didelė valproato koncentracija plazmoje. Olanzapino vartojimas kartu su ličiu ar valproatu padidino (>10%) tremoro, burnos džiūvimo, padidėjusio apetito ir svorio padidėjimo dažnį. Dažnai buvo pastebima (nuo 1% iki 10%) kalbos sutrikimų. Gydymo olanzapinu kartu su ličiu ar divalproeksu metu 17,4% pacientų ūmioje gydymo fazėje (iki 6 savaičių) kūno svoris padidėjo >7% nuo pradinio lygmens. Ilgalaikis (iki 12 mėnesių) olanzapino skyrimas bipolinio sutrikimo pasikartojimo prevencijai 39,9% pacientų buvo susijęs su kūno svorio padidėjimu ≥7% nuo pradinio lygmens.

Lentelėje nurodyti nepageidaujami efektai pagal pranešimus apie juos ir laboratorinius tyrimus
klinikinių tyrimų metu.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10): eozinofilija.
Metobolizmo ir mitybos sutrikimai
Labai dažni (≥1/10): padidėjęs kūno svoris.
Dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10): padidėjęs apetitas, padidėjęs gliukozės kiekis (žr. 1-ąją pastaba žemiau). Padidėjęs trigliceridų kiekis.
Nervų sistemos sutrikimai
Labai dažni (≥1/10): patologinis mieguistumas.
Dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10): svaigulys, akatizija, parkinsonizmas, diskinezija. (Žr. 2-ąją pastabą žemiau).
Širdies sutrikimai
Nedažni (nuo ≥1/1000 iki <1/100): bradikardija su hipotenzija ar sinkope ar be jų, QT intervalo pailgėjimas (žr. ir 4.4 skyrių „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės“).
Kraujagyslių sutrikimai
Dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10): ortostatinė hipotenzija.
Virškinimo trakto sutrikimai
Dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10): neryškūs, laikini anticholinerginiai reiškiniai, iš jų vidurių užkietėjimas ir burnos džiūvimas.
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai
Dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10): laikinas, besimptomis kepenų aminotransferazių (ALAT, ASAT) koncentracijos padidėjimas, ypač gydymo pradžioje (žr. taip pat 4.4. skyrių).
Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Nedažni (0,1-1%): fotosensibilizacijos reakcijos
Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10): astenija, edema.
Tyrimai
Labai dažni (≥1/10): padidėjusi prolaktino koncentracija plazmoje, retai pasireiškianti kliniškai (pvz., ginekomastija, galaktorėja ir krūtų padidėjimas). Daugeliui pacientų prolaktino koncentracija sunormalėjo nenutraukus gydymo.
Nedažni (nuo ≥1/1,000 iki <1/100): padidėjusi kreatinfosfokinazės koncentracija.

1 Olanzapino klinikinių tyrimų metu iš daugiau kaip 5000 pacientų, kurių pradinė gliukozės koncentracija pavalgius buvo ≤7,8 mmol/l, 1,0% vartojusiųjų olanzapiną gliukozės koncentracija pavalgius buvo ≥11 mmol/l (įtariamas diabetas), lyginant su 0,9% vartojusiųjų placebą. Gliukozės koncentracija pavalgius ≥8,9 mmol/l, bet <11 mmol/l (įtariama hiperglikemija) buvo 2,0% vartojusiųjų olanzapiną ir 1,6% vartojusiųjų placebą. Hiperglikemija taip pat pasitaikė kaip labai retas (<0,01%) spontaninis reiškinys.

2 Klinikinių tyrimų metu parkinsonizmo ir distonijos dažnis olanzapinu gydytiems pacientams buvo didesnis, tačiau patikimai nesiskyrė nuo vartojusiųjų placebą. Olanzapiną vartojusiems pacientams rečiau negu vartojusiems titruotą haloperidolio dozę pasireiškė parkinsonizmas, akatizija ir distonija. Be detalios informacijos apie jau buvusius ūminius ar vėlyvuosius ekstrapiramidinius judėjimo sutrikimus, negalima teigti, kad olanzapinas rečiau sukelia vėlyvąją diskineziją ir (ar) kitus vėlyvuosius ekstrapiramidinius sindromus.

Toliau nurodyti nepageidaujami efektai, apie kuriuos spontaniškai pranešta po vaisto įdiegimo į rinką.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Reti (nuo ≥1/10,000 iki <1/1000): leukopenija.
Labai reti (<1/10000): trombocitopenija. Neutropenija.
Imuninės sistemos sutrikimai
Labai reti (<1/10000): alerginė reakcija (t.y. anafilaktoidinė reakcija, angioedema, niežulys arba dilgėlinė.)
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai
Labai reti (<1/10000): hiperglikemija ir/ar išsivystęs ar paūmėjęs diabetas, retkarčiais su ketoacidoze ar koma, pasitaikė labai retai, buvo ir mirties atvejų (žr. 1-ąją pastabą ir 4.4. skyrių).
Hipertrigliceridemija, hipercholesterolemija, hipotermija.
Nervų sistemos sutrikimai
Reti (nuo ≥1/10000 iki <1/1000): pacientams, vartojusiems olanzapiną, retai būna traukulių, dažniausiai tuomet, kai jų buvo anksčiau arba yra traukulių rizikos veiksnių.
Labai reti (<1/10000): gauta pranešimų apie pavienius piktybinio neurolepsinio sindromo (PNS) atvejus vartojant olanzapiną (žr. taip pat 4.4. skyrių). Parkinsonizmas, distonija ir vėlyvoji diskinezija vartojant olanzapiną pastebėti labai retai.
Ūminiai simptomai, tokie kaip prakaitavimas, nemiga, tremoras, nerimas, pykinimas ar vėmimas buvo pastebėti labai retai staiga nutraukus gydymą olanzapinu.
Širdies sutrikimai
Labai reti (<1/10000): QTc pailgėjimas, skilvelių tachikardija ar virpėjimas, staigi mirtis (žr. ir 4.4 skyrių „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės“).
Kraujagyslių sutrikimai
Labai reti (<1/10000): tromboembolija (įskaitant plaučių emboliją ir giliųjų venų trombozę).
Virškinimo trakto sutrikimai
Labai reti (<1/10000): pankreatitas.
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai
Labai reti (<1/10000): hepatitas (įskaitant hepatoceliulinį, cholestazinį ar mišrų kepenų pažeidimą).
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai
Labai reti (<1/10000): rabdomiolizė.
Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Reti (nuo ≥1/10000 iki <1/1,000): bėrimas.
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Labai reti (<1/10000): sutrikęs šlapinimasis.
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai
Labai reti (<1/10000): priapizmas.
Tyrimai
Padidėjusi transaminazių koncentracija
Labai retai ((<1/10000): padidėjusi šarminės fosfatazės koncentracija, padidėjusi bendro bilirubino koncentracija

4.9 Perdozavimas

Požymiai ir simptomai
Perdozavus labai dažnai (>10%) būna tachikardija, ažitacija ar agresyvumas, dizartrija, įvairūs ekstrapiramidiniai simptomai, sąmonės slopinimas nuo sedacijos iki komos.

Kitos kliniškai reikšmingos perdozavimo pasekmės yra delyras, traukuliai, koma, galimas piktybinis neurolepsinis sindromas, kvėpavimo slopinimas, aspiracija, hipertenzija ar hipotenzija, širdies aritmijos (<2% perdozavusiųjų) ir širdies bei kvėpavimo sustojimas. Pasitaikė mirties atvejų, kai buvo iš karto suvartota tik 450 mg, tačiau pacientas, iš karto išgėręs 1500 mg, išgyveno.

Perdozavimo gydymas
Specifinio olanzapino priešnuodžio nėra. Nerekomenduojama sukelti vėmimą. Reikia taikyti standartinį apsinuodijimo gydymą (t.y. plauti skrandį, skirti aktyvintos anglies). Kartu vartojama aktyvinta anglis 50-60% sumažina išgerto olanzapino biologinį prieinamumą.

Atsižvelgiant į klinikinę būklę, būtina pradėti simptominį gydymą ir stebėti gyvybines organų funkcijas, gydyti hipotenziją ir kraujotakos kolapsą bei užtikrinti kvėpavimo funkciją. Negalima vartoti epinefrino, dopamino ir kitų simpatomimetikų, kuriems būdingas beta agonistinis aktyvumas, nes, stimuliuojant beta adrenoreceptorius, gali sustiprėti hipotenzija. Reikia nuolat tirti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, kad būtų nustatytos galimos aritmijos. Pacientą reikia atidžiai stebėti tol, kol pasveiks.


5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: diazepinai, oksazepinai ir tiazepinai, ATC kodas: N05A H03.

Olanzapinas yra antipsichozinis, slopinantis maniją ir stabilizuojantis nuotaiką vaistas, plačiai farmakologiškai veikiantis daugelį receptorių sistemų.

Ikiklinikiniai olanzapino tyrimai parodė, kad jis turi afinitetą (Ki; <100 nM) serotonino 5 HT2A/2C, 5 HT3, 5 HT6; dopamino D1, D2, D3, D4, D5; cholinerginiams muskarino M1-M5, α1 adrenerginiams ir histamino H1 receptoriams. Tiriant olanzapino poveikį gyvūnų elgsenai, nustatyta, kad jam būdingas 5 HT, dopamino ir cholinerginis antagonizmas, atitinkantis jungimosi su receptoriais profilį. Tyrimais nustatyta, kad in vitro olanzapino afinitetas didesnis serotonino 5 HT2 negu dopamino D2 receptoriams, in vivo - ryškesnis poveikis serotonino 5 HT2 negu dopamino D2 receptoriams. Elektrofiziologiniai tyrimai parodė, kad olanzapinas selektyviai mažina mezolimbinių (A10) dopaminerginių neuronų iškrovą ir beveik neveikia motorines funkcijas reguliuojančios dryžuotojo kūno (A9) sistemos. Olanzapino dozės, slopinančios sąlyginį vengimo refleksą (testas antipsichoziniam poveikiui įvertinti), yra mažesnės negu sukeliančios katalepsiją (nepageidaujamo motorikos poveikio indikatorius). Atliekant “anksiolitinį” testą, skirtingai negu kai kurie kiti antipsichoziniai vaistai, olanzapinas padidina atsaką.

Sveikiems savanoriams, išgėrusiems vienkartinę 10 mg olanzapino dozę, pozitronų emisijos tomografijos (PET) būdu buvo nustatyta, kad daugiau olanzapino prisijungė prie 5 HT2A receptorių negu prie dopamino D2 receptorių. Be to, SPECT tyrimo su šizofrenija sergančiaisiais metu nustatyta, kad sėkmingai olanzapinu gydomų pacientų dryžuotajame kūne buvo mažiau užimtų D2 receptorių negu sėkmingai kitais antipsichoziniais vaistais bei risperidonu gydomų ir panašiai kaip sėkmingai klozapinu gydomų pacientų. Dviejuose iš dviejų placebo ir dviejuose iš trijų lyginamuosiuose kontroliuojamuose klinikiniuose tyrimuose dalyvavusiems daugiau nei 2900 šizofrenija sergantiems pacientams su teigiamais ir neigiamais simptomais olanzapinas statistiškai patikimai sumažino ir vienus, ir kitus simptomus.

Tarptautiniame palyginamajame klinikiniame tyrime, atliktame dvigubai koduotu būdu, dalyvavo 1481 pacientas, sergantis šizofrenija, šizoafektiniu ar panašiu sutrikimu, kuriems buvo įvairaus laipsnio asocijuotų depresijos simptomų (prieš gydymą vidutinis rodiklis pagal Montgomery-Asberg depresijos vertinimo skalę buvo 16,6). Prospektyvi antrinė nuotaikos skalės rodiklių prieš gydymą ir galutinių tyrimo rezultatų pokyčio analizė parodė statistiškai patikimą pagerėjimą (p = 0,001) gydant olanzapinu (-6,0) palyginti su haloperidoliu (-3,1).

Pacientams, sergantiems bipoliniu sutrikimu, manijos ar mišraus epizodo metu olanzapino efektyvumas buvo didesnis nei placebo ir valproato (divalproeks) slopinant manijos simptomus 3 savaites. Olanzapino efektyvumas buvo panašus kaip haloperidolio lyginant manijos ir depresijos simptomų sumažėjimo santykį per 6 ir 12 savaičių. Klinikinio tyrimo, kai buvo skiriamas litis arba valproatas mažiausiai 2 savaites, papildomai paskyrus 10 mg olanzapino (gydymas kartu su ličiu arba valproatu) manijos simptomų slopinimas buvo geresnis nei skiriant vien litį arba valproatą 6 savaites.

12 mėnesių pasikartojimo prevencijos klinikinio tyrimo metu pacientams, kuriems manijos epizodas buvo sėkmingai nuslopintas olanzapinu, buvo randomizuotai skirtas olanzapinas arba placebas. Olanzapinas statistiškai patikimai geriau nei placebas nutraukė pirminį bipolinio sutrikimo pasikartojimą. Taip pat olanzapinas buvo statistiškai patikimai pranašesnis už placebą užkertant kelią tiek manijos, tiek depresijos pasikartojimui.

Antro 12 mėnesių pasikartojimo prevencijos klinikinio tyrimo metu pacientams, kuriems manijos epizodas buvo sėkmingai nuslopintas olanzapino ir ličio deriniu, buvo randomizuotai skirtas tik olanzapinas arba tik litis. Olanzapinas statistiškai patikimai ne blogiau nei litis nutraukė pirminį bipolinio sutrikimo pasikartojimą (olanzapinas 30,0%, litis 38,3%; p = 0,055).

18 mėnesių klinikinio tyrimo metu pacientams, kuriems manijos arba mišrus epizodas buvo sėkmingai nuslopintas skiriant olanzapiną kartu su vienu iš nuotaiką stabilizuojančių vaistų (ličiu arba valproatu), ilgalaikis gydymas olanzapinu kartu su ličiu arba valproatu nebuvo statistiškai reikšmingai pranašesnis už gydymą tik ličiu arba valproatu pavėlinant bipolinį pasikartojimą, apibūdinamą sindrominiais diagnozės nustatymo kriterijais.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Išgertas olanzapinas gerai absorbuojasi, didžiausia jo koncentracija kraujo plazmoje būna po 5-8 valandų. Maistas absorbcijos neveikia. Absoliutus išgerto vaisto biologinis įsisavinimas, lyginant su pavartotu į veną, nenustatytas.

Olanzapinas metabolizuojamas kepenyse konjugacijos ir oksidacijos būdu. Daugiausia cirkuliuoja metabolito 10-N-gliukuronido, kuris nepraeina pro hematoencefalinį barjerą. Veikiant citochromams P450-CYP1A2 ir P450-CYP2D6, susidaro N-dezmetilo ir 2-hidroksimetilo metabolitų. Tyrimai su gyvūnais parodė, kad abu metabolitai in vivo veikia žymiai silpniau negu olanzapinas. Todėl farmakologinis poveikis daugiausia priklauso nuo olanzapino. Sveikų asmenų galutinis išgerto olanzapino pusinės eliminacijos periodas priklausė nuo amžiaus ir lyties.

Sveikų senyvų pacientų (65 metų ir daugiau), lyginant su jaunesniais, vidutinis pusinės eliminacijos periodas buvo ilgesnis (atitinkamai 51,8 val. ir 33,8 val.), o klirensas mažesnis (atitinkamai 17,5 l/val. ir 18,2 l/val.). Senyvų pacientų farmakokinetikos kintamumas atitinka jaunesnių pacientų ribas. 44 vyresniems kaip 65 metų pacientams, sergantiems šizofrenija, 5-20 mg vaisto paros dozės nebuvo susijusios su išskirtiniu nepageidaujamu poveikiu.

Moterų, lyginant su vyrais, vidutinis pusinės eliminacijos periodas buvo šiek tiek ilgesnis (atitinkamai 36,7 val. ir 32,3 val.), o klirensas mažesnis (atitinkamai 18,9 l/val. ir 27,3 l/val.). Tačiau olanzapinas (5-20 mg) buvo toks pat saugus ir moterims (n = 467), ir vyrams (n = 869).

Pacientams, kuriems buvo inkstų nepakankamumas (kreatinino klirensas <10 ml/min), lyginant su sveikaisiais, nustatyta tik neryškių vidutinio pusinio eliminacijos periodo (atitinkamai 37,7 val. ir 32,4 val.) ir vaisto klirenso (atitinkamai 21,2 l/val. ir 25,0 l/val.) skirtumų. Masių pusiausvyros tyrimų metu nustatyta, kad 57% radioaktyviąja medžiaga žymėto olanzapino išsiskiria su šlapimu, daugiausia metabolitų pavidalu.

Rūkančių pacientų, kurių neryškiai sutrikusi kepenų funkcija, vidutinis pusinės eliminacijos periodas (39,3 val.) buvo ilgesnis, o klirensas (18,0 l/val.) mažesnis lyginant su sveikais nerūkančiais asmenimis (atitinkamai 48,8 val. ir 14,1 l/val.).

Nerūkančių pacientų (vyrų ir moterų), lyginant su rūkančiais, vidutinis pusinės eliminacijos periodas buvo ilgesnis (atitinkamai 38,6 val. ir 30,4 val.), o klirensas mažesnis (atitinkamai 18,6 l/val. ir 27,7 l/val.).

Olanzapino klirensas yra mažesnis senyvų pacientų lyginant su jaunesniais, moterų lyginant su vyrais, ir nerūkančiųjų lyginant su rūkančiaisiais. Tačiau amžiaus, lyties ir rūkymo įtaka olanzapino klirensui ir pusinės eliminacijos periodui yra nedidelė lyginant su bendraisiais individų tarpusavio skirtumais.

Tiriant trijų populiacijų - baltaodžių, japonų ir kinų - farmakokinetikos rodiklius, skirtumų nenustatyta.

Kai olanzapino koncentracija kraujyje yra 7-1000 ng/ml, apie 93% jo susijungia su plazmos baltymais, daugiausiai su albuminu ir α1 rūgščiuoju glikoproteinu.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ūminis (vienkartinės dozės) toksiškumas
Graužikams per burną pavartoto vaisto sukeltas toksiškumas buvo toks pat kaip sukeltas stiprių neuroleptikų: sumažėjęs aktyvumas, koma, drebulys, kloniniai traukuliai, seilėtekis ir svorio augimo sulėtėjimas. Vidutinė mirtina dozė buvo apie 210 mg/kg pelėms ir apie 175 mg/kg žiurkėms. Šunys toleravo ir nenugaišo nuo vienkartinės dozės iki 100 mg/kg. Jiems buvo šių klinikinių reiškinių: sedacija, ataksija, drebulys, padažnėjęs širdies ritmas, pasunkėjęs kvėpavimas, miozė ir anoreksija. Beždžionėms vienkartinė 100 mg/kg dozė sukėlė prostraciją, o nuo didesnės dozės pritemo sąmonė.

Kartotinių dozių toksiškumas
Trijų mėnesių tyrimų su pelėmis ir vienerių metų tyrimų su žiurkėmis bei šunimis metu buvo nustatyti šie vyraujantys efektai: CNS slopinimas, anticholinerginis poveikis ir periferinio kraujo pokyčiai. CNS slopinimui pasireiškė tolerancija. Nuo didelių vaisto dozių sulėtėjo augimas. Žiurkėms atsirado grįžtamųjų reiškinių, susijusių su padidėjusiu prolaktino kiekiu: sumažėjo kiaušidžių ir gimdos svoris, morfologiškai pakito makšties ir pieno liaukos epitelis.

Hematologinis toksiškumas. Visų rūšių gyvūnams pakito kraujo rodikliai. Tai ir nuo dozės priklausantis cirkuliuojančių leukocitų skaičiaus sumažėjimas pelėms ir nespecifinis cirkuliuojančių leukocitų skaičiaus sumažėjimas žiurkėms, tačiau citotoksinio vaisto poveikio kaulų čiulpams nenustatyta. Keliems šunims, gavusiems 8 mg/kg ar 10 mg/kg per parą (bendra olanzapino ekspozicija [AUC] 12-15 kartų didesnė negu skiriant 12 mg dozę žmogui), nustatyta laikina neutropenija, trombocitopenija ar anemija. Šunų, kurių kraujyje buvo nustatyta citopenija, kaulų čiulpų kamieninės ir proliferuojančios ląstelės buvo nepakitusios.

Reprodukcinis toksiškumas
Olanzapinas neveikė teratogeniškai. Raminamasis poveikis turėjo įtakos žiurkių patinų poravimuisi. 1,1 mg/kg dozė (3 kartus didesnė už didžiausią žmogaus dozę) veikė žiurkių estrogeninius ciklus, 3 mg/kg dozė (9 kartus didesnė už didžiausią žmogaus dozę) - reprodukciją. Žiurkių, kurios gavo olanzapino, palikuonių fetalinė raida sulėtėjo, jų aktyvumas laikinai sumažėjo.

Mutageniškumas
Standartiniais tyrimais, įskaitant bakterijų mutacijos testus bei in vitro ir in vivo žinduolių testus, mutageninio ar klastogeninio olanzapino poveikio nenustatyta.

Kancerogeniškumas
Įvertinus tyrimų su žiurkėmis ir pelėmis rezultatus, galima teigti, kad olanzapinas nėra kancerogeniškas.


6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Laktozės monohidratas
Mikrokristalinė celiuliozė
Magnio stearatas
Karboksimetilkrakmolo A natrio druska

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Tabletės supakuotos į PA/Al/PVC/aliuminio dvisluoksnes lizdines juosteles po 28 arba 56 tabletes kartoninėje dėžutėje.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai likučiams naikinti

Specialių reikalavimų nėra.


7. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Nycomed SEFA AS
Jaama 55B
63308 Põlva
Estija


8. RINKODAROS TEISĖS NUMERIS

N28 – LT/1/08/1071/001
N56 – LT/1/08/1071/002


9. RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO/ATNAUJINIMO DATA

2008-04-07


10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA



Naujausia vaistinio preparato charakteristikų santraukos redakcija pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT) interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

SOLAZIN 10 mg tabletės


2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje tabletėje yra 10 mg olanzapino.

Pagalbinės medžiagos: tabletėje yra 150,79 mg laktozės monohidrato.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.


3. FARMACINĖ FORMA

Tabletė.
Apvalios, geltonos, abipusiai išgaubtos tabletės.


4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Šizofrenijos gydymas.
Olanzapinas veiksmingas kliniškai pagerėjusiai būklei palaikyti pacientams, kuriems pradinis gydymas juo buvo sėkmingas.

Vidutinio sunkumo ir sunkaus manijos epizodo gydymas.

Bipolinio sutrikimo pasikartojimo prevencija pacientams, kurių manijos epizodo gydymas olanzapinu buvo sėkmingas (žr. 5.1 skyrių).

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Šizofrenija. Rekomenduojama pradinė olanzapino dozė – 10 mg per parą.

Manijos epizodas. Pradinė olanzapino dozė – 15 mg vieną kartą per parą monoterapijai ir 10 mg per parą skiriant kompleksinę terapiją (žr. 5.1 skyrių).

Bipolinio afektinio sutrikimo pasikartojimo prevencija. Rekomenduojama pradinė olanzapino dozė – 10 mg per parą. Pacientams, kurių manijos epizodas yra gydomas olanzapinu, bipolinio sutrikimo pasikartojimo prevencijai gydymą tęsti tomis pačiomis dozėmis. Jei ištinka naujas manijos, mišrus arba depresijos epizodas, gydymą olanzapinu reikia tęsti (jei reikia - optimizuoti dozę), kartu pagal klinikines indikacijas papildomai skiriant nuotaikos simptomų gydymą.

Olanzapiną skiriant šizofrenijos, manijos epizodo gydymui ir bipolinio afektinio sutrikimo pasikartojimo prevencijai paros dozė gali būti palaipsniui koreguojama pagal ligonio klinikinę būklę nuo 5 mg iki 20 mg per parą. Didinti dozę iki didesnės nei rekomenduojama pradinė patariama tik kruopščiai kartotinai įvertinus klinikinę ligonio būklę ir ne trumpesniais nei 24 valandų intervalais.
Olanzapiną galima skirti nepriklausomai nuo valgio, kadangi maistas neveikia jo absorbcijos.
Nutraukti gydymą olanzapinu reikėtų palaipsniui mažinant dozę.

Vaikų gydymo šiuo vaistiniu preparatu patirties nėra.

Senyviems pacientams. Mažesnė pradinė dozė (5 mg per parą) paprastai nerekomenduojama, tačiau ją kartais tenka skirti 65 metų ir vyresniems pacientams, dėl tam tikrų klinikinių veiksnių (taip pat žr. 4.4 skyrių).

Pacientams, kuriems yra inkstų ir (ar) kepenų nepakankamumas. Šiems pacientams rekomenduojama skirti mažesnę (5 mg) pradinę dozę. Kai yra vidutinio laipsnio kepenų nepakankamumas (cirozė, A ar B klasė pagal Child-Pugh), reikia skirti 5 mg pradinę dozę, kurią galima didinti labai atsargiai.

Moterims lyginant su vyrais. Moterims pradinė dozė ir dozių diapazonas neturėtų būti keičiami rutiniškai.

Nerūkantiems pacientams lyginant su rūkančiais. Nerūkantiems pacientams pradinė dozė ir dozių diapazonas neturėtų būti keičiami rutiniškai.

Kai yra daugiau kaip vienas veiksnys, galintis lėtinti metabolizmą (moteriškoji lytis, senyvas amžius, nerūkantysis), pradinė dozė turi būti mažesnė. Prireikus, dozę tokiems pacientams didinti atsargiai.

(Taip pat žr. 4.5 ir 5.2 skyrius)

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei SOLAZIN tablečių medžiagai.
Uždaro kampo glaukomos rizika.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Labai retai SOLAZIN gydomiems pacientams pastebėta hiperglikemija ir/arba cukrinio diabeto išsivystymas arba paūmėjimas, retkarčiais su ketoacidoze ar koma; pasitaikė keletas mirties atvejų. Kai kuriems iš jų prieš tai padidėjo kūno svoris, kuris galėjo būti predisponuojantis veiksnys.
Pacientus, sergančius cukriniu diabetu arba turinčius diabeto rizikos veiksnių, rekomenduojama atidžiai kliniškai stebėti.

Ūminiai simptomai, tokie kaip prakaitavimas, nemiga, tremoras, nerimas, pykinimas ar vėmimas buvo pastebėti labai retai (<0,01%) staiga nutraukus gydymą olanzapinu. Nutraukti gydymą olanzapinu reikėtų palaipsniui mažinant dozę.

Kitos kartu esančios ligos. Olanzapinas in vitro veikia anticholinergiškai, tačiau klinikinių tyrimų patirtis rodo, kad toks nepageidaujamas poveikis pasireiškia retai. Dar mažai yra klinikinės patirties olanzapinu gydant ligonius, sergančius ir kitomis ligomis, todėl jį atsargiai skirti pacientams, kuriems yra prostatos hipertrofija, paralyžinis žarnų nepraeinamumas ar panaši būklė.

Olanzapino nerekomenduojama skirti dopamino agonistų sukeltoms psichozėms gydyti Parkinsono liga sergantiems pacientams. Klinikinių tyrimų metu pastebėta, kad skiriant olanzapiną labai dažnai ir dažniau nei placebo grupėje (taip pat žiūrėti 4.8) Parkinsono ligos simptomai pasunkėjo ir atsirado haliucinacijų, bei olanzapinas nebuvo efektyvesnis lyginant su placebu gydant psichozės simptomus. Šių klinikinių tyrimų metu buvo reikalaujama, kad ligonio pradinė būklė būtų stabili vartojant mažiausias efektyvias vaistų Parkinsono ligai gydyti (dopamino agonistų) dozes ir visų klinikinių tyrimų metu nebūtų keičiami nei vaistai Parkinsono ligai gydyti, nei jų dozės. Gydymas olanzapinu buvo pradėtas nuo 2,5 mg/parą ir tyrėjų nuožiūra palaipsniui didinamas iki maksimalios dozės - 15 mg/ parą .

Olanzapinas nėra patvirtintas su demencija susijusių psichozių ir (arba) elgesio sutrikimų gydymui. Nerekomenduojamas būtent šios grupės pacientams dėl mirtingumo ir cerebrovaskulinių sutrikimų rizikos padidėjimo.

Placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu (6-12 savaičių trukmės) su senyvais (vidutinis amžius 78 metai) pacientais, sergančiais demencija ir (arba) elgesio sutrikimais gydytų olanzapinu pacientų mirčių dažnis buvo 2 kartus didesnis nei gavusių placebą (atitinkamai 3,5 % ir 1,5 %). Didesnis mirčių dažnis nebuvo susijęs su olanzapino doze (vidutinė paros dozė 4,4 mg) ar gydymo trukme. Šios populiacijos grupės pacientų mirtingumo dažnio padidėjimą gydant olanzapinu gali lemti tokie rizikos veiksniai kaip amžius >65 metai, disfagija, sedacija, mitybos sutrikimai ir dehidracija, plaučių ligos (t.y. pneumonija su aspiracija arba be jos), arba kartu vartojami benzodiazepinai. Tačiau mirčių dažnis olanzapinu gydytų pacientų grupėje buvo didesnis negu gavusių placebo pacientų grupėje nepriklausomai nuo šių rizikos veiksnių

Tuose pačiuose klinikiniuose tyrimuose buvo nepageidaujamų cerebrovaskulinių reiškinių (pvz., insultas, praeinantis smegenų išemijos priepuolis), įskaitant mirties atvejus. Olanzapinu gydytiems pacientams smegenų kraujotakos sutrikimų dažnis buvo 3 kartus didesnis nei gavusiems placebą (atitinkamai 1,3 % ir 0,4 %). Visi olanzapinu ir placebu gydyti pacientai, patyrę cerebrovaskulinių nepageidaujamų reiškinių, prieš tyrimą turėjo rizikos veiksnių. Buvo pripažinta, kad >75 metų amžius ir kraujagyslinė arba mišri demencija gydant olanzapinu yra smegenų kraujotakos sutrikimų rizikos veiksniai. Šių tyrimų metu olanzapino efektyvumas nebuvo nustatytas.

Antipsichoziniais vaistais gydomų pacientų klinikinė būklė pagerėja po kelių dienų ar savaičių. Šiuo laikotarpiu pacientus reikia labai atidžiai stebėti.

Dažnai, ypač gydymo pradžioje, laikinai, nesukeldama simptomų, padidėja kepenų transaminazių – ALAT, ASAT – koncentracija. Atsargiai vaistą skirti pacientams, kuriems esti padidėjusi ALAT ir (ar) ASAT koncentracija, yra kepenų nepakankamumo simptomų, nustatytas kepenų barjerinės funkcijos sutrikimas, taip pat gydomiems potencialiai hepatotoksiniais vaistais. Jeigu, gydymo metu, nustatoma padidėjusi ALAT ir (ar) ASAT koncentracija, tyrimą kartoti po tam tikro laiko ir prireikus mažinti dozę. Diagnozavus hepatitą, gydymą olanzapinu nutraukti.

Olanzapino, kaip ir kitų neuroleptikų, atsargiai skiriama pacientams, kurių leukocitų ir (ar) neutrofilų skaičius dėl bet kokios priežasties yra sumažėjęs, vartojantiems neutropeniją sukeliančius vaistus, pacientams, kuriems anksčiau yra buvęs vaistų sukeltas kaulų čiulpų slopinimas (toksiškumas) arba kaulų čiulpų slopinimą yra sukėlusi kita liga, spindulinis gydymas ar chemoterapija, taip pat tiems asmenims, kuriems diagnozuojama hipereozinofilija ar mieloproliferacinė liga. Skiriant olanzapiną kartu su valproatu, dažnai pastebėta neutropenija (žr. 4.8 skyrių).

Yra ribotų duomenų apie ličio ir valproato skyrimą kartu su olanzapinu (žr. 5.1 skyrių). Nėra klinikinių duomenų apie olanzapino skyrimą kartu su karbamazepinu, tačiau klinikinis farmakokinetikos tyrimas buvo atliktas (žr. 4.5 skyrių).

Piktybinis neurolepsinis sindromas (PNS). PNS - tai gyvybei pavojingas sindromas, kurį sukelia antipsichoziniai vaistai. Žinomi keli atvejai, kai šį sindromą sukėlė olanzapinas. PNS kliniškai pasireiškia hiperpireksija, raumenų rigidiškumu, psichikos sutrikimais ir nestabilia autonominės nervų sistemos veikla (nereguliariais pulsu ir kraujospūdžiu, tachikardija, prakaitavimu ir širdies ritmo sutrikimu).
Taip pat gali padidėti kreatinfosfokinazės koncentracija, pasireikšti mioglobinurija (rabdomiolizė) ir ūminis inkstų nepakankamumas. Pasireiškus klinikiniams PNS simptomams ar be priežasties labai padidėjus temperatūrai, bet nenustačius kitų klinikinių PNS požymių, visų antipsichozinių vaistų, taip pat olanzapino vartojimą reikia nutraukti.

Olanzapiną atsargiai skirti asmenims, kuriems yra buvę traukulių arba yra traukulių slenkstį mažinančių veiksnių. Olanzapinu gydomiems pacientams traukuliai pasireiškia retai, dažniausiai tokiais atvejais, kai traukulių yra buvę anksčiau arba yra traukulių rizikos veiksnių.

Vėlyvoji diskinezija. Vienerių metų ir trumpesni lyginamieji tyrimai parodė, kad olanzapinas statistiškai patikimai rečiau sukelia diskineziją. Vėlyvosios diskinezijos rizika didėja gydant ilgai, todėl, atsiradus jos požymių, reikia spręsti, ar mažinti vaisto dozę, ar jo nebevartoti. Šie simptomai gali laikinai sustiprėti ar net atsirasti nustojus vartoti vaistą.

Olanzapinas tiesiogiai veikia CNS, todėl ypač atsargiai jį reikia vartoti su kitais centrinio poveikio vaistais ir alkoholiu. In vitro jis veikia antagonistiškai dopaminui, todėl gali slopinti tiesioginių ir netiesioginių dopamino agonistų poveikį.

Olanzapino klinikinių tyrimų metu kai kuriems senyviems pacientams stebėta ortostatinė hipotenzija.
Todėl vyresniems kaip 65 metų pacientams, kaip ir vartojantiems bet kokius antipsichozinius vaistus, rekomenduojama periodiškai matuoti kraujospūdį.

Klinikinių tyrimų metu kliniškai reikšmingas QTc intervalo pailgėjimas (Fridericia QT korekcija [QTcF] ≥500 milisekundžių [ms] bet kuriuo metu po bazinio dydžio nustatymo pacientams, kurių bazinis QTcF<500 ms) olanzapinu gydytiems pacientams buvo nedažnas (nuo 0,1 % iki 1 %), lyginant su placebu nebuvo jokių reikšmingų su tuo susijusių nepageidaujamų širdies reiškinių skirtumų. Tačiau olanzapiną, kaip ir visus antipsichozinius vaistus, reikia atsargiai skirti kartu su vaistais, ilginančiais QTc intervalą, ypač senyviems pacientams, taip pat asmenims, kuriems yra įgimtas ilgo QT sindromas, stazinis širdies nepakankamumas, širdies hipertrofija, hipokalemija ar hipomagnezemija.

Buvo labai retų pranešimų (<0,01 %) apie tai, kad gydymas olanzapinu laikinai buvo susijęs su venų tromboembolija. Priežastinio ryšio tarp gydymo olanzapinu ir venų tromboembolijos nebuvo nustatyta. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šizofrenija sergantys pacientai dažnai turi venų tromboembolijos rizikos veiksnių, reikia nustatyti visus galimus venų tromboembolijos rizikos veiksnius (pvz. pacientų imobilizacija) ir imtis prevencinių priemonių.

Laktozė: SOLAZIN tabletėse yra laktozės. Pacientams, kuriems yra retas paveldimas galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės trūkumas arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija, šio vaistinio preparato vartoti negalima.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Pacientams, kurie vartoja vaistus, galinčius slopinti centrinę nervų sistemą, olanzapiną skirti atsargiai.

Galimas kitų vaistų poveikis olanzapinui. Olanzapiną metabolizuoja CYP1A2, todėl medžiagos, kurios specifiškai indukuoja ar inhibuoja šį izofermentą, gali veikti olanzapino farmakokinetiką.

CYP1A2 indukcija. Olanzapino metabolizmą gali greitinti rūkymas ir karbamazepinas, tai gali mažinti šio vaisto koncentraciją. Olanzapino klirensas padidėja nedaug ar vidutiniškai. Dėl to klinikinių pasekmių paprastai nebūna, tačiau rekomenduojama stebėti paciento būklę ir prireikus didinti olanzapino dozę (žr. 4.2 skyrių).

CYP1A2 inhibicija. Nustatyta, kad fluvoksaminas, specifinis CYP1A2 inhibitorius, reikšmingai slopina olanzapino metabolizmą. Fluvoksaminą vartojančioms nerūkančioms moterims maksimali olanzapino koncentracija Cmax vidutiniškai padidėjo 54%, o jį vartojantiems rūkantiems vyrams – 77%. Olanzapino plotas po koncentracijos-laiko kreive (AUC) vidutiniškai padidėjo atitinkamai 52% ir 108%. Pacientams, vartojantiems fluvoksaminą ar bet kurį kitą CYP1A2 inhibitorių, pvz., ciprofloksaciną, reikia skirti mažesnę pradinę olanzapino dozę. Pradedant gydyti CYP1A2 inhibitoriumi, būtina sumažinti olanzapino dozę.

Sumažėjęs biologinis prieinamumas. Geriamojo olanzapino biologinį prieinamumą 50-60% sumažina kartu vartojama aktyvinta anglis, todėl ją reikia skirti 2 valandom anksčiau arba vėliau olanzapino.

Fluoksetinas (CYP2D6 inhibitorius), vienkartinė antacidinių vaistų (aliuminio, magnio) ar cimetidino dozė reikšmingai olanzapino farmakokinetikos nekeičia.

Galimas olanzapino poveikis kitiems vaistams. Olanzapinas gali slopinti tiesioginių ir netiesioginių dopamino agonistų poveikį.

In vitro olanzapinas neslopina pagrindinių CYP450 izofermentų (pvz., 1A2, 2D6, 2C9, 2C19, 3A4), todėl specifinės sąveikos nesitikima. Tai patvirtina ir tyrimai in vivo, kurių metu nepastebėta šių aktyvių medžiagų: triciklių antidepresantų (daugiausiai metabolizuojamų CYP2D6), varfarino (CYP2C9), teofilino (CYP1A2) ar diazepamo (CYP3A4 ir 2C19) – metabolizmo slopinimo.

Sąveikos nepastebėta ir olanzapiną vartojant kartu su ličiu ar biperidenu.

Stebint terapinę valproato plazmos koncentraciją nenustatyta, kad reikėtų koreguoti valproato dozę pradėjus kartu skirti olanzapiną.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėra adekvačių ir gerai kontroliuojamų olanzapino poveikio nėščiajai tyrimų. Šį vaistą vartojančią moterį reikia įspėti, kad ji praneštų savo gydytojui, jei pastojo ar ketina pastoti. Nėra pakankamai duomenų apie šio vaisto poveikį žmogaus vaisiui, todėl nėščiosioms jo skirti tik tuomet, kai laukiamas efektas pateisins galimą riziką vaisiui.

Buvo gauti labai reti pavieniai pranešimai, kad kūdikiams, kuriuos pagimdė paskutiniojo nėštumo trimestro metu olanzapiną vartojusios moterys, atsirado tremoras, padidėjęs raumenų tonusas, letargija arba mieguistumas.

Klinikiniuose tyrimuose su sveikomis kūdikį krūtimi maitinančiomis moterimis buvo nustatyta, kad olanzapino patenka į moters pieną. Kai vaisto koncentracija plazmoje pastovi, vidutinė kūdikio ekspozicija (mg/kg) yra 1,8% motinos olanzapino dozės (mg/kg). Pacientėms reikia patarti, kad, vartodamos olanzapiną, kūdikio nežindytų.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Tyrimų, kurių metu būtų nustatinėtas preparato poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus, neatlikta. Olanzapinas gali sukelti mieguistumą ir galvos svaigimą, todėl jį vartojantys asmenys turi būti atsargūs valdydami mechanizmus, įskaitant motorines transporto priemones.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Klinikinių tyrimų metu labai dažni nepageidaujami efektai (>10%), susiję su olanzapino vartojimu, buvo patologinis mieguistumas (somnolencija) ir padidėjęs kūno svoris.

Klinikinių tyrimų su senyvais demencija sergančiais pacientais metu gydymas olanzapinu buvo susijęs su mirčių ir nepageidaujamų cerebrovaskulinių reiškinių dažnumo padidėjimu lyginant su placebu (taip pat žr. 4.4 skyrių). Labai dažnos nepageidaujamos reakcijos (>10 %) susijusios su olanzapino vartojimu buvo sutrikusi eisena ir griuvimas. Dažnos nepageidaujamos reakcijos (1-10 %) buvo pneumonija, padidėjusi kūno temperatūra, letargija, eritema, regos haliucinacijos ir šlapimo nelaikymas.

Klinikinių tyrimų su Parkinsono liga sergančiais pacientais, kuriems buvo vaistų (dopamino agonistų) sukelta psichozė, metu pastebėta, kad skiriant olanzapiną labai dažnai ir dažniau nei placebo grupėje Parkinsono ligos simptomai pasunkėjo ir padaugėjo haliucinacijų.

Vieno klinikinio tyrimo su sergančiaisiais bipoliniu afektiniu sutrikimu, manijos epizodo metu olanzapino skyrimas kartu su valproatu 4,1% padidino neutropenijos dažnį; galimas papildomas rizikos veiksnys buvo didelė valproato koncentracija plazmoje. Olanzapino vartojimas kartu su ličiu ar valproatu padidino (>10%) tremoro, burnos džiūvimo, padidėjusio apetito ir svorio padidėjimo dažnį. Dažnai buvo pastebima (nuo 1% iki 10%) kalbos sutrikimų. Gydymo olanzapinu kartu su ličiu ar divalproeksu metu 17,4% pacientų ūmioje gydymo fazėje (iki 6 savaičių) kūno svoris padidėjo >7% nuo pradinio lygmens. Ilgalaikis (iki 12 mėnesių) olanzapino skyrimas bipolinio sutrikimo pasikartojimo prevencijai 39,9% pacientų buvo susijęs su kūno svorio padidėjimu ≥7% nuo pradinio lygmens.

Lentelėje nurodyti nepageidaujami efektai pagal pranešimus apie juos ir laboratorinius tyrimus
klinikinių tyrimų metu.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10): eozinofilija.
Metobolizmo ir mitybos sutrikimai
Labai dažni (≥1/10): padidėjęs kūno svoris.
Dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10): padidėjęs apetitas, padidėjęs gliukozės kiekis (žr. 1-ąją pastaba žemiau). Padidėjęs trigliceridų kiekis.
Nervų sistemos sutrikimai
Labai dažni (≥1/10): patologinis mieguistumas.
Dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10): svaigulys, akatizija, parkinsonizmas, diskinezija. (Žr. 2-ąją pastabą žemiau).
Širdies sutrikimai
Nedažni (nuo ≥1/1000 iki <1/100): bradikardija su hipotenzija ar sinkope ar be jų, QT intervalo pailgėjimas (žr. ir 4.4 skyrių „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės“).
Kraujagyslių sutrikimai
Dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10): ortostatinė hipotenzija.
Virškinimo trakto sutrikimai
Dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10): neryškūs, laikini anticholinerginiai reiškiniai, iš jų vidurių užkietėjimas ir burnos džiūvimas.
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai
Dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10): laikinas, besimptomis kepenų aminotransferazių (ALAT, ASAT) koncentracijos padidėjimas, ypač gydymo pradžioje (žr. taip pat 4.4. skyrių).
Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Nedažni (0,1-1%): fotosensibilizacijos reakcijos
Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10): astenija, edema.
Tyrimai
Labai dažni (≥1/10): padidėjusi prolaktino koncentracija plazmoje, retai pasireiškianti kliniškai (pvz., ginekomastija, galaktorėja ir krūtų padidėjimas). Daugeliui pacientų prolaktino koncentracija sunormalėjo nenutraukus gydymo.
Nedažni (nuo ≥1/1000 iki <1/100): padidėjusi kreatinfosfokinazės koncentracija.


1 Olanzapino klinikinių tyrimų metu iš daugiau kaip 5000 pacientų, kurių pradinė gliukozės koncentracija pavalgius buvo ≤7,8 mmol/l, 1,0% vartojusiųjų olanzapiną gliukozės koncentracija pavalgius buvo ≥11 mmol/l (įtariamas diabetas) lyginant su 0,9% vartojusiųjų placebą. Gliukozės koncentracija pavalgius ≥8,9 mmol/l, bet <11 mmol/l (įtariama hiperglikemija) buvo 2,0% vartojusiųjų olanzapiną ir 1,6% vartojusiųjų placebą. Hiperglikemija taip pat pasitaikė kaip labai retas (<0,01%) spontaninis reiškinys.

2 Klinikinių tyrimų metu parkinsonizmo ir distonijos dažnis olanzapinu gydytiems pacientams buvo didesnis, tačiau patikimai nesiskyrė nuo vartojusiųjų placebą. Olanzapiną vartojusiems pacientams rečiau negu vartojusiems titruotą haloperidolio dozę pasireiškė parkinsonizmas, akatizija ir distonija. Be detalios informacijos apie jau buvusius ūminius ar vėlyvuosius ekstrapiramidinius judėjimo sutrikimus, negalima teigti, kad olanzapinas rečiau sukelia vėlyvąją diskineziją ir (ar) kitus vėlyvuosius ekstrapiramidinius sindromus.

Toliau nurodyti nepageidaujami efektai, apie kuriuos spontaniškai pranešta po vaisto įdiegimo į rinką.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Reti (nuo ≥1/10000 iki <1/1000): leukopenija.
Labai reti (<1/10,000): trombocitopenija, neutropenija.
Imuninės sistemos sutrikimai
Labai reti (<1/10000): alerginė reakcija (t.y. anafilaktoidinė reakcija, angioedema, niežulys arba dilgėlinė.)
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai
Labai reti (<1/10000): hiperglikemija ir/ar išsivystęs ar paūmėjęs diabetas, retkarčiais su ketozcitoze ar koma, pasitaikė labai retai, buvo ir mirties atvejų (žr. 1-ąją pastabą ir 4.4. skyrių).
Hipertrigliceridemija, hipercholesterolemija, hipotermija.
Nervų sistemos sutrikimai
Reti (nuo ≥1/10000 iki <1/1000): pacientams, vartojusiems olanzapiną, retai būna traukulių, dažniausiai tuomet, kai jų buvo anksčiau arba yra traukulių rizikos veiksnių.
Labai reti (<1/10000): gauta pranešimų apie pavienius piktybinio neurolepsinio sindromo (PNS) atvejus vartojant olanzapiną (žr. taip pat 4.4. skyrių). Parkinsonizmas, distonija ir vėlyvoji diskinezija vartojant olanzapiną pastebėti labai retai.
Ūminiai simptomai, tokie kaip prakaitavimas, nemiga, tremoras, nerimas, pykinimas ar vėmimas buvo pastebėti labai retai staiga nutraukus gydymą olanzapinu.
Širdies sutrikimai
Labai reti (<1/10000): QTc pailgėjimas, skilvelių tachikardija ar virpėjimas, staigi mirtis (žr. ir 4.4 skyrių „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės“).
Kraujagyslių sutrikimai
Labai reti (<1/10000): tromboembolija (įskaitant plaučių emboliją ir giliųjų venų trombozę).
Virškinimo trakto sutrikimai
Labai reti (<1/10000): pankreatitas.
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai
Labai reti (<1/10000): hepatitas (įskaitant hepatoceliulinę karcinomą, cholestazę, kepenų pažeidimą)
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai
Labai reti (<1/10000): rabdomiolizė.
Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Reti (nuo ≥1/10000 iki <1/1000): bėrimas.
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Labai reti (<1/10000): sutrikęs šlapinimasis.
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai
Labai reti (<1/10000): priapizmas.
Tyrimai
Padidėjusi transaminazių koncentracija
Labai retai ((<1/10000): padidėjusi šarminės fosfatazės koncentracija, padidėjusi bendro bilirubino koncentracija

 

APKLAUSA/ KONKURSAS
Klausimas:
Ar Jus veikia mėnulio pilnatis?
Atsakymai:
Taip, sunkiau užmigti
Taip, aplinkinių elgesys tampa keistas
Manęs neveikia
Rezultatai
 
2009 © Infomed.lt Visos teisės saugomos įstatymo. Kontaktai | Reklama
HexaPortal v1.7