VALSACOMBI 160/12.5 PLĖV.DENGT.TAB. N28

PAKUOTĖS LAPELIS: INFORMACIJA VARTOTOJUI

Valsacombi 80 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės
Valsacombi 160 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės
Valsacombi 160 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės
Valsartanas/ hidrochlorotiazidas

Atidžiai perskaitykite visą šį lapelį, prieš pradėdami vartoti vaistą.
- Neišmeskite šio lapelio, nes vėl gali prireikti jį perskaityti.
- Jeigu kiltų daugiau klausimų, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
- Šis vaistas skirtas Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Vaistas gali jiems pakenkti (net tiems, kurių ligos simptomai yra tokie patys kaip Jūsų).
- Jeigu pasireiškė sunkus šalutinis poveikis arba pastebėjote šiame lapelyje nenurodytą šalutinį poveikį, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

Lapelio turinys
1. Kas yra Valsacombi ir kam jis vartojamas
2. Kas žinotina prieš vartojant Valsacombi
3. Kaip vartoti Valsacombi
4. Galimas šalutinis poveikis
5. Kaip laikyti Valsacombi
6. Kita informacija


1. KAS YRA VALSACOMBI IR KAM JIS VARTOJAMAS

Valsacombi plėvele dengtose tabletėse yra dvi veikliosios medžiagos: valsartanas ir hidrochlorotiazidas. Abi šios medžiagos padeda kontroliuoti didelį kraujospūdį (hipertenziją).
- Valsartanas priklauso didelį kraujospūdį kontroliuoti padedančių vaistų, vadinamų angiotenzino II receptorių blokatoriais, grupei. Angiotenzinas II yra organizmo medžiaga, kuri sutraukia kraujagysles ir dėl to didina kraujospūdį. Valsartanas blokuoja angiotenzino II poveikį, todėl kraujagyslės atsipalaiduoja ir kraujospūdis mažėja.
- Hidrochlorotiazidas priklauso vaistų, vadinamų tiazidiniais diuretikais (taip pat vadinamais „šlapimą varančiais vaistais“), grupei. Hidrochlorotiazidas skatina šlapimo išsiskyrimą bei mažina kraujospūdį.

Valsacombi mažinamas didelis kraujospūdis, jei viena medžiaga jo tinkamai kontroliuoti nepavyksta.

Didelis kraujospūdis didina krūvį širdžiai ir arterijoms. Jei tokia būklė negydoma, galimas smegenų, širdies arba inkstų kraujagyslių pažeidimas, todėl gali ištikti insultas, pasireikšti širdies arba inkstų nepakankamumas. Dėl didelio kraujospūdžio didėja širdies priepuolių rizika. Kraujospūdį sumažinus iki normalaus, tokių sutrikimų rizika mažėja.


2. KAS ŽINOTINA PRIEŠ VARTOJANT VALSACOMBI

Valsacombi vartoti negalima:

- jeigu yra alergija (padidėjęs jautrumas) valsartanui, hidrochlorotiazidui, sulfonamidų dariniams (medžiagoms, kurių cheminė sudėtis panaši į hidrochlorotiazido) arba bet kuriai pagalbinei Valsacombi medžiagai;
- jeigu esate ilgiau kaip 3 mėnesiai nėščia (ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu Valsacombi vartoti taip pat nerekomenduojama (žr. poskyrį „Nėštumas ir žindymo laikotarpis“);
- jeigu sergate sunkia kepenų liga;
- jeigu sergate sunkia inkstų liga;
- jeigu negalite nusišlapinti;
- jeigu taikoma dirbtinio inksto procedūra (hemodializė);
- jeigu kalio ar natrio kiekis Jūsų kraujyje yra mažesnis už normalų arba kalcio kiekis kraujyje didesnis už normalų nepaisant gydymo;
- jeigu sergate podagra.

Jei bet kuri iš aukščiau paminėtų būklių Jums tinka, nevartokite šio vaisto ir pasitarkite su gydytoju.

Specialių atsargumo priemonių reikia:

- jeigu vartojate kalį organizme sulaikančių vaistų, kalio papildų, druskos pakaitalų, kuriuose yra kalio, arba kitų vaistų, didinančių kalio kiekį kraujyje, pvz., heparino. Gydytojas gali nurodyti reguliariai tirti kalio kiekį kraujyje;
- jeigu kalio kiekis Jūsų kraujyje yra mažas;
- jeigu viduriuojate arba stipriai vemiate;
- jeigu vartojate didelę „šlapimą varančių vaistų“ (diuretikų) dozę;
- jeigu sergate sunkia širdies liga;
- jeigu yra susiaurėjusi inksto arterija;
- jeigu neseniai persodintas inkstas;
- jeigu yra hiperaldosteronizmas. Sergant šia liga, antinksčių liaukos išskiria per daug hormono aldosterono. Jei Jums yra ši būklė, Valsacombi vartoti nerekomenduojama;
- jeigu sergate kepenų ar inkstų liga;
- jeigu karščiuojate, esate išbertas arba skauda sąnarius. Tai gali būti sisteminės raudonosios vilkligės (SRS, vadinamosios autoimuninės ligos) požymiai;
- jeigu sergate cukriniu diabetu, podagra, kraujyje yra didelis cholesterolio arba riebalų kiekis;
- jeigu kada nors buvo alerginė reakcija, susijusi su kitų šios grupės kraujo spaudimą mažinančių vaistų (angiotenzino II receptorių blokatorių) vartojimu arba jeigu yra alergija arba astma;
- nes gali padidėti odos jautrumas saulei.

Vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams Valsacombi vartoti nerekomenduojama.
Jeigu manote, kad esate (arba galite tapti) nėščia, turite apie tai pasakyti savo gydytojui. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu Valsacombi vartoti nerekomenduojama. Vartojamas po 3 nėštumo mėnesio šis vaistas gali padaryti sunkios žalos Jūsų kūdikiui (žr. poskyrį "Nėštumas ir žindymo laikotarpis").

Kitų vaistų vartojimas

Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų, įskaitant įsigytus be recepto, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Jei Valsacombi vartojama su kitais vaistais, gydymo poveikis gali pakisti. Gali tekti keisti dozę, imtis kitų atsargumo priemonių, o kai kuriais atvejais net nutraukti vieno iš vaistų vartojimą. Ypač tai liečia toliau išvardytus vaistus.
- Litį (juo gydomi tam tikri psichikos sutrikimai).
- Vaistus, kurie keičia kalio kiekį kraujyje ar kurių poveikį gali keisti kalio kiekis kraujyje, pvz., digoksiną (vaistas širdies ritmui kontroliuoti) bei kai kuriuos vaistus nuo psichozės.
- Vaistus, galinčius didinti kalio kiekį kraujyje, pvz., kalio papildus, druskos pakaitalus, kuriuose yra kalio, kalį organizme sulaikančius vaistus, hepariną.
- Vaistus, galinčius mažinti kalio kiekį kraujyje, pvz., kortikosteroidus, kai kuriuos vidurių laisvinamuosius preparatus.
- Diuretikus („šlapimą varančius vaistus“), vaistus nuo podagros, pvz., alopurinolį, vitamino D ir kalcio papildus, vaistus nuo cukrinio diabeto (geriamuosius preparatus ar insulinus).
- Kitus vaistus kraujo spaudimui mažinti, pvz., beta adrenoblokatorius ar metildopą, arba kraujagysles siaurinančius ar širdį stimuliuojančius vaistus, pvz., noradrenaliną arba adrenaliną.
- Cukraus kiekį kraujyje didinančius vaistus, pvz., diazoksidą.
- Vaistus nuo vėžio, pvz., metotreksatą ar ciklofosfamidą.
- Vaistus nuo skausmo.
- Vaistus nuo sąnarių uždegimo.
- Raumenis atpalaiduojančius vaistus, pvz., tubokurariną.
- Anticholinerginius preparatus, pvz., atropiną ar biperideną.
- Amantadiną (vaistą, vartojamą gripo profilaktikai).
- Kolestiraminą ir kolestipolį (jų vartojama dideliam riebalų kiekiui kraujyje mažinti).
- Ciklosporiną (vaistą, vartojamą po organo persodinimo, kad nebūtų organo atmetimo).
- Kai kuriuos antibiotikus (tetraciklinus), anestetikus ir raminamuosius preparatus.
- Karbamazepiną (juo gydomos traukuliais pasireiškiančios būklės).

Valsacombi vartojimas su maistu ir gėrimais

Valsacombi galima vartoti valgant arba nevalgant.
Nepasitarę su gydytoju, venkite alkoholio. Jis gali sukelti didesnį kraujospūdžio sumažėjimą ir (arba) didinti galvos svaigimo ar alpulio riziką.

Nėštumas ir žindymo laikotarpis

Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Nėštumas
Jeigu manote, kad esate (arba galite tapti) nėščia, turite apie tai pasakyti savo gydytojui. Paprastai Jūsų gydytojas dar prieš pastojimą ar iš karto Jums sužinojus, kad este nėščia, patars nutraukti Valsacombi vartojimą ir pradėti vartoti kitokio vaisto. Valsacombi tablečių nerekomenduojama vartoti ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, o jei nėštumas tęsiasi ilgiau nei 3 mėnesius, šio vaisto vartoti draudžiama, kadangi po 3 nėštumo mėnesio vartojamas Valsacombi gali sukelti sunkių pažeidimų Jūsų vaikui.

Žindymo laikotarpis
Jei maitinate ar planuojate pradėti maitinti krūtimi, pasakykite gydytojui. Žindamoms moterims Valsacombi vartoti nerekomenduojama. Jei norėsite maitinti krūtimi, gydytojas gali parinkti kitokį gydymą, ypač jei Jūsų vaikas yra naujagimis arba gimė neišnešiotas.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas

Prieš vairuodami transporto priemonę, naudodami mechanizmus ar atlikdami kitokią susikaupimo reikalaujančią veiklą, įsitikinkite, kad žinote, kaip Valsacombi Jus veikia. Kaip ir dauguma kitų vaistų, vartojamų padidėjusiam kraujospūdžiui mažinti, Valsacombi kartais gali sukelti galvos svaigimą ir pabloginti gebėjimą susikaupti.

Svarbi informacija apie kai kurias pagalbines Valsacombi medžiagas

Valsacombi sudėtyje yra laktozės. Jeigu gydytojas Jums yra sakęs, kad netoleruojate kokių nors angliavandenių, kreipkitės į jį prieš pradėdami vartoti šį vaistą.


3. KAIP VARTOTI VALSACOMBI

Valsacombi visada vartokite tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Tai padės pasiekti geriausią rezultatą ir sumažinti šalutinio poveikio atsiradimo riziką. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Žmonės, kurių kraujospūdis yra didelis, dažnai nejaučia jokių šio sutrikimo požymių. Dauguma jų gali jaustis gana gerai, todėl labai svarbu lankytis pas gydytoją, net jei jaučiamasi gerai.

Kiek tiksliai Valsacombi tablečių turite vartoti, pasakys gydytojas. Atsižvelgdamas į Jūsų reakciją į gydymą, gydytojas dozę gali siūlyti didinti arba mažinti.
- Įprastinė Valsacombi paros dozė yra viena tabletė.
- Nekeiskite dozės ir nenutraukite tablečių vartojimo nepasitarę su gydytoju.
- Vaistą gerkite kasdien tokiu pačiu metu, paprastai ryte.
- Valsacombi galite vartoti valgydami arba nevalgydami.
- Tabletę nurykite užgerdami stikline vandens.

Pavartojus per didelę Valsacombi dozę

Jei atsiranda stiprus galvos svaigimas ir (arba) alpulys, atsigulkite ir nedelsdami susisiekite su gydytoju.
Jei atsitiktinai išgėrėte per daug tablečių, kreipkitės į gydytoją, vaistininką arba ligoninę.

Pamiršus pavartoti Valsacombi

Jei pamiršote išgerti dozę, ją suvartokite, kai tik atsiminsite. Vis dėlto, jei jau beveik laikas gerti kitą dozę, pamirštąją praleiskite.
Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę,

Nustojus vartoti Valsacombi

Jei nutrauksite gydymą Valsacombi, didelio kraujospūdžio liga gali pasunkėti. Nenutraukite vaisto vartojimo, nebent taip nurodė gydytojas.

Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.


4. GALIMAS ŠALUTINIS POVEIKIS

Valsacombi, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.

Šalutinis poveikis gali atsirasti tam tikru dažnumu, kuris apibūdintas žemiau.
- Labai dažnas: atsiranda daugiau kaip 1 vaisto vartojančiam žmogui iš 10.
- Dažnas: atsiranda 1 10 vaisto vartojančių žmonių iš 100.
- Nedažnas: atsiranda 1 10 vaisto vartojančių žmonių iš 1 000.
- Retas: atsiranda 1 10 vaisto vartojančių žmonių iš 10 000.
- Dažnis nežinomas: dažnis negali būti įvertintas pagal turimus duomenis.
Tam tikras šalutinis poveikis gali būti sunkus ir reikalauti nedelsiamos mediko apžiūros.

Jei atsiranda angioneurozinės edemos simptomų, tokių kaip išvardyti žemiau, turite nedelsdami kreiptis į gydytoją.
- Veido, liežuvio ar ryklės patinimas.
- Rijimo pasunkėjimas.
- Dilgėlinė ir kvėpavimo pasunkėjimas.

Kitoks šalutinis poveikis

Nedažnas
- Kosulys.
- Mažas kraujospūdis.
- Svaigulys.
- Dehidracija (jos simptomai yra troškulys, burnos ir liežuvio džiūvimas, nedažnas šlapinimasis, tamsios spalvos šlapimas, odos sausumas).
- Raumenų skausmas.
- Nuovargis.
- Dilgčiojimas ar tirpimas.
- Neryškus matomas vaizdas.
- Garsai (pvz., švilpimas, zvimbimas) ausyse.

Labai retas
- Galvos svaigimas.
- Viduriavimas.
- Raumenų skausmas.

Dažnis nežinomas
- Kvėpavimo pasunkėjimas.
- Labai sumažėjęs išskiriamo šlapimo kiekis.
- Mažas natrio kiekis kraujyje (kartais kartu būna pykinimas, nuovargis, sumišimas, bendrasis negalavimas, traukuliai).
- Mažas kalio kiekis kraujyje (kartais kartu būna raumenų silpnumas, raumenų spazmai, nenormalus širdies plakimas).
- Mažas baltųjų kraujo ląstelių kiekis kraujyje (jo simptomai yra karščiavimas, odos infekcija, infekcijos sukeltas gerklės skausmas ar burnos išopėjimas, silpnumas).
- Bilirubino kieko kraujyje padidėjimas (sunkais atvejais dėl to gali pagelsti oda ir akys).
- Šlapalo ir kreatinino kiekio kraujyje padidėjimas (tai gali rodyti nenormalią inkstų funkciją).
- Šlapimo rūgšties kiekio kraujyje padidėjimas (sunkiais atvejais galintis sukelti podagrą).
- Sinkopė (alpulys).

Toliau išvardytas šalutinis poveikis, pasireiškęs vartojant vien valsartano ar hidrochlorotiazido, bet neatsiradęs vartojant Valsacombi.

Valsartanas

Nedažnas
- Sukimosi pojūtis.
- Pilvo skausmas.

Dažnis nežinomas
- Odos išbėrimas su niežuliu arba be jo, kartu gali būti tokių požymių ir simptomų: karščiavimas, sąnarių skausmas, raumenų skausmas, limfmazgių patinimas ir (arba) simptomai, panašūs į gripo simptomus.
- Išbėrimas, rausvai violetinės arba raudonos dėmės, karščiavimas, niežulys (kraujagyslių uždegimo simptomai).
- Mažas trombocitų kiekis kraujyje (kartais gali atsirasti nenormalus kraujavimas ir kraujosruvų).
- Didelis kalio kiekis kraujyje (kartais gali atsirasti raumenų spazmas, nenormalus širdies plakimas).
- Alerginės reakcijos (galimi simptomai yra išbėrimas, niežulys, dilgėlinė, kvėpavimo ar rijimo pasunkėjimas, galvos svaigimas).
- Patinimas (daugiausia veido ir gerklės), išbėrimas, niežulys.
- Kepenų funkcijos rodmenų padidėjimas.
- Hemoglobino kiekio sumažėjimas ir procentinės raudonųjų kraujo ląstelių dalies kraujyje sumažėjimas (abu šie sutrikimai sunkiais atvejais gali sukelti mažakraujystę).
- Inkstų nepakankamumas.

Hidrochlorotiazidas

Dažni
- Odos išbėrimas su niežuliu ar kitoks išbėrimas.
- Apetito sumažėjimas.
- Nesunkus pykinimas ir vėmimas.
- Alpulys, alpimas keliantis.
- Impotencija.

Reti
- Odos patinimas ir pūslių atsiradimas, kurį sukelia padidėjęs jautrumas saulei.
- Vidurių užkietėjimas, nemalonus pojūtis skrandyje ar žarnose, kepenų sutrikimai (odos ar akių pageltimas).
- Nereguliarus širdies plakimas.
- Galvos skausmas.
- Miego sutrikimai.
- Liūdna nuotaika (depresija).
- Mažas trombocitų kiekis kraujyje (kartais gali atsirasti kraujavimas arba kraujosruvų po oda).

Labai reti
- Kraujagyslių uždegimas, kurio simptomai yra išbėrimas, rausvai violetinės arba raudonos dėmės, karščiavimas.
- Odos niežulys ar paraudimas.
- Pūslių atsiradimas ant lūpų, akių ar burnos.
- Odos lupimasis.
- Karščiavimas.
- Veido išbėrimas, susijęs su sąnarių skausmu.
- Raumenų sutrikimas.
- Karščiavimas (odos raudonoji vilkligė).
- Stiprus viršutinės pilvo dalies skausmas, įvairių kraujo ląstelių nebuvimas ar kiekio sumažėjimas.
- Sunkios alerginės reakcijos.
- Kvėpavimo pasunkėjimas.
- Plaučių infekcija, dusulys.

Jeigu pasireiškė sunkus šalutinis poveikis arba pastebėjote šiame lapelyje nenurodytą šalutinį poveikį, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.


5. KAIP LAIKYTI VALSACOMBI

Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje.
Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 C temperatūroje.
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.

Ant pakuotės po „Tinka iki“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, Valsacombi vartoti negalima. Vaistas tinka vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.

Vaistų negalima išpilti į kanalizaciją arba išmesti su buitinėmis atliekomis. Kaip tvarkyti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.


6. KITA INFORMACIJA

Valsacombi sudėtis
- Veikliosios medžiagos yra valsartanas ir hidrochlorotiazidas.
Kiekvienoje Valsacombi 80 mg/12,5 mg plėvele dengtoje tabletėje yra 80 mg valsartano ir 12,5 mg hidrochlorotiazido.
Kiekvienoje Valsacombi 160 mg/12,5 mg plėvele dengtoje tabletėje yra 160 mg valsartano ir 12,5 mg hidrochlorotiazido.
Kiekvienoje Valsacombi 160 mg/25 mg plėvele dengtoje tabletėje yra 160 mg valsartano ir 25 mg hidrochlorotiazido.
- Pagalbinės tabletės branduolio medžiagos yra mikrokristalinė celiuliozė, laktozė monohidratas, magnio stearatas, kroskarmeliozės natrio druska, povidonas K-25 ir bevandenis koloidinis silicio dioksidas. Pagalbinės plėvelės medžiagos yra hipromeliozė, titano dioksidas (E171), makrogolis, raudonasis geležies oksidas (E172) ir geltonasis geležies oksidas (E172) (tik 80 mg/12,5 mg ir 160 mg/25 mg tabletėse).

Valsacombi išvaizda ir kiekis pakuotėje
80 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės yra rožinės, ovalios, abipus išgaubtos.
160 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės raudonai rudos, ovalios, abipus išgaubtos.
160 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės yra šviesiai rudos, ovalios, abipus išgaubtos.
Dėžutėje yra 14, 28, 30, 56, 60, 84, 90, 98, 280, 56 x 1, 98 x 1, 280 x 1 plėvele dengtų tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

Rinkodaros teisės turėtojas
Krka, d.d., Novo mesto, Šmarješka cesta 6, 8501 Novo mesto, Slovėnija

Gamintojas
Krka, d.d., Novo mesto, Šmarješka cesta 6, 8501 Novo mesto, Slovėnija
TAD Pharma GmbH, Heinz-Lohmann-Strasse 5, 27472 Cuxhaven, Vokietija


Jeigu apie šį vaistą norite sužinoti daugiau, kreipkitės į vietinį rinkodaros teisės turėtojo atstovą.

KRKA, d.d. atstovybė Lietuvoje
Senasis Ukmergės kelias 4,
Vilniaus raj., Užubalių k.
LT - 14013
Tel. + 370 5 236 27 40

Šis vaistinis preparatas yra registruotas šalyse narėse Europos ekonominėje zonoje šiais pavadinimais:

Šalies narės pavadinimas Vaistinio preparato pavadinimas
Vokietija Valsartan/Hydrochlorothiazid TAD
Čekijos Respublika Valsacombi
Slovakijos Respublika Co-Valsacor
Latvija Valsacombi
Lietuva Valsacombi
Estija Valsacombi
Lenkija Co-Valsacor
Vengrija Co-Valsacor
Bulgarija Co-Valsacor
Graikija Valsartan/hydrochlorothiazide Krka
Suomija Valsartan/Hydrochlorothiazide Krka
Danija Valsartan/Hydrochlorothiazide Krka
Norvegija Valsartan/Hydrochlorothiazide Krka
Švedija Valsartan/Hydrochlorothiazide Krka
Ispanija Valsartán/hidroclorotiazida Krka
Slovėnija Valsacombi
Austrija Valsartan/Hydrochlorothiazid Krka
Jungtinė Karalystė Valsartan/hydrochlorothiazide
Airija Valsartan/hydrochlorothiazide Krka


Šis pakuotės lapelis paskutinį kartą patvirtintas 2009-09-08



Naujausia pakuotės lapelio redakcija pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT) interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/


 

I PRIEDAS

PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA


1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Valsacombi 80 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės
Valsacombi 160 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės
Valsacombi 160 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės


2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Valsacombi 80 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės
Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 80 mg valsartano ir 12,5 mg hidrochlorotiazido.

Valsacombi 160 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės
Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 160 mg valsartano ir 12,5 mg hidrochlorotiazido.

Valsacombi 160 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės
Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 160 mg valsartano ir 25 mg hidrochlorotiazido.


Pagalbinė medžiaga:
80 mg/12,5 mg
Vienoje dengtoje tabletėje yra 16,27 mg laktozės.

160 mg/12,5 mg
Vienoje dengtoje tabletėje yra 44,41 mg laktozės.

160 mg/25 mg
Vienoje dengtoje tabletėje yra 32,54 mg laktozės
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.


3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė.
80 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės yra rožinės, ovalios, abipus išgaubtos.
160 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės raudonai rudos, ovalios, abipus išgaubtos.
160 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės yra šviesiai rudos, ovalios, abipus išgaubtos.


4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Pirminės arterinės hipertenzijos gydymas suaugusiems žmonėms.

Valsacombi fiksuotos dozės derinio vartojama tuo atveju, jeigu gydant vien valsartanu arba hidrochlorotiazidu kraujospūdis kontroliuojamas nepakankamai.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Rekomenduojama kartą per parą vartojama Valsacombi dozė yra 1 plėvele dengta tabletė. Kiekvienos veikliosios medžiagos dozę rekomenduojama parinkti atskirai. Siekiant sumažinti hipertenzijos ir kitų nepageidaujamų reiškinių riziką, keičiant Valsacombi dozę, kiekvienos veikliosios medžiagos dozę reikia didinti atskirai.
Jei paciento kraujospūdis tinkamai nekontroliuojamas vien valsartanu ar hidrochlorotiazidu ir jei kliniškai tinka, galima apsvarstyti monoterapijos keitimą gydymu fiksuotos dozės deriniu, tačiau kiekvienos veikliosios medžiagos dozė turi būti parenkama atskirai, kaip rekomenduojama.

Pradėjus gydymą, būtina įvertinti klinikinę reakciją į Valsacombi. Jei kraujospūdžio kontrolė išlieka nepakankama, dozę galima didinti, t. y. vienos ar abiejų sudedamųjų medžiagų dozę didinti iki maksimalios. Didžiausia valsartano ir hidrochlorotiazido dozė yra atitinkamai 320 mg ir 25 mg.

Reikšmingas antihipertenzinis poveikis pasireiškia per 2 savaites.
Daugumai pacientų stipriausias poveikis atsiranda per 4 savaites, tačiau kai kuriems ligoniams jis gali atsirasti per 4-8 savaites. Į tai būtina atsižvelgti didinant dozę.

Vartojimo būdas
Valsacombi galima vartoti valgant arba nevalgant. Tabletę reikia užgerti vandeniu.

Ypatingos pacientų grupės
Inkstų funkcijos sutrikimas
Jeigu yra lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas ≥30 ml/min.), dozės keisti nereikia. Pacientų, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, Valsacombi gydyti negalima, kadangi preparate yra hidrochlorotiazido (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius).

Kepenų funkcijos sutrikimas
Jeigu yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas ir nėra cholestazės, valsartano dozė negali būti didesnė kaip 80 mg (žr. 4.4 skyrių). Pacientų, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, Valsacombi gydyti negalima (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius).

Senyvi žmonės
Senyviems žmonėms dozės keisti nereikia.

Vaikai ir paaugliai
Valsacombi nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nėra.

4.3 Kontraindikacijos

- Padidėjęs jautrumas valsartanui, hidrochlorotiazidui, kitiems preparatams, kuriuose yra sulfonamidų darinių, arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.
- Antrasis ir trečiasis nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius).
- Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, biliarinė cirozė ir cholestazė.
- Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas <30 ml/min.), anurija.
- Į gydymą nereaguojanti hipokalemija, hiponatremija, hipokalcemija ir simptominė hiperurikemija.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Elektrolitų koncentracijos serume pokyčiai
Valsartanas
Valsartano vartoti kartu su kalio papildais, kalį organizme sulaikančiais diuretikais, druskos pakaitalais, kuriuose yra kalio, ar kitais vaistiniais preparatais, kurie gali didinti kalio koncentraciją (heparinu ir kt.), nerekomenduojama. Būtina tinkamai stebėti kalio koncentraciją.

Hidrochlorotiazidas
Gauta pranešimų apie hipokalemiją gydymo tiazidiniais diuretikais, įskaitant hidrochlorotiazidą, metu. Rekomenduojama dažnai tirti kalio koncentraciją serume.
Gydymas tiazidiniais diuretikais, įskaitant hidrochlorotiazidą, buvo susijęs su hiponatremijos ir hipochloreminės alkalozės atsiradimu. Tiazidai, įskaitant hidrochlorotiazidą, didina magnio išsiskyrimą su šlapimu ir gali sukelti hipomagnezemiją. Tiazidiniai diuretikai mažina kalcio išsiskyrimą, todėl gali pasireikšti hiperkalcemija.
Visiems diuretikais gydomiems ligoniams būtina periodiškai (tinkamais intervalais) tirti elektrolitų koncentraciją kraujo serume.

Pacientai, kurių organizme trūksta natrio ir (arba) skysčių
Pacientai, gydomi tiazidiniais diuretikais, įskaitant hidrochlorotiazidą, turi būti stebimi, ar neatsiranda klinikinių skysčių ar elektrolitų pusiausvyros sutrikimų požymių.

Pacientams, kurių organizme yra didelis natrio ir (arba) skysčių trūkumas, pvz., vartojantiems didelę diuretikų dozę, pradėjus gydymą valsartanu ir hidrochlorotiazidu, retai gali pasireikšti simptominė hipotenzija. Natrio ir (arba) skysčių trūkumą reikia koreguoti prieš gydymą valsartano ir hidrochlorotiazido deriniu.

Pacientai, kurie serga sunkiu lėtiniu širdies nepakankamumu ar kuriems yra kitokia būklė, kurios metu yra stimuliuojama renino, angiotenzino ir aldosterono sistema
Pacientų, kurių inkstų funkcija gali būti priklausoma nuo renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos aktyvumo (pvz., sergančių sunkiu staziniu širdies nepakankamumu), gydymo angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais metu buvo oligurijos ir (arba) progresuojančios azotemijos bei retų ūminio inkstų nepakankamumo atvejų. Sunkiu lėtiniu širdies nepakankamumu sergančių ligonių gydymas valsartano ir hidrochlorotiazido deriniu netirtas.
Kadangi išlieka rizika, kad valsartano ir hidrochlorotiazido derinio sukeltas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos slopinimas gali sutrikdyti inkstų funkciją, tokiems ligoniams Valsacombi vartoti negalima.

Inkstų arterijos stenozė
Valsacombi negalima gydyti hipertenzijos pacientams, kuriems yra vieno arba abiejų inkstų arterijų stenozė arba vienintelio inksto arterijos stenozė, kadangi gali padidėti šlapalo koncentracija kraujyje bei kreatinino koncentracija serume.

Pirminis hiperaldosteronizmas
Pacientų, sergančių pirminiu hiperaldosteronizmu, Valsacombi gydyti negalima, kadangi jų organizme renino ir angiotenzino sistema nebūna aktyvi.

Aortos ir mitralinė stenozė, hipertrofinė kardiomiopatija
Valsacombi, kaip ir kitokiais kraujagysles plečiančiais vaistiniais preparatais, pacientus, kuriems yra aortos ar mitralinė stenozė arba hipertrofinė obstrukcinė kardiomiopatija, reikia gydyti ypač atsargiai.

Inkstų funkcijos sutrikimas
Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi ir kurių kreatinino klirensas yra ≥30 ml/min., dozės koreguoti nereikia (žr. 4.2 skyrių). Jei Valsacombi skiriama ligoniams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, rekomenduojama periodiškai tirti kalio, kreatinino ir šlapimo rūgšties koncentraciją serume.

Inksto persodinimas
Šiuo metu duomenų apie pacientų, kuriems neseniai persodintas inkstas, gydymo Valsacombi saugumą nėra.

Kepenų funkcijos sutrikimas
Pacientus, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas ir nėra cholestazės, Valsacombi būtina gydyti atsargiai (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).

Sisteminė raudonoji vilkligė
Gauta pranešimų, kad tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, sukelia sisteminės raudonosios vilkligės paūmėjimą ar suaktyvėjimą.

Kitokie metaboliniai sutrikimai
Tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali keisti gliukozės toleravimą ir padidinti cholesterolio, trigliceridų ir šlapimo rūgšties koncentraciją serume. Gali reikėti keisti diabetu sergančių pacientų insulino ar geriamųjų gliukozės koncentraciją kraujyje mažinančių preparatų dozę.
Tiazidai gali mažinti kalcio išsiskyrimą su šlapimu ir sukelti protarpinį nedidelį kalcio koncentracijos sumažėjimą serume, net jei nėra diagnozuota kalcio metabolizmo sutrikimo. Jei pasireiškia reikšminga hiperkalcemija, pacientui gali būti hiperparatiroidizmas. Prieš prieskydinių liaukų funkcijos tyrimą tiazidų vartojimą reikia nutraukti.

Jautrumas šviesai
Vartojant tiazidinių diuretikų, buvo jautrumo šviesai sukeltų reakcijų atvejų (žr. 4.8 skyrių). Jei gydymo metu atsiranda jautrumo šviesai reakcija, gydymą rekomenduojama nutraukti. Jei manoma, kad diuretiko vartojimą būtina atnaujinti, atviras kūno vietas rekomenduojama apsaugoti nuo saulės bei dirbtinių ultravioletinių spindulių.

Nėštumas
Angiotenzino II receptorių blokatorių (AIIRB) nėštumo metu pradėti vartoti negalima. Planuojant nėštumą, pacientei reikia skirti vartoti kitų antihipertenzinių vaistinių preparatų, kurių saugumas nėštumo metu įrodytas, išskyrus atvejus, kai nusprendžiama, kad gydymą AIIRB tęsti neabejotinai būtina. Diagnozavus nėštumą, reikia nedelsiant nutraukti gydymą AIIRB ir, jeigu tinka, pradėti kitokį gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius).

Bendroji informacija
Šio vaistinio preparato būtina atsargiai skirti pacientams, kuriems buvo pasireiškęs padidėjęs jautrumas kitokiems angiotenzino II receptorių blokatoriams. Padidėjusio jautrumo reakcijų rizika yra didesnė pacientams, kuriems yra alergija arba kurie serga astma.

Laktozė
Šiame vaistiniame preparate yra laktozės, todėl jo negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Sąveika, susijusi su valsartanu ir hidrochlorotiazidu

Vaistiniai preparatai, kurių kartu vartoti nerekomenduojama
Litis
Angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitorių ir tiazidinių diuretikų, įskaitant hidrochlorotiazidą, vartojant kartu su ličiu, buvo laikino ličio koncentracijos serume padidėjimo atvejų. Kadangi gydymo valsartanu kartu su ličiu patirties nėra, šių vaistinių preparatų kartu vartoti nerekomenduojama. Jei šių preparatų kartu vartoti būtina, rekomenduojama atidžiai stebėti ličio koncentraciją serume.

Vaistiniai preparatai, kurių kartu vartoti reikia atsargiai
Kiti antihipertenziniai preparatai
Valsartanas ir hidrochlorotiazidas gali sustiprinti kitų antihipertenzinį poveikį sukeliančių preparatų (pvz., AKFI, beta adrenoblokatorių, kalcio kanalų blokatorių) poveikį.

Kraujagysles siaurinantys aminai (pvz., noradrenalinas, adrenalinas)
Gali sumažėti reakcija į kraujagysles siaurinančius aminus, tačiau poveikis nebūna toks stiprus, kad tokia reakcija išnyktų.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), įskaitant selektyvaus poveikio COX-2 inhibitorius, acetilsalicilo rūgštį (jei paros dozė >3 g) ir neselektyvaus poveikio NVNU
NVNU gali silpninti antihipertenzinį kartu vartojamo angiotenzino II receptorių blokatorių ir hidrochlorotiazido poveikį. Be to, kartu vartojant Valsacombi ir NVNU, gali pablogėti inkstų funkcija ir padidėti kalio koncentracija kraujo serume. Gydymo pradžioje rekomenduojama stebėti inkstų funkciją, be to, paciento organizme turi būti pakankamas skysčio kiekis.

Su valsartanu susijusi sąveika

Vaistiniai preparatai, kurių kartu vartoti nerekomenduojama
Kalį organizme sulaikantys diuretikai, kalio papildai, druskos pakaitalai, kuriuose yra kalio, ar kiti vaistiniai preparatai, galintys didinti kalio koncentraciją
Jei manoma, kad kalio koncentraciją didinančių preparatų kartu su valsartanu vartoti būtina, rekomenduojama tirti kalio koncentraciją plazmoje.

Sąveikos nesukeliantys vaistiniai preparatai
Valsartano sąveikos su kitais vaistiniais preparatais tyrimų metu kliniškai reikšmingos valsartano ir cimetidino, varfarino, furozemido, digoksino, atenololio, indometacino, hidrochlorotiazido, amlodipino ir glibenklamido sąveikos neatsirado. Galima digoksino bei indometacino sąveika su veikliąja Valsacombi medžiaga hidrochlorotiazidu (žr. „Su hidrochlorotiazidu susijusi sąveika).

Su hidrochlorotiazidu susijusi sąveika

Vaistiniai preparatai, kurių kartu vartoti reikia atsargiai
Vaistiniai preparatai, kurie mažina kalio kiekį organizme ir gali sukelti hipokalemiją (pvz., kiti kalį iš organizmo išskiriantys diuretikai, kortikosteroidai, vidurių laisvinamieji preparatai, AKTH, amfotericinas, karbenoksolonas, penicilinas G, salicilo rūgštis ir jos dariniai)
Jei šių vaistinių preparatų skiriama kartu su hidrochlorotiazido ir valsartano deriniu, rekomenduojama stebėti kalio koncentraciją plazmoje. Šie vaistiniai preparatai gali stiprinti hidrochlorotiazido poveikį kalio koncentracijai serume (žr. 4.4 skyrių).

Vaistiniai preparatai, galintys sukelti torsades de pointes
- Ia klasės antiaritminiai vaistiniai preparatai (pvz., chinidinas, hidrochinidinas, dizopiramidas).
- III klasės antiaritminiai vaistiniai preparatai (pvz., amjodaronas, sotalolis, dofetilidas, ibutilidas).
- Kai kurie antipsichoziniai preparatai (pvz., tioridazinas, chlorpromazinas, levomepromazinas, trifluoperazinas, ciamemazinas, sulpiridas, sultopridas, amisulpridas, tiapridas, pimozidas, haloperidolis, droperidolis).
- Kiti vaistiniai preparatai (pvz., bepridilis, cisapridas, difemanilis, į veną leidžiamas eritromicinas, halofantrinas, ketanserinas, mizolastinas, pentamidinas, sparfloksacinas, terfenadinas, į veną leidžiamas vinkaminas).
Kadangi hidrochlorotiazidas gali sukelti hipokalemiją, jo skirti su vaistiniais preparatais, galinčiais sukelti torsades de pointes, būtina atsargiai.

Širdį veikiantys glikozidai
Tiazidinių diuretikų sukeltas nepageidaujamas poveikis hipokalemija ar hipomagnezemija gali didinti širdį veikiančių glikozidų sukeliamų širdies aritmijų riziką.

Kalcio druskos ir vitaminas D
Tiazidinių diuretikų vartojant kartu su vitaminu D ar kalcio druskomis, gali didėti kalcio koncentracijos serume didėjimo rizika.

Vaistiniai preparatai nuo cukrinio diabeto (geriamieji preparatai ir insulinas)
Tiazidai gali keisti gliukozės toleravimą. Gali prireikti koreguoti vaistinių preparatų nuo diabeto dozę.
Kartu skirti metformino būtina atsargiai, kadangi gali pasireikšti hidrochlorotiazido sukelto funkcinio inkstų nepakankamumo sukelta laktatų acidozė.

Beta adrenoblokatoriai ir diazoksidas
Kartu su tiazidiniais diuretikais vartojant beta adrenoblokatorių, gali didėti hiperglikemijos rizika. Tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali stiprinti hiperglikemiją sukeliantį diazoksido poveikį.

Vaistiniai preparatai, vartojami podagrai gydyti (probenecidas, sulfinpirazonas ir alopurinolis)
Kadangi hidrochlorotiazidas gali didinti šlapimo rūgšties koncentraciją serume, gali prireikti koreguoti vaistinių preparatų, skatinančių šlapimo rūgšties išsiskyrimą, dozę. Gali prireikti didinti probenecido ar sulfinpirazono dozę. Kartu vartojant tiazidinių diuretikų, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali dažniau pasireikšti padidėjusio jautrumo alopurinoliui reakcijų.

Anticholinerginiai preparatai (pvz., atropinas, biperidenas)
Anticholinerginės medžiagos gali didinti biologinį tiazidinių diuretikų prieinamumą (tikriausiai dėl to, kad slopinama skrandžio ir žarnyno motorika bei lėčiau ištuštėja skrandis).

Amantadinas
Tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali didinti amantadino sukelto nepageidaujamo poveikio riziką.

Kolestiraminas ir kolestipolio dervos
Anijonų kiekį mažinančios dervos slopina tiazidinių diuretikų, įskaitant hidrochlorotiazidą, absorbciją.

Citotoksiniai preparatai (pvz., ciklofosfamidas, metotreksatas)
Tiazidai, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali mažinti citotoksinių preparatų išskyrimą pro inkstus ir didinti jų kaulų čiulpus slopinantį poveikį.

Nedepoliarizuojantys miorelaksantai (pvz., tubokurarinas)
Tiazidai, įskaitant hidrochlorotiazidą, sustiprina kurarė darinių poveikį.

Ciklosporinas
Kartu su tiazidiniais diuretikais vartojant ciklosporino, gali didėti hiperurikemijos ir su podagra susijusių komplikacijų rizika.

Alkoholis, anestetikai ir raminamieji preparatai
Gali sustiprėti ortostatinė hipotenzija.

Metildopa
Hidrochlorotiazido kartu su metildopa vartojantiems pacientams buvo pavienių hemolizinės anemijos atvejų.

Karbamazepinas
Hidrochlorotiazido kartu su karbamazepinu vartojantiems pacientams gali pasireikšti hiponatremija. Tokius ligonius reikia perspėti, kad gali atsirasti su hiponatremija susijusių reakcijų, ir tinkamai juos stebėti.

Kontrastą sukeliančios medžiagos, kuriose yra jodo
Jei atsiranda diuretikų sukelta dehidracija, didėja ūminio inkstų nepakankamumo rizika, ypač jei vartojama didelė preparato, kuriame yra jodo, dozė. Prieš tokių preparatų vartojimą būtina sunormalinti skysčio kiekį paciento organizme.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas
Atsižvelgiant į šiame kombinuotame preparate esančių medžiagų poveikį nėštumui, pirmąjį nėštumo trimestrą Valsacombi vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą AIIRB vartoti negalima (žr. 4.3 ir 4.4 skyrių).

Pirmą nėštumo trimestrą AIIRB vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą AIIRB vartoti negalima (žr. 4.3 ir 4.4 skyrių).

Epidemiologiniais tyrimais neįrodyta, kad AKF inhibitorių ekspozicija pirmąjį nėštumo trimestrą didintų teratogeninio poveikio riziką, tačiau nedidelio rizikos padidėjimo paneigti negalima. Nors kontrolinių epidemiologinių tyrimų duomenų apie angiotenzino II receptorių blokatorių (AIIRB) keliamą riziką nėra, ji gali būti panaši į pasireiškiančią gydant kitais šios klasės preparatais. Nėštumą planuojančioms pacientėms gydymą AIIRB reikia keisti kitokiais antihipertenziniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu įrodytas, išskyrus atvejus, kai nusprendžiama, kad AIIRB vartojimą tęsti neabejotinai būtina. Nustačius nėštumą, AIIRB vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį gydymą.

Žinoma, kad dėl AIIRB ekspozicijos antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą pasireiškia toksinis poveikis žmogaus vaisiui (inkstų funkcijos susilpnėjimas, oligohidramnionas, kaukolės kaulėjimo sulėtėjimas) bei naujagimiui (inkstų nepakankamumas, hipotenzija, hiperkalemija) (taip pat žr. 5.3 skyrių). Jeigu nuo antrojo nėštumo trimestro buvo vartojama AKF inhibitorių, rekomenduojama ultragarsu stebėti vaisiaus inkstų funkciją ir kaukolę.
Reikia atidžiai stebėti, ar motinų, kurios nėštumo metu vartojo AIIRB, kūdikiams neatsiranda hipotenzijos (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Duomenų apie hidrochlorotiazido vartojimą nėštumo metu, ypač pirmąjį trimestrą, yra nedaug. Tyrimų su gyvūnais atlikta nepakankamai.
Hidrochlorotiazidas prasiskverbia per placentą. Įvertinus farmakologinį hidrochlorotiazido poveikio mechanizmą, galima tikėtis, kad antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą vartojamas hidrochlorotiazidas gali pakenkti vaisiaus ir placentos perfuzijai bei sukelti poveikį vaisiui bei naujagimiui (geltą, elektrolitų pusiausvyros sutrikimą ir trombocitopeniją).
Jei yra nėštumo sukelta edema, hipertenzija ar preeklampsija, hidrochlorotiazido vartoti negalima, nes kyla plazmos tūrio sumažėjimo ir placentos hipoperfuzijos rizika, o palankaus poveikio ligos eigai neatsiranda.
Pirmine arterine hipertenzija sergančių nėščių moterų hidrochlorotiazidu gydyti negalima, išskyrus retus atvejus, kai kitoks gydymas neįmanomas.

Žindymo laikotarpis
Duomenų apie Valsacombi vartojimą žindymo laikotarpiu nėra, todėl krūtimi maitinančioms moterims šio vaistinio preparato vartoti nerekomenduojama. Patariama skirti alternatyvų gydymą, kurio saugumas maitinimo krūtimi laikotarpiu ištirtas geriau, ypač jei žindomas naujagimis ar neišnešiotas kūdikis.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Valsartano ir hidrochlorotiazido derinio poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Vairuojant ir valdant mechanizmas, reikia turėti omenyje, kad kartais gali pradėti svaigti galva ir atsirasti nuovargis.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Fiksuotos dozės derinys
Nepageidaujamos reakcijos ir laboratorinių tyrimų rodmenų pokyčiai, apie kuriuos pranešta klinikinių tyrimų metu ir kurie dažniau pasireikšdavo vartojant valsartano ir hidrochlorotiazido negu placebo bei apie kuriuos gauta pranešimų po preparato pasirodymo rinkoje, išvardyti žemiau pagal organų sistemų klases. Gydant valsartano ir hidrochlorotiazido deriniu, gali atsirasti ir tokių nepageidaujamų reakcijų, kurias sukelia kiekviena atskirai vartojama preparato medžiaga, nors tokių reakcijų ir nepastebėta klinikinių tyrimų metu.

Pateikiamos nepageidaujamos reakcijos suskirstytos pagal dažnumą, pirmiausia išvardijamos dažniausios. Pagal pasireiškimo dažnumą sutrikimai suskirstyti taip: labai dažni (≥1/10), dažni (≥1/100, <1/10), nedažni (≥1/1 000, <1/100), reti (≥1/10 000, <1/1 000), labai reti (<1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).
Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.

1 lentelė. Valsartano ir hidrochlorotiazido sukeltų nepageidaujamų reakcijų dažnumas

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai
Nedažni Dehidracija
Nervų sistemos sutrikimai
Labai reti Galvos svaigimas
Nedažni Parestezija
Dažnis nežinomas Sinkopė
Akių sutrikimai
Nedažni Neryškus matomas vaizdas
Ausų ir labirintų sutrikimai
Nedažni Spengimas ausyse
Kraujagyslių sutrikimai
Nedažni Hipotenzija
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai
Nedažni Kosulys
Dažnis nežinomas Nekardiogeninė plaučių edema
Virškinimo trakto sutrikimai
Labai reti Viduriavimas
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai
Nedažni Mialgija
Labai reti Artralgija
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Dažnis nežinomas Inkstų funkcijos sutrikimas
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Nedažni Nuovargis
Tyrimai
Dažnis nežinomas Šlapimo rūgšties koncentracijos serume padidėjimas, bilirubino ir kreatinino koncentracijos serume padidėjimas, hipokalemija, hiponatremija, šlapalo koncentracijos kraujyje padidėjimas, neutropenija

Papildoma informacija apie kiekvieną sudedamąją medžiagą
Nepageidaujamos reakcijos, atsiradusios vartojant vienos iš veikliųjų medžiagų, gali pasireikšti ir kaip nepageidaujamas valsartano ir hidrochlorotiazido derinio poveikis, nors jo klinikinių tyrimų metu ar po preparato pasirodymo rinkoje nepastebėta.

2 lentelė. Valsartano sukeltų nepageidaujamų reakcijų dažnumas

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Dažnis nežinomas Hemoglobino rodmens sumažėjimas, hematokrito rodmens sumažėjimas, trombocitopenija
Imuninės sistemos sutrikimai
Dažnis nežinomas Kitokios padidėjusio jautrumo ar alerginės reakcijos, įskaitant seruminę liga
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai
Dažnis nežinomas Kalio koncentracijos serume padidėjimas
Ausų ir labirintų sutrikimai
Nedažni Galvos sukimasis
Kraujagyslių sutrikimai
Dažnis nežinomas Vaskulitas
Virškinimo trakto sutrikimai
Nedažni Pilvo skausmas
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai
Dažnis nežinomas Kepenų funkcijos rodmenų padidėjimas
Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Dažnis nežinomas Angioneurozinė edema, išbėrimas, niežulys
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Dažnis nežinomas Inkstų nepakankamumas

3 lentelė. Hidrochlorotiazido sukeltų nepageidaujamų reakcijų dažnumas

Hidrochlorotiazidas plačiai vartojamas jau daug metų, dažnai skiriama jo dozė, didesnė už esančią Valsacombi. Pacientams, kuriems taikyta monoterapija tiazidiniais diuretikais, įskaitant hidrochlorotiazidą, atsirasdavo toliau išvardytų nepageidaujamų reakcijų.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Reti Trombocitopenija, kartais su purpura
Labai reti Agranulocitozė, leukopenija, hemolizinė anemija, kaulų čiulpų slopinimas
Imuninės sistemos sutrikimai
Labai reti Padidėjusio jautrumo reakcijos
Psichikos sutrikimai
Reti Depresija, miego sutrikimai
Nervų sistemos sutrikimai
Reti Galvos skausmas
Širdies sutrikimai
Reti Širdies ritmo sutrikimai
Kraujagyslių sutrikimai
Dažni Ortostatinė hipotenzija
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai
Labai reti Kvėpavimo sutrikimas, įskaitant pneumonitą ir plaučių edemą
Virškinimo trakto sutrikimai
Dažni Apetito netekimas, nestiprus pykinimas ir vėmimas
Reti Vidurių užkietėjimas, nemalonus pojūtis virškinimo trakte
Labai reti Pankreatitas
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai
Reti Intrahepatinė cholestazė arba gelta
Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Dažni Dilgėlinė ir kitokia išbėrimo forma
Reti Padidėjęs jautrumas šviesai
Labai reti Nekrozinis vaskulitas ir toksinė epidermio nekrolizė, į odos raudonąją vilkligę panaši reakcija, odos raudonosios vilkligės aktyvumo padidėjimas
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai
Dažni Impotencija

4.9 Perdozavimas

Simptomai
Valsartano perdozavimas gali sukelti sunkią hipotenziją, kuri gali sukelti sąmonės priblėsimą, kraujotakos kolapsą ir (arba) šoką. Be to. perdozavus hidrochlorotiazido, gali atsirasti tokių požymių ir simptomų: pykinimas, somnolencija, hipovolemija ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, susijęs su širdies ritmo sutrikimais ir raumenų spazmais.

Gydymas
Gydymo priemonės priklauso nuo išgėrimo laiko, simptomų pobūdžio ir sunkumo. Svarbiausias gydymo tikslas yra kraujotakos stabilizavimas.
Jei atsiranda hipotenzija, pacientą reikia paguldyti aukštielninką ir organizmą greitai papildyti druskomis ir skysčiais.
Valsartanas hemodialize nepašalinamas, nes jis stipriai prisijungia prie plazmos baltymų, o hidrochlorotiazidas hemodialize iš organizmo pašalinamas.


5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė  angiotenzino II receptorių blokatoriai ir diuretikai, ATC kodas  C09DA03

Valsartanas ir hidrochlorotiazidas
Dvigubai koduotame atsitiktinių imčių aktyviai kontroliuotame tyrime dalyvavo pacientai, kurių kraujospūdžio 12,5 mg hidrochlorotiazido dozė tinkamai nekontroliavo. Nustatyta, kad vartojant valsartano ir hidrochlorotiazido derinio (80/12,5 mg), sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas (atitinkamai 14,9 mm Hg ir 11,3 mm Hg) buvo reikšmingai didesnis nei vartojant vien 12,5 mg (atitinkamai 5,2 mm Hg ir 2,9 mm Hg) ar 25 mg (atitinkamai 6,8 mm Hg ir 5,7 mm Hg) hidrochlorotiazido dozę. Be to, reikšmingai didesnė procentinė pacientų dalis (60%) reagavo (t. y. diastolinis kraujospūdis tapo <90 mm Hg arba sumažėjo ≥10 mm Hg) į gydymą valsartano ir hidrochlorotiazido deriniu (80/12,5 mg), nei į gydymą 12,5 mg (25%) ir 25 mg (27%) hidrochlorotiazido doze.

Dvigubai koduotame atsitiktinių imčių aktyviai kontroliuotame tyrime dalyvavo pacientai, kurių kraujospūdžio 80 mg valsartano dozė tinkamai nekontroliavo. Nustatyta, kad vartojant valsartano ir hidrochlorotiazido derinio (80/12,5 mg), sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas (atitinkamai 9,8 mm Hg ir 8,2 mm Hg) buvo reikšmingai didesnis nei vartojant vien 80 mg (atitinkamai 3,9 mm Hg ir 5,1 mm Hg) ar 160 mg (atitinkamai 6,5 mm Hg ir 6,2 mm Hg) valsartano dozę. Be to, reikšmingai didesnė procentinė pacientų dalis (51%) reagavo (t. y. diastolinis kraujospūdis tapo <90 mm Hg arba sumažėjo ≥10 mm Hg) į gydymą valsartano ir hidrochlorotiazido deriniu (80/12,5 mg), nei į gydymą 80 mg (36%) ir 160 mg (37%) valsartano doze.

Dvigubai koduoto atsitiktinių imčių placebu kontroliuoto faktorinio modelio tyrimo metu lygintas įvairaus stiprumo valsartano ir hidrochlorotiazido derinio ir atskirų sudedamųjų dalių poveikis. Nustatyta, kad vartojant valsartano ir hidrochlorotiazido derinio (80/12,5 mg), sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas (atitinkamai 16,5 mm Hg ir 11,8 mm Hg) buvo reikšmingai didesnis nei vartojant placebo (atitinkamai 1,9 mm Hg ir 4,1 mm Hg), 12,5 mg hidrochlorotiazido dozę (atitinkamai 7,3 mm Hg ir 7,2 mm Hg) ir 80 mg valsartano dozę (atitinkamai 8,8 mm Hg ir 8,6 mm Hg). Be to, reikšmingai didesnė procentinė pacientų dalis (64%) reagavo (t. y. diastolinis kraujospūdis tapo <90 mm Hg arba sumažėjo ≥10 mm Hg) į gydymą valsartano ir hidrochlorotiazido deriniu (80/12,5 mg), nei į gydymą placebu (29%) ir hidrochlorotiazidu (41%).

Dvigubai koduotame atsitiktinių imčių aktyviai kontroliuotame tyrime dalyvavo pacientai, kurių kraujospūdžio 12,5 mg hidrochlorotiazido dozė tinkamai nekontroliavo. Nustatyta, kad vartojant valsartano ir hidrochlorotiazido derinio (160/12,5 mg), sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas (atitinkamai 12,4 mm Hg ir 7,5 mm Hg) buvo reikšmingai didesnis nei vartojant vien 25 mg hidrochlorotiazido dozę (atitinkamai 5,6 mm Hg ir 2,1 mm Hg). Be to, reikšmingai didesnė procentinė pacientų dalis (50%) reagavo (t. y. kraujospūdis tapo <140/90 mm Hg arba sistolinis kraujospūdis sumažėjo ≥20 mm Hg arba diastolinis kraujospūdis sumažėjo ≥10 mm Hg) į gydymą valsartano ir hidrochlorotiazido deriniu (160/12,5 mg), nei į gydymą 25 mg hidrochlorotiazido doze (25%).
Dvigubai koduotame atsitiktinių imčių aktyviai kontroliuotame tyrime dalyvavo pacientai, kurių kraujospūdžio 160 mg valsartano dozė tinkamai nekontroliavo. Nustatyta, kad vartojant valsartano ir hidrochlorotiazido derinio (ir 160/25 mg, ir 160/12,5 mg), sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas (atitinkamai 14,6 mm Hg ir 11,9 mm Hg bei 12,4 mm Hg ir 10,4 mm Hg) buvo reikšmingai didesnis nei vartojant vien 160 mg valsartano dozę (atitinkamai 8,7 mm Hg ir 8,8 mm Hg). Kraujospūdžio sumažėjimo skirtumas vartojant 160/25 mg ir 160/12,5 mg dozę irgi buvo statistiškai reikšmingas. Be to, reikšmingai didesnė procentinė pacientų dalis (68% ir 62%) reagavo (t. y. diastolinis kraujospūdis tapo <90 mm Hg arba sumažėjo ≥10 mm Hg) į gydymą valsartano ir hidrochlorotiazido deriniu (atitinkamai 160/25 mg ir 160/25 mg), nei į gydymą 160 mg valsartano doze (49%).

Dvigubai koduoto atsitiktinių imčių placebu kontroliuoto faktorinio modelio tyrimo metu lygintas įvairaus stiprumo valsartano ir hidrochlorotiazido derinio ir atskirų sudedamųjų dalių poveikis. Nustatyta, kad vartojant valsartano ir hidrochlorotiazido derinio (ir 160/12,5 mg, ir 160/25 mg), sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas (atitinkamai 17,8 mm Hg ir 13,5 mm Hg bei 22,5 mg ir 15,3 mg) buvo reikšmingai didesnis nei vartojant placebo (atitinkamai 1,9 mm Hg ir 4,1 mm Hg), vien 12,5 mg ar 25 mg hidrochlorotiazido dozę (atitinkamai 7,3 mm Hg ir 7,2 mm Hg bei 12,7 mm Hg ir 9,3 mm Hg) ir vien 160 mg valsartano dozę (atitinkamai 12,1 mm Hg ir 9,4 mm Hg). Be to, reikšmingai didesnė procentinė pacientų dalis (81% ir 76%) reagavo (t. y. diastolinis kraujospūdis tapo <90 mm Hg arba sumažėjo ≥10 mm Hg) į gydymą valsartano ir hidrochlorotiazido deriniu (atitinkamai 160/12,5 mg ir 160/25 mg), nei į gydymą placebu (29%), vien 12,5 mg ar 25 mg hidrochlorotiazido doze (atitinkamai 41% ir 54%) ir vien 160 mg valsartano doze (59%).

Dvigubai koduotame atsitiktinių imčių aktyviai kontroliuotame tyrime dalyvavo pacientai, kurių kraujospūdžio 12,5 mg hidrochlorotiazido dozė tinkamai nekontroliavo. Nustatyta, kad vartojant valsartano ir hidrochlorotiazido derinio (160/12,5 mg), sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas (atitinkamai 12,4 mm Hg ir 7,5 mm Hg) buvo reikšmingai didesnis nei vartojant vien 25 mg (atitinkamai 5,6 mm Hg ir 2,1 mm Hg) hidrochlorotiazido dozę. Be to, reikšmingai didesnė procentinė pacientų dalis (50%) reagavo (t. y. kraujospūdis tapo <140/90 mm Hg arba sistolinis kraujospūdis sumažėjo ≥20 mm Hg arba diastolinis kraujospūdis sumažėjo ≥10 mm Hg) į gydymą valsartano ir hidrochlorotiazido deriniu (160/12,5 mg), nei į gydymą 25 mg hidrochlorotiazido doze (25%).
Dvigubai koduotame atsitiktinių imčių aktyviai kontroliuotame tyrime dalyvavo pacientai, kurių kraujospūdžio 160 mg valsartano dozė tinkamai nekontroliavo. Nustatyta, kad vartojant valsartano ir hidrochlorotiazido derinio (ir 160/25 mg, ir 160/12,5 mg), sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas (atitinkamai 14,6 mm Hg ir 11,9 mm Hg bei 12,4 mm Hg ir 10,4 mm Hg) buvo reikšmingai didesnis nei vartojant vien 160 mg (atitinkamai 8,7 mm Hg ir 8,8 mm Hg) valsartano dozę. Kraujospūdžio sumažėjimo skirtumas vartojant 160/25 mg ir 160/12,5 mg dozę irgi buvo statistiškai reikšmingas. Be to, reikšmingai didesnė procentinė pacientų dalis (68% ir 62%) reagavo (t. y. diastolinis kraujospūdis tapo <90 mm Hg arba sumažėjo ≥10 mm Hg) į gydymą valsartano ir hidrochlorotiazido deriniu (atitinkamai 160/25 mg ir 160/25 mg), nei į gydymą 160 mg valsartano doze (49%).

Dvigubai koduoto atsitiktinių imčių placebu kontroliuoto faktorinio modelio tyrimo metu lygintas įvairaus stiprumo valsartano ir hidrochlorotiazido derinio ir atskirų sudedamųjų dalių poveikis. Nustatyta, kad vartojant valsartano ir hidrochlorotiazido derinio (ir 160/12,5 mg, ir 160/25 mg), sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas (atitinkamai 17,8 mm Hg ir 13,5 mm Hg bei 22,5 mg ir 15,3 mg) buvo reikšmingai didesnis nei vartojant placebo (atitinkamai 1,9 mm Hg ir 4,1 mm Hg), vien 12,5 mg ar 25 mg hidrochlorotiazido dozę (atitinkamai 7,3 mm Hg ir 7,2 mm Hg bei 12,7 mm Hg ir 9,3 mm Hg) ir vien 160 mg valsartano dozę (atitinkamai 12,1 mm Hg ir 9,4 mm Hg). Be to, reikšmingai didesnė procentinė pacientų dalis (81% ir 76%) reagavo (t. y. diastolinis kraujospūdis tapo <90 mm Hg arba sumažėjo ≥10 mm Hg) į gydymą valsartano ir hidrochlorotiazido deriniu (atitinkamai 160/12,5 mg ir 160/25 mg), nei į gydymą placebu (29%), vien 12,5 mg ar 25 mg hidrochlorotiazido doze (atitinkamai 41% ir 54%) ir vien 160 mg valsartano doze (59%).

Kontroliuotų klinikinių valsartano ir hidrochlorotiazido derinio tyrimų metu pastebėtas nuo dozės priklausomas kalio koncentracijos serume sumažėjimas. Jis dažniau pasireiškė ligoniams vartojusiems 25 mg hidrochlorotiazido dozę, nei gydytiems 12,5 mg hidrochlorotiazido doze. Kontroliuotų klinikinių valsartano ir hidrochlorotiazido derinio tyrimų metu kalio koncentraciją mažinantį hidrochlorotiazido poveikį silpnino kalį organizme sulaikantis valsartano poveikis.

Ar valsartano ir hidrochlorotiazido derinys mažina sergamumą širdies ir kraujagyslių sutrikimais bei mirštamumą nuo jų, nežinoma.
Epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, kad ilgalaikis gydymas hidrochlorotiazidu mažina sergamumą širdies ir kraujagyslių sutrikimais bei mirštamumą nuo jų.

Valsartanas
Valsartanas yra specifinis angiotenzino II (ANG II) receptorių blokatorius, veiksmingas pavartotas per burną. Jis selektyviai veikia AT1 receptorių, kuriuos stimuliuojant pasireiškia žinomas angiotenzino II poveikis, potipį. Valsartanui užblokavus AT1 receptorius, kraujo plazmoje padaugėja ANG II, galinčio stimuliuoti neužblokuotus AT2 receptorius ir taip neutralizuojamas AT1 receptorių sukeltas poveikis. Dalinis agonistinis aktyvumas AT1 receptoriams valsartanui nebūdingas. AT1 receptorius valsartanas blokuoja maždaug 20 000 kartų stipriau negu AT2 receptorius. Duomenų, kad valsartanas jungtųsi prie kitų širdies ir kraujagyslių sistemos reguliavimui svarbių hormonų receptorių ar jonų kanalų ar juos blokuotų, nėra.

Valsartanas neslopina AKF (kininazės II), kuris ANG I verčia ANG II ir skaido bradikininą. Kadangi poveikio AKF ar bradikinino ar P medžiagos poveikio sustiprėjimo neatsiranda, angiotenzino II receptorių blokatoriai kosulio sukelti neturėtų. Klinikinių valsartano ir AKF inhibitoriaus poveikio palyginimo tyrimų metu valsartano vartojusiems pacientams sausas kosulys pasireiškė reikšmingai (P  0,05) rečiau, nei ligoniams, vartojusiems AKF inhibitorių (atitinkamai 2,6 ir 7,9). Klinikinių tyrimų metu valsartanas kosulį sukėlė 19,5 pacientų, kuriems sausas kosulys buvo atsiradęs ankstesnio gydymo AKF inhibitoriais metu, tiazidiniai diuretikai  19, AKF inhibitoriai - 68,5 (P 0,05).
Hipertenzija sergantiems pacientams valsartanas mažina kraujospūdį, tačiau nekeičia širdies susitraukimo dažnio. Išgėrus vienkartinę dozę, daugumai pacientų kraujospūdis pradeda mažėti per 2 val., stipriausias poveikis atsiranda po 4–6 val. Antihipertenzinis poveikis po dozės išgėrimo trunka ilgiau negu 24 val. Vartojant kartotines dozes, paprastai didžiausias kraujospūdžio sumažėjimas (vartojant bet kokią dozę) pasireiškia per 2–4 savaites ir išlieka ilgalaikio gydymo metu. Kartu su hidrochlorotiazidu vartojamas valsartanas kraujospūdį mažina gerokai daugiau.

Valsartano vartojimą nutraukus staiga, atoveiksmio hipertenzijos ar kitokių nepageidaujamų klinikinių reiškinių neatsiranda.
Nustatyta, kad hipertenzija ir 2 tipo cukrinio diabetu sergantiems pacientams, kuriems yra mikroalbuminurija, valsartanas mažina albumino išsiskyrimą su šlapimu. Mikroalbuminurijos sumažinimo valsartanu (angl. Micro Albuminuria Reduction with valsartan, MARVAL) tyrimo metu buvo vertinamas albumino išsiskyrimas su šlapimu (AIŠ) valsartanu (80–160 mg kartą per parą) arba amlodipinu (5–10 mg kartą per parą) gydomiems 332 antrojo tipo diabetu sergantiems pacientams (amžiaus vidurkis 58 metai, 265 tiriamieji buvo vyrai), kuriems buvo mikroalbuminurija (valsartano vartojusiems ligoniams – 58 mikrogramai/min., amlodipino – 55,4 mikrogramo/min.), kurių kraujospūdis buvo normalus arba didelis ir kurių inkstų funkcija buvo kompensuota (kreatinino koncentracija kraujyje <120 mikromolių/l). Per 24 savaites AIŠ sumažėjo (p <0,001) 42% (-24,2 mikrogramo/min; 95 % PI nuo -40,4 iki -19,1) vartojant valsartano ir maždaug 3 % (-1,7 mikrogramo/min.; 95 % PI nuo -5,6 iki 14,9) vartojant amlodipino, nors kraujospūdžio sumažėjimas abejose grupėse buvo panašus. Valsartano proteinurijos sumažėjimo kito tyrimo metu toliau tirtas valsartano veiksmingumas, mažinant AIŠ. Tyrime dalyvavo 391 hipertenzija sirgęs pacientas (arterinis kraujospūdis buvo 150/88 mm Hg), kurie sirgo 2 tipo diabetu, kuriems buvo albuminurija (vidurkis - 102 mikrogramo/min. (20-700 mikrogramų/min.) ir kurių inkstų funkcija buvo kompensuota (vidutinė kreatinino koncentracija serume 80 mikromolių/l). Ligoniai, atsitiktinai parinkus, buvo suskirstyti į grupes ir 30 savaičių kartą per parą vartojo vieną iš trijų valsartano dozių (160 mg, 320 mg arba 640 mg). Tyrimo tikslas buvo nustatyti optimalią valsartano dozę, mažinančią AIŠ hipertenzija ir 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams. Per 30 savaičių procentinis AIŠ pokytis, lyginant su pradiniu, reikšmingai sumažėjo: vartojusiems 160 mg valsartano ligoniams - 36% (95 % PI nuo 22 iki 47 %), vartojusiems 320 mg valsartano - 44 % (95% PI nuo 31 iki 54%). Padaryta išvada, kad 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams 160-320 mg valsartano dozė kliniškai reikšmingai sumažina AIŠ.

Hidrochlorotiazidas
Tiazidiniai diuretikai veikia daugiausia distaliniuose vingiuotuosiuose inkstų kanalėliuose. Nustatyta, kad žievinėje inkstų dalyje yra didelio afiniteto receptorių, prie kurių pirmiausia prisijungia tiazidiniai diuretikai, todėl slopinamas natrio chlorido pernešimas distaliniuose vingiuotuosiuose inkstų kanalėliuose. Tiazidų veikimo mechanizmas paremtas Na+Cl- kompleksinio pernešiklio slopinimu, tikriausia dėl konkurencinio prisijungimo prie Cl- vietos, todėl pakinta elektrolitų reabsorbcijos mechanizmas: dėl tiesioginio poveikio maždaug vienodai didėja natrio ir chloro pasišalinimas, o dėl šio diurezinio poveikio netiesiogiai mažėja plazmos tūris (dėl to padidėja plazmos renino aktyvumas, aldosterono sekrecija, su šlapimu netenkama daugiau kalio ir sumažėja kalio koncentracija serume). Kadangi susijusiam renino ir aldosterono poveikiui būtinas angiotenzinas II, kartu vartojant valsartano, kalio koncentracijos serume sumažėjimas būna ne toks didelis, kaip gydant vien hidrochlorotiazidu.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Valsartanas ir hidrochlorotiazidas
Valsartanas kartu vartojamo hidrochlorotiazido sisteminį biologinį prieinamumą sumažina maždaug 30%. Hidrochlorotiazidas kartu vartojamo valsartano kinetikos reikšmingai nekeičia. Minėta sąveika įtakos kombinuoto valsartano ir hidrochlorotiazido preparato vartojimui įtakos neturi, kadangi kontroliuotų klinikinių tyrimų metu nustatytas neabejotinas antihipertenzinis poveikis, didesnis už atskirų veikliųjų medžiagų ar placebo sukeliamą poveikį.

Valsartanas
Absorbcija
Išgėrus vien valsartano, didžiausia valsartano koncentracija plazmoje atsiranda per 2–4 valandas. Vidutinis absoliutus biologinis prieinamumas yra 23%. Maistas valsartano ekspoziciją (AUC) sumažina maždaug 40%, o didžiausią koncentraciją plazmoje (Cmax) maždaug 50%, tačiau po dozės išgėrimo praėjus maždaug 8 valandoms, valsartano koncentracija buvo panaši ir valgiusių, ir nevalgiusių pacientų plazmoje. Toks AUC sumažėjimas nėra susijęs su kliniškai reikšmingu gydomojo poveikio susilpnėjimu, todėl valsartano galima vartoti ir valgant, ir nevalgant.

Pasiskirstymas
Pusiausvyrinis į veną sušvirkšto valsartano pasiskirstymo tūris yra maždaug 17 litrų. Tai rodo, kad valsartanas nepasiskirsto ekstensyviai audiniuose. Daug valsartano (94–97%) jungiasi prie serumo baltymų, daugiausia albuminų.

Biotransformacija
Biotransformuojama nedidelė dalis valsartano: tik maždaug 20% dozės išskiriama metabolitų pavidalu. Nustatyta, kad plazmoje būna nedidelė hidroksimetabolito koncentracija (ji sudaro mažiau kaip 10% valsartano AUC). Farmakologinio poveikio šis metabolitas nesukelia.

Eliminacija
Valsartano kinetiką apibūdina multieksponentinio mažėjimo funkcija (t½α <1 val., t½ß maždaug 9 val.). Valsartanas daugiausia išskiriamas su išmatomis (maždaug 83% dozės) ir šlapimu (maždaug 13% dozės), daugiausia nepakitusiu pavidalu. Valsartano sušvirkštus į veną, plazmos klirensas būna maždaug 2 l/val., inkstų klirensas – 0,62 l/val. (maždaug 30% bendrojo klirenso). Pusinės valsartano eliminacijos laikas yra 6 valandos.

Hidrochlorotiazidas
Absorbcija
Išgertas hidrochlorotiazidas (tiek suspensijos, tiek tablečių pavidalu) absorbuojamas greitai, (tmax yra maždaug 2 val.). Absoliutus biologinis išgerto hidrochlorotiazido prieinamumas yra 60-80%. Gauta duomenų, kad kartu vartojamas maistas gali ir didinti, ir mažinti sisteminį hidrochlorotiazido prieinamumą, palyginti su būnančiu nevalgius, tačiau jo pokytis būna nedidelis, o klinikinė reikšmė – maža. Vartojant gydomąsias dozes, vidutinis AUC didėjimas būna linijinis ir proporcingas dozei. Kartotinai vartojamo hidrochlorotiazido kinetika nekinta, o kaupimasis vartojimo kartą per parą atveju būna minimalus.

Pasiskirstymas
Pasiskirstymo ir eliminacijos kinetika paprastai apibūdinama dvieksponenčio mažėjimo funkcija.
Tariamasis pasiskirstymo tūris yra 4 8 l/kg kūno svorio.
40-70% kraujotakoje esančio hidrochlorotiazido prisijungia prie serumo baltymų, daugiausia albuminų. Hidrochlorotiazido kaupiasi eritrocituose (ten jo koncentracija būna maždaug 1,8 karto didesnė nei koncentracija plazmoje).

Eliminacija
Daugiau kaip 95 absorbuotos hidrochlorotiazido dozės išsiskiria su šlapimu nepakitusiu pavidalu. Inkstų klirensas priklauso ir nuo pasyvios filtracijos, ir nuo aktyvios sekrecijos į inkstų kanalėlius. Galutinis pusinės eliminacijos laikas yra 6 15 val.

Ypatingos pacientų grupės
Senyvi žmonės
Senyvų žmonių organizme valsartano ekspozicija būna šiek tiek didesnė, negu jaunesnių žmonių organizme, tačiau nustatyta, kad toks poveikis kliniškai nereikšmingas.
Turima nedaug duomenų, rodančių, kad ir sveikų, ir hipertenzija sergančių senyvų žmonių organizme sisteminis hidrochlorotiazido klirensas būna mažesnis negu jaunų sveikų savanorių organizme.

Inkstų funkcijos sutrikimas
Jei vartojama rekomenduojama fiksuotos dozės valsartano ir hidrochlorotiazido preparato dozė ir kreatinino klirensas yra 30 70 ml/min., dozės keisti nereikia.

Duomenų apie fiksuotos dozės valsartano ir hidrochlorotiazido preparato farmakokinetiką pacientų, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 30 ml/min.), organizme nėra. Daug valsartano jungiasi prie plazmos baltymų, todėl dialize jo iš organizmo pašalinti neįmanoma, o hidrochlorotiazidas dializės metu iš organizmo pašalinamas.

Hidrochlorotiazido inkstų klirensas priklauso ir nuo pasyvios filtracijos, ir nuo aktyvios sekrecijos į inkstų kanalėlius. Vadinasi, jo, kaip ir bet kurio preparato, eliminuojamo beveik vien pro inkstus, kinetikai inkstų funkcijos reikšmė yra didelė (žr. 4.3 skyrių).

Kepenų funkcijos sutrikimas
Farmakokinetikos tyrimo metu pacientų, kuriems buvo lengvas (n=6) arba vidutinio sunkumo (n=5) kepenų funkcijos sutrikimas, organizme valsartano ekspozicija buvo maždaug 2 kartus didesnė negu sveikų savanorių organizme.
Duomenų apie žmonių, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, gydymą valsartanu nėra (žr. 4.3 skyrių). Kepenų ligos reikšmingo poveikio hidrochlorotiazido farmakokinetikai nesukelia.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Valsartano ir hidrochlorotiazido derinio, vartojamo per burną, toksiškumas buvo tiriamas su žiurkėmis ir mažosiomis beždžionėmis tyrimų, trukusių ne ilgiau kaip šešis mėnesius, metu. Duomenų, kuriais remiantis, terapinių preparato dozių žmonėms vartoti būtų negalima, negauta.

Lėtinio toksiškumo tyrimų metu gauti duomenys apie derinio sukeliamus pokyčius rodo, kad toksinį poveikį tikriausiai sukelia valsartanas. Stipriausias toksinis poveikis pasireiškė inkstams, mažosioms beždžionėms toks poveikis buvo stipresnis negu žiurkėms. Valsartano ir hidrochlorotiazido derinys sukėlė inkstų pažeidimą: nefropatiją su kanalėlių bazofilija, šlapalo ir kreatinino koncentracijos plazmoje bei kalio koncentracijos serume padidėjimą, šlapimo ir elektrolitų kiekio šlapime padidėjimą (žiurkėms tokį poveikį sukėlė 30 mg/kg kūno svorio valsartano ir 9 mg /kg hidrochlorotiazido bei didesnė paros dozė, mažosioms beždžionėms (marmozetėms) – 10 mg/kg kūno svorio valsartano ir 3 mg /kg hidrochlorotiazido bei didesnė paros dozė). Manoma, tokius pokyčius sukėlė pakitusi inkstų kraujotaka. Perskaičiavus mg/m2 kūno paviršiaus ploto, tokios žiurkėms girdytos dozės buvo 0,9 ir 3,5 karto, o mažosioms beždžionėms 0,3 ir 1,2 karto didesnės nei didžiausia rekomenduojama dozė žmonėms (DRDŽ). Skaičiavimo metu daryta prielaida, kad geriama paros dozė yra 320 mg valsartano ir 25 mg hidrochlorotiazido, o pacientas sveria 60 kg.

Didelės valsartano ir hidrochlorotiazido derinio dozės sukėlė su eritrocitais susijusių rodmenų (eritrocitų kiekio, hemoglobino, hematokrito) sumažėjimą (tokį poveikį sukėlė 100/31 mg/kg kūno svorio ir didesnė paros dozė žiurkėms bei 30/9 mg/kg kūno svorio ir didesnė paros dozė mažosioms beždžionėms). Perskaičiavus mg/m2 kūno paviršiaus ploto, tokios girdytos dozės žiurkėms buvo 3,0 ir 12 kartų, o mažosioms beždžionėms 0,9 ir 3,5 karto didesnės nei didžiausia rekomenduojama dozė žmonėms (DRDŽ). Skaičiavimo metu daryta prielaida, kad geriama paros dozė yra 320 mg valsartano ir 25 mg hidrochlorotiazido, o pacientas sveria 60 kg.

Mažosioms beždžionėms pastebėta skrandžio gleivinės pažeidimų (tokį poveikį sukėlė 30/9 mg/kg kūno svorio ir didesnė paros dozė). Šis derinys taip pat sukėlė aferentinių arteriolių hiperplaziją inkstuose (paros dozė buvo 600/188 mg/kg kūno svorio žiurkėms ir 30/9 mg /kg kūno svorio bei didesnė mažosioms beždžionėms). Perskaičiavus mg/m2 kūno paviršiaus ploto, tokios girdytos dozės mažosioms beždžionėms buvo 0,9 ir 3,5 karto, o žiurkėms 18 ir 73 kartus didesnės nei didžiausia rekomenduojama dozė žmonėms (DRDŽ). Skaičiavimo metu daryta prielaida, kad geriama paros dozė yra 320 mg valsartano ir 25 mg hidrochlorotiazido, o pacientas sveria 60 kg.

Manoma, kad minėtas poveikis yra susijęs su farmakologiniu didelės valsartano dozės poveikiu (angiotenzino II sukeliamo renino atpalaidavimo slopinimo blokavimu ir reniną išskiriančių ląstelių stimuliavimu). Tokį poveikį sukelia ir AKF inhibitoriai. Manoma, kad gauti duomenys nėra svarbūs žmonėms, jei vartojama gydomoji valsartano dozė.

Valsartano ir hidrochlorotiazido derinio mutageninio, chromosomas pažeidžiančio ar kancerogeninį poveikį sukeliančio poveikio tyrimų neatlikta, nes duomenų, kad tarp šių dviejų medžiagų gali pasireikšti sąveika, nėra. Tokie tyrimai atlikti atskirai su valsartanu ir hidrochlorotiazidu, duomenų apie minėtą poveikį negauta.

Toksinį poveikį žiurkių patelėms sukelianti valsartano paros dozė (600 mg/kg kūno svorio), girdyta paskutinėmis vaikingumo dienomis bei žindymo laikotarpiu, padažnino jauniklių gaišimą, sumažino jų kūno svorį bei lėtino vystymąsi (ausies kaušelio atsidalijimą ir ausies kanalo atsidarymą) (žr. 4.6 skyrių). Perskaičiavus mg/m2 kūno paviršiaus ploto, tokia žiurkėms girdyta paros dozė (600 mg/kg kūno svorio) buvo maždaug 18 kartų didesnė nei didžiausia rekomenduojama dozė žmonėms (skaičiavimo metu daryta prielaida, kad geriama paros dozė yra 320 mg valsartano, o pacientas sveria 60 kg.). Panašūs duomenys gauti valsartano ir hidrochlorotiazido tyrimų su žiurkėmis ir triušiais metu. Valsartano ir hidrochlorotiazido poveikio embriono ir vaisiaus vystymuisi tyrimų (Segment II) su žiurkėmis ir triušiais metu duomenų apie teratogeninį poveikį negauta, tačiau pastebėtas toksinis poveikis vaisiui, susijęs su toksiniu poveikiu patelei.


6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys
Mikrokristalinė celiuliozė
Laktozės monohidratas
Magnio stearatas
Kroskarmeliozės natrio druska
Povidonas K-25
Koloidinis silicio dioksidas, bevandenis

Plėvelė
Hipromeliozė
Titano dioksidas (E171)
Makrogolis
Raudonasis geležies oksidas (E172)
Geltonasis geležies oksidas (E172) – tik 80 mg/12,5 mg ir 160 mg/25 mg tabletėse

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 C temperatūroje.
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Dėžutė, kurioje yra 14, 28, 30, 56, 60, 84, 90, 98, 280, 56x1, 98x1, 280x1 plėvele dengtų tablečių PVC/PE/PVDC ir aliuminio folijos lizdinėmis plokštelėmis.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.


7. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Krka, d.d., Novo mesto, Šmarješka cesta 6, 8501 Novo mesto, Slovėnija


8. RINKODAROS TEISĖS NUMERIS (-IAI)

Valsacombi 80 mg/12,5 mg
N14 - LT/1/09/1677/001
N28 - LT/1/09/1677/002
N30 - LT/1/09/1677/003
N56 - LT/1/09/1677/004
N60 - LT/1/09/1677/005
N84 - LT/1/09/1677/006
N90 - LT/1/09/1677/007
N98 - LT/1/09/1677/008
N280 - LT/1/09/1677/009
N56x1 - LT/1/09/1677/010
N98x1 - LT/1/09/1677/011
N280x1 - LT/1/09/1677/012

Valsacombi 160 mg/12,5 mg
N14 - LT/1/09/1677/013
N28 - LT/1/09/1677/014
N30 - LT/1/09/1677/015
N56 - LT/1/09/1677/016
N60 - LT/1/09/1677/017
N84 - LT/1/09/1677/018
N90 - LT/1/09/1677/019
N98 - LT/1/09/1677/020
N280 - LT/1/09/1677/021
N56x1 - LT/1/09/1677/022
N98x1 - LT/1/09/1677/023
N280x1 - LT/1/09/1677/024

Valsacombi 160 mg/25 mg
N14 - LT/1/09/1677/025
N28 - LT/1/09/1677/026
N30 - LT/1/09/1677/027
N56 - LT/1/09/1677/028
N60 - LT/1/09/1677/029
N84 - LT/1/09/1677/030
N90 - LT/1/09/1677/031
N98 - LT/1/09/1677/032
N280 - LT/1/09/1677/033
N56x1 - LT/1/09/1677/034
N98x1 - LT/1/09/1677/035
N280x1 - LT/1/09/1677/036


9. RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA

2009-09-08


10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA

2009-09-08



Naujausia vaistinio preparato charakteristikų santraukos redakcija pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT) interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/


























II PRIEDAS

RINKODAROS SĄLYGOS

A. GAMYBOS LICENCIJOS TURĖTOJAS (-AI), ATSAKINGAS (-I) UŽ SERIJŲ IŠLEIDIMĄ

B. RINKODAROS TEISĖS SĄLYGOS


A. GAMYBOS LICENCIJOS TURĖTOJAS (-AI), ATSAKINGAS (-I) UŽ SERIJŲ IŠLEIDIMĄ

Gamintojo (-ų), atsakingo (-ų) už serijų išleidimą, pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai)

Krka, d.d., Novo mesto, Šmarješka cesta 6, 8501 Novo mesto, Slovėnija

TAD Pharma GmbH, Heinz-Lohmann-Strasse 5, 27472 Cuxhaven, Vokietija

Su pakuote pateikiamame lapelyje nurodomas gamintojo, atsakingo už konkrečios serijos išleidimą, pavadinimas ir adresas.


B. RINKODAROS TEISĖS SĄLYGOS

• TIEKIMO IR VARTOJIMO SĄLYGOS AR APRIBOJIMAI, TAIKOMI RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJUI

Receptinis vaistinis preparatas

• SĄLYGOS AR APRIBOJIMAI, SKIRTI SAUGIAM IR VEIKSMINGAM VAISTINIO PREPARATO VARTOJIMUI UŽTIKRINTI

Nebūtini.


























III PRIEDAS

ŽENKLINIMAS IR PAKUOTĖS LAPELIS
























A. ŽENKLINIMAS


INFORMACIJA ANT IŠORINĖS PAKUOTĖS

DĖŽUTĖ, KURIUOJE YRA LIZDINĖS PLOKŠTELĖS


1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Valsacombi 80 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės
Valsacombi 160 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės
Valsacombi 160 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės
Valsartanum/ Hydrochlorothiazidum


2. VEIKLIOJI (-IOS) MEDŽIAGA (-OS) IR JOS (-Ų) KIEKIS (-IAI)

Valsacombi 80 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės
Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 80 mg valsartano ir 12,5 mg hidrochlorotiazido.

Valsacombi 160 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės
Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 160 mg valsartano ir 12,5 mg hidrochlorotiazido.

Valsacombi 160 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės
Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 160 mg valsartano ir 25 mg hidrochlorotiazido.


3. PAGALBINIŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS

Pagalbinė medžiaga – laktozės monohidratas.
Daugiau informacijos pateikta pakuotės lapelyje.


4. FARMACINĖ FORMA IR KIEKIS PAKUOTĖJE

Plėvele dengtos tabletės

14 tablečių
28 tabletės
30 tablečių
56 tabletės
60 tablečių
84 tabletės
90 tablečių
98 tabletės
28 tablečių
56x1 tabletės
98x1 tabletės
280x1 tablečių


5. VARTOJIMO METODAS IR BŪDAS (-AI)

Prieš vartojimą perskaitykite pakuotės lapelį.
Vartoti per burną.


6. SPECIALUS ĮSPĖJIMAS, KAD VAISTINĮ PREPARATĄ BŪTINA LAIKYTI VAIKAMS NEPASIEKIAMOJE IR NEPASTEBIMOJE VIETOJE

Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje.


7. KITAS (-I) SPECIALUS (-ŪS) ĮSPĖJIMAS (-AI) (JEI REIKIA)


8. TINKAMUMO LAIKAS

Tinka iki
Pagaminta


9. SPECIALIOS LAIKYMO SĄLYGOS

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 C temperatūroje.
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.


10. SPECIALIOS ATSARGUMO PRIEMONĖS DĖL NESUVARTOTO VAISTINIO PREPARATO AR JO ATLIEKŲ TVARKYMO (JEI REIKIA)


11. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJO PAVADINIMAS IR ADRESAS

Krka, d.d., Novo mesto, Šmarješka cesta 6, 8501 Novo mesto, Slovėnija


12. RINKODAROS TEISĖS NUMERIS

Valsacombi 80 mg/12,5 mg
N14 - LT/1/09/1677/001
N28 - LT/1/09/1677/002
N30 - LT/1/09/1677/003
N56 - LT/1/09/1677/004
N60 - LT/1/09/1677/005
N84 - LT/1/09/1677/006
N90 - LT/1/09/1677/007
N98 - LT/1/09/1677/008
N280 - LT/1/09/1677/009
N56x1 - LT/1/09/1677/010
N98x1 - LT/1/09/1677/011
N280x1 - LT/1/09/1677/012

Valsacombi 160 mg/12,5 mg
N14 - LT/1/09/1677/013
N28 - LT/1/09/1677/014
N30 - LT/1/09/1677/015
N56 - LT/1/09/1677/016
N60 - LT/1/09/1677/017
N84 - LT/1/09/1677/018
N90 - LT/1/09/1677/019
N98 - LT/1/09/1677/020
N280 - LT/1/09/1677/021
N56x1 - LT/1/09/1677/022
N98x1 - LT/1/09/1677/023
N280x1 - LT/1/09/1677/024

Valsacombi 160 mg/25 mg
N14 - LT/1/09/1677/025
N28 - LT/1/09/1677/026
N30 - LT/1/09/1677/027
N56 - LT/1/09/1677/028
N60 - LT/1/09/1677/029
N84 - LT/1/09/1677/030
N90 - LT/1/09/1677/031
N98 - LT/1/09/1677/032
N280 - LT/1/09/1677/033