Pradžioje reikia vartoti mažiausią moksonidino dozę. Tai reiškia, kad dienos dozė turi būti 0,2 mg moksonidino, geriamo ryte. Jei terapinis poveikis nepakankamas, po trijų savaičių dozę galima padidinti iki 400 mikrogramų. Šią dozę galima gerti iš karto (ryte) arba lygiomis dalimis per du kartus (ryte ir vakare). Jei po 3 savaičių gydymo tokia doze gydomasis poveikis yra nepakankamas, paros dozę galima padidinti iki didžiausios, t. y. 600 mikrogramų, kuri lygiomis dalimis geriama per 2 kartus (ryte ir vakare). Negalima vartoti didesnės kaip 400 mikrogramų vienkartinės ir didesnės kaip 600 mikrogramų paros dozės.

Stadapress tabletes galima gerti prieš valgį, valgant ar po valgio, nes maistas nekeičia moksonidino farmakokinetikos. Tabletes reikia nuryti užgeriant pakankamu kiekiu vandens.

Vaikų ir jaunesnių nei 16 metų paauglių moksonidinu gydyti negalima, kadangi jų gydymo duomenų nepakanka.

Senyviems pacientams

Jei inkstų funkcija nėra sutrikusi, rekomenduojamos dozės yra tokios pačios, kaip ir jaunesniems suaugusiems žmonėms.

Esant inkstų funkcijos sutrikimui:

Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (glomerulų filtracijos greitis (GFR) > 30 ml/min. bet < 60 ml/min.), vienkartinė dozė turi būti ne didesnė kaip 0,2 mg, o paros dozė - ne didesnė nei 0,4 mg moksonidino. Pacientams, kurių inkstų funkcija yra smarkiai sutrikusi (GFR < 30 ml/min.), moksonidinas yra kontraindikuotinas (žr. 4.3).

Esant kepenų funkcijos sutrikimui:

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, medikamento poveikis netirtas. Tačiau, kadangi kepenyse moksonidino metabolizuojama nedaug, kepenų sutrikimas didelės įtakos preparato farmakokinetikai neturėtų daryti, todėl pacientams, kuriems yra silpnas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, rekomenduojamas toks pat dozavimas, kaip ir suaugusiems žmonėms. Pacientams, sergantiems sunkiomis kepenų ligomis, moksonidinas yra kontraindikuotinas (žr. 4.3).

Gydymą moksonidinu reikia nutraukti ne staiga, bet palengva, per dvi savaites (žr. 4.4 skyrių).

4.3 Kontraindikacijos

- Padidėjęs jautrumas moksonidinui ar bet kuriai pagalbinei medžiagai.

- Sinusinio mazgo silpnumo sindromas ar sinoatrialinė blokada.

- Bradikardija (mažiau nei 50 tvinksnių per minutę ramybės metu).

- Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (glomerulų filtracijos greitis < 30 ml/min., kreatinino koncentracija kraujo serume > 160 μmol/l).

- Buvusi angioneurozinė edema.

- Antro ar trečio laipsnio atrioventrikulinė blokada.

- Gyvybei pavojinga aritmija.

- Širdies nepakankamumas (žr. 4.4 skyrių)

- Sunki išeminė širdies liga arba nestabili krūtinės angina.

- Sunkios kepenų ligos.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Kadangi trūksta gydymo patirties, todėl monoksidinu gydyti negalima:

- esant protarpiniam šlubumui;

- sergant Raynaud’o liga;

- sergant Parkinsono liga;

- sergant epilepsija;

- sergant glaukoma;

- sergant depresija;

- nėštumo ar žindymo laikotarpiu (žr. 4.6);

- vaikų ir jaunesnių kaip 16 metų paauglių.

Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (glomerulų filtracijos greitis > 30 ml/min., bet < 60 ml/min., kreatinino koncentracija kraujo serume > 105 μmol/l, bet < 160 μmol/l), hipotenzinį Stadapress poveikį reikia atidžiai stebėti, ypač gydymo pradžioje. Šiems pacientams būtina atidžiai nustatyti dozę.

Nutraukus moksonidino vartojimą, kraujospūdis (iki šiol turimais duomenimis) staigiai nepadidėdavo. Tačiau staiga moksonidino vartojimą nutraukti nepatariama, jį reikia nutraukti per dvi savaites palaipsniui mažinant dozę (žr. 4.2 skyrių).

Jeigu moksonidinas buvo vartojamas kartu su beta adrenoblokatoriais, kad labiau nepadidėtų kraujospūdis nutraukus gydymą, pirmiasia reikia nutraukti beta adrenoblokatorių vartojimą, o po kelių dienų - moksonidino vartojimą.

Pacientus, sergančius sunkiu smegenų kraujotakos nepakankamumu, neseniai patyrusius miokardo infarktą ar turinčius periferinės kraujotakos sutrikimą, moksonidinu gydyti patariama itin atsargiai.

Trūksta klinikinių duomenų, įrodančių moksonidino vartojimo saugumą pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo širdies nepakankamumu, todėl tokius ligonius šiuo preparatu būtina gydyti atsargiai.

Pacientams, kuriems yra retas įgimtas galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stoka arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija, šio vaistinio preparato vartoti negalima.

Žr. 4.2 bei 4.5 skyrius.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kiti antihipertenziniai preparatai stiprina kartu vartojamo moksonidino hipotenzinį poveikį.

Moksonidinas gali stiprinti triciklių antidepresantų poveikį (vengti skirti kartu), trankviliantų, alkoholio, raminamųjų bei migdomųjų vaistinių preparatų poveikį. Moksonidinas gali stiprinti kartu vartojamų benzodiazepinų raminamąjį poveikį. Moksonidinas šiek tiek susilpnina pacientų, vartojančių lorazepamo, pažinimo funkciją.

Moksonidinas eliminuojamas sekrecijos į inkstų kanalėlius būdu. Todėl negalima teigti, jog nepasirekš sąveika su kartu vartojamais vaistiniais preparatais, kurie eliminuojami sekrecijos į inkstų kanalėlius būdu (pvz., rusmenės preparatais, insulinu, sulfonilkarbamido dariniais, nitratų dariniais, medikamentais nuo reumato, lipidų kiekį kraujyje mažinančiais preparatais, alopurinoliu, kolchicinu, probenecidu, vaistiniais preparatais nuo opos, skydliaukės ekstraktu). Tolazolinas priklausomai nuo dozės gali mažinti moksonidino poveikį.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Apie nėščių moterų gydymą moksonidinu tinkamų duomenų nėra. Tyrimų metu gyvūnų dauginimosi funkcijai medikamentas nesukėlė toksinių poveikių (žr. 5.3). Galimas pavojus žmogui nežinomas. Nėščių moterų moksonidinu gydyti negalima, nebent tik būtiniausiu atveju.

Žindymas

Moksonidino išsiskiria su motinos pienu. Todėl žindyvių šiuo preparatu gydyti negalima. Jeigu gydymas moksonidinu yra neabejotinai būtinas, žindymą privaloma nutraukti.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Vaistinio preparato poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus netirtas. Tačiau buvo pastebėta mieguistumo ir galvos svaigimo atvejų. Į tai reikia atkreipti dėmesį, kai dirbami šie darbai.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Labai dažnai, ypač gydymo pradžioje, atsirado burnos džiūvimas, galvos skausmas, astenija bei galvos svaigimas. Po kartotinių dozių simptomų dažnumas ir sunkumas paprastai sumažėja.

	Labai dažni (>1/10)	Dažni (>1/100 <1/10)	Nedažni (>1/1000, <1/100)	Labai reti (<1/10000, įskaitant pavienius atvejus)
Psichikos sutrikimai		minčių pokytis	depresija, nerimas
Nervų sistemos sutrikimai	apsnūdimas, galvos skausmas, galvos svaigimas, mieguistumas	miego sutrikimas	raminimas
Virškinimo trakto sutrikimai		pykinimas, vidurių užkietėjimas ir kitoks virškinimo trakto sutrikimas
Bendri sutrikimai	burnos džiūvimas	astenija	įvairūs patinimai, kojų silpnumas , angioneurozinė edema, alpimas, skysčių susilaikymas organizme , anoreksija, pažandžio liaukos skausmas
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai			šlapimo susilaikymas ar nelaikymas
Odos ir poodinio audinio sutrikimai			alerginė odos reakcija
Kepenų ir tulžies sistemos sutrikimai				kepenų reakcija (hepatitas, tulžies sąstovis)
Akies sutrikimai			akių sausmės, niežulio ar deginimo pojūtis
Kraujagyslių sutrikimai		kraujagyslių išsiplėtimas	hipotenzija, ortostatinė hipotenzija, galūnių parestezija, Raynaud‘o sindromas, periferinės kraujotakos sutrikimas
Endokrininiai sutrikimai			krūtų padidėjimas vyrams, seksualinis nepajėgumas ir sumažėjęs seksualinis potraukis (libido).

4.9 Perdozavimas

Buvo aprašytas perdozavimo dėl neapsižiūrėjimo atvejis dvejų metų amžiaus vaikui.

Kiek moksonidino vaikas išgėrė, nežina. Maksimali dozė, kurią jis galėjo išgerti, buvo 14 mg. Vaikui pasireiškė šie simptomai:

raminamasis poveikis, koma dėl hipotenzijos, miozė ir dispnėja. Po skrandžio plovimo, gliukozės infuzijų, dirbtinės plaučių ventiliacijos ir poilsio, simptomai visiškai išnyko per 11 valandų.

Remiantis farmakodinaminėmis moksonidino savybėmis, suaugusiems žmonėms gali pasirekšti raminamaisi poveikis, hipotenzija, ortostatikos sutrikimas, bradikardija, burnos džiūvimas. Retais atvejais gali pykinti arba pasirekšti paradoksinis kraujospūdžio padidėjimas.

Sunkaus perdozavimo atveju gali sutrikti sąmonė ir pasireikšti kvėpavimo slopinimas. Gydymui naudojamos absorbciją mažinančios priemonės, tokios kaip skrandžio plovimas (iš karto po pavartojimo), aktyvuota anglis, vidurių laisvinamieji preparatai bei kitokios simptominės priemonės.

Specifinis priešnuodis nežinomas. Be įprastinių palaikomųjų priemonių (intraveniniaų skysčių, katecholaminų), moksonidino perdozavimo simptomus, iš dalies, priklausomai nuo dozės, gali naikinti a₂ adrenoblokatorius fentolaminas. Sunkią bradikardiją rekomenduojama šalinti atropinu.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė - antihipertenziniai, antiadrenerginiai preparatai, veikiantys centrinę nervų sistemą, ATC kodas - CO2AC05

Tyrimais su įvairiais gyvūnų modeliais įrodyta, kad moksonidinas sukelia stiprų hipotenzinį poveikį. Turimi eksperimentiniai duomenys parodo, kad moksonidino veikimo vieta yra centrinė nervų sistema (CNS).

Smegenų kamiene moksonidinas selektyviai prisijungia prie I₁-imidazolino receptorių. Šie imidazolinui jautrūs receptoriai daugiausiai aptinkami priekinės ventrolateralinės pailgųjų smegenų dalies srityje, kuri yra svarbi simpatinės nervų sistemos centriniame valdyme. Dėl minėtos sąveikos su I₁-imidazolino receptoriais sumažėja simpatinių nervų aktyvumas. Tai įrodyta širdies, vidaus organų bei inkstų simpatiniams nervams.

Moksonidinas skiriasi nuo kitų centrinę nervų sistemą veikiančių antihipertenzinių preparatų tuo, kad jo trauka α₂-adrenoreceptoriams, palyginus su trauka I₁-imidazolino receptoriams, yra maža. α₂-adrenoreceptoriai yra laikomi tarpiniu keliu, sukeliančiu raminimą ir burnos džiūvimą - dažniausiai pasireiškiantį nepageidaujamą centrinę nervų sistemą veikiančių antihipertenzinių preparatų poveikį.

Sistolinis ir diastolinis kraujospūdis žemėja ir ramybės metu, ir fizinio aktyvumo metu.

Moksonidino poveikis mirtingumui bei sergamumui širdies ir kraujagyslių ligomis šiuo metu nėra žinomas.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Išgertas moksonidinas greitai absorbuojamas. Žmogaus organizme absorbuojama apytiksliai 90% išgertos dozės. Maistas įtakos moksonidino farmakokinetikai nedaro.

Prieš patekimą į sisteminę kraujotaką preparatas nemetabolizuojamas, biologinis prieinamumas yra 88%.

Pasiskirstymas

Tiktai apie 7% moksonidino prisijungia prie žmogaus kraujo plazmos baltymų (tariamasis pasiskirstymo tūris (Vd_ss) yra 1,8 (± 0,4) l/kg). Išgėrus plėvele dengtą tabletę, didžiausia moksonidino koncentracija kraujo plazmoje atsiranda po 30 - 180 minučių.

Metabolizmas

Organizme metabolizuojama 10 – 20 % moksonidino, daugiausia į 4,5-dehidromoksonidiną bei į aminometanamidino darinį, atidarant imidazolino žiedą. Palyginti su moksonidino, hipotenzinis 4,5-dehidromoksonidino poveikis yra tiktai viena dešimtoji , aminometanamidino darinių - mažesnis negu viena šimtoji.

Šalinimas

Moksonidinas bei jo metabolitai beveik visiškai pašalinami pro inkstus. Daugiau nei 90% dozės pro inkstus eliminuojama per pirmąsias 24 valandas, maždaug 1% dozės pašalinama su išmatomis. Nepakitusio moksonidino pavidalu išsiskiria apytiksliai 50-75% dozės. Vidutinis pusinės eliminacijos laikas kraujo plazmoje yra 2,2-2,3 valandos, inkstuose - 2,6-2,8 valandos.

Pacientų, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (GFR 30 – 60 ml/min.), organizme AUC būna 85% didesnis, o klirensas 52% mažesnis. Tokiems pacientams didžiausia paros dozė turi būti ne didesnė nei 0,4 mg, didžiausia vienkartinė - ne didesnė nei 0,2 mg.

Pacientų, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (GFR < 30 ml), organizme preparato klirensas yra 68% mažesnis, o pusinės eliminacijos laikas periodas pailgėja net iki 7 valandų. Tokius pacientus moksonidinu gydyti draudžiama(žr. 4.3).

Farmakokinetika vaikų organizme

Vaikų organizme moksonidino farmakokinetika netirta.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Remiantis įprastinių toksinio kartotinių dozių poveikio, genotoksinio ir kancerogeninio poveikio tyrimų duomenimis, specifinio pavojaus žmonių sveikatai preparatas nekelia.

Toksinio poveikio dauginimosi funkcijai tyrimai parodė, kad preparatas poveikio vaisingumui nedarė bei teratogeninio poveikio nesukėlė.

Embriotoksinis poveikis buvo nustatytas žiurkėms, vartojusioms didesnes kaip 3 mg/kg kūno svorio paros dozes bei triušiams, vartojusiems didesnes kaip 0,7 mg/kg kūno svorio paros dozes. Perinatalinio ir postnatalinio vystymosi tyrimo metu preparatas darė įtaką tiek žiurkių jauniklių vystymuisi, tiek jų gyvybingumui, kai buvo vartojamos paros dozes, didesnės kaip 1 mg/kg kūno svorio.

Žr. 4.6 skyrių.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės šerdis:

laktozės monohidratas

krospovidonas

povidonas K25

magnio stearatas

Tabletės plėvelė:

hipromeliozė

titano dioksidas (E171)

makrogolis 400

raudonasis geležies oksidas (E172)

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

PVC/PVDC/Al lizdinės plokštelės. Vienoje dėžutėje yra 7, 10, 14, 20, 28, 30, 50, 56, 98, 100, 400 (20 x 20, 10 x 40, tiktai pakuotės ligoninėms) plėvele dengtų tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.

7. REGISTRAVIMO LIUDIJIMO TURĖTOJAS

STADA Arzneimittel AG,

Stadastrasse 2–18, D-61118 Bad Vilbel,

Vokietija

8. REGISTRAVIMO LIUDIJIMO NUMERIS(-IAI)

LT/1/04/0155/001 (200 mikrogramų N30)

LT/1/04/0155/002 (200 mikrogramų N100)

LT/1/04/0155/003 (300 mikrogramų N30)

LT/1/04/0155/004 (300 mikrogramų N100)

LT/1/04/0155/005 (400 mikrogramų N30)

LT/1/04/0155/006 (400 mikrogramų N100)

9. PIRMOJO REGISTRAVIMO ARBA PERREGISTRAVIMO DATA

Pirmojo registravimo data: 2004 12 16

10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA

2005 11 09

APKLAUSA/ KONKURSAS

HexaPortal v1.7